- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- e2A-1399-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30166-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- A. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo už akių, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei A. L. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. L. 480,69 Eur sumą, kurią sudaro 164,68 Eur skola, 299,55 Eur delspinigiai, 16,47 Eur bauda, taip pat 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė tuo, kad 2007 m. vasario 5 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė įsigijo CW-21Z413NC Samsung televizorių SLIM FIT ir įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. 2009 m. kovo 4 UAB „Kapitalo valda“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ atlygintinai perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovę.
3. Atsakovė A. L. per įstatymo numatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei UAB „Kapitalo valda“ iš atsakovės A. L. priteisė 164,68 Eur skolos, 30 Eur delspinigių, 16,47 Eur baudos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 210,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. rugpjūčio 2 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 7 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 2007 m. vasario 5 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė A. L. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702573899, pagal kurią atsakovei buvo perduotas valdyti ir naudotis Samsung televizorius SLIM FIT (toliau – prekė) (sutarties specialiosios sąlygos, sutarties bendrųjų sąlygų 1 p.). Atsakovė įsipareigojo sumokėti UAB „Ūkio banko lizingas“ 665 Lt (192,75 Eur) turto dalies įmoką, 26,60 Lt (7,71 Eur) sutarties mokestį, 95,67 Lt (27,73 Eur) palūkanas pagal sudarytą mokėjimo grafiką iki 2009 m. vasario 15 d. (sutarties specialioji dalis, sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 p.), tačiau išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, pilnai nesumokėjo mėnesinių įmokų ir liko skolinga 164,68 Eur. 2009 m. kovo 4 d. UAB „Kapitalo valda“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr.09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę pagal 2007 m. vasario 5 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702573899 (2009 m. kovo 4 d. perdavimo priėmimo aktas Nr. 517). Ieškovė raštu pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 164,68 Eur sumą.
6. Teismas nustatė, kad Išperkamosios nuomos sutarties 5.2 punktu šalys susitarė, jog lizingo įmonei pareikalavus, per 5 dienas nuomininkas (atsakovas) turi pateikti visus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės šios sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas lizingo įmonės atstovams patikrinti kaip eksploatuojamas turtas. Sutarties 5.5. punkte numatyta, kad nuomininkas (atsakovas) turi informuoti per 5 dienas Lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta. Išperkamosios nuomos sutarties 11.2 p. numatyta, kad nevykdant pareigos, ieškovui pareikalavus, per 5 dienas pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovui patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, informuoti apie pasikeitusius kontaktinius duomenis ir turto laikymo vietą, atsakovas sumoka 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą. Išperkamosios nuomos sutartyje atsakovės gyvenamoji vieta nurodyta Vilnius, Buivydiškių g. 19. Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovė gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra deklaravusi. Ieškovei nepavyko susisiekti su atsakove sutartyje nurodytu telefono numeriu, atsakovė nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Teismui taip pat nepavyko įteikti atsakovei procesinių dokumentų jos nurodytu adresu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi sutarties 5.2 ir 5.5 punkte nustatytas pareigas, todėl pagal išperkamosios nuomos sutarties 11.2. punktą atsakovei kyla pareiga mokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirktos turto vertės. Todėl ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 16,47 Eur baudos (CK 6.258 str. 1 d.).
Šalies argumentai
7. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 0,05 proc. dydžio delspinigius už 3638 pradelstas atsiskaityti dienas, kas sudaro 299,55 Eur sumą. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Teismas nurodė, kad spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, jis, vadovaudamasis CK 6.73 str., turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad atsakovė yra vartotojas bei sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgdamas į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po daugiau nei aštuonerių metų nuo atsakovės įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei septynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, laikė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovės. Teismas ieškovės teiginius, jog nuo 2010 m. buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai, laikė nepagrįstais įrodymais. Įrodymų apie turėtus nuostolius, į kuriuos būtų galima orientuotis nustatant protingą delspinigių dydį, ieškovė nepateikė. Ieškovė tiek metų pati delsusi aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, teismo vertinimu, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovės – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, t. y. už 3638 pradelstas dienas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2147-340/2016, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-258/2016). Dėl nurodyto, teismas delspinigius mažino iki 30 Eur, o likusioje delspinigių dalyje ieškovės reikalavimą dėl delspinigių atmetė kaip nepagrįstą (CK 6.73 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, vadovaudamasi CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų metinės palūkanas; vadovaudamasis CPK 93 str. 2 d., ieškovei iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas, t. y. 7 Eur (15 Eur X 44 proc.) žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo ir ieškinį šioje dalyje tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Teismas nemotyvavo, kodėl būtent tiek sumažino ir kodėl būtent priteisė 30 Eur dydžio delspinigius. Iš sprendimo neaišku, ar teismas sumažino dienų skaičių, ar sumažino delspinigių dydį. Jeigu teismas 0,05 proc. delspinigių dydį dar labiau sumažino, tai tokiu tai nėra pagrįsta. Jeigu teismas 0,05 proc. dydžio delspinigius paskaičiavo už mažiau, t. y. už kažkiek dienų, tai tokiu atveju, irgi nėra pagrįsta ir aišku.
9.2. Tarp šalių buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl Vartojimo kredito įstatymo nuostatos negali būti taikomos. Be to, Vartojimo kredito įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo 2011-04-11, 41 str. aiškiai nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo Kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d., Įstatymo 3 str. 2 d. 4 p. taip pat aiškiai pasakyta, kad įstatymas nėra taikomas išperkamosios nuomos sutartims.
9.3. Atsakovė neprašė taikyti delspinigiams senaties. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, tačiau ieškovas sutartą delspinigių normą sumažino net 4 kartus, t. y. iki 0,05 proc.
9.4. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę dienų skaičių yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms: nuo pat reikalavimo atsiradimo, ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą - 2009-03-23 atsakovei buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pasikeitimą bei reikalavimas vykdyti įsipareigojimus, siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą.
9.5. Teismas nevertino, kad būtent atsakovė ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekusi nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškovu), bet ir elgėsi (ir toliau elgiasi) nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdama įvykdyti prievolę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
2. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
3. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. vasario 5 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė A. L. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702573899, pagal kurią atsakovei buvo perduotas valdyti ir naudotis Samsung televizorius SLIM FIT (toliau – prekė) (sutarties specialiosios sąlygos, sutarties bendrųjų sąlygų 1 p.). Atsakovė įsipareigojo sumokėti UAB „Ūkio banko lizingas“ 665 Lt (192,75 Eur) turto dalies įmoką, 26,60 Lt (7,71 Eur) sutarties mokestį, 95,67 Lt (27,73 Eur) palūkanas pagal sudarytą mokėjimo grafiką iki 2009 m. vasario 15 d. (sutarties specialioji dalis, sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 p.), tačiau išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, pilnai nesumokėjo mėnesinių įmokų ir liko skolinga 164,68 Eur. 2009 m. kovo 4 d. UAB „Kapitalo valda“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę pagal 2007 m. vasario 5 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702573899 (2009 m. kovo 4 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. 517). Ieškovė raštu pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 164,68 Eur sumą.
5. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo sumažinta iš atsakovės ieškovei priteistina delspinigių suma. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria sumažinta iš atsakovės ieškovės naudai priteistini delspinigiai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
7. Nagrinėjamos bylos atveju Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, t. y. atsakovė ir ieškovė susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Taigi, Išperkamosios nuomos sutartimi atsakovės ir ieškovės sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu už akių 299,55 Eur delspinigius sumažino iki 30 Eur, motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra vartotoja, kuri yra silpnesnioji šalis, o prašoma priteisti suma yra neprotingai didelė, beveik du kartus viršijanti prievolės sumą. Mažindamas netesybas delspinigių forma apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į delspinigių susidarymo laikotarpį bei į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie turėtus nuostolius, į kuriuos būtų galima orientuotis nustatant protingą delspinigių dydį. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas faktinę bylos medžiagą, pažymi, kad priešingai, nei nenurodo apeliantė, aplinkybės, jog po Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo ieškovė dėjo pastangas skolą išieškoti ikiteisminėmis priemonėmis, nepaneigia teismo išvados dėl nepagrįsto delsimo kreiptis į teismą. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po daugiau nei aštuonerių metų nuo atsakovės įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei septynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi. Apeliantė nenurodė jokių papildomų aplinkybių, patvirtinančių pagrįstą jos lūkestį dėl atsakovės atsiskaitymo nesikreipus į teismą. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovės skola tik didėjo. Tuo tarpu ieškovės prašomos priteisti netesybos, skaičiuojamos net už 3638 dienas, viršija pačią skolą beveik du kartus. Akivaizdu, kad tokio dydžio netesybos, jas skaičiuojant dar ir už tokį ilgą terminą, kuris susidarė ir dėl to, kad pati ieškovė ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę, negali būti laikomos pagrįstomis ir protingomis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą, tiek mažinant delspinigių dydį, tiek trumpinant laikotarpį, už kurį delspinigiai skaičiuotini.
9. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento dėl Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo, sutiktina, kad šio įstatymo normos netaikomos vartojimo sutartims, kurios buvo sudarytos iki 2011 m. balandžio 1 d (VKĮ 41 str.). Nagrinėjamu atveju Išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta 2007 m. vasario 5 d., t. y. dar iki 2011 m. balandžio 1 d. Kita vertus, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas būtent tai bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 185 straipsnis). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas bei kaip 16 punkte nustatė apeliacinės instancijos teismas, ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma yra akivaizdžiai per didėlė. Pažymėtina, kad Išperkamosios nuomos sutartis yra pasirašyta su fiziniu asmeniu (atsakove), kuri galimai neturi jokios patirties verslo ar derybų srityse, galinčios padėti numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir tinkamai pasirinkti sutarčių sąlygas, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nesumažinus delspinigių dydžio ieškovei būtų sudaroma galimybė pranašesne padėtimi ir nepagrįstai pelnytis atsakovės sąskaita. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį.
10. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų taikęs ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, todėl su tuo susijusius argumentus atmeta.
11. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.