Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Gruzijoje, armėnas, Gruzijos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis ir gyvenamąja vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. L. 2023 m. rugsėjo 9 d. apie 22.53 val. važiuodamas keliu A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, penkioliktame kilometre nuo Kauno, Kauno rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę ir alkotesteriu patikrinus jo blaivumą, 23.04 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, o 23.19 val. nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais M. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2023 m. liepos 9 d., apie 19.25 val., Europos pr., Kaune, ties pastatu pažymėtu Nr. 121, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo M. L. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas mažiausias 2,35 prom. neblaivumas.

Šiais veiksmais M. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 9 d. jis ofise vartojo alkoholį ir draugui pasidarė bloga. Laukė blaivaus vairuotojo, bet nesulaukus, jam teko sėsti prie vairo ir važiuoti į vaistinę. Važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino blaivumą. Buvo nustatytas neblaivumas virš 2 promilių. Alkoholį vartojo, išgėrė kelias stiklines viskio, dienos metu, apie 15.00 val.–16.00 val. Kad yra neblaivus, kai sėdo prie vairo, jis suprato. Vairavo maršrutinį automobilį „Renault“, kuris priklauso „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra darbui skirtas automobilis, tačiau priskirtas ne jam, bendrovė jam ja naudotis neleido. Suprato, kad negalėjo daryti nusikalstamų veikų laidavimo laikotarpiu. Jo pajamos per mėnesį yra 1 200 Eur, atskaičius mokesčius – apie 1 080 Eur. Išlaiko šeimą, tačiau pragyvenimui pinigų lieka. Teisės vairuoti abiejų nusikalstamų veikų padarymo atvejais neturėjo, jos nebuvo įgijęs. Mano, kad neturi problemų su alkoholio vartojimu. Savo veiksmus vertina labai blogai, gailisi, kad neteisingai pasielgė. Vairavo neįgijęs teisės vairuoti, nes pirmą kartą „taip gavosi“, o antrą kartą apie tai negalvojo, tiesiog važiavo į vaistinę.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitų asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytoja G. Ž., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK reagavimo valdyboje vyr. patrule. 2023 m. rugsėjo 9 d. dirbo nakties metu, kai su kolega gavo iškvietimą. Pranešime buvo nurodyta, kad automobilis, valstybiniais numeriais, kurių jau neprisimena, pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui ir vinguriuoja po kelią. Minėtą automobilį pastebėjo Garliavoje, prie „Baltic petroleum“ degalinės, ir pradėjo stabdyti. Vairuotojas sustojo gana greitai. Prie jo priėjo kolega L. M.. Automobilį vairavo užsienietis, galimai gruzinas, kalbėjo rusiškai. Matė, kad asmuo važiavo su draugu, kuris buvo taip pat užsienietis. Vairuotojas nurodė, kad važiuoja namo, jis atrodė neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, matėsi, kad jo koordinacija sutrikusi. Vairuotojas buvo buvo patikrintas alkotesteriu du kartus, tikrinimų rezultatai: 1,86 prom. ir 1,90 prom. (b. l. 72).

Liudytojas A. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonei priklauso automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),. Šiuo automobiliu darbininkai vežioja statybines medžiagas į objektus, ir pan. Įmonė nuomojasi ofisą ir motelį, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmame namo aukšte gyvena darbininkai, antrame aukšte yra ofisas bei prie pastato yra automobilių stovėjimo aikštelė. Nakties metu, prie ofiso visada stovi „Renault“ automobilis. Įmonėje yra vienas statybininkas, kuris vairuoja automobilį, kitiems tai daryti neleidžiama. Vienas iš įmonės darbuotojų yra M. L.. Jis dirba tinkuotoju-dažytoju. M. L. vairuoti automobilio negalima ir niekas neduoda, nes žino, kad jis neturi teisės vairuoti. Įmonės darbuotojas, uzbekas, kuris vairuoja automobilį, sakė, kad šeštadienį vakare jo M. L. paprašė, kad virtuvėje paliktų „Renault“ raktelius, nes jam kažką reikia pasiimti iš automobilio. Kadangi M. L. paprašė, automobilio vairuotojas raktelį paliko. Tiksliai nežino, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo paimtas „Renault“ automobilis, tačiau patvirtina, kad automobiliu M. L. naudotis nebuvo leidžiama nei blaiviam, nei girtam. M. L. automobilį paėmė be leidimo ir be niekieno žinios. Apie tai, kad automobilis yra sulaikytas policijos, jis sužinojo vakar, jam paskambino kitas darbuotojas gruzinas, su kuriuo bendrauja M. L., ir pasakė, kad M. L. buvo sustabdytas neblaivus ir įmonės automobilis yra uždarytas policijoje. Automobilis yra labai svarbus įmonėje, jo įmonei labai dideli nuostoliai, nes jis negali nuvežti darbininkams darbinių medžiagų, su kuriomis jie turėtų dirbti objekte, todėl jame niekas nedaroma. Prašo automobilį grąžinti (b. l. 66–69).

2023 m. rugsėjo 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2023 m. rugsėjo 9 d. apie 22.39 val. iš Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vytauto g., Garliavoje, kelyje vingiuotai ir per raudoną šviesoforo signalą važiuoja automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdžius automobilį, važiuojantį A5 kelyje, kryptimi Garliava–Akademija, ties „Circle K“ degaline, adresu Baltijos g. 1, Garliavoje, nustatyta, kad automobilio vairuotojas Gruzijos pilietis (turintis laikiną leidimą gyventi Lietuvoje) – M. L., gimęs (duomenys neskelbtini). Patikrinus alkotesteriu automobilio vairuotojo blaivumą (girtumą), 23.04 val. patikrinimo metu nustatytas ir 1,90 prom. neblaivumas, 23.19 val. patikrinimo metu nustatytas 1,86 prom. neblaivumas (b. l. 6–13).

2023 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta ties pastatu, adresu Baltijos g. 1, Garliavoje, Kauno rajono sav. fotografuota, sudaryta fotolentelė, apžiūrėtas krovininis automobilis „Renault Trafic“, valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–20).

2023 m. rugsėjo 9 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 9 d. 23.04 val. M. L. nustatytas 1,90 prom. girtumas, 23.19 val. nustatytas 1,86 prom. girtumas, alkoholio kiekio matavimo patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37–38).

L. G. paaiškinime nurodyta, jog jis Garliavos mieste, Vytauto gatvėje, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kuris viršijo greitį, kėlė avaringas situacijas. To pasėkoje apie įtartiną automobilį pranešė tel. Nr. 112. Minėtą automobilį sekė tol, kol jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų (b. l. 41).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 47).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Renault Trafic“, gamybos metai 2008 m., vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 2 804,50 Eur, su PVM yra 3 550,00 Eur (b. l. 48).

III. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis M. L. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju, M. L. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu atveju jam nustatytas 1,90 prom., o antruoju atveju – 1,86 prom. neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinį gėrimą – viskį. Be to, tai objektyviai patvirtina byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, jog kaltinamajam patikra buvo atliekama du kartus, atitinkamai tarp šių patikrinimų, stebint policijos pareigūnams, praėjus ilgesniam kaip 15 min. laiko tarpui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog kaltinamojo neblaivumas nustatytas objektyviai, jo neblaivumą patikrinant alkoholio matuokliu, turinčiu galiojantį jo patikros sertifikatą.

Kaltinamojo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio faktas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad transporto priemonė, kurios savininku ir valdytoju registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką patvirtino tiek VĮ „Regitra“ duomenys, tiek ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, užfiksuota įvykio vietoje. Kaltinamasis neneigė jo apsvaigimo nustatymo fakto, taip pat aplinkybės, kad būtent jis vairavo transporto priemonę. Jo parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa su L. G. paaiškinimais ir policijos pareigūnės G. Ž. parodymais, tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis iš tiesų vairavo motorinę transporto priemonę.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nenurodė akivaizdžiai supratęs, jog jis negali vairuoti transporto priemonės dėl savo neblaivumo. Vis dėlto, tai nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš liudytojos G. Ž. parodymų turinio, kaltinamasis ir vizualiai atrodė neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, matėsi, kad jo koordinacija sutrikusi. Pareigūnams, reagavusiems į iškvietimą, nekilo jokių abejonių kaltinamojo neblaivumu, vertinant pagal išorinius požymius. Taigi, be kita ko, įvertinus ir kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį, daroma išvada, jog kaltinamasis, jau būdamas atleistas nuo atsakomybės dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, turėjo ir galėjo suprasti tai, kad jis dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti transporto priemonės. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris neabejotinai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kaltinamasis veikė tyčia ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių ar galimai negrįžtamų tokio kaltinamojo elgesio pasekmių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad M. L. 2023 m. rugsėjo 9 d. apie 22.53 val. važiuodamas keliu A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, penkioliktame kilometre nuo Kauno, Kauno rajone, KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiančią motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę ir alkotesteriu patikrinus jo blaivumą, 23.04 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, o 23.19 val. nustatytas 1,86 promilių neblaivumas. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

IV. Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu M. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, jį perduodant laiduotojo – M. L. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla Nr. 1-2593-1129/2023 nutraukta.

Atsižvelgiant į tai, kad M. L., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nepasibaigus 1 metų laidavimo terminui, jį skaičiuojant nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio priėmimo dienos, padarė naują tyčinį nusikaltimą, pastarasis teismo procesinis sprendimas atleisti M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, todėl, priimant nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Remiantis teismų formuojama praktika, įrodymai, kuriais pagrįstos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas ankstesnėje byloje buvo atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui).

Teisminio baudžiamosios bylos Nr. 1-2593-1129/2023 nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo įrodyta, kad kaltinamasis M. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje (2023 m. liepos 9 d., apie 19.25 val., Europos pr., Kaune, ties pastatu pažymėtu Nr. 121) pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo M. L. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas mažiausias 2,35 prom. neblaivumas, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis M. L. padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, jis anksčiau nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, priklausomybės ligų centro įskaitoje, psichiatrinio gydymo įstaigoje neregistruotas. Šiuo atveju, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl abiejų padarytų nusikaltimų, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau, nors kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikaltimus, yra dirbantis, šiuo atveju skiriant bausmę būtina įvertinti tai, kad nustačius laidavimo terminą, jo socialiniai ryšiai, darbo veiklos vykdymas nesudarė pakankamų prielaidų pateisinti teismo parodytą pasitikėjimą kaltinamuoju. Įvertinus abiejų nusikalstamų veiksmų pobūdį, tai liudija apie tai, kad žalingas alkoholio vartojimas turi įtakos jo teisei priešingam elgesiui, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti neteisėtas veikas, nekontroliuodamas savo veiksmų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinant tai, kad teismas parodė pasitikėjimą kaltinamuoju ir jis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau praėjus vos dviem mėnesiams nuo ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo, vėl sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus, siekiant pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam M. L. skirtina viena iš griežtesnių BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Teismo vertinimu, šiuo atveju, pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis asmeniui, kuris būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, praėjus vos dviem mėnesiams nuo nusikalstamos veikos padarymo, padarė analogišką nusikalstamą veiką, yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti M. L., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ji užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, M. L. arešto bausmės dydis, remiantis BK 49 straipsnio nuostatomis, nustatytinas artimas už nesunkų nusikaltimą galimam skirti arešto bausmės dydžio vidurkiui.

Minėtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei ankstesnių teistumų nebuvimą, subendrintinos iš dalies sudedant (BK 49 straipsnis).

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Be to, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi, yra dirbantis, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, teismo vertinimu, vis dar egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o bausmės tikslai dar gali būti pasiekti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, taip pat jų įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės jam taikymo.

Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Jis vairavo automobilius neturėdamas teisės vairuoti, praėjus vos dviem mėnesiams pakartotinai sėdo prie vairo būdamas neblaivus, kas rodo jo nerūpestingumą ir nekritišką požiūrį į savo veiksmus bei jų teisines pasekmes. Abiem atvejais kaltinamajam nustatytas nebliaivumo laipsnis reikšmingai viršijo ne tik įstatyme leistiną ribą, tačiau ir 1,51 prom. neblaivumo laipsnį, nuo kurio asmenims kyla baudžiamajame įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatytą girtumo laipsnį ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, taip pat tam, kad per atitinkamą laikotarpį asmuo negalėtų tokios teisės įgyti (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), kaltinamajam M. L. kartu su bausme skiriamas uždraudimas naudoti specialia teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, be to, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpiu, uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas 4 metų laikotarpiui. Toks teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas yra proporcingas tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek ir kaltinamojo asmenybei. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą 2023 m. rugsėjo 9 d. padarė vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors transporto priemonių vairavimas apsvaigus, viršijant leistiną ribą, yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę ,,Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenimis, kaltinamasis M. L. yra minėtos bendrovės darbuotojas. Bendrovės direktorius nurodė, jog kaltinamajam vairuoti transporto priemonės nedavė, kadangi žino, kad jis neturi teisės vairuoti, todėl kaltinamajam, nei esant blaiviam, nei tuo labiau neblaiviam, ši transporto priemonė vairuoti neduodama. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikalstamiems veiksmams, todėl nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų kitiems asmenims priklausančiam turtui konfiskuoti, iš kaltinamojo išieškotina turto – transporto priemonės – vertę atitinkanti pinigų suma – 3 550,00 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas, įvertinus jau pirmiau aptartas aplinkybes, transporto priemonės vertę, nelaikytinas neproporcingu ir neadekvačiu tiek kaltinamojo asmenybei, tiek ir jo veikos pavojingumą apibūdinančioms bylos aplinkybėms.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam baudžiamojoje byloje Nr. 1-2593-1129/2023 paskirtų kardomųjų priemonių bei taikytinų baudžiamojo poveikio priemonių klausimai jau buvo išspręsti, be to, įsiteisėjus 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiui, buvo pradėtas jo vykdymas, kuris atnaujinus įrodymų tyrimą minėtoje byloje nebuvo atšauktas, pakartotinai minėti klausimai priimant šį nuosprendį nespręstini.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu grąžintas jo savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. L.. Nuosprendžiui įsiteisėjus, jis paliekamas savininkui, kuriam leistina transporto priemone disponuoti be apribojimų.

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamo teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus (toliau – VGTPT) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu M. L. gynėja buvo parinkta advokatė Ingrida Maldeikienė ir šios advokatės kaltinamajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 101,67 eurų, nurodoma, kad ši suma priteistina valstybės naudai.

Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus), tačiau baudžiamojo proceso įstatymas priimti tokį sprendimą teismo neįpareigoja. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju gynėja M. L. buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka) ir BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto (nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas) pagrindais. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad kaltinamajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 101,67 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš M. L. valstybei 101,67 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. liepos 9 d. nusikalstamos veikos padarymo) – areštą 40 (keturiasdešimt) parų;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. rugsėjo 9 d. nusikalstamos veikos padarymo) – areštą 50 (penkiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir M. L. paskirti subendrintą bausmę – areštą 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. L. sumažintą bausmę – areštą 50 (penkiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant M. L. šias pareigas:

1) būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba dirbti;

2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti kaltinamajam M. L. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturis) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3 550,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų);

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. L. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu grąžintą jo savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. L., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininkui, leidžiant transporto priemone disponuoti be apribojimų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.