- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- e2A-90-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00688-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Raimonda Andrulienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- UAB „Jaukaus būsto meistras“
- Ieškovas
- E. A.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2A-90-730/2016
2016 m. vasario 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, išnagrinėjusi atsakovės UAB „Jaukaus būsto meistras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovei UAB „Jaukaus būsto meistras“ dėl nuostolių atlyginimo, ir pagal atsakovės UAB „Jaukaus būsto meistras“ priešieškinį ieškovei E. A. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 7206,82 Eur ieškovės patirtų nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2014-01-30 buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo atsakomybe pagal su ieškove suderintą projektą iš savo medžiagų šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis pagaminti, pristatyti ir sumontuoti virtuvės baldų komplektą adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis priimti prekes ir už jas sumokėti 4743,98 Eur kainą, į kurią įeina gamybos, pristatymo, montavimo kaina. Ieškovė atsakovei sumokėjo 3585,50 Eur. Nurodė, kad atsakovė savo įsipareigojimus įvykdė netinkamai – pagaminti bei sumontuoti virtuvės baldai neatitiko nei ieškovės individualių pageidavimų, kurie buvo suderinti su atsakove prieš pasirašant sutartį, nei bendrųjų kokybės reikalavimų, taikomų įprastinėms tokios rūšies prekėms. Remdamasi tuo, 2014-06-18 ieškovė surašė bei išsiuntė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad UAB „Jaukaus būsto meistras“ ne tik vėluoja vykdyti įsipareigojimus pagal sutarties terminą, tačiau ir nekokybiškai pagamino baldus: nekokybiškos virtuvės baldų komplekto 9 fasadinės durelės bei 2 stalviršiai. Ieškovė pabrėžė, kad jos netenkina baldų dizainas, kadangi su atsakove buvo aptartas ir suderintas kitoks variantas, todėl pareikalavo iš atsakovės grąžinti sumokėtus pinigus - 3585,50 Eur ir pasiimti savo prekes. 2014-06-20 ieškovė išsiuntė pakartotinę pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovė baldų trūkumus bandė šalinti du kartus, kol vienas virtuvės stalviršis tapo galutinai nebepataisomu, o kitas pagamintas su trūkumais. Be to, ieškovė pabrėžė, kad vykdydami darbus atsakovės darbuotojai sugadino ieškovės namo sieną, dėl ko jai buvo padaryta 1013,67 Eur žala. 2014-07-21 ieškovė išsiuntė atsakovei dar vieną pretenziją su raginimu iškilusį ginčą spręsti geranoriškai, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės nesulaukė.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė atmesti ieškinį, priteisti atsakovei iš ieškovės 1042,34 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pagamino virtuvės baldus, juos pristatė ir sumontavo, o ieškovė likusios sumokėti kainos dalies nesumokėjo. 2014-06-18 ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, kurioje nurodė, kad ji yra nepatenkinta, jog baldai buvo pristatyti pavėluotai, praleidus sutartyje nurodytą terminą, jos netenkina virtuvės baldų kokybė. 2014-06-18 atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, kurioje nurodė, kad su pateikta pretenzija sutinka tik iš dalies – durelių trūkumus sutiko kuo greičiau pašalinti, dėl baldų dizaino nesutiko, nes viskas buvo patvirtinta ieškovės parašu ant baldų projekto. Nurodė, kad virtuvės baldai buvo pagaminti pagal individualų užsakymą ir yra nestandartiniai. Atsakovė sutiko už vėlavimą priskaičiuoti delspinigius ir juos išskaičiuoti iš galutinio atsiskaitymo sumos, taip pat už patirtą žalą siūlė sumokėti 289,62 Eur kompensaciją, tačiau ieškovė nesutiko. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakove sudarė sutartį, atsakovė suteikė sutartas paslaugas, o ieškovė iki galo neatsiskaitė už gautas paslaugas, iš ieškovės turėtų būti priteista nesumokėta suma už suteiktas paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-10 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės 3846,09 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 615,33 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas pagal 2014-07-07 antstolės L. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytus virtuvinio komplekto trūkumus, konstatavo, kad atsakovės atlikti darbai neatitinka reikalavimų. Ieškovė nurodė, kad į jai padarytų nuostolių sumą įeina 3585,50 Eur ieškovės atsakovei sumokėta pinigų suma už virtuvės baldus. Nustatyta, kad atsakovė tinkamai nevykdė sutarties, pagamino nekokybiškus baldus, tinkamai šių baldų nesumontavo, trūkumų neištaisė, todėl ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atsakovės pasiimti baldus ir jai grąžinti sumokėtus pinigus, todėl ieškovės reikalavimas dėl 3585,50 Eur patenkintas. Atsakovė savo 2014-01-30 sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovei tinkamai ir laiku neįvykdė, darbų rezultatas buvo nekokybiškas ir ieškovei neperduotas priėmimo perdavimo aktu, ieškovė sutartį nutraukė, todėl tenkinti atsakovės priešieškinį ieškovei dėl 1024,34 Eur skolos už netinkamai atliktus ir neperduotus darbus ir palūkanų priteisimo nėra teisinio pagrindo – jis atmestas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Į šias išlaidas patenka ir ieškovės sumokėta pinigų suma antstolei už 2014-07-07 antstolės faktinių aplinkybių, t. y. virtuvės baldų faktinės būklės, konstatavimą, todėl ieškovei priteistos ir 39,97 Eur išlaidos. Ieškovė nurodė, kad atsakovė montuodama virtuvinius baldus sugadino ieškovės gyvenamojo namo sieną, padaryti nuostoliai siekia 973,00 Eur, tačiau neįrodė, kada šie nuostoliai atsirado ir kad jie atsirado dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų bei, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kadangi ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį su atsakove ir reikalauti atlygtini nuostolius, patenkintas ir su šiais reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo susijęs ieškovės reikalavimas dėl 200,62 Eur už baldų, kuriuos siūlė atsakovei pasiimti, tačiau ji to nepadarė, perkraustymą ir sandėliavimą, o taip pat 20,00 Eur išlaidos už šių faktinių aplinkybių konstatavimą antstolės 2015-02-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovė neįrodė, kad jos patirti nuostoliai dėl rankpinigių ir išlaidos už elektros energijos paslaugos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės veiksmais – netinkamu virtuvės baldų pagaminimu ir sumontavimu – todėl tenkinti šiuos ieškovės reikalavimus ir taikyti atsakovei civilinę atsakomybė bei priteisti iš jos 1447,10 Eur ir 939,63 Eur ieškovės nuostolių atlyginimo nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalių sudarytos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtą už virtuvės baldus sumą yra neproporcingas ieškovės teisių gynimo būdas, kadangi trūkumai nėra esminiai, neturintys įtakos baldų naudojimui pagal paskirtį. Baldų trūkumai gali būti pašalinti, be to, jie matomi tik gerai įsižiūrėjus arba vizualiai nepastebimi. Be to, atsakovė siūlė savo sąskaita ištaisyti trūkumus, ieškovė tokio pasiūlymo atsisakė, užkirsdama galimybę atsakovei tinkamai įvykdyti sutartį.Tikslinga grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – 2014 metų birželio mėnesį ieškovė buvo išsikvietusi baldų meistrą, kuris atliko baldų remonto darbus, tai įrodo, kad ieškovės nesąžiningumą ir nenorą bendradarbiauti su atsakove.Kadangi atsakovės atlikti darbai turi trūkumų, nėra pagrindo atsakovės priešieškinį tenkinti visiškai, tačiau turėtų būti taikytas optimalus ir proporcingas ieškovės ir atsakovės teisių gynimo būdas – kainos mažinimas, netenkinant nei ieškinio, nei priešieškinio, taip mažinant sutarties kainą atsakovės nesumokėtos kainos dalies dydžiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pripažįsta ir apeliaciniame skunde neginčija, kad baldai buvo pagaminti su trūkumais, tik skirtingai, nei ieškovė, nurodo, kad šie trūkumai yra mažareikšmiai ir rangovui nebūtų buvę sudėtinga juos ištaisyti. Byloje esantys įrodymai liudija, kad baldų defektai ne tik nebuvo pašalinti, tačiau buvo sukelta papildoma žala – apgadinta ieškovės gyvenamojo namo siena. Atsakovė nėra teisi, jog sutarties nutraukimas prieštarauja jos teisėms ir teisėtiems interesams ir neatitinka ginčo šalių ir teisėtų interesų pusiausvyros, kadangi atsakovei pažeidus sudarytą sutartį, atsakovė privalo prisiimti dėl to jai kylančias neigiamas pasekmes. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ieškovė nesutinka, kadangi atsakovės nurodytas asmuo ieškovei nėra žinomas, pridėti prie apeliacinio skundo paaiškinimai yra išsigalvoti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos bei naujai paaiškėjusių aplinkybių
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė A. R. paaiškinimą, kuriame minėtas asmuo paaiškino, jog 2014 metų birželio mėnesio pradžioje buvo nuvykęs ieškovės prašymu į jos namus pabaigti montuoti virtuvės baldų. Minėtas asmuo teigia savo paaiškinime, kad išsamiai apžiūrėjo baldus, jo vertinimu, baldai buvo kokybiški, trūkumų nepastebėjo. Kadangi ieškovė prašė pripjauti stalviršį prie akivaizdžiai nelygios sienos, o stalviršis buvo labai didelis (apie 4 metrų ilgio), neturėdamas pagalbininko, minėtas asmuo nesutiko atlikti prašomo darbo. Apeliantės vertinimu, šis paaiškinimas įrodo ieškovės nesąžiningumą ir nenorą bendradarbiauti su atsakove. Apeliantės vertinimu, ši naujai paaiškėjusi aplinkybė yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismo iš naujo.
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad minėto asmens nepažįsta, o paaiškinime nurodytos aplinkybės pramanytos, siekiant išvengti nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi iš minėto rašytinio įrodymo matyti, jog A. R. neatliko ieškovės namuose jokių virtuvės baldų montavimo ar baldų trūkumų šalinimo darbų, tik baldus apžiūrėjo, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog šis rašytinis įrodymas turi reikšmės nagrinėjamai bylai. Dėl šios priežasties atsisakytina pridėti prie bylos pateiktą rašytinį įrodymą, taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas iš dalies ieškovės ieškinys dėl nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2014-01-30 sudarė užsakymo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo atsakomybe pagal su ieškove suderintą projektą iš savo medžiagų šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis pagaminti, pristatyti ir sumontuoti virtuvės baldų komplektą, o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis priimti prekes ir sumokėti už jas 4743,98 Eur kainą. Ginčo byloje nėra, jog ieškovė sumokėjo atsakovei iš viso 3585,50 Eur. Ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad atsakovės pagaminti virtuvės baldai buvo nekokybiški, todėl prašė priteisti iš atsakovės nuostolius CK 6.665 straipsnio 3 dalies pagrindu. Atsakovė priešieškinyje įrodinėjo, kad ieškovė su atsakove sudarė sutartį, atsakovė suteikė sutartas paslaugas, o ieškovė iki galo neatsiskaitė už gautas paslaugas, todėl prašė iš ieškovės priteisti nesumokėtą sumą už suteiktas paslaugas.
Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad šalių sudarytos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtą už virtuvės baldus sumą yra neproporcingas ieškovės teisių gynimo būdas, kadangi baldų trūkumai nėra esminiai, neturintys įtakos baldų naudojimui pagal paskirtį. Baldų trūkumai gali būti pašalinti, be to, jie matomi tik gerai įsižiūrėjus arba vizualiai nepastebimi. Be to, atsakovė siūlė savo sąskaita ištaisyti trūkumus, ieškovė tokio pasiūlymo atsisakė, užkirsdama galimybę atsakovei tinkamai įvykdyti sutartį. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai dėl virtuvės baldų pagaminimo, pristatymo ir sumontavimo. Tokia išvada darytina, nes užsakovas yra fizinis asmuo, jo užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti užsakovo ir jo šeimos buitinius poreikius, o rangovas yra verslininkas – juridinis asmuo (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).
Vartojimo rangos sutartyje numatytus darbus rangovas privalo atlikti tinkamai ir laiku. Rangovas atsako už netinkamos kokybės darbą, pavėluotai atliktus arba neatliktus darbus, blogą medžiagų kokybę (kai darbai atliekami iš rangovo medžiagos) ir kt. Rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas gali pasinaudoti bendraisiais užsakovo teisių gynybos būdais, nustatytais rangos „Bendrosiose nuostatose“, taip pat atskirų pagal dalyką rangos rūšių institutuose nustatytais užsakovo teisių gynimo būdais ir kaip papildomą apsaugą suteikiančiais – specialiaisiais vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais „Vartojimo rangos“ normose, „Vartojimo pirkimo–pardavimo“ normose ir kituose su vartotojų teisių apsauga susijusiuose įstatymuose, be to, rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-19 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) Nr. AC-33-1. Teismų praktika. 2010, 33).
Iš byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys Sutarties 1 punkte susitarė, kad atsakovė įsipareigoja pagaminti, pristatyti ir sumontuoti ieškovės namuose virtuvinį baldų komplektą. Sutarties 5 punkte numatyta, kad po to, kai prekės yra pristatytos ir sumontuotos, užsakovas įsipareigoja priimti prekes pasirašydamas darbų priėmimo aktą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepasirašė priėmimo - perdavimo akto, prekių nepriėmė. Kadangi šalys buvo sutarusios, jog darbai laikytini atlikti visa atimtimi, kai virtuvės baldai sumontuojami, o byloje esantys įrodymai (foto nuotraukos, vaizdo įrašas) patvirtina, kad baldai ieškovės namuose buvo sumontuoti, darytina išvada, kad prekių trūkumai nustatyti darbo rezultato priėmimo metu.
Kai darbo rezultato trūkumai nustatomi darbą atlikus – jo (rezultato) priėmimo ar naudojimo metu, užsakovo teises reglamentuoja CK 6.678 straipsnis. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1–2 dalyse atitinkamai įtvirtinta, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje, rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties termino įvykdymo praleidimo padarytus nuostolius. Taigi, palyginus su bendruoju rangos teisinių santykių reglamentavimu, užsakovui suteikiamas platesnis gynybos būdų pasirinkimas – užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nesaistoma sąlygos, kad ji būtų numatyta rangos sutartyje; teisę vienašališkai spręsti, ar atlikti darbą iš naujo, vartojimo rangos atveju priklauso ne rangovui, o užsakovui. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
Ieškovė, gindama savo pažeistas teises, pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės nuostolius, vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 3 dalimi. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnis). Siekiant nustatyti, ar atsakovei kilo civilinė atsakomybė, reikia atsižvelgti į tai, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, ieškovei atsirado žala ir nuostoliai, yra nustatytas priežastinis ryšys tarp nuostolių ir veiksmų, ar yra asmens kaltė (CK 6.245 - 6.249 straipsniai). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje: kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Dėl to, kilus ginčui dėl rangovo perduoto darbo rezultato tinkamumo, užsakovui tenka našta įrodyti, kad rangovo perduotas atlikto darbo rezultatas yra netinkamas, o rangovui, siekiančiam išvengti atsakomybės už netinkamą prievolės įvykdymą, – paneigti užsakovo poziciją patvirtinančius duomenis.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2014-06-18 pretenzijoje atsakovei nurodė, kad atsakovė vėluoja pristatyti ir sumontuoti baldus, prekės yra nekokybiškos (9 fasadinės durelės, 2 stalviršiai), ieškovės netenkina virtuvinio komplekto dizainas, todėl ieškovė siūlė nutraukti sutartį, grąžinti ieškovės sumokėtą 3585,50 Eur sumą už baldus, o atsakovei pasiimti baldus iš ieškovės. 2014-06-20 pretenzijoje atsakovei ieškovė nurodė, kad atsakovės darbuotojai du kartus bandė šalinti virtuvės baldų trūkumus, tačiau nepavyko to padaryti, be to surinkdami virtuvinį baldų komplektą sugadino sieną, padarytą žalą įvertino 1013,67 Eur. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovė nesutiko pašalinti trūkumus atsakovės sąskaita, o patys trūkumai nėra esminiai, neturintys įtakos baldų naudojimui pagal paskirtį. Baldų trūkumai gali būti pašalinti, be to, jie matomi tik gerai įsižiūrėjus arba vizualiai nepastebimi.
Atsakovė atsiliepime į ieškovės 2014-06-18 pretenziją pripažino, jog ieškovės dalis nurodytų virtuvės baldų trūkumų (9 virtuvės spintelių durelių poliravimo kokybė ir virtuvės stalviršio apdirbimas ties siena ir langu) yra pagrįsti, sutiko juos pašalinti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės darbuotojai buvo atvykę šalinti trūkumų, tą aplinkybę pripažįsta ir atsakovė priešieškinyje. Ieškovė aplinkybę, jog atsakovė pagamino nekokybiškus baldus ir tinkamai nepašalino baldų trūkumų įrodinėjo antstolės L. N. 2014-07-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, iš kurio nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta jog: ties palange kreivai išpjautas stalviršis, per 0,5 mm išlindusi spinta, stalviršio pusė skirta kaitlentei neturi ventiliacinės angos, spintelių kraštai nelaminuoti, sugadinta stalviršio dalies po kriaukle nugarinė dalis, stalviršio tvirtinimo sistemos susuktos kreivai, vienoje pusėje 35 mm, kitoje – 37 mm, sala judanti, salos stalviršis su tarpais, 11 durelių brokuotos, šiurkštus paviršius, tarpai tarp stalčių nelygūs, kairėje pusėje sugadinta siena. Į bylą pateiktos foto nuotraukos taip pat patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kadangi jose matyti, jog stalviršis prie sienos nelygiai išpjautas, tarpai tarp stalčių nelygūs.
Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, paneigiančių antstolės L. N. 2014-07-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatytus trūkumus, paaiškindama, jog virtuvės baldų trūkumai nėra esminiai, netrukdo naudoti jų pagal paskirtį. Taip pat nėra įrodymų byloje, kurie patvirtintų, kad ieškovė nesutiko pašalinti baldų trūkumų atsakovės sąskaita, priešingai, pati atsakovė priešieškinyje pripažįsta, jog atsakovės darbuotojai buvo nuvykę taisyti baldų trūkumų, tačiau ieškovės teigimu trūkumų nepavyko pašalinti. Įrodymų, kurie patvirtintų, jog baldų trūkumai buvo pašalinti, atsakovė nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovė priešieškinyje taip pat pripažino, kad darbus atlikti vėlavo 49 dienas, tai yra, pažeidė sutartį, kadangi darbų neatliko nustatytu terminu. Pažymėtina ir tai, atsakovė prašė pirmosios instancijos teisme skirti ekspertizę, siekiant nustatyti baldų gamybos broką, trūkumų šalinimo kaštus, tačiau teismas atsakovės prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog atsakovė netinkamai suformulavo prašymą, kaip ekspertą, nurodė asmenį, kuris nėra įrašytas į patvirtintą ekspertų sąrašą. Pirmosios instancijos teismas išaiškino atsakovei, kaip tinkamai suformuluoti prašymą dėl ekspertizės skyrimo bei nustatė 7 dienų terminą pateikti naują prašymą, tačiau atsakovė tokia teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus ir neturi pareigos už šalis rinkti įrodymus.
Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiama į tai, kad atsakovė pripažino, jog virtuvės baldai pagaminti nekokybiškai, nepateikti neginčijami įrodymai, patvirtinantys, jog rangos sutartimi sulygtų darbų trūkumai buvo pašalinti, nustačius, kad darbai nebuvo atlikti nustatytu terminu, jog ieškovė neturėjo galimybės naudotis baldais pagal paskirtį, nustatyti baldų trūkumai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai. Be to ieškovė negavo to, ką tikėjosi gauti pagal sudarytą sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nutraukdama šalių sudarytą sutartį ir prašydama atlyginti nuostolius, įgyvendino jai kaip vartotojui įstatymu suteiktą savo pažeistų teisių gynimo būdą.
Ieškovė ieškinyje kaip patirtus nuostolius įvardijo 3585,50 Eur sumą (atsakovei sumokėta pinigų suma už virtuvės baldus), 973,00 Eur nuostolius už atsakovės sugadintą ieškovės gyvenamojo namo sieną, 1448,10 Eur rankpinigių sumą, kurią ieškovė privalėjo sumokėti ieškovės buto pirkėjai, kadangi atsakovei neįvykdžius įsipareigojimų, ieškovė negalėjo įsikelti į savo namą ir sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties, 39,97 Eur už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, 200,62 Eur baldų perkraustymą ir sandėliavimą, 20,00 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 939,63 Eur ieškovės gyvenamojo namo išlaikymo išlaidos, kuomet ieškovė negalėjo jame gyventi dėl atsakovės kaltės.
Esant anksčiau aptartų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas priteisti ieškovės patirtus nuostolius 12380,00 Lt (3585,50 Eur) už virtuvės baldų pagaminimą, kurie nutraukus Sutartį ir išmontavus baldus bei juos išvežus sandėliuoti, ką patvirtina byloje esantis 2015-02-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, laikytini ieškovės nuostoliais (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei turi būti priteisti netiesioginiai nuostoliai už 2014-07-07 ir 2015-02-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų surašymą – 59,97 Eur bei už išmontuotų baldų perkraustymą bei sandėliavimą, kadangi atsakovė nesutiko pati išmontuoti baldų – 200,62 Eur (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).
Šio vartotojo pažeistų teisių gynimo būdo taikymas esant atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimams atitinka proporcingumo principą, o atsakovės žinioje liekančio gaminio, pagal byloje esančius įrodymus, neturinčio kokių nors specialių, nestandartiniams sprendiniams būdingų charakteristikų, panaudojimas įprastiniu būdu ir sąlygomis šalina didelių nuostolių atsakovei atsiradimo galimybę. Esant tokioms aplinkybėms, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad turėtų būti taikomas proporcingas ieškovės ir atsakovės teisių gynimo būdas – kainos mažinimas, netenkinant nei ieškinio, nei priešieškinio, taip mažinant sutarties kainą atsakovės nesumokėtos kainos dalies dydžiu.
Iš apeliacinio skundo reikalavimų matyti, kad apeliantė skundžia tik sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys iš dalies, nenurodydama motyvų dėl sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šios sprendimo dalies pagrįstumo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei jų pagrindu padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė pagamino nekokybiškus baldus, tinkamai jų nesumontavo, trūkumų neištaisė, todėl ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį, reikalauti atsakovę pasiimti baldus bei grąžinti sumokėtus pinigus ir atlyginti kitus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, kadangi atsakovė leistinais įrodymais nepagrindė savo argumentų dėl atliktų darbų pilna apimtimi.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas (CK 6.665 straipsnio 3 dalis, 6.678 straipsnis), priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atmetus apeliacinį skundą atlygintinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 500,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jos priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Jaukaus būsto meistras“ 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei E. A..