Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-06-07 · Civilinė byla Nr. 2S-478-212/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
2S-478-212/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02946-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Pareiškėjas
S. R.
Suinteresuotas asmuo
AB „Panevėžio energija“, V. L.
Civilinė byla Nr. 2S-478-212/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02946-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4; 3.5.1; 3.5.12
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 7 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal antstolio S. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje suinteresuotiems asmenims AB „Panevėžio energija“, V. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis S. R. kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0102/12/01704. Nurodė, kad iš skolininkės A. S. vykdo 1‘391,56 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškotojos AB „Panevėžio energija“ naudai išieškojimą. Skolininkė A. S. mirė 2013-12-31. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių nustatė, kad atsakovas V. L. po A. S. mirties priėmė jos palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi atmetė antstolio S. R. pareiškimą.Nustatė, kad antstolio S. R. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0102/12/01704 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3493-837 dėl 1‘391,56 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 10 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės A. S. išieškotojo AB „Panevėžio energija“ naudai. Vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti priverstinį skolos išieškojimą pateiktas 2012 m. birželio 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus nuo 2014 m. sausio 1 d. nutraukė antstolio patvarkymo dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. S. vykdymą, kadangi A. S. 2013 m. gruodžio 31 d. mirė. 2014 m. sausio 31 m. antstolis atliko užklausimą dėl skolininkės Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje ir gavo informaciją, kad skolininkė 2013 m. gruodžio 31 d. mirė. 2014 m. sausio 31 d. antstolis iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo nustatė, kad įregistruotų palikėjos sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra, todėl patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-3.5-1379 sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0102/12/01704 iki atsiras skolininkės teisių ir pareigų perėmėjas.AB „Panevėžio energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad V. L. po A. S. mirties 2013 m. gruodžio 31 d., priėmė jos palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti ir leisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto registre atsakovo V. L. vardu. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-7829-400/2016 ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį tenkino. 2017 m. vasario 22 d. antstolis iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota V. L. vardu ir 2017 m. vasario 27 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0102/12/01704.Turto arešto aktų registre nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d., t. y. dar iki A. S. mirties, buvo įregistruotas turto arešto aktas Nr. 0211003983. Juo buvo areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas, nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, – kreditorė AB „Panevėžio energija“, turto arešto pagrindas – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. vykdomasis raštas Nr. 2-2466-7551, turto arešto mastas – 4‘534,68 Lt (1‘313,33 Eur). Turto arešto aktu buvo pareikštas kreditorės AB „Panevėžio energija“ 4‘534,68 Lt (1‘313,33 Eur) dydžio reikalavimas, t. y. palikėjos įpėdinis buvo informuotas tik apie 4‘534,68 Lt (1‘313,33 Eur) dydžio kreditorės reikalavimą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2466-7551.Byloje nepateikta jokių duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjos turto areštas kreditorės AB „Panevėžio energija“ reikalavimo pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. teismo įsakymą Nr. L2-3493-837/2012 vykdymui užtikrinti. Byloje nėra duomenų, kad tiek kreditorė AB „Panevėžio energija“, tiek jos įgalioti asmenys, tarp jų ir antstolis, kreditorės pavedimu vykdantis išieškojimą, kitokiu būdu būtų pareiškę reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Byloje duomenų apie tai, kad teismas šį terminą kreditorės (išieškotojos) ar antstolio prašymu būtų atnaujinęs, taip pat nėra.Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad kreditoriai buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę įstatymų nustatytus terminus kreiptis į įpėdinius informuojant apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.Dėl nurodytų argumentų teismas prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese atmetė, nes negalėjo konstatuoti, kad įpėdiniui V. L. per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorės AB „Panevėžio energija“ reikalavimą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. teismo įsakymą Nr. L2-3493-837/2012.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu antstolis S. R. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, vykdomojoje byloje Nr. 0102/12/01704 skolininkę A. S. pakeisti į naują skolininką V. L..Nurodo, jog vykdo dvi vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš A. S. išieškotojui AB „Panevėžio energija“. Butui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo 2016 m. gruodžio 22 d. paveldėjo V. L., nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d. įregistruotas antstolio S. R. areštas. Šis areštas yra išviešintas VĮ Registrų centras registre, todėl laikytina, kad įpėdinis informuotas tinkamai. Antras turto areštas būtų perteklinis, be to, jis nepagrįstai padidintų vykdymo išlaidas. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017-04-10 nutartimi vykdomojoje byloje Nr. 0102/11/02091 pakeitė pradinę skolininkę A. S. į V. L., kurioje nustatyta, kad skolininkės A. S. turtui buvo uždėtas areštas, tokiu būdu įpėdiniui buvo prieinama informacija apie palikėjo skolas prieš priimant palikimą. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismas analogiškoje situacijoje klausimą sprendė priešingai.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio S. R. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. teismo įsakymą dėl 1‘336,30 Eur skolos, 44,83 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 10 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 10,43 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės A. S. išieškotojos AB „Panevėžio energija“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0102/12/01704). Skolininkė A. S. 2013 m. gruodžio 31 d. mirė. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių nustatė, kad atsakovas V. L. priėmė A. S. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir leido butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto registre atsakovo V. L. vardu. Nuo 2016 m. gruodžio 22 d. buto (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įregistruotos V. L. vardu. Minėtam butui įregistruotas areštas nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d. (vykd. bylos l. 51-52).Antstolis S. R. teigia, kad įstatymas nenustato pareigos pradėjus vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš to paties skolininko, iš naujo areštuoti tą patį turtą. Kadangi skolininkės butas areštuotas 2011 m. rugpjūčio 29 d., pakartotinis turto areštas būtų perteklinis.Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka.CPK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo ar nežinojo jis esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi naujausia kasacinio teismo praktika, pažymėdamas, kad tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-196-969/2016 suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.Turto arešto aktų registre 2011 m. rugpjūčio 29 d. buvo įregistruotas skolininkei A. S. priklausančio nekilnojamojo turto areštas, nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, – kreditorė AB „Panevėžio energija“, turto arešto pagrindas – Panevėžio miesto apylinkės teismo Vykdomasis raštas Nr. 2-2466-755, 2011-08-04, turto arešto mastas – 4‘534,68 Lt (1‘313,33 Eur), turto arešto būdai: apribotas disponavimas. Taip pat turto areštas skolininkės turtui yra įregistruotas 2016 m. gruodžio 29 d. (b. l. 3-5). Atsižvelgiant į įregistruoto turto arešto laiką bei į tai, kad skolininkė mirė 2013 m. gruodžio 31 d., darytina išvada, kad palikėjos turto areštas nebuvo išviešintas viešame registre.CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė iki tol formuotą teismų praktiką ir išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Taigi skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė. Vien tik faktas, jog skolininko turtą paveldėjo įpėdinis ir taip atsirado skolininko teisių perėmėjas, nėra pakankamas skolininko pakeitimui vykdymo procese.Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad kreditorė AB „Panevėžio energija“ būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Taip pat nenustatyta, kad palikėjos kreditorė būtų pasinaudojusi CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.Kaip jau minėta, palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą. Kaip nurodyta nutarties 19 punkte, kreditorės skolos išieškojimo faktas neišviešintas, kreditorė yra praleidusi ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, kuris galėtų būti teismo pratęstas, bet ir to paties straipsnio 4 dalyje nurodytą 3 metų naikinamąjį terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, reikalavimams pareikšti, todėl nebegali būti sprendžiamas klausimas dėl termino kreditorės reikalavimams pareikšti pratęsimo.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą daro išvadą, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Zina Mickevičiūtė