- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- eAN2-168-993/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pažeidėjas
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 11 d. nutarimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. K. 2025 m. vasario 11 d. Institucijos nutarimu nubaustas 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 23 d., 23.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti ir toliau važiavo, kai pro vairuojamo automobilio dešinės pusės galinį pravirą automobilio langą iki pusės buvo išlindęs vežamas keleivis, sėdintis ant automobilio durelių rėmo. Vairuotojas sąmoningai nesustabdė transporto priemonės (tęsė judėjimą), pažeisdamas keleivių vežimo tvarkos reikalavimus, vežė keleivį, kuris sėdėjo ne tam skirtoje ir keleivių sėdėjimui nepritaikytoje vietoje, nesiėmė jokių veiksmų iškilusiam žmonių gyvybės ir sveikatos pavojui pašalinti. Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleivis privalo juos užsisegti. Toks transporto priemonės vairuotojo abejingumas ir jokių veiksmų nesiėmimas bei transporto priemonės vairavimas kelyje, kuriame vyksta automobilių eismas, sukėlė pavojingą situaciją, dėl kurios kilo reali grėsmė eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai.
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo netenkintas, konstatuojant, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skirtos teisingai.
Šalies argumentai
3. R. K., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo tenkinti vieną iš dviejų alternatyvių reikalavimų: arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartį ir administracinę teiseną nutraukti, arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 mėnesiams. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo administracinio nusižengimo byloje pateiktas rašytiniais įrodymais, o būtent: neatsižvelgė į tai, kad jam priklausančioje transporto priemonėje nėra įrengtas perspėjimas vairuotojui kuomet keleivis atsisega saugos diržą, į tai, kad dalis keleivių buvo neblaivūs, dėl ko transporto priemonėje buvo atidaryti langai, į tai, kad R. K. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, dėl ko (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinė sankryža jam yra nepažįstama, jis joje sunkiai orientuojasi ir turėjo susikoncentruoti į kelią, kad dėl susikoncentravimo į eismo sąlygas R. K. nepastebėjo kaip pro langą išlindo viena iš keleivių, į tai, kad jis pro langą išlindusią keleivę pamatė tik įvažiavęs į žiedinę sankryžą, dėl ko negalėjo sustoti ir trukdyti kitiems eismo dalyviams. Administracinėn atsakomybėm patraukto asmens įsitikinimu, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, jis pakankamai greitai ir adekvačiai reagavo ir dėl to negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
3.2. Pabrėžiama, jog Kauno apylinkės teismo nutartis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kad asmeniui negali būti taikoma atsakomybė kai norminiai teisės aktai nenumato aiškios tvarkos (žr. pvz. procesinius sprendimus bylose Nr. N12-150/2004, N3-1257/2007), kad tiesioginė priklausomybė nuo laiko nėra teisinė kategorija, dėl ko jos esmė bylos kontekste gali būti atskleista tik atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes (Administracinių teismų praktika, Administracinė doktrina Nr. 4 (14), 2008, 22 psl.), šiuo konkrečiu atveju, įvertinus įvykio vietą – žiedinė sankryžą, ir eismo intensyvumą, apeliantas negalėjo sustoti ir sudrausminti keleivio, o taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, kad asmuo gali būti traukiamas atsakomybėm tik tuomet, kai asmuo iš įstatymo teksto arba teismų praktikos gali žinoti kokie veiksmai ar neveikimas jam užtrauks administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į išdėstytą praktiką, skunde argumentuojama, kad nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo nutartis yra ydinga dėl tos priežasties, kad jos argumentai įsakmiai įpareigoja R. K. sustoti žiedinėje sankryžoje, tokiu būdu įpareigojant asmenį daryti kitą administracinį nusižengimą.
3.3. Skundo autoriui nėra aišku už ką jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. R. K. dar sykį pabrėžia, jog jis nepadarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 18, 189 ir 196 punktų pažeidimų, kadangi jo veiksmai neleido kilti KET 150.8 punkto pažeidimui, kas, apelianto įsitikimu, nesudaro ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties ir jo veiksmuose yra KET 9.2. papunktyje numatyta atsakomybę šalinanti aplinkybė.
4. Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Savo atsiliepimą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti teikiant atsiliepimą Kauno apylinkės teismui, o būtent:
Atsiliepimas
4.1. Vertinant R. K. versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Institucija pažymi, kad šioje situacijoje vienu metu buvo padaryti keli grėsmę eismo saugumui keliantys Kelių eismo taisyklių pažeidimai, o būtent buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9, 18, 189 punktų reikalavimai. Byloje esančiose fotonuotraukose matyti, kad pro R. K. vairuojamo automobilio dešinės pusės galinį pravirą langą iki pusės buvo išlindęs vežamas keleivis, sėdintis ant automobilio durelių rėmo. Šie veiksmai yra atlikti judant transporto priemonei, kadangi pagal byloje esančias keturias fotonuotraukas matyti, kad R. K. vairuojamos transporto priemonės padėtis yra kintanti, tai yra automobilis judėjo.
Šalies argumentai
4.2. Pareiškėjas skunde teigia, kad jis pamatė keleivę išlindusią per langą tik jau žiedinėje sankryžoje, negalėjo stabdyti vairuojamo automobilio dėl už jo važiuojančių transporto priemonių, kad į jį neatsitrenktų. Su šiais R. K. argumentais Institucija nesutinka. Visų pirma Institucija pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiėmė jokių veiksmų automobiliui saugiai sustabdyti kaip to reikalaujama Kelių eismo taisyklių 18 punkte. Šioje situacijoje tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių padarinių. R. K. vairuodamas automobilį ne tik, kad nesiėmė, tačiau net ir nebandė imtis jokių veiksmų užtikrinti keleivės, kurią vežė ant automobilio durelių rėmo iki pusės išlindusią per automobilio langą, saugumo. Nors skunde teigiama, kad automobilyje esanti keleivė be jo žinios atliko anksčiau paminėtus veiksmus, tai yra savavališkai atsidarė langą ir persisvėrė per automobilio langą, vis tik tokie argumentai, Institucijos įsitikinimu, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad fotonuotraukose užfiksuota padėtis yra kintanti, tai yra automobilis juda, visose nuotraukose matoma keleivė yra išlindusi per langą.
4.3. Institucija atkreipia dėmesį ir į tai, kad keleivė jau iki įvažiuojant į sankryžą buvo išlindusi per automobilio langą, kai administracinėn atsakomybėm patraukto asmens automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, antroje eismo juostoje, dar neįvažiavęs į sankryžą ir turėjo visas galimybes toliau netęsti važiavimo, kol nebus pašalintas pavojus eismo saugumui. Tačiau kitose fotonuotraukose matyti, kad visgi R. K. įvažiavo į žiedinę sankryžą ir ja važiavo, nors keleivė yra išlindusi per automobilio langą ir bet kuriuo metu per jį gali iškristi, juolab, kad pats administracinėn atsakomybėm patrauktas asmuo nurodo, kad ji buvo neblaivi, todėl bet kurią sekundę galėjo prarasti pusiausvyrą ir iškristi iš automobilio. Nepagrįsti ir R. K. argumentai, kad jam važiuojant žiedine sankryža negalėjo sustoti. Kaip ir minima skunde, šios sankryžos, kuria važiavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, specifika yra kiek kitokia, šiuo atveju R. K. tiek įvažiuojant į žiedinę sankryžą, tiek ir ja važiuojant kilo pareiga duoti kelią kitoms transporto priemonėms, todėl akivaizdu, kad bet kokiu atveju jis kelis kartus turėjo pristabdyti savo automobilį, kad įsitikintų, jog duoda kelią kitoms transporto priemonėms, todėl ir galėjo saugiai sustoti. Institucijos įsitikinimu, atmestini skundo argumentai, kad R. K. negalėjo stabdyti automobilio, nes už jo važiavo kitos transporto priemonės. Šioje situacijoje jis turėjo ne staigiai stabdyti, o įjungti avarinio sustojimo signalą ir lėtinti transporto priemonę iki kol sustos. Šiuo atveju sustabdydamas savo automobilį R. K. negalėjo sukelti kitoms transporto priemonės pavojaus, kadangi už jo važiuojančioms transporto priemonėms yra pareiga laikytis saugaus atstumo, nes KET numatyta, kad vairuotojai privalo laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinėn atsakomybėm patraukto asmens R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo argumentų matyti, jog R. K. nesutinka su skundžiama nutartimi ir Institucijos nutarimu, teigdamas, kad jam nagrinėjamu atveju negali kilti administracinė atsakomybė, kadangi pro langą dalinai išlindusią keleivę jis pamatė tik įvažiavęs į žiedinę sankryžą, kurioje, vadovaujantis KET 150.8. punktu, negalėjo sustoti ir sudrausminti keleivės. Netenkinus šio prašymo, apeliaciniame skunde taip pat prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje
6. Kaip jau nurodyta šiame procesiniame sprendime, R. K. nesutinka, kad jo veiksmai būtų pripažinti kaip ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Argumentuoja, kad jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), jam netoli (duomenys neskelbtini) esanti žiedinė sankryža yra nepažįstama ir jis joje sunkiai orientuojasi, kadangi keleiviai buvo išgėrę, visi automobilio langai buvo uždaryti, kuomet keleivė pati savavališkai atsisegė saugos diržą ir dalinai išlindo pro keleivio pusės langą, jis buvo susikoncentravęs į eismo sąlygas žiede ir apie KET reikalavimus nesilaikančią keleivę pamatė tik įvažiavus į žiedinę sankryžą, kurioje negalėjo sustoti. Pažymėtina, jog apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.
7. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).
Žemesnės instancijos teismas
8. KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
9. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 18 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti. KET 189 punkte numatyta, kad keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose. Krovininio automobilio kėbule vežti keleivius draudžiama, išskyrus keleivius, vežamus krašto apsaugos sistemos poreikiams, pritaikius kėbulą keleiviams vežti.
10. Pažymėtina, jog nors apygardos teismui teiktame skunde R. K. daug dėmesio skiria argumentams, jog jis nagrinėjamu atveju negali būti baudžiamas administracine tvarka, kadangi apie keleivės daromus pažeidimus pamatė tik įvažiavęs į žiedinę sankryžą, tačiau tokius skundo argumentus paneigia administracinės nusižengimo bylos medžiaga. Kaip teisingai atsiliepime nurodo Institucijos atstovas, byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad keleivė pro galinės transporto priemonės sėdynės langus dalinai išlindo transporto priemonei stovint žiedinėje sankryžoje. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikti R. K. bei I. C. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad R. K. apie pro langą dalinai išlindusią keleivę jau žinojo dar stovėdamas prie įvažiavimo į žiedinę sankryžą, pro langą išlindusiai I. C. išsakė pastabą, tačiau pastarajai nesureagavus nusprendė susikoncentruoti ties įvažiavimu į žiedinę sankryžą. Apygardos teismas sprendžia, kad byloje pateikti tiek paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek pro automobilio langą dalinai išlindusios I. C. rašytiniai paaiškinimai paneigia skunde dėstomą gynybos versiją, kad R. K. apie pro langą dalinai išlindusią keleivę sužinojo tik įvažiavęs į žiedinę sankryžą, dėl ko su tuo susiję skundo argumentai atmestini kaip pasirinkta gynybos versija ir prieštaraujantys administracinio nusižengimo bylos medžiagai.
11. Administracinio nusižengimo byloje nustačius, kad R. K. apie pro transporto priemonės langą išlindusią keleivę sužinojo dar prieš įvažiuojant į žiedinę sankryžą, apygardos teismas neturi pagrindo vertinti kitų skundo argumentų, o būtent, kad reikalavimas sudrausminti keleivę negali įtakoti jo įpareigojimo padaryti kito administracinio nusižengimo, kadangi byloje pateiktos fotonuotraukos ir įvykio dalyvių rašytiniai pasiaiškinimai patvirtina, jog R. K. transporto priemonei stovint ir laukiant įvažiavimo į žiedinę sankryžą turėjo visas galimybes sudrausminti keleivę ir nepradėti veiksmų, susijusių su transporto priemonės įvažiavimu į žiedinę sankryžą. Dėl šios priežasties su tuo susiję skundo argumentai taip pat atmestini kaip pasirinkta gynybos versija.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, apygardos teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad R. K. nesiėmė visų būtinų priemonių savo vežamų keleivių saugumui užtikrinti (KET 18, 189 punktai) ir tokiais veiksmai sukėlė pavojų aplinkinių asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei (KET 9 punktas), t. y. savo veiksmais sukėlė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta viena iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų, t. y. savo veiksmais sukėlė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, todėl R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Analizuojamu atveju, ir KET 4, 5, 8, 9 nustatytų bendro pobūdžio pareigų nevykdymas ir KET 18 ir 189 punktuose numatyti pažeidimai nustatyti pagrįstai ir teisingai.
Dėl prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį
13. Kaip minėta, R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcijoje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Apeliantas neginčija paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, tačiau prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
14. Administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo ir skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 34 straipsnio 3 dalyje, o galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
15. Institucijos 2025 m. vasario 11 d. nutarimu R. K.paskirtas artimas minimaliam keturių mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, kad nenustatytos R. K. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Institucija, spręsdama dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės, įvertino visuomenės interesą, prevencinius atsakomybės taikymo tikslus ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Akcentavo, kad privatus asmens, įvykdžiusio pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais yra adekvatus padaryto nusižengimo rezultatas. Šių duomenų pagrindu skyrė artimą bausmės vidurkiui baudą ir specialiosios teisės atėmimą, artimą sankcijoje numatytam minimaliam terminui.
16. Nors R. K. savo skunde nenurodo jokių argumentų, kuriais remiantis prašo neskirti administracinio poveikio priemonės, tačiau to reikalaujant pačiame skunde, apygardos teismas vis tiek turi pareigą pasisakyti, dėl kokių priežasčių nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu nėra galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
17. Pažymėtina, kad nusižengimo pobūdį ir lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą įvertino Institucija, nustatydama nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės trukmę. Taip pat, sprendžiant dėl galimybės R. K. neskirti administracinio poveikio priemonės, apygardos teismas įvertina ir tai, kad administracinėn atsakomybėm patrauktas asmuo yra dirbantis, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne kartą baustas administracine tvarka už KET taisyklių pažeidimus. Nors teisė vairuoti transporto priemones gali būti reikalinga atliekant darbines funkcijas, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina ir tai, kad kilusios pasekmės yra paties R. K. elgesio rezultatas.
18. Aukštesniojo teismo vertinimu, dėl padaryto administracinio nusižengimo apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.
19. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Skundžiama apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas paliekami galioti, nes yra teisėti ir pagrįsti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.