- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- e2YT-2477-1263/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žygimantas Leškys
- Pareiškėjas
- A. L., P. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.2.3; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.2.6.11; 3.4.6.2.
2026 m. sausio 22 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. L. ir P. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjų A. L. ir P. L. (toliau – ir pareiškėjai) pareiškimas, kuriame prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. L. (miręs (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinės E. L. (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad P. L., miręs (duomenys neskelbtini), ir E. L., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų seneliai. P. L. ir E. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir iki E. L. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje. Po E. L. mirties mirusiosios sutuoktinis per įstatymų nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Sutuoktiniai P. L. ir E. L. būdami santuokoje, t. y. (duomenys neskelbtini) įgijo šį turtą: 1) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 2) pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 3) kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjų teigimu, po E. L. mirties jos sutuoktinis P. L. priėmė palikimą, pradėdamas mirusios sutuoktinės turtą faktiškai valdyti, liko gyventi iki pat savo mirties mirusios sutuoktinės turte, juo rūpinosi ir jį tvarkė, išsaugojo jį iki savo mirties, kas leidžia manyti, jog tinkamai ir rūpestingai turtą prižiūrėjo. Be to, P. L. savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus tęsė iki pat savo mirties, gyveno tame pačiame turte, ten buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
3. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į teismą kreipiasi P. L. anūkai pareiškėjai (antros eilės įpėdiniai), kadangi P. L. pirmos eilės įpėdinių nėra. Juridinis faktas nustatytinas siekiant pareiškėjams priimti palikimą, atsiradusį po jų senelio P. L. mirties, pagal Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodo, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų P. L. ir E. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjų paliktojo turto priėmimą valdyti.
5. Apie pareiškimo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą, laiką ir vietą byloje dalyvaujantys asmenys buvo teismo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
6. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
7. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka.
8. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnis). Pažymėtina tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuris yra besąlygiškas, neatšaukiamas, universalus ir kuriuo siekiama perimti palikėjo teises ir pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
9. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
10. Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).
11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. L., taip pat nustatyta, jog E. L. mirė būdama santuokoje su P. L.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad P. L. vardu yra registruotas šis turtas, kuris buvo įgytas santuokoje su E. L.: 1) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 3) kiti inžineriniai statiniai, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Po palikėjos E. L. mirties jos sutuoktinis P. L. dėl jam priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla po palikėjos E. L. mirties nebuvo užvesta.
12. Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad po sutuoktinės E. L. mirties P. L. liko gyventi bendruose su sutuoktine įsigytuose namuose, rūpinosi ir disponavo turtu, naudojosi įgytais daiktais, baldais, namų apyvokos daiktais, turtą tvarkė, bei prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, ten gyveno iki pat savo mirties. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad P. L. paskutinė gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).
13. Pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių pareiškėjų nurodytas faktines aplinkybes. Remiantis aptartomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas pripažįsta pareiškėjų pareiškimą pagrįstu ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. L. priėmė palikimą po sutuoktinės E. L. mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdamas faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą nuo palikėjos E. L. mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas.
14. Kitokia tvarka pareiškėjai negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjams juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8,00 Eur (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nebuvo patirtos, todėl iš pareiškėjų nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties priėmė sutuoktinis P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (paveldėjimo teisės liudijimui gauti).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.