- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-10
- Bylos Nr.
- eI2-2588-979/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-10376-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Valdas Rakauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Stankevičienės,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Simai Pamparienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu (naudojant programą „Zoom“), išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. L. teismo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 22S164264 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas) ir tenkinti pareiškėjo 2022 m. gegužės 30 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas reikalavimus grindžia tuo, kad:
2.1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) priėmė Sprendimą gavęs Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. birželio 6 d. išvadą Nr. 5-S-11367 (toliau – Išvada), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, t. y., kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdyba (toliau – FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriame pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu).
2.2. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT). Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
2.3. Sprendime nenurodomi jokie duomenys, kad pareiškėjo buvimas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir kad grėsmė yra reali ir akivaizdi, jos galimybė objektyviai egzistuoja tikrovėje ir yra grindžiama ne bendro pobūdžio spėjimais ir įtarimais, bet nustatytais faktais. Tai, kad yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, nesudaro pagrindo vertinti tokius veiksmus, kaip keliančius grėsmę viešajai tvarkai.
Atsiliepimas
2.4. Atsakovas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, teiginiai, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai yra nekonkretūs, niekuo neparemti, deklaratyvūs bei bendro pobūdžio. Sprendime atsisakymas siejamas tik su formaliu Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) atsakymu, nevertinant realios padėties, o vadovaujamasi tik pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kuris nepatvirtina keliamos grėsmės viešajai tvarkai fakto.
Šalies argumentai
3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą remdamasis šiais motyvais:
3.1. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių užsieniečiui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, bei vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – LLG aprašas) 70 punktu, išsiuntė Policijos departamentui paklausimą, ar užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir VSAT, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalis – kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba VSAT. Taigi Įstatymas įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei teikia Policijos departamentas (Įstatymo nuostatas detalizuoja LLG aprašo 70 punktas). Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus minėtų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
3.2. Policijos departamentui pateikus Išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bei atsižvelgiant į tai, kad pagrindų konstatuoti, jog pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeimyniniai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nėra, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
3.3. Išvadoje nurodyta, kad FNTT 2020 m. balandžio 9 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 3 dalį, 220 straipsnio „Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas“ 2 dalį ir 222 straipsnio „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“ 1 dalį. Pareiškėjas 2022 m. kovo 29 d. šiame tyrime pripažintas įtariamuoju. Įtariama, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, dėl ko buvo išvengta sumokėti ne mažiau kaip 1 200 000 Eur mokesčių. 2022 m. kovo 30 d. pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, o nusikalstamos veikos, už kurias atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalies nuostatas kvalifikuojamos kaip apysunkiai nusikaltimai. Nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms, finansų sistemai bei valdymo tvarkai kelia realią grėsmę ir daro didelę žalą visuomenei bei šalies ekonomikai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra išaiškinta, kad grėsmės sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. Įvertinus tai ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę.
3.4. Departamentas įvertino nusikaltimų, kuriais pareiškėjas įtariamas, pobūdį, paskirtą kardomąją priemonę, taip pat ir duomenis apie jo šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, ir remiantis šių duomenų visuma atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kas, Departamento vertinimu, yra proporcingas sprendimas. Policijos departamento išvadoje nurodyta ne tik tai, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas už sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau jam 2022 m. kovo 30 d. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Be to, patikrinus duomenis apie pareiškėją informacinėse sistemose, nustatyta, kad šiam užsieniečiui anksčiau nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos nacionalinė viza. Pagal kartu su prašymu pateiktame pase esančius spaudus nustatyta, kad asmuo 2022 m. vasario 16 d. atvyko į Lenkijos Respubliką. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė 2022 m. gegužės 30 d. Nors pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. yra įsigijęs verslo liudijimą, tai nepatvirtina, kad jį su Lietuva sieja ilgalaikiai ir stiprūs ryšiai. Be to, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi taip pat nenurodyta, kad pareiškėjas turi ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi jis nurodė, kad yra vedęs, tačiau duomenų, kad jo sutuoktinė (ar jo vaikai) kartu būtų atvykę į Lietuvos Respubliką, nenurodė. Departamento vertinimu, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad šio užsieniečio su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeimyniniai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Jo noras gauti leidimą negali būti pripažįstamas prioritetiniu bei labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas ir viešosios tvarkos laikymasis, todėl ir atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą. Pažymėtina, kad Sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais tikrovėje objektyviai egzistuojančiais duomenimis.
3.5. Dėl skundo teiginių, neva Sprendime buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, pažymi, kad šiuo aspektu LVAT praktikoje (žr. 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2015 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015) laikomasi nuostatos, jog vien faktinės aplinkybės, kad asmuo yra kaltinamas nusikaltimo padarymu, nurodymas administraciniame akte, savaime netraktuotinas kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, šis faktas yra tik teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant, ar asmuo gali būti laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai. Sprendime nėra pateiktas Departamento vertinimas, kad pareiškėjas yra kaltas minėto nusikaltimo padarymu. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1986/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnyje yra nurodyta, jog duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu (1 dalis); perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai, be kita ko, yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje. Taigi Europos Sąjungos teisėje asmens duomenų įtraukimas į sistemą tuo pagrindu, kad jis įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas, nėra traktuojamas kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:
4.1. Policijos departamentas, įvertinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre esančią informaciją apie pareiškėją, nustatė, kad jis įtariamas vieno sunkaus nusikaltimo pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio „Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas“ 2 dalį ir dviejų apysunkių nusikaltimų pagal Baudžiamojo kodekso 222 „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“ 1 dalį bei Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 3 dalį padarymu ir atitinka Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 12 punkto („Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:“) 12.4 papunktyje („jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą“) ir 13 punkto („Užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad:“) 13.2 papunktyje („jis įtariamas padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą“) nustatytus grėsmės vertinimo kriterijus, ir Departamentui pateikė Išvadą pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
4.2. 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad grėsmės sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). Taip pat LVAT yra pripažinęs, kad užsieniečių grėsmė viešajai tvarkai gali būti konstatuojama ir nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio (LVAT 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2603-756/2017, 2017 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2920-858/2017). Atsižvelgiant į minėtą LVAT praktiką, į tai, kad pareiškėjas yra įtariamas kelių nusikaltimų padarymu, iš kurių vienas – sunkus nusikaltimas, pagrįstai galima daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvertinus tai ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti jo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę, todėl, Policijos departamento vertinimu, Departamento Sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, priimtas Policijos departamento Išvados pagrindu, yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą. Nurodė, kad Sprendimas priimtas formaliais pagrindais, kadangi nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai, susijusios su finansiniais nusikaltimais, be to, dirbo vairuotoju, todėl atsakomybė dėl pareikštų įtarimu negali būti inkriminuojama pareiškėjui ir kaltė dar nėra pripažinta. Pareiškėjui taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, todėl pareiškėjas negali išvykti iš Lietuvos, o neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje negali įsidarbinti ir neturės lėšų turėtų pragyvenimui (pvz., mokėti nuomos mokestį, susimokėti už komunalines paslaugas), neturės socialinių garantijų (pvz., negalės kreiptis pas gydytoją). Nurodo, kad iki šiol pareiškėjas Lietuvoje buvo teisėtu pagrindu – Lenkijoje buvo išduoti dokumentai, dirbo vairuotoju.
6. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė nurodė, kad visais atvejais, nepriklausomai nuo užsieniečių tautybės, gavus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kaip numatyta Įstatyme yra kreipiamasi į VSAT, Policijos departamentą, kad būtų įvertinta, ar užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, todėl Sprendimas yra priimtas pagrįstai, įvertinus Išvadoje nurodytas aplinkybes. Nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 30 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu (negali išvykti iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad yra persekiojamas nedemokratinio rėžimo (Nr. 2205-LLG-10257) ir kartu pateikė Ukrainos paso kopiją. Departamentas siekdamas nustatyti ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ir vadovaudamasis LLG aprašo 70 punktu Policijos departamentui pateikė paklausimą ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.
9. Policijos departamentas pateikė Išvadą, kurioje nurodyta, kad:
9.1. Patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad 2020 m. balandžio 9 d. FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal:
9.1.1. Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 3 dalį („<...> padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo <...>“) (straipsnio 1 ir 2 dalyse baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo)
9.1.2. Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio „Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas" 2 dalį („<...> padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje <...>“) (straipsnio 1 dalyje atsakomybė nustatyta tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai);
9.1.3. Baudžiamojo kodekso 222 „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas" 1 dalį („<...> apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros <...>“).
9.2. Pareiškėjas 2022 m. kovo 29 d. šiame tyrime pripažintas įtariamuoju. Įtariama, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, dėl ko buvo išvengta sumokėti ne mažiau kaip 1 200 000 Eur mokesčių. Pareiškėjui 2022 m. kovo 30 d. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra.
9.3. Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, o nusikalstamos veikos, už kurias atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalies nuostatas kvalifikuojamos kaip apysunkiai nusikaltimai. Nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms, finansų sistemai bei valdymo tvarkai kelia realią grėsmę ir daro didelę žalą visuomenei bei šalies ekonomikai. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad grėsmės sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. Įvertinus tai ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę.
9.4. Policijos departamentas Išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, pateikė vadovaudamasis Aprašo 12 punkto („Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:“) 12.4 papunkčiu („jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą“) ir 13 punkto („Užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad:“) 13.2 papunkčiu („jis įtariamas padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą“).
10. Departamentas Sprendime, be Išvadoje nurodytų aplinkybių, taip pat nustatė, kad:
10.1. Patikrinus pareiškėjo duomenis informacinėse sistemose, nustatyta, kad šiam užsieniečiui nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinė viza. Pagal kartu su prašymu pateiktame pase esančius spaudus nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 16 d. atvyko į Lenkijos Respubliką.
10.2. Pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. yra įsigijęs verslo liudijimą.
10.3. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas nurodė, kad yra vedęs, tačiau duomenų, kad jo sutuoktinė (ar jo vaikai) kartu būtų atvykę į Lietuvos Respubliką, nenurodė.
10.4. Išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus duomenis ir dokumentus, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeimyniniai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
10.5. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Taigi, tiesiogiai Įstatyme įtvirtinta (Įstatymo nuostatas detalizavo LLG aprašo 70 punktas), kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei teikia Policijos departamentas arba VSAT. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
10.6. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
11. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą.
12. Įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 d. nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas.
13. LLG aprašo 1 punktas nustato, kad LLD aprašas reglamentuoja užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašymo naujai įforminti leidimą laikinai gyventi ir prašymo leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį pateikimą bei šių prašymų priėmimą, įvertinimo, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar keitimo sąlygas ir ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas yra fiktyvūs, ar įmonė yra fiktyvi, tvarką, sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimą, sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimą, užsakymo dėl leidimo laikinai gyventi išrašymo formavimą ir perdavimą Asmens dokumentų išrašymo centrui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Asmens dokumentų išrašymo centras) ir iš Asmens dokumentų išrašymo centro gautų išrašytų leidimų laikinai gyventi siuntų patikrinimą, leidimo laikinai gyventi atsiėmimą, įvertinimo, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo tvarką, leidimo laikinai gyventi negaliojimą.
14. LLG aprašo 70 punkte nurodyta, kad jeigu nagrinėjamas užsieniečio (vyresnio nei 14 metų) prašymas išduoti leidimą (išskyrus atvejus, kai užsienietis turi galiojantį leidimą laikinai gyventi ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje), tai Departamentas per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą gavimo Departamente dienos Policijos departamentui išsiunčia elektroniniais ryšiais paklausimą (dokumento skaitmeninę kopiją arba elektroninį dokumentą, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu), ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Kartu su paklausimu siunčiama LLG aprašo 8.6 papunktyje nurodytos teistumo pažymos (jeigu ši pažyma pateikta) skaitmeninė kopija, jeigu teistumo pažymoje yra duomenų, kad užsienietis buvo teistas. Policijos departamentas, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka patikrinęs turimus duomenis apie užsienietį ir išnagrinėjęs gautą informaciją apie užsieniečio padarytus teisėtvarkos pažeidimus, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos arba ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo paklausimo gavimo dienos, kai prašymas išduoti leidimą nagrinėjimas pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą skubos tvarka, Departamentui pateikia raštu ar elektroniniais ryšiais išvadą (dokumento skaitmeninę kopiją arba elektroninį dokumentą, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu), ar užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Jeigu Policijos departamentas dėl svarbių priežasčių negali pateikti išvados per nustatytą terminą, tai elektroniniais ryšiais apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras Policijos departamento išvados pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos.
15. Byloje nustatyta, kad 2022 m. gegužės 30 d. Departamentui gavus pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, Policijos departamentas 2023 m. gegužės 31 d. gavo Departamento prašymą įvertinti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Išvadą Departamentas gavo 2022 m. birželio 6 d., be kita ko, šalys neginčija faktų apie Išvadoje nurodytus FNTT pradėtus ikiteisminius tyrimus, kuriuose pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 300, 220 ir 222 straipsnius, taip pat ir fakto, kad pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra.
16. Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
17. Šiame kontekste pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr. LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.). LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
18. Vertinant skundo argumentą, kad Departamentas nevertino realios padėties, tik vadovavosi pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kuris nepatvirtina keliamos grėsmės viešajai tvarkai fakto, o Sprendime nenurodomi jokie duomenys, kad pareiškėjo buvimas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir kad grėsmė yra reali ir akivaizdi, pažymėtina, kad pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, o nusikalstamos veikos, už kurias atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuojamos kaip apysunkiai nusikaltimai. Be kita ko, pareiškėjui yra paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra.
19. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nurodytų kardomųjų priemonių paskirtis – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, kardomajai priemonei – intensyvi priežiūra, būdingos itin griežtos sąlygos, t. y. įtariamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: 1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, 2) laikytis nustatytos dienotvarkės (BPK 131¹ straipsnio 6 dalis).
20. Pareiškėjui inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimas kaip sunkus ir apysunkiai nusikalimai, bei skirta viena iš griežčiausių kardomųjų priemonių – intensyvi priežiūra, rodo, kad pareiškėjo veiksmai ir elgesys ateityje gali būti pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei.
21. Departamentas, priimdamas Sprendimą atsižvelgė bei įvertino Policijos departamento Išvadoje nurodytas aplinkybes, taip pat nustatęs, kad pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinė viza, be kita ko, nustatęs, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 16 d. atvyko į Lenkijos Respubliką, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė 2022 m. gegužės 30 d., o nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. yra įsigijęs verslo liudijimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeimyniniai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kadangi nors prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs, tačiau duomenų, kad jo sutuoktinė (ar jo vaikai) kartu būtų atvykę į Lietuvos Respubliką, nenurodė. Todėl atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką – pasiekti.
22. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nurodyto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte (negali išvykti iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad yra persekiojamas nedemokratinio rėžimo) pagrindo neįrodinėjo, juolab, teismo posėdžio metu paklausas apie prašyme nurodytą pagrindą, negalėjo paaiškinti, akcentavo, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi departamentui pateikė dėl socialiai reikšmingų priežasčių, kadangi dėl ikiteisminiame tyrime taikomų judėjimo ribojimų negali dirbti ir gauti pajamų pragyvenimui.
23. Nagrinėjamu atveju nurodytų byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą nebuvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Departamento atliktas pareiškėjo prašymo vertinimas išsamus, atsakovas pagrįstai, t. y. surinkęs pakankamai duomenų, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas objektyviai įvertino visas nustatytas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų laikinai gyventi išdavimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Teismas nenustatė kitų ginčijamo Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Antrasis skundo reikalavimas įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gegužės 30 d. prašymą laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus ginčijamo Departamento Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. L. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.