- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-31
- Bylos Nr.
- A-146-3041-12
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01745-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Atsakovas
- L. P., A. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai ir valstybės įmonei Dubravos
- Kategorijos
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų L. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. P. ir A. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai ir valstybės įmonei Dubravos eksperimentinei - mokomajai miškų urėdijai dėl administracinių aktų, sandorių dalių panaikinimo, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi patikslintu prašymu (I t., b. l. 126–132) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama:
panaikinti 2010 m. gegužės 25 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 02-05-4283, 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. 02-05-8479 pakeitimo bei nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ Nr. 02-05-4955 dalis, kuriomis L. P. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,64 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskr., Kauno r., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) esantį 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotą ir 1,40 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) esantį 0,09 ha valstybinės reikšmės miško plotą;panaikinti 2010 m. gegužės 25 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/24849 dalis, kuriomis L. P. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,64 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskr., Kauno r., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) esantį 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotą ir 1,40 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) esantį 0,09 ha valstybinės reikšmės miško plotą;pripažinti negaliojančiomis 2011 m. vasario 10 d. papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 4VJ-1786 dalis, kuriomis A. P. paveldėjo 0,64 ha žemės sklype (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotą ir 1,40 ha žemės sklype (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,09 ha valstybinės reikšmės miško plotą;pripažinti negaliojančia 2011 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties Nr. 4VJ-2194, patvirtintos Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarės V. J., dalį, kuria padovanotas 0,64 ha žemės sklype (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotas;taikyti restituciją natūra – grąžinti valstybei 0,64 ha ploto žemės sklype (Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotą ir 1,40 ha ploto žemės sklype (Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,09 ha ploto valstybinės reikšmės miško plotą.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad 2010 m. gegužės 25 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/24849 ir įsakymu Nr. 02-05-4955 L. P., gim. (duomenys neskelbtini) (po mirties) buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn sklypus: 0,2004 ha (Kauno apskr., Kauno m., Apuolės g. 23) žemės sklypą; 2,40 ha (Kauno apskr., Kauno r. sav., Dobilijos k.) žemės sklypą; 1,42 ha (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) žemės sklypą; 1,00 ha (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., Taurakiemio k.) žemės sklypą; 1,40 ha (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., Piuonos k.) žemės sklypą; 0,08 ha (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) žemes sklypą; 0,84 ha (Kauno apskr., Kauno r. sav., Margininkų k.) žemės sklypą; 0,64 ha (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) žemės sklypą ir 0,34 ha (Kauno apskr., Kauno r., Dobilijos k.) žemės sklypą. Pagal 2011 m. vasario 10 d. papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. J-1786 A. P. paveldėjo, be kito turto, ir 1,40 ha žemės sklypą, esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 0,64 ha žemės sklypą, esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2011 m. vasario 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. 4VJ-2194 A. P. padovanojo 0,64 ha žemės sklypą, esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), L. P..
Pareiškėja teigė, kad 2010 m. gegužės 25 d. Kauno apskrities viršininko sprendimas Nr. 52/24849 ir įsakymas Nr. 02-05-4955 tose dalyse, kuriomis L. P. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,40 ha žemės sklype (Kauno apskr., Kauno r. sav., Kaurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) esantį 0,09 ha valstybinės reikšmės miško plotą ir 0,64 ha žemės sklype (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) esantį 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotą, yra neteisėti iš esmės ir turi būti panaikinti, kadangi prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 47 straipsnio, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2009 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. VIII-359 redakcija), Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto (2009 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. I-671 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija) nuostatoms. Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. spalio 13 d. valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr. 28058 (toliau – ir 2011 m. spalio 13 d. Schemos fragmentas Nr. 28058) ir 2011 m. spalio 13 d. pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius Nr. 28029 (toliau – ir 2011 m. spalio 13 d. taksaciniai rodikliai Nr. 28029) patvirtina, kad 1,40 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) dalis – 0,09 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją, kurios ribos patvirtintos 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2004 m. nutarimas Nr. 1370). Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. spalio 13 d. valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr. 28053 (toliau – ir 2011 m. spalio 13 d. Schemos fragmentas Nr. 28053) ir 2011 m. spalio 14 d. pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius Nr. 28024 (toliau – ir 2011 m. spalio 13 d. taksaciniai rodikliai Nr. 28024) patvirtina, kad 0,64 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) dalis – 0,51 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją, kurios ribos patvirtintos Vyriausybės 2004 m. nutarimu Nr. 1370. Be to, šių dviejų žemės sklypų dalys (atitinkamai 0,09 ha ir 0,51 ha) taip pat pateko į teritoriją, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ (toliau – ir 2006 m. Vyriausybės nutarimas Nr. 454) perduota valdyti patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei - mokomajai miškų urėdijai. Ginčijami administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, todėl vien šių aktų dalių panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešąjį interesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-65/2009 pažymėjo, kad ginant viešąjį interesą, yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Todėl teismui panaikinus administracinių aktų dalis, kuriomis L. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,64 ha žemės sklype esantį 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotą ir į 1,40 ha žemės sklype esantį 0,09 ha valstybinės reikšmės miško plotą, negaliojančiomis pripažintinos ir sandorių dalys, kuriomis šie sklypai buvo perleisti. Teismui pripažinus, kad paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalis ir dovanojimo sutarties dalis negalioja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 2 dalimi ir 6.145 straipsniu, valstybės nuosavybėn turi būti grąžinami valstybinės reikšmės miško plotai, skirti miškui veisti.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl prašymo padavimo termino pareiškėja paaiškino, kad Kauno apygardos prokuratūra 2011 m. birželio 21 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. birželio 20 d. raštą Nr. 1KR12-1845, kuriame buvo nurodyta informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą ir prašoma imtis priemonių viešajam interesui ginti, kreipiantis į teismą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimų. Gavus šį raštą, tapo žinoma, kad galimai neteisėtai buvo privatizuoti valstybinės reikšmės miškų plotai ir dėl to pažeidžiamas viešasis interesas. Kadangi pateikti duomenys nebuvo pakankamai išsamūs ir jų nepakako kreiptis į teismą, 2011 m. birželio 22 d. Kauno apygardos prokuratūra raštu Nr. (P-1355) 22-5860 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT, atsakovas) Kauno rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylų pateikimo. 2011 m. liepos 14 d. NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 7SD-1565 Kauno apygardos prokuratūroje gauta L. P. nuosavybės teisių atkūrimo byla. Tik susipažinus su šioje byloje esančiais dokumentais, buvo galima spręsti apie viešojo intereso pažeidimą ir jo apimtį. Todėl pareiškėja mano, kad termino prašymui paduoti pradžia laikytina 2011 m. liepos 14 d.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašė atmesti pareiškėjos prašymą kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad atkūrimo byloje esantys kadastro duomenys nesutampa su Valstybinės miškų tarnybos pažyma. Kauno apskrities viršininko administracijai vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, jos turimais duomenimis ir dabar Nacionalinės žemės tarnybos turima informacija, ginčo žemės sklypai nepatenka į valstybinės reikšmės miško plotus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) 100 punktą į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Vadovaujantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 17 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro tvarkytojas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos vėliau nei valstybinės reikšmės miškų riba, atsakovas mano, kad sklypų ribos pagal VĮ Registrų centro turimus duomenis kadastro žemėlapyje nepersidengė tarpusavyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – ir Miškų valstybės kadastro nuostatai) 7, 8 punktais, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras yra nepagrindinis valstybės registras ir naudojasi kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis. Miško žemės žemėlapis sudaromas, atnaujinamas ir papildomas naudojantis duomenimis, sukauptais Kadastre, Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, Saugomų teritorijų kadastre, taip pat kitų duomenų teikėjų pateikiamais grafiniais ir atributiniais duomenimis (Miškų valstybės kadastro nuostatų 23 punktas). Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapis ir jame esantys duomenys turi sutapti su VĮ Registrų cento kadastro duomenimis, tačiau taip nėra. VĮ Registrų centras ginčo žemės sklypų ribas 2010 m. kovo 2 d. pažymėjo kadastro žemėlapyje, ir jos nesikirto/nepersidengė su kitais įregistruotais ir kadastro žemėlapyje pažymėtais sklypais. Todėl, atsakovo manymu, yra akivaizdu, kad Nekilnojamojo turto kadastro duomenys nesutampa su Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis. Pagal Miškų valstybės kadastro nuostatų 34.3 punktą, jeigu tikrinant nustatoma, kad Kadastro duomenys neatitinka kito registro ar kadastro duomenų, apie tai pranešama tą registrą ar kadastrą tvarkančiai įstaigai. Nustačiusi, kad į Kadastro duomenų bazę įtraukti klaidingi duomenys, Kadastro tvarkymo įstaiga nedelsdama klaidą ištaiso ir apie tai informuoja Kadastro duomenų naudotojus, kuriems šie klaidingi duomenys perduoti (Miškų valstybės kadastro nuostatų 35 punktas). Atsakovo nuomone, Vyriausybės 1997 m. nutarimus Nr. 1370 valstybinės reikšmės miško plotai buvo patvirtinti vadovaujantis netikslia kartografine medžiaga. Todėl susidarė dabartinė situacija, kai tiek Nacionalinės žemės tarnybos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos), tiek Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo VĮ Registrų centro turima informacija nesutampa su Miškų valstybės kadastro duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teigė, kad VĮ Dubravos eksperimentinė – mokomoji miškų urėdija valstybinius miškus valdyti patikėjimo teise priėmė pagal tikslius ortofotoplanus su tiksliomis valstybinės reikšmės miškų ribomis, todėl tikslinga tikslinti Vyriausybės 1997 m. nutarimą Nr. 1370 ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre esančius valstybinės reikšmės miškų plotus.
Atsakovai L. P. ir A. P. prašė atmesti pareiškėjos prašymą kaip nepagrįstą.
Atsakovai atsiliepime (I t., b.l.80-85) paaiškino, kad 2003 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1330 VĮ Dubravos eksperimentinei - mokomajai miškų urėdijai buvo suteikta miškų ūkio paskirties laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypai nustatant valdymo teisę, – miškams įveisti pagal apskričių viršininkų administracijų teritorinių žemėtvarkos skyrių parengtas schemas. Vyriausybės 2004 m. nutarimu Nr. 1370 buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, į kuriuos pateko ir 1,40 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r, sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., dalis (0,09 ha) bei 0,6400 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., dalis (0,51 ha). Be to, šių dviejų žemės sklypų dalys (atitinkamai 0,09 ha ir 0,51 ha) pateko į teritoriją, kuri 2006 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 454 perduota valdyti patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei - mokomajai miškų urėdijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamo turto registro įstatymas) 9 straipsniu, VĮ Dubravos eksperimentinei - mokomajai miškų urėdijai suteikus ginčo miškų plotus, šie miško plotai ir jų nustatytas valdymas turėjo būti privalomai užregistruotas VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Prieš atkuriant nuosavybę ginčo sklypai turėjo būti suformuoti kaip atskiri unikalūs vienetai (t. y. turėjo būti surinkti dokumentai, atlikti kadastriniai matavimai, patvirtintas detalusis planas ir t. t). Šiuo atveju minėti sklypai, nors ir buvo perduoti naudotis trečiajam suinteresuotam asmeniui, teisiškai nebuvo įregistruoti, miškų urėdijos nebuvo perimti ir disponuojami, todėl atsakovų nuomone, nei VĮ Dubravos eksperimentinė - mokomoji miškų urėdija, nei juo labiau Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas negali reikalauti, kad būtų ginamos tariamai pažeistos jų ar trečiųjų asmenų teisės. Atsakovų nuomone, pareiškėjos kreipimasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo yra formalaus pobūdžio. Ginčo sklypuose nėra ir niekada nebuvo miško, o nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės ūkio paskirties žemę. Tai patvirtina įrašai VĮ Registrų centras išduotose pažymose. Atsakovai pažymėjo, atkūrus nuosavybės teises jie sutvarkė sklypus, t.y. iškirto krūmus ir brūzgynus, juos išvežė, pjovė žolę. Visi nurodyti darbai reikalavo didelių piniginių investicijų, tačiau pareiškėjos prašyme teismui visiškai nekeliamas klausimas dėl kompensacijos dabartiniams sklypų savininkams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) prašė pareiškėjos prašymą tenkinti. Atsiliepime į prašymą (I t., b. l. 142–145) rėmėsi analogiškais argumentais, kaip ir pareiškėja.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos atstovai pirmos instancijos teismo posėdyje (I t., b. l. 185–192) prašė pareiškėjos prašymą tenkinti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. birželio 15 d. sprendimu (I t., b. l. 193–198) pareiškėjos prašymą tenkino: panaikino 2010 m. gegužės 25 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 02-05-4283, 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. 02-05-8479 pakeitimo bei nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ Nr. 02-05-4955 dalis bei 2010 m. gegužės 25 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/24849 dalis, kuriomis L. P. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,64 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskr., Kauno r., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) esantį 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotą ir 1,40 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) esantį 0,09 ha valstybinės reikšmės miško plotą; panaikino 2011 m. vasario 10 d. papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 4VJ-1786 dalis, kuriomis A. P. paveldėjo 0,64 ha žemės sklype (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotą ir 1,40 ha žemės sklype (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,09 ha valstybinės reikšmės miško plotą; panaikino 2011 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties Nr. 4VJ-2194 dalį, kuria A. P. padovanojo L. P. 0,64 ha žemės sklype (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotą; taikė restituciją natūra – grąžino valstybei 0,64 ha ploto žemės sklype (Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotą ir 1,40 ha ploto žemės sklype (Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,09 ha ploto valstybinės reikšmės miško plotą.
Ištyręs ir įvertinęs įrodymus, teismas nustatė, kad 2010 m. gegužės 25 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-4955 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 52/24849 L. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. P. iki nacionalizacijos valdytą 0,2004 ha žemės, perduodant neatlygintinai aštuonis lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, tarp jų 1,40 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 804-4 ir 0,64 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 804-7. Ginčo žemės sklypai buvo suformuoti rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2008 m. balandžio 11 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-4283 (I t., b. l. 7–13, 36–41).
Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Šiuo nutarimu buvo nustatyta: „1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo”: 1.1. Išdėstyti 1 punktą taip: „1. Patvirtinti 1093,71 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotus (pridedama) pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas. 1.2. Išdėstyti nauja redakcija nurodytuoju nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus (pridedama). 2. Pavesti Aplinkos ministerijai pateikti 1 punkte nurodytas schemas apskričių viršininkams ir kitoms suinteresuotoms institucijoms.“ Taigi Vyriausybės 2004 m. nutarimu Nr. 1370 buvo pakeistos atitinkamos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 (2004 m. rugsėjo 23 d. redakcija) nuostatos, inter alia buvo naujai patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai.
Pagal Vyriausybės 2004 m. nutarimu Nr. 1370 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus 1,40 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) dalis – 0,09 ha, taip pat 0,64 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) dalis – 0,51 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją. Šią aplinkybę neginčijamai patvirtina 2011 m. spalio 13 d. ir 2011 m. spalio 14 d. pažymos apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius (I t., b. l. 135, 137), 2011 m. spalio 13 d. pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentus (I t., b. l. 134, 136), kurios parengtos patikslinus valstybinės reikšmės miško plotų, esančių VĮ Dubravos eksperimentinės - mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 605 ir 606 kvartaluose, inventorizacijos duomenis (I t., b. l. 133), taip pat duomenys, kad Kauno apskrities viršininko administracija buvo supažindinta su Vyriausybės 2004 m. nutarimu Nr. 1370 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schema ir valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašais (I t., b. l. 93–95). Šią aplinkybę taip pat patvirtina tai, kad, 2003 m. liepos 17 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-4850 pakeitus laisvos valstybinės žemės fondo 15,6 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Taurakiemio sen., Kauno r., numatomų užsodinti mišku žemės sklypų paskirtį iš žemės ūkio į miškų ūkio paskirtį (I t., b. l. 73–74) ir po Vyriausybės 2006 m. nutarimo Nr. 454 įsigaliojimo (2007 m. gruodžio 20 d.).VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui parengus Valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planus (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, tokio dydžio žemės sklypas buvo perduotas patikėjimo teise VĮ Durdavos eksperimentinei - mokomajai miškų urėdijai, o valstybinės reikšmės miško žemės sklypų ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje 2008 m. sausio 14 d. (I t., b. l. 77–78). Pagal šiuos duomenis nustatyta, kad privatus 0,09 ha žemės sklypas Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k. ir privatus 0,51 ha žemės sklypas Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra registruotas kaip valstybinės reikšmės miškų plotas, o šios aplinkybės nepaneigia į bylą pateiktos nuotraukos ir liudytojo L. P. parodymai.
Nustatęs, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius aktus, vadovavosi tuo metu galiojančiu Taurakiemio seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu 2008 m. balandžio 11 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-4285 (I t., b. l. 70–72), ir atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad plane ginčo žemės (miško) sklypai, kaip perduotini nuosavybėn neatlygintinai, pažymėti klaidingai, nepagrįstai ir neteisėtai, neatsižvelgiant į Vyriausybės 2004 m. nutarimu Nr. 1370 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus.
Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje pripažįstama ir yra išdėstytos principinės nuostatos, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kaip ir jų reikšmė, ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Dėl to įstatymu gali būti nustatytas specialus teisinis režimas, o požymius, pagal kuriuos gali būti apibūdinti valstybinės reikšmės miškai, turi detalizuoti įstatymų leidėjas. Valstybė gali įstatymu nustatyti, kad būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų naudojimas ir, jeigu gamtos objektai yra ypač vertingose vietovėse, valstybei priklauso nuosavybės teisės į juos. Valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį yra išimti iš civilinės apyvartos, tai reiškia, kad šių objektų perleidimas iš valstybės dispozicijos yra draudžiamas. Valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o tai reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėjo, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iš dalies atkurti teisingumą, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Pagal ribotos restitucijos principą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose gali būti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta, kad miškai yra valstybės išperkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, miestų miškams. Besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl atsakovas, kuriam įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, inter alia privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Tokia pareiga atsakovui tiesiogiai išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatų. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-976/2009; 2007 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-184/2007; 2004 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-438/2004). Analogiška pozicija išreikšta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad nuosavybės teisės atkurtos į 0,51 ha ir 0,09 ha žemės sklypus pagrįstai ir teisėtai vadovaujantis Taurakiemio seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu 2008 m. balandžio 11 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-4285. Taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, jog ginčo žemės sklypų dalys nepateko į valstybinės reikšmės miško plotus, o valstybinės reikšmės miško žemės sklypo ribos pažymėtos miškų kadastro žemėlapyje, ir ginčo sklypų 0,51 ha ir 0,09 ha ribos, pažymėtos kadastro žemėlapyje, nepersidengė, nes 2011 m. spalio 13 d. pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentus (I t., b. l. 134, 136) parengtos remiantis miškų valstybės kadastro duomenimis ir remiantis 1,40 ha ir 0,64 ha žemės sklypų planais, kurių ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (I t., b. l. 23–26, nuosavybės teisės atkūrimo byla). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijamų Kauno apskrities viršininko 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 52/24849 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-05-4955 dalys dėl 0,51 ha ir 0,09 ha valstybinės reikšmės miško ploto perleidimo privačion nuosavybėn yra neteisėtos ir nepagrįstos, todėl naikintinos.
Teismas nustatė, kad pagal 2011 m. vasario 10 d. papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 4VJ-1786 A. P. paveldėjo 0,64 ha žemės sklype (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotą ir 1,40 ha žemės sklype (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,09 ha valstybinės reikšmės miško plotą (I t., b. l. 14–26), o 2011 m. vasario 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. 4VJ-2194, A. P. padovanojo 0,64 ha žemės sklype (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotą L. P. (I t., b. l. 27–31). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos prašymas panaikinti šiuos sandorius yra išvestinis, ir savarankiško ginčo dėl šių neatlygintinų sandorių ir jų civilinių teisinių pasekmių nekyla, nes jie atsirado esant neteisėtam pagrindui – įstatymams prieštaraujančiam administravimo subjekto aktui (I t., b. l. 119–121), teismas konstatavo, kad, panaikinus Kauno apskrities viršininko 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 52/24849 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-05-4955 dalis dėl 0,51 ha ir 0,09 ha valstybinės reikšmės miško ploto perleidimo privačion nuosavybėn, naikintini ir išvestiniai šio administracinio akto pagrindu sudaryti sandoriai. Pripažinęs, kad paveldėjimo pagal testamentą dalis ir dovanojimo sutartis negalioja, nurodė, kad pagal CK 6.145 straipsnį taikytina restitucija, ir valstybei grąžintini valstybinės reikšmės miško plotai, skirti miškui veisti.
Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkos, kaip viešojo intereso, apsaugos problema pripažįstama prioritetine, todėl ne nuosavybės teisių atkūrimas natūra, o miškų išsaugojimas yra viešasis interesas. Įstatyminė nuostata, draudžianti natūra atkurti nuosavybės teises į miškus, kurie yra priskirti miestų miškams, buvo nustatyta dar Įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuo 1992 m. gegužės 20 d., todėl pripažintina, jog prašydama panaikinti ginčijamus aktus, prokuroras gina viešąjį interesą.
Be to, teismas nustatė, kad terminas kreiptis į teismą nėra praleistas, nes šio termino pradžia laikytina 2011 m. liepos 14 d., kai prokuratūroje buvo gauta L. P. nuosavybės teisės atkūrimo byla.
III.
Atsakovai A. P. ir L. P. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 8–12) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą
Atsiliepimas
Apeliacinį skundą atsakovai be tų aplinkybių, kurias buvo nurodę atsiliepime į pareiškėjos prašymą, grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu apeliantams nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie tai, jog nuosavybės teisės atkuriamos pažeidžiant Vyriausybės 2004 m. nutarimo Nr. 1370 ir Vyriausybės 2006 m. nutarimo Nr. 454 reikalavimus, t. y. kad nuosavybės teisės atkuriamos į dalį žemės ploto, kuris priskirtas valstybinės reikšmės miškams, todėl laikyti atsakovus nesąžiningais turto įgijėjais nėra jokio pagrindo.
2. Prieš atkuriant nuosavybę ginčo sklypai turėjo būti suformuoti kaip atskiri unikalūs vienetai. Ginčo sklypuose nėra ir niekada nebuvo miško, o nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės ūkio paskirties žemę.
3. Į bylą patektos Valstybinės miškų tarnybos pažymos apie ginčo sklypus iš esmės skiriasi. 2011 m.gegužės 31 d. pažymoje Nr.25904 dėl 0,64 ha žemės sklypo nurodoma, kad žemės skirta miškui įveisti, t.y. patvirtinta, kad sklype nėra medžių, tačiau 2011 m. spalio 14 d. pažymoje Nr.28024 dėl to pačio sklypo jau yra nurodoma, kad yra net 65 metų amžiaus medžių. Analogiškai situacija ir dėl 1,4 ha žemės sklypo: 2011 m.gegužės 31 d. pažymoje Nr.26002 ir 2011 m. spalio 14 d. pažymoje Nr.28029.
4. Nagrinėjamu atveju dėl viešojo administravimo institucijų veiksmų buvo pažeista pusiausvyra tarp teisinių gėrių – poreikio visuomenės reikmėms išsaugoti teritoriją, kuriai nustatytas ypatingas teisinis rėžimas, ir poreikio fiziniam asmeniui (apeliantams) sukurti aiškiai apibrėžtus, stabilius teisinius santykius nuosavybės teisių atkūrimo srityje. Apeliantų teigimu, šiuo atveju turi būti vertinama, ar siekis apginti visuomenės poreikį į ginčo mišką (žemės, skirtos miškui įveisti), atitinkamai apribojant apeliantų teises, atitinka proporcingumo principo kriterijus, taip pat būtina įvertinti, ar šia priemone bus pasiektas racionalus rezultatus. Nuosavybės teisė nepagrįstai atkurta į nedidelį miško žemės, skirtos miškui įveisti, plotą – 0,51 ha ir 0,09 ha. Duomenų, kad šis plotas yra priskirtas rezervatų, draustinių ir pan. teritorijų, turinčių išskirtinę reikšmę visuomenei, kategorijai, nėra. Dėl to mano, kad padaryto pažeidimo reikšmė ir mastas viešojo intereso aspektu nėra išskirtiniai ir ypatingai dideli (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Be to, šioje byloje patenkinus prokurorės prašymą, viešasis interesas bus apgintas padarant didesnės žalos kitoms viešojo intereso sferoms, o sąžiningam žemės įgijėjui bus sukurti papildomi jo teisių ir teisėtų interesų apribojimai. Taigi, ginčo atveju priemonės, kuriomis pirmosios instancijos teismas siekė apginti viešąjį interesą, nėra adekvačios siekiamam tikslui, taip pat neatitinka proporcingumo principui keliamų reikalavimų, todėl prokurorės prašymas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 4 str., 57 str., 88 str. 1 p.).
Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 16–22) iš dalies grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti pareiškėjos prašyme pirmosios instancijos teismui. Be to, akcentuoja, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo atveju prokuratūra gina ne asmens (konkrečiai VĮ Dubravos eksperimentinės – mokomosios miškų urėdijos ar Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento) interesus, o viešąjį interesą. Taigi, nepriklausomai nuo to, kas kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso pažeidimo fakto, pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį prokuroras įpareigotas patikrinti ir nuspręsti, ar privalu imtis priemonių dėl viešojo intereso gynimo. Iš grafinių Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentų ir tekstinių miškų valstybės kadastro duomenų taksacinių rodiklių matyti, kad 0,64 ha ginčo žemės sklypo dalis – 0,51 ha ir 1,4 ha ginčo žemės sklypo dalis – 0,09 ha neabejotinai pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus. Nors ginčo sklypuose pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis (pažymos: 2011 m. gegužės 30 d. Nr. 25924 ir 2011 m. spalio 14 d. Nr. 28024, 2011 m. gegužės 31 d. Nr. 26002 ir 2011 m. spalio 13 d. Nr. 28029) buvo nurodyti skirtingi taksaciniai valstybinio miško rodikliai, tačiau ginčo žemės sklypų dalys 0,51 ha ir 0,09 ha akivaizdžiai pateko į valstybinio miško sklypų plotus, patvirtintus Vyriausybės 2004 m. nutarimu Nr. 1370. Minėtu Nutarimas, kuriuo buvo patvirtini valstybinės reikšmės miškų plotai, priimtas pirmiau nė patvirtintas ginčo teritorijos žemėtvarkos projektas (2006 m.) ir atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus (2010 m.).Kauno RAAD, kuri pateikė prokuratūrai informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą, nebūdamas nuosavybės teisių atkūrimo santykių dalyviu, negalėjo ir neturėjo pareigos žinoti, kokie teisiniai santykiai yra atsiradę tarp A. P. ir valstybės. Ginčo žemės sklypų dalys išimtinėn valstybės nuosavybėn perėjo 2004 metais Vyriausybės 2004 m. nutarimo Nr. 1370 pagrindu, o nuosavybės teisių atkūrimas, t. y. neteisėtas išimtinės valstybės nuosavybės teisių perleidimas privačion nuosavybėn, įvyko 2010 metais. Taigi, ne Kauno RAAD, o Kauno apskrities viršininkas privalėjo įsitikinti, ar buvo galima atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypus vertinant Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas (valstybės išperkama žemė).Nors ginčo žemės sklypo dalis nepriskirta jokiems kitiems didelę reikšmę valstybei ir visuomenei turintiems saugomų teritorijų (nacionalinių parkų, rezervatų, draustinių ir pan.) plotams, tai nereiškia, kad ji yra mažiau vertinga, kadangi vien tokio ypatingo teisinio režimo kaip valstybinės reikšmės miškas nustatymas apibrėžia ypatingą šios vietovės apsaugą ir svarbą. Pareiškėja nesutinka su apeliantų nuomone, kad viešasis interesas – teritorijos, kuriai nustatytas ypatingas teisinis režimas, vientisumo apsauga mažiau svarbus nei teisinių santykių stabilumas (šiuo atveju privati nuosavybė). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad ypatingų vertybių svarba nusveria teisinio stabilumo siekį, dėl to atitinkamai ir tam tikrų itin svarbių valstybės ūkiui objektų (lot. res mancipi) prikyrimas išimtinei valstybės nuosavybei Konstitucijoje reikalauja ypatingo dėmesio teisiniams veiksmams, atliekamiems su šiais objektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010). Taip pat negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas (šiuo atveju valstybinės reikšmės miškas) kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui, kadangi miškas yra išimtas iš civilinės apyvartos (CK 4.7 str. 2 d.). Be to, tai, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei; valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn ( Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Galimas būsimos žalos atlyginimas ir išlaidos, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu, yra tik hipotetinio pobūdžio. Net jeigu byloje ir būtų buvęs nustatytas konkretus būsimos žalos ir išlaidų dydis, tai nebūtų pagrindas atmesti pareiškėjos prašymą, kadangi ribotos civilinės apyvartos daiktas, kuriam taikoma ypatinga teisinė apsauga, negali būti perleistas privačion nuosavybėn, nepaisant papildomų išlaidų, kurias galbūt patirs valstybė. Priešingu atveju, valstybei išimtine teise priklausantį objektą palikus privačioje nuosavybėje, būtų paneigtas vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų – iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Taip pat mano, kad apeliantai savo įgytų privačios nuosavybės teisių į ginčo sklypą negali grįsti sąžiningumu. Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje Nr. 3K-7-165/2012 pažymėjo, kad tuo atveju, kai dėl prieštaravimo imperatyvioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtą, ir pripažįstami negaliojančiais visi šio turto perleidimo padariniai, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šio akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl įgijėjų sąžiningumo. Viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Pažymi, kad L. P. nuosavybės teises įgijo pažeidus teisės aktų reikalavimus, t. y. neteisėtai, todėl ginčo atveju teisėtų lūkesčių apsaugos principas negali būti taikomas.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 24–26) sutinka su apeliantų teiginiu, kad byloje esančios dvi iš esmės skirtingos dėl to paties žemės sklypo parengtos Valstybinės miškų tarnybos pažymos (t. y. 2011 m. gegužės 30 d. pažyma Nr. 25924 ir 2011 m. spalio 14 d. pažyma Nr. 28024 dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2011 m. gegužės 31 d. pažyma Nr. 26002 ir 2011 m. spalio 13 d. pažyma Nr. 28029 dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suteikia pagrįstą pagrindą abejoti, jog ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu, t. y. 2010 m., ginčo sklypuose buvo plotas, kuris pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį galėtų būti priskirtas miško kategorijai. Kauno apskrities viršininkas 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 02-05-4850 pakeitė laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) k., Taurakiemio sen., Kauno r., numatomų užsodinti mišku žemės sklypų paskirtį – iš žemės ūkio į miškų ūkio paskirtį. Ginčo žemės sklypai nepateko į numatomą užsodinti mišku plotą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. birželio 22 d. išrašo duomenimis, ginčo žemės sklypų pagrindinė tikslinė paskirtis – žemės ūkio. Atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsakovas sutinka su apeliantų teiginiu, kad byloje nėra pagrindo abejoti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo pagrįstumu, o ginčo žemės sklype nėra miško ploto, kurį būtų galima vertinti kaip mišką pagal Miškų įstatymą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 34–37) remiasi tais pačiais argumentais, kuriais grindė savo atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, paduotą pirmosios instancijos teismui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 28–32) remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl apeliantų ir atsakovo nurodytų aplinkybių, kad Valstybinės miško tarnybos 2011 m. gegužės 26 ir 31 d. ir 2011 m. spalio 13, 14 d. pažymose pateikti duomenys apie ginčo sklypus nesutampa, nurodė, kad 2011 m. spalio mėnesį pažymos buvo patikslintos atsižvelgiant į Dubravos eksperimentinės – mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 605 ir 606 kvartaluose atliktą inventorizaciją. Atlikus inventorizaciją 605 ir 606 kvartaluose buvo įregistruoti nauji taksaciniai sklypai, į kuriuos pateko ginčo sklypai. Pažymėjo, kad ginčo atveju nėra svarbu, koks yra ar buvo medžių tūris ginčo sklypuose nuosavybės teisių atkūrimo metu, svarbi aplinkybė yra ta, kad ginčo žemės sklypuose (2011 m. gegužės 26 d. ir 2011 m. gegužės 31 d, pažymos) esantis valstybinės reikšmės miškų plotas (atitinkamai 0,51 ha ir 0,009 ha) Vyriausybės 2004 m. nutarimu Nr. 1370 priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Tuos pačius duomenis patvirtino ir pažymos, parengtos atlikus VĮ Dubravos eksperimentinės - mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 605-606 kvartalų inventorizaciją. Apeliantai neginčija, kad ginčo sklypai (0,09 ha ir 0,51 ha) patenka į Vyriausybės 2004 m. nutarimu Nr. 1370 patvirtintus valstybinės žemės miškų plotus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas Kauno apygardos prokuroras iškėlė gindamas viešąjį interesą valstybinių miškų apsaugos srityje.
Pareiškėjas prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2010 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 02-05-4955 bei 2010 m. gegužės 25 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/24849 dalis, kuriomis L. P. (mirusiojo vardu) atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,64 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskr., Kauno r., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) esantį 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotą ir 1,40 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskr., Kauno r. savivaldybėje, Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k.) esantį 0,09 ha valstybinės reikšmės miško plotą. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti 2011 m. vasario 10 d. papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 4VJ-1786 dalis, kuriomis mirusiojo vaikaitis A. P. paveldėjo 0,64 ha žemės sklype (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotą ir 1,40 ha žemės sklype (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,09 ha valstybinės reikšmės miško plotą, bei 2011 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties Nr. 4VJ-2194 dalį, kuria A. P. padovanojo savo tėvui L. P. 0,64 ha žemės sklype (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotą. Be to, pareiškėjas prašė taikyti restituciją - grąžinti valstybei 0,64 ha ploto žemės sklype (Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotą ir 1,40 ha ploto žemės sklype (Kauno r. sav., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 0,09 ha ploto valstybinės reikšmės miško plotą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymus patenkino visiškai.
Ginčijamų aktų priėmimo metu galiojo imperatyvios įstatymų nuostatos, draudžiančios atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri priskirta valstybinės reikšmės miškui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškui. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje yra nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškai, kurių plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, yra išperkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirtini valstybinės reikšmės miškams.
Pirmosios instancijos teismas ištyręs pateiktų į bylą įrodymų visumą nustatė, kad ginčo teritorija valstybinės reikšmės miškui priskirta 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370. Apeliantai L. P. ir A. P. neginčija to fakto, kad 0,64 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Taurakiemio seniūnijoje, Kauno rajone, dalis (0,51 ha), taip pat 1,40 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Taurakiemio seniūnijoje, Kauno rajone, dalis (0,09 ha), į kuriuos skundžiamais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės L. P. (mirusiojo vardu), patenka į Vyriausybės 2004 m. nutarimu Nr. 1370 patvirtintą valstybinio miško plotą.
Apeliantai savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu jiems nebuvo žinoma apie tai, jog ginčo sklypai Vyriausybės 2004 m. nutarimu Nr. 1370 priskirtas valstybinės reikšmės miškams, todėl laikyti atsakovus nesąžiningais turto įgijėjais nėra jokio pagrindo. Atsižvelgdami į tai, kad nuosavybės teisės nepagrįstai atkurtos į nedidelį plotą (0,51 ha ir 0,09 ha), taip pat į tai, kad ginčo sklypai nėra priskirti rezervatų, draustinių ir panašaus reikšmingumo teritorijoms, turinčioms išskirtinę reikšmę visuomenei, apeliantai mano, kad nagrinėjamu atveju dėl viešojo administravimo institucijų veiksmų pažeista pusiausvyra tarp teisinių gėrių – poreikio visuomenės reikmėms išsaugoti teritoriją, kuriai nustatytas ypatingas teisinis rėžimas, ir poreikio fiziniam asmeniui (apeliantams) sukurti aiškiai apibrėžtus, stabilius teisinius santykius nuosavybės teisių atkūrimo srityje.
Sprendžiant dėl ginčijamų administracinių aktų dalies teisėtumo ir pagrįstumo pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatomis (žr., pvz., sprendimą administracinėje byloje Nr. A146–976/2009; nutartį administracinėje byloje Nr. P6–184/2007; nutartį administracinėje byloje Nr. A3–438/2004). Atsakovui priimant pareiškėjo prašomus panaikinti administracinius aktus galiojo visi pirmiau aptarti teisės aktai, kuriais imperatyviai nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir į ir juos nuosavybės teisės neatkuriamos, taip pat Vyriausybės 2004 m. nutarimas Nr. 1370, kuriuo ginčo sklypai buvo priskirti valstybinės reikšmės miškams. Viešojo administravimo subjektas, prieš priimdamas pagal savo kompetenciją sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Atkūrimo įstatymo 17 straipsnis), privalo įsitikinti, ar perduodamas nuosavybėn nekilnojamasis turtas pagal Atkūrimo įstatymą nėra priskirtas valstybės išperkamam. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Aplinkos ministerija 2004 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (12-2)-D8-7487 pateikė Kauno apskrities viršininko administracijai Vyriausybės 2004 m. nutarimo Nr. 1370 projektą derinimui, o Kauno apskrities viršininko administracija 2004 m. spalio 15 d. raštu Nr. 4-1815 šį projektą suderino, t.y. pritarė projektui, pažymėdama, kad pastabų neturi. Įsigaliojus Vyriausybės 2004 m. nutarimui Nr. 1370, Aplinkos ministerija 2004 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (12-2)-D8-9703 išsiuntė Kauno apskrities administracijai šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemas ir sąrašus. Tai patvirtina, kad duomenis apie ginčo vietos priskirtinumą valstybiniam miškui Kauno apskrities viršininko administracija turėjo tiek žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo metu, tiek skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu. Pirmosios instancijos teismas, teisingai taikydamas teisės normas, pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, esą ginčo sklypai nepateko į valstybinės reikšmės miško plotus. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad skundžiami administracinių aktų priėmimo metu jie nežinojo apie tai, jog atitinkamos nagrinėjamam ginčui aktualių sklypų dalys patenka į Vyriausybės 2004 m. nutarimu Nr. 1370 patvirtintų valstybinių miškų plotus, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Atsakovas, priimdamas pareiškėjo skundžiamus administracinius aktus, pripažino, kad L. P. (mirusiojo vardu) turi būti atkurtos nuosavybės į žemę, t.y. kad jis atitinka Atkūrimo įstatymo nustatytas sąlygas ir yra tinkamas pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą. Todėl pareiškėjo skundžiamų aktų dalių panaikinimas negali būti traktuojamas kaip paneigiantis minėto pretendento teisę į nuosavybės teisių atkūrimą panaikintų aktų dalyje, o tuo pačiu ir kaip užkertantis kelią jo įpėdiniams į šiam pretendentui grąžinto turto paveldėjimą.
Pagal Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. spalio mėnesio 13 d. pažymas Nr.28058, Nr.28029, Nr.28053 bei 2011 m. spalio mėnesio 14 d. pažymą Nr.28024, parengtas remiantis Vyriausybės 2004 m. nutarimu Nr. 1370 bei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, 0,64 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, dalis (0,51 ha) patenka į Dubravos eksperimentinės – mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 606 kvartalo 21,22 ir 23 taksacinius sklypus, o 1,40 ha žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) kaime, dalis (0,09 ha) patenka į tos pačios girininkijos 605 kvartalo 92 taksacinį sklypą.
Apeliantų, kuriems pritarė ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, argumentai, kad Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. gegužės mėnesį ir 2011 m. spalio mėnesį parengtos pažymose apie žemės sklypų taksacinius rodiklius yra kai kurių skirtumų, nėra pagrindas keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi tai nepaneigia ginčo sklypų priskirtinumo valstybinės reikšmės miškui. Valstybinė miškų tarnyba dėl 1,40 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime dalies (0,09 ha) parengė 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą Nr.26003 (toliau – ir 2011 m. gegužės 30 d. schemos fragmentas Nr.26003) ir 2011 m. gegužės 31 d. pažymą apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius Nr. 26002 (toliau – ir 2011 m. gegužės 31 d. taksaciniai rodikliai Nr. Nr. 26002), o dėl 0,64 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime dalies (0,51 ha) parengė 2011 m. gegužės 26 d. valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą Nr.25925 (toliau – ir 2011 m. gegužės 26 d. schemos fragmentas Nr.25925) ir 2011 m. gegužės 30 d. pažymą apie taksacinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius Nr. 25924 (toliau – ir 2011 m. gegužės 30 d. taksaciniai rodikliai Nr. Nr. 25924). Šiuos dokumentus pareiškėjas pateikė teismui kartu su pirminiu prašymu dėl viešojo intereso gynimo. Kartu su patikslintu skundu pareiškėjas dėl ginčo sklypų pateikė į bylą Valstybinės miškų tarnybos 2011 m.spalio mėnesį parengtas pažymas: dėl 1,40 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime dalies (0,09 ha) 2011 m. spalio 13 d. Schemos fragmentą Nr. 28058 ir 2011 m. spalio 13 d. taksacinius rodiklius Nr. 28029, o dėl 0,64 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime dalies (0,51 ha) parengė 2011 m. spalio 13 d. Schemos fragmentą Nr. 28053 bei 2011 m. spalio 13 d. taksacinius rodiklius Nr. 28024. Aplinkos ministerijos Kauno RAAD 2011 m. spalio 17 d. rašte Nr.KR12-3128, kuriuo 2010 m. spalio mėnesio pažymos buvo pateiktos Kauno apygardos prokuratūrai, nurodyta, kad šios pažymos buvo parengtos 2011 m. spalio mėnesį atlikus Dubravos eksperimentinės – mokomosios miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškų plotų, esančių Šilėnų 605 ir 606 kvartaluose, inventorizacijos duomenų patikslinimą. Palyginus 2011 m. gegužės mėnesio ir 2011 m. spalio mėnesio valstybinės reikšmės miškų plotų schemų fragmentus skirtumas tik tas, kad po minėtos inventorizacijos Dubravos eksperimentinės – mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 605 ir 606 kvartaluose buvo įregistruoti atitinkami taksaciniai sklypai, į kuriuos pateko ginčui aktualūs sklypai, t.y. 0,64 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime pateko į 606 kvartalo naujai įregistruotus 21,22 ir 23 taksacinius sklypus, o 1,40 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime į 605 kvartalo naujai įregistruotą 92 taksacinį sklypą. Abiem atvejais Schemų fragmentai parengti remiantis Vyriausybės 2004 m. nutarimu Nr. 1370 patvirtinta valstybinės reikšmės miškų schema, ginčui aktualių sklypų vietos ir ribos ir plotai sutampa. 2011 m. spalio mėnesio 13-14 d. parengtuose taksaciniuose rodikliuose dėl nagrinėjamam ginčui aktualių sklypų, kurie patenka į valstybinį mišką (atitinkamai 0,51 ir 0,09 ha), esminiai duomenys nesiskiria nuo 2011 m. gegužės mėnesio pažymose nurodytų duomenų, kadangi sklypai patenka į Lietuvos Respublikos miškų kadastre įregistruotus Vyriausybės 2004 m. nutarimo Nr. 1370 pagrindu valstybinės reikšmės miškų plotus, be to, šiose pažymose pateikti duomenys yra tikslesni ir išdėstyti pagal naujai įregistruotus taksacinius sklypus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi tik 2011 m. spalio mėnesio 13-14 d. pažymomis, tačiau tai priimto sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui įtakos neturėjo.
Iš pateiktų Valstybines miškų tarnybos duomenų matyti, kad ginčo sklypai jungiasi su atitinkamais miško plotais į vientisus miško masyvus, t.y. patenka į Dubravos eksperimentinės – mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 605 ir 606 kvartalus, kurie jungiasi su kitais kvartalais. Taigi nagrinėjama ginčui aktualūs valstybinės reikšmės miškų plotai (atitinkamai 0,51 ir 0,09 ha) negali būti vertinami izoliuotai Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos miško sąvokos prasme. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose, vykdant Miškų įstatymo 13 straipsnio nuostatas dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sudarymo, yra pateiktas šio kadastro objektų (Lietuvos respublikos miškų) skirstymas į atitinkamus vienetus (miško masyvas, miško kvartalas, taksacinis miško žemės sklypas). Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 6 punktas apibrėžia, kad miško masyvas – ištisinė miško žemės teritorija, turinti gamtines, antropogenines ribas arba apsupta kitų žemės naudmenų. Dideli miško masyvai skaidomi miško kvartalais; miško kvartalas – paprastai keturkampis, vientisas miško masyvo pastovaus geometrinio skaidymo elementas, turintis nuolatinį numerį. Kvartalus vieną nuo kito skiria aiškiai matomos natūralios (keliai, upės, grioviai) arba dirbtinės (kvartalinės proskynos) ribos. Miško kvartalą sudaro taksaciniai miško žemės sklypai; taksacinis miško žemės sklypas – vientisa miško žemės dalis, kurios atskyrimą nuo kitų dalių ir minimalų plotą lemia žemės naudmenos tipas, augavietė ir medyno taksaciniai rodikliai. Sklypas yra pirminis apskaitos, projektavimo, ūkininkavimo ir kontrolės vienetas. Jis atskiriamas per valstybinę miškų inventorizaciją. Nagrinėjamu atveju 2011 m. spalio 13 d. schemų fragmentuose Nr.28058 ir Nr.28053 pažymėti pareiškėjams priklausantys ginčo sklypai (atitinkamai 0,51 ir 0,09 ha), patenkantys į Dubravos eksperimentinės – mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 606 kvartalo 21,22 ir 23 taksacinius sklypus, bei 605 kvartalo 92 taksacinį sklypą, ribojasi su gretimais taksaciniais miško sklypais ir kartu su jais sudaro vientisą miško masyvą, kurio ribos ir plotas patvirtintas minėta Vyriausybės patvirtinta valstybinės reikšmės miškų plotų schema. Todėl apeliantų argumentai, kad pažeidžiant teisės aktus nuosavybės teisės L. P. buvo atkurtos į nedidelius plotus, negali būti pagrindas pripažinti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo nepagrįstai. Miškų išsaugojimas, ką sprendime teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, yra viešasis interesas.
Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais pažymi, kad pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalį Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą sudaro miško masyvų duomenų bazė, suformuota naudojantis sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu, kadastro objektas – Lietuvos Respublikos miškai, šio kadastro tvarkymo įstaiga – Valstybinė miškotvarkos tarnyba. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Miškų valstybės kadastro nuostatų V skyriuje (38-41). Nurodyta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis (Nuostatų 38 punktas), tarp jų Nekilnojamojo turto registro (sklypo naudojimo būdas ir pobūdis), Nekilnojamojo turto kadastro (valdų ribos, kadastro vietovių ir kadastro vietovių blokų ribos) (Nuostatų 38.2. 38.3 punktai). Minėtas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad tvarkant Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys (Nuostatų 38.2, 38.3 p.), tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti ir tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Tai, kad pareiškėjų sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip kiti žemės ūkio paskirties sklypai nepaneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ginčo sklypuose, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės L. P. (mirusiojo vardu), yra valstybinės reikšmės miško.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nusprendė, kad atkuriant L. P. (mirusiojo vardu) nuosavybės teises į žemę, nepagrįstai buvo perduotos neatlygintinai nuosavybėn pirmiau aptartos sklypų dalys, kurios priskirtos valstybinės reikšmės miškui (atitinkamai 0,51 ir 0,09 ha). Panaikinęs skundžiamas administracinių aktų dalis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ir kitus (išvestinius) pareiškėjo prašymo reikalavimus. Teisėjų kolegija su šia teisimo sprendimo dalimi sutinka, todėl tuo pačiu klausimu iš naujo nepasisako.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad jie yra sąžiningi turto, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės jų šeimos mirusiam nariui, įgijėjai. Minėta, kad atsakovas, priimdamas pareiškėjo skundžiamus administracinius aktus, pripažino, kad L. P. (mirusiojo vardu) turi būti atkurtos nuosavybės į žemę, t.y. kad jis atitinka Atkūrimo įstatymo nustatytas sąlygas. Neabejotina, kad ginčijamų aktų priėmimas apeliantams sukūrė teisėtą lūkestį, kad teisės aktų nustatyta tvarka atkūrus nuosavybės teises į žemę mirusiojo vardu, jiems teisės aktų nustatyta tvarka bus perduotas valstybės sugrąžintas turtas. Teismo sprendimo, kuriuo panaikinamos atitinkamos administracinių aktų dalys dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, priėmimas negali būti traktuojamas kaip paneigiantis to paties pretendento teisę į nuosavybės teisių atkūrimą panaikinto akto dalyje tuo pačiu, ar kitu įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo būdu. Priešingai, panaikinus ginčijamus aktus tam tikroje dalyje, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra toje dalyje teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti tęsiama ir per protingą terminą privalo būti priimtas naujas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendento (pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes paveldėtojo) pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai turi teisę reikalauti atlyginti žalą teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokią žalą jiems sukėlė ginčijamų aktų dalies panaikinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-623/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-859/2010 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino teisės aktų nuostatas ir jas pritaikė nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovų L. P. ir A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.