- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-07
- Bylos Nr.
- e2YT-15378-845/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10314-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., valstybinė įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V., atstovaujamo globėjos T. V. (T. V.) pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti ir teismo leidimo išdavimo, suinteresuotas asmuo –V. V., valstybinė įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo S. V., atstovaujamo globėjos T. V. pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti ir teismo leidimo išdavimo, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui po palikėjos L. V. (L. V.) mirties priimti, bei išduoti teismo leidimą globėjai neveiksnaus pareiškėjo S. V. vardu priimti palikimą, likusį po L. V. mirties.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. kovo 26 d. mirė pareiškėjo motina L. V., kuri turėjo du vaikus – dukrą (pareiškėjo globėja) T. V. ir sūnų (pareiškėjas) S. V.. Mirusioji L. V. testamento nebuvo sudariusi, todėl visas, jos palikimą sudarantis turtas, buvo paveldimas pagal įstatymą. Palikėjos L. V. palikimą priėmė pareiškėjo globėja T. V. ir pareiškėjo tėvas V. V., paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, dėl ko buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 89/2012, ir Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarė Janina Girnienė 2012 m. spalio 5 d. jiems išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Tačiau pareiškėjas įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi motinos L. V. mirties dieną ir įstatymo nustatyto palikimo priėmimo termino metu dėl savo sveikatos būklės negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu buvo pripažintas neveiksniu, o pareiškėjo globėja dėl teisinių žinių stokos nustatytu terminu savo pareigų neįgyvendino, nes priėmusi palikimą savo vardu galvojo, kad brolio (pareiškėjo) vardu to daryti nereikia, nes ji yra brolio globėja. Tokiu būdu pareiškėjas S. V. dėl savo sveikatos būklės per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo po motinos mirties nepriėmė dėl objektyvių priežasčių, tuo tarpu, pareiškėjo globėja, sužinojusi apie pareigą priimti palikimą jo vardu iškart ėmėsi aktyvių veiksmų.
Pareiškėjas taip pat prašė išduoti globėjai teismo leidimą priimti neveiksnaus pareiškėjo S. V. vardu palikimą, likusį po L. V. mirties. Pareiškėjas pažymėjo, kad palikėja L. V. kreditorių neturėjo, po jos mirties likęs turtas nėra apsunkintas jokiais suvaržymais, o atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ir bus apgintos neveiksnaus pareiškėjo S. V. teisės priimti palikimą, todėl prašo teismo išduoti leidimą priimti palikimą, nesudarant turto apyrašo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius pateiktame atsiliepime nurodė, kad psichikos sutrikimai, kuriuos turi pareiškėjas, sudarė prielaidas įstatymo nustatytam palikimo priėmimo terminui praleisti ir tai yra svarbi priežastis, dėl kurios pareiškėjas negalėjo per įstatymo nustatytą terminą priimti motinos L. V. palikimo, todėl suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus, pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra mirusiosios įpėdinis nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, bei neturi jokių teisių į mirusios turtą, kol Nacionalinei žemės tarnybai nėra pateikti paveldėjimą patvirtinantys dokumentai. Nurodytu atveju tokio pobūdžio dokumentai nebuvo pateikti. Teismui nustačius, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti, neprieštarauja dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Suinteresuotas asmuo V. V. pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo reikalavimais, yra pagrįsti, ir prašo juos patenkinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2012 m. kovo 26 d. mirė pareiškėjo motina L. V., kuri nebuvo sudariusi testamento. Mirties dieną mirusiajai L. V. nuosavybės teise priklausė ½ buto patalpos su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius; ½ pastato/gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; ½ pastato/ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; ½ pastato/ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; ½ pastato/ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; ½ kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinio), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).; ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjas po motinos mirties palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė. Pareiškėjas prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kadangi terminas buvo pradelstas dėl objektyvių priežasčių – dėl savo sveikatos būklės negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu buvo pripažintas neveiksniu, o pareiškėjo globėja T. V. dėl teisinių žinių stokos nustatytu terminu savo pareigų neįgyvendino, nes priėmusi palikimą savo vardu galvojo, kad brolio (pareiškėjo) vardu to daryti nereikia, nes ji yra brolio globėja.
Dėl praleisto termino atnaujinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas po palikėjos (motinos) L. V. (2012 m. kovo 26 d.) mirties per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), kadangi savo teisių negalėjo įgyvendinti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėjas S. V. 2013 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu, o 2013 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi neveiksniam pareiškėjui S. V. buvo nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskirta pareiškėjo sesuo T. V.. 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo papildytas sričių sąrašas, kuriose pareiškėjas S. V. papildomai pripažintas neveiksniu. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2000 m. gegužės 1 d. pareiškėjui buvo nustatytas tik 20 procentų darbingumo lygis dėl invalidumo nuo vaikystės. Šiuo atveju konstatuotina, kad pareiškėjas S. V. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi tuo metu, kai pareiškėjas turėjo priimti palikimą, jis jau sirgo ir dėl psichinės būklės negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nors dar nebuvo pripažintas neveiksniu, o buvo pripažintas tik 2013 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Todėl ši priežastis laikytina svarbia, dėl ko pareiškėjas S. V. objektyviai negalėjo įgyvendinti savo teisių dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui globa buvo nustatyta tik 2013 m. rugsėjo 19 d. Nors paskirta globėja iš karto nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant priimti atsiradusį palikimą, kadangi, tikėtina, dėl žinių stokos nesuprato, kad jai yra būtina atlikti papildomus veiksmus dėl palikimo priėmimo, tačiau kuomet paaiškėjo minėtos aplinkybės, pareiškėjo globėja kreipėsi į teismą su pareiškimu į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, t. y. elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atliko visus būtinus veiksmus.
Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo, o suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo, daro išvadą, jog S. V. įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjo motinos L. V. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo leidimo.
CK 3.244 straipsnio 2 dalis numato, kad globėjams yra reikalingas išankstinis teismo leidimas sudaryti globotinio vardu sandorius, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Kadangi palikimo priėmimas, priklausomai nuo jo būdo, gali sąlygoti globotinio turto sumažėjimą, pagal minėtą teisinį reglamentavimą tokio sandorio sudarymui neveiksnaus asmens vardu reikalingas išankstinis teismo leidimas.
Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis neveiksnaus asmens interesų. Neveiksnus asmuo negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, todėl teismo leidimas yra papildoma tokio asmens turtinių interesų apsaugos garantija, kad neveiksniam asmeniui priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik jo interesais.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo globėja T. V. prašo išduoti teismo leidimą priimti neveiksnaus pareiškėjo S. V. vardu palikimą, likusį po L. V. mirties. Globėja pažymėjo, kad palikėja L. V. kreditorių neturėjo, po jos mirties likęs turtas nėra apsunkintas jokiais suvaržymais, o atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ir bus apgintos neveiksnaus pareiškėjo S. V. teisės priimti palikimą, todėl prašo teismo išduoti leidimą priimti palikimą, nesudarant turto apyrašo.
Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad leidimo priimti palikimą neveiksnaus globotinio S. V. vardu išdavimas atitinka jo interesus. Palikimas bus priimtas, užtikrinant neveiksnaus asmens paveldėjimo teisę į turtą, likusį po pareiškėjos motinos mirties. Atsižvelgiant į tai, kad dalis palikimo buvo jau priimta kitais įstatyminiais įpėdiniais, o kreditorių nebuvo nustatyta, yra pagrindas išduoti teismo leidimą, nesudarant apyrašo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.244 straipsniu, 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576 – 578 straipsniais, 582 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamo globėjos T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.
Leisti globėjai T. V. A. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.