Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-09-05 · Civilinė byla Nr. e2A-377-368/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-05
Bylos Nr.
e2A-377-368/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28017-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Atsakovas
M. M.
Trečiasis asmuo
A. J.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-377-368/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28017-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. apeliacinį skundą ir trečiojo asmens A. J. pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. M. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. M. 1 255,56 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 54,52 Eur palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas M. M. 2020 m. vasario 23 d., apie 3.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo transporto priemonė), nebuvo atidus, važiuodamas atbulas pro stovinčią transporto priemonę Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė Toyota, apgadinta transporto priemonė), nepaliko saugaus tarpo iš šono, ją kliudė ir apgadino (toliau – ginčo eismo įvykis). Anot ieškovės, atsakovas eismo įvykio vietoje nepasiliko ir pasišalino, neiškvietęs policijos ir neinformavęs apgadintos transporto priemonės valdytojo. Kadangi šios transporto priemonės vairuotojas buvo atsakingas už eismo įvykio kilimą, ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga kompensuoti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą – tuo pagrindu ieškovė išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui (jo draudikei) 1 255,56 Eur dydžio draudimo išmoką.

2. Eismo įvykio metu ginčo transporto priemonę valdęs atsakovas buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir atitinkamai nepateikė šios informacijos – apie draudimo rizikos padidėjimą, ieškovei, t. y. kad ginčo transporto priemonę valdys asmuo, nesulaukęs 25 metų amžiaus. Šiuo atveju draudėjas (trečiasis asmuo) arba apdraustasis (atsakovas) sutarties galiojimo metu turėjo informuoti ieškovę (draudikę) apie draudimo rizikos padidėjimą, tačiau to nepadarė. Ieškovės vertinimu, bendradarbiavimo pareigos nevykdymas nulėmė neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant ieškovei teisę atgręžtiniu reikalavimu į atsakovą (draudėją) reikalauti nukentėjusiajam asmeniui išmokėtų sumų pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalį, Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Taisyklių (toliau – Taisyklės) 56, 62.2 punktus, draudimo sutarties 2.2.3 punktą. Taigi, šiuo pagrindu ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 627,78 Eur.

3. Be to atsakovas iš eismo įvykio pasišalino, todėl šiuo pagrindu ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 1 255,56 Eur, remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.4 punktu. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 54,52 Eur kompensacinių palūkanų, kurios paskaičiuotos už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020 m. gruodžio 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašymu dėl ieškinio senaties termino taikymo ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė draudimo išmoką apgadintos transporto priemonės draudikei išmokėjo 2020 m. spalio 13 d., o ieškinys teismui pateiktas 2021 m. spalio 13 d., t. y. nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino.

Šalies argumentai

4. Atsakovas M. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad draudikė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, 2020 m. vasario 23 d. įvykusio eismo įvykio metu apgadinto automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei (valdytojai) UAB „COROLLA VENTURES“ žalą (nuostolius) atlygino, t. y. sumokėjo 1 255,56 Eur draudimo išmoką, iki 2020 m. spalio 5 d. ir regreso teise pareikalavo iš ieškovės, todėl, atsakovo vertinimu, nuo šios dienos skaičiuotinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė 2021 m. spalio 5 d., o ieškinys pareikštas tik 2021 m. spalio 13 d., t. y. praleidus nurodytą ieškinio senaties terminą. Ginčo transporto priemonės draudėjas yra ne atsakovas, o A. J., kuriam jokie reikalavimai net nėra reiškiami (kuris TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies prasme galimai yra atsakingas už draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą).

5. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta draudiko teisė reikalauti atsakomybės tik iš draudėjo, t. y. jog būtent draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jeigu jis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, tačiau nenumatyta teisė draudikui reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš transporto priemonės valdytojo, t. y. šiuo atveju atsakovo. Taigi, atsakovo vertinimu, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovė neturi reikalavimo teisės priteisti išmokėtą sumą ar jos dalį regreso teise iš atsakovo. Administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-1812-1015/2020 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-01396-2020-4) įsiteisėjusiu nutarimu jau buvo konstatuota, jog atsakovas iš eismo įvykio vietos nepasišalino, t. y. nežymiai kliudęs kitą stovintį automobilį Toyota bei apžiūrėjęs nurodytą automobilį ir nepastebėjęs jokių jo išorinių apgadinimų, išvažiavo iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles), nepadarė.

6. Įvykio metu atsakovas apžiūrėjo transporto priemonę Toyota, tačiau jokių akivaizdžių apgadinimų nepastebėjo. Administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-1812-1015/2020 liudytoju apklaustas V. T. parodė, jog taip pat jokių automobilio Toyota apgadinimų po įvykio nepastebėjo, o apie įvykį sužinojo tik kitos dienos vakare, kai jam apie tai pasakė kitas asmuo; be to, po įvykio šį automobilį vairavo dar kitas vairuotojas, kuris taip pat jokių apgadinimų nepastebėjo. Pažymi, kad iš nagrinėjamoje byloje pačios ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog visi automobilio Toyota apgadinimai nėra išoriniai ir akivaizdžiai matomi, o nustatyti tik specialiųjų priemonių (automobilinio keltuvo) pagalba atlikus šio automobilio apžiūrą specializuotame autoservise.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti. Trečiasis asmuo iš esmės palaikė ir atkartojo atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją ir argumentus. Nurodė, kad ginčo eismo įvykio ir šiuo metu trečiasis asmuo buvo/yra ginčo transporto priemonės draudėjas (savininkas), tačiau automobilį eismo įvykio metu vairavo atsakovas, kuris atitinkamai buvo tik ginčo transporto priemonės valdytojas, todėl, anot trečiojo asmens, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies prasme ieškovė turi reikalavimo teisę dėl išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo regreso teise tik iš trečiojo asmens (o ne atsakovo).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo M. M. ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 1 255,56 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 54,52 Eur palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 310,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 99,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nurodė, kad ieškovės teisė reikalauti sugrąžinti draudimo išmoką (jos dalį) iš atsakovo atsirado nuo to momento, kai ieškovė draudimo išmokos sumą sumokėjo apgadintos transporto priemonės draudikei (kuri administravimo žalos bylą ir tik 2020 m. spalio 5 d. išmokėjo draudimo išmoką), t. y. nuo 2020 m. spalio 13 d. Taigi, nuo šio momento ieškovė įgijo teisę reikšti ieškinį atsakovui ir regreso tvarka reikalauti atsakovo atlyginti žalą, atitinkamai nuo tada prasidėjo ir ieškinio senaties terminas, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.

10. Nagrinėjamu atveju draudimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. J. (kuris buvo/yra ir ginčo transporto priemonės savininkas); atsakovas nebuvo/nėra šios draudimo sutarties šalimi, todėl jam negali kilti sutartinė atsakomybė (šiuo atveju dėl galimai netinkamai vykdytos draudimo sutartyje nustatytos pareigos pranešti apie padidėjusią draudimo riziką). Taigi, nors ginčo atveju atsakovui, kaip ginčo transporto priemonės valdytojui, kaip ir draudėjui (trečiajam asmeniui), galiojo draudimo apsauga (ką patvirtino ir pati ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką apgadintos transporto priemonės draudikei), jam vairuojant draudimo sutartyje nurodytą transporto priemonę, tačiau ieškovė nepagrįstai nurodė, kad ir atsakovas (kaip transporto priemonės valdytojas) privalėjo informuoti ieškovę apie pasikeitusią draudimo riziką ir atitinkamai dėl to jam kyla civilinė atsakomybė. Net ir pripažinus, jog ši pareiga buvo netinkamai vykdoma ar nevykdoma (iš draudėjo pusės), tai nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi į apdraustąjį asmenį – šiuo atveju atsakovą.

11. Aplinkybė, kad atsakovas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nebuvo nubaustas, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinio teisės nusižengimo, numatyto pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, buvo nutraukta, nepaneigia draudiko teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos. Civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju administracinės teisenos bylose nustatyti faktai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje ir nereiškia, kad atsakovo kaltė buvo visiškai paneigta teismo išvadomis, nustatytomis administracinio nusižengimo byloje (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

12. Teismo vertinimu, atsakovas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad įvyko jo vairuojamos transporto priemonės susidūrimas su kita transporto priemone, tačiau pats subjektyviai įvertino, jog kitai transporto priemonei jokios žalos nebuvo padaryta, todėl nusprendė išvažiuoti iš įvykio vietos nepranešus nei policijai, nei kitos transporto priemonės savininkui/valdytojui. Atsakovas suvokė/turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo pakankamai pastangų realiai – objektyviai, įvertinti situacijos, t. y. ar tikrai jokia žala/apgadinimai nebuvo padaryti. Pažymėtina, kad atsakovas pats administracinio nusižengimo byloje nurodė, jog buvo tamsus metas, dėl ko turėjo suprasti, jog tam tikri apgadinimai po įvykusio smūgio/prisilietimo gali būti ir nematomi tokiu paros metu (naktį) (kaip kad ir įvyko nagrinėjamu atveju – šviesoje, esant pakeltai transporto priemonei, dalis apgadinimų buvo matomi ir vizualiai) ir/arba būti vidiniai (t. y. net nematomi išoriškai; nagrinėjamu atveju dalis apgadinimų buvo automobilio viduje – už priekinio bamperio); tuo labiau turėjo suprasti, kad ne jis, kaip suinteresuotas asmuo, o galimai apgadintos transporto priemonės savininkas/valdytojas, jeigu jo nėra – policija, sprendžia ar šiuo atveju kita transporto priemonė buvo apgadinta ar ne. Atsakovas neįrodinėjo (nei šioje, nei administracinio nusižengimo byloje), kad bent bandė surasti kitos transporto priemonės savininką/valdytoją (pavyzdžiui, kreipęsis į prie aikštelės veikiančias įstaigas, palikęs savo kontaktinius duomenis (už galimai apgadintos transporto priemonės valytuvo/lango ir pan.), pranešęs apie įvykį policijai, o tiesiog išvažiavo, t. y. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovo veiksmai, pasišalinant iš įvykio vietos, vertintini kaip padaryti dėl neatsargumo (šiuo atveju paprasto), netinkamo savo pareigų padarius eismo įvykį teisinio vertinimo.

13. Vien ta aplinkybė, kad apgadintos transporto priemonės vairuotojas iš karto nepastebėjo transporto priemonės apgadinimų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovo veiksmų, nes jie nežinojo, kad į jų valdomą transporto priemonę buvo atsitrenkta/atsiremta; šią aplinkybę jiems nurodžius šalia eismo įvykio vietos veikiančios įstaigos darbuotojui, atitinkamai buvo pastebėti ir vėliau užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai. atsakovas kliudė kitą stovintį automobilį, jį apgadino, apie eismo įvykį apgadintos transporto priemonės savininkui/valdytojui ir/ar policijai nepranešė ir iš eismo įvykio pasišalino, t. y. atliko neteisėtus, neatsargius veiksmus. Ieškovė, išmokėjusi apgadintos transporto priemonės draudikei draudimo išmoką už šiuo eismo įvykiu padarytus apgadinimus, patyrė 1 255,56 Eur žalą, todėl yra atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos priežastinis ryšys; atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovės atlygintos žalos dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovas M. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Ieškovė nėra draudikė, atlyginusi žalą nukentėjusiajam asmeniui, todėl šios bylos dalykas yra ne žalos atlyginimo ar nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos, o skolos priteisimas, dėl ko byloje taikytinos CK 1.125 straipsnio 7 dalis ir CK 1.127 straipsnio 4 dalis, reglamentuojančios sutrumpintą 1 (vienerių) metų ieškinio senaties terminą ir ieškinio senaties terminas prasidėjimo momentą. Šioje byloje ieškovė nukentėjusiam asmeniui UAB „COROLLA VENTURES“ dėl jos valdomo automobilio „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo jokios draudimo išmokos nesumokėjo, t. y. patirtos žalos neatlygino. Tai padarė kita draudikas – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, kuris 2020-10-05 išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1255,56 Eur draudimo išmokos, t. y. įvykdė pagrindinę prievolę – atlyginti patirtą žalą. Šioje byloje būtent draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, 2010-10-05 išmokėjęs automobilio „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei (valdytojai) UAB „COROLLA VENTURES“ 1255,56 Eur draudimo išmokos dėl 2020 m. vasario 23 d. įvykusio eismo įvykio apgadinto automobilio įvykdė pagrindinę prievolę ir tokiu būdu nuo 2020-10-05 įgijo regreso teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo sumokėjimo. 2020-10-05 pasibaigė deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai ir dėl to skaičiuotinas sutrumpintas 1 (vienerių) metų ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė 2021-10-05.

14.2. Teismas nepagrįstai atsisakė byloje taikyti saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau– SEAKĮ) 2 straipsnio 14 dalį, nustatančią eismo įvykio sąvoką, o tai turėjo esminės įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui. Šioje byloje išvadai, jog atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, būtina nustatyti aplinkybę, jog įvyko akivaizdus eismo įvykis, t. y. buvo padaryti tokie automobilio „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, kurių atsakovas negalėjo nepastebėti. Tik nustačius šią aplinkybę, būtų pagrindas spręsti apie Atsakovo suvokimą dėl eismo įvykio, t.y. suvokė (turėjo suvokti) ar nesuvokė.

14.3. Iš šioje byloje pačios ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad visi automobilio „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai nėra išoriniai ir akivaizdžiai matomi, o jie nustatyti tik specialiųjų priemonių (automobilini keltuvo) pagalba atlikus šio automobilio specializuotame autoservise. Šios bylos atveju 2020 m. vasario 23 d. apie 3:00 val. atsakovas vairavo automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje ties pastatu, esančiu Konstitucijos pr. 20, Vilnius, ir važiuodamas atbuline eiga nežymiai kontaktavo su kitu stovinčiu automobiliu „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pajutęs nežymų kontaktą, išlipo iš vairuoto automobilio, apžiūrėjo nurodytą kitą automobilį ir nepastebėjęs jokių jo apgadinimų suprato, kad SAEKĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme jokio eismo įvykio nėra ir dėl to iš nurodytos vietos išvažiavo. Be to, atsakovas padarė automobilio „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukas. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas elgėsi rūpestingai ir atidžiai.

14.4. Šioje byloje pirmos instancijos teismas nepagrįstai eismo įvykiui prilygimo bet kokį kontaktą su kitu objektu, t. y. atsakovo vairuoto automobilio kontaktą su automobiliu „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo pakankamai pastangų realiai – objektyviai, įvertinti situacijos, t. y. ar tikrai jokia žala/apgadinimai nebuvo padaryti. tačiau šios bylos atveju bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas.

14.5. Ieškovė byloje neprašė atlikti ekspertizės, kurios metu įvertinama galimo eismo įvykis ir transporto priemonių apgadinimo mechanizmas (eiga), todėl būtų galima neabejotinai spręsti dėl atsakovo suvokimo apie įvykį, t. y. suvokė, kad įvyko eismo įvykis ar ne. Ieškovė, kuriai CPK 178 straipsnio prasme teko įrodinėjimo našta, šioje byloje neįrodė esminės aplinkybės, kad Atsakovas suvokė, jog įvyko eismo įvykis.

14.6. Bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas padarė prieštaringas ir vienas kitą šalinančias išvadas – teismui konstatavus, kad draudikui, nedalyvavusiam eismo įvykyje, objektyviai įrodyti ar kaltininkas suprato, kad įvyko eismo įvykis, yra praktiškai neįmanoma ir kad byloje nėra neabejotinai nustatyta, jog atsakovas suvokė apie jo padarytą eismo įvykį, išvada, jog atsakovas suprato ir/ar suvokė, kad įvyko eismo įvykis yra prieštaraujanti teisinei logikai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl nepagrįsta.

14.7. Teismas nepagrįstai netyrė ir nenustatinėjo šių teisiškai reikšmingų aplinkybių: kokio stiprumo kontaktas įvyko tarp automobilio ir automobilio „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Koks buvo eismo įvykio, kurios metu buvo apgadintas automobilis „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mechanizmas; ar yra priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės, pagrindų, susijusių su civilinės atsakomybės draudimo santykių atsiradimu (šioje byloje buvo tik formaliai apsiribota Atsakovo kalte (neatsargumu), kuri iš esmės taikoma kiekvienu paprastu atveju, taikant civilinę atsakomybę); ar automobilio „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai buvo akivaizdūs ir tokie, kad buvo neįmanoma jų nepastebėti; kokią įtaką objektyviam bylos išnagrinėjimui ir teismo išvadai dėl atsakovo suvokimo apie eismo įvykį turi (turėtų) tai, jog kitą dieną po įvykio automobilį „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs liudytojas yra patvirtinęs, kad jis pats jokių nurodyto automobilio apgadinimų nepastebėjo ir tamsiu paros metu jų tikrai nepamatytų, o dar visą kitą dieną automobilį „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs kitas įmonės vairuotojas taip pat jokių šio automobilio apgadinimų nepastebėjo; Ar automobilis „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti apgadintas kitomis aplinkybėmis, t. y. kitame eismo įvykyje.

15. Trečiasis asmuo A. J. byloje teikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022-03-24 sprendimą ir šioje byloje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad neatskleista bylos esmė, panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022-03-24 sprendimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

16. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Ieškovė atsakovui reikalavimus reiškia regreso tvarka kildinamus iš draudimo sutarties netinkamo vykdymo, todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai ieškovė išmokėjo draudimo išmoką. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad draudimo išmoka buvo išmokėta 2020-10-13, o ieškinys teismui pateiktas 2021-10-13, t.y. nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino, kas reiškia, jog pagrindo tenkinti šį atsakovo reikalavimą nėra.

16.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas apie eismo įvykį sužinojo tik administracinio nusižengimo byloje. Su tokiu situacijos vertinimu, ieškovės nuomone, nėra pagrindo sutikti. Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovo vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, taigi, sąlyga dėl judančios transporto priemonės egzistuoja. Kita sąlyga eismo įvykiui pripažinti yra žalos padarymas judančia transporto priemone. Ši teisės norma nenumato subjektyvaus elemento, t.y. kad įvykį galima priskirti prie eismo įvykio tik nuo to momento, kai kaltininkas suvokia padaręs žalą. Šiuo atveju svarbus pats žalos atsiradimo faktas. Duomenys apie tai, kad atsakovui vairuojant transporto priemonę buvo padaryta žala, ieškovė pateikė. Be to, byloje buvo nustatyta, kad atsakovas eismo įvykio vietoje apžiūrėjo kliudytą transporto priemonę, išvažiuodamas atsakovas manė, kad prisilietė prie kito automobilio valstybinio numerio ženklo, kas rodo, kad atsakovas suvokė padaręs eismo įvykį.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė H. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise aktualiu laikotarpiu priklausė/priklauso trečiajam asmeniui A. J., bei kuris, kaip draudėjas, 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarė su ieškove įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 01/558197471; draudimo laikotarpis – nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.

20. Draudimo sutarties 1.5.2.11 punkte nurodyta, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo; transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio vairavimo stažas vairuoti šioje sutartyje nurodytą transporto priemonę yra mažesnis nei 2 metai, nepriklausomai nuo jo amžiaus; šis reikalavimas netaikomas draudimo sutartį sudariusiam draudėjui. Be to, draudimo sutarties 1.5.3 punkte nustatyta, kad vadovaujantis DPK patvirtintų standartinių draudimo sutarties sąlygų VI dalies „Draudimo rizikos padidėjimas ir sumažėjimas“ 38 punktu, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią riziką. <...> Vadovaujantis Taisyklių 62.2 punktu draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos, jeigu sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko.

21. Nustatyta (ir byloje ginčo dėl to nekilo), kad 2020 m. vasario 23 d. apie 3:00 val. atsakovas vairavo ginčo transporto priemonę H. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelėje ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini)Vilniuje, buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro stovinčią transporto priemonę Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, ją kliudė ir apgadino.

22. Iš atsakovo paaiškinimų ir prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. A15-1812-1015/2020 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-01396-2020-4) duomenų nustatyta, kad atsakovas, išlipęs iš vairuotos ginčo transporto priemonės, apžiūrėjo transporto priemonę Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš įvykio vietos išvažiavo; anot atsakovo, jis manė, jog jokių apgadinimų kitai transporto priemonei nepadarė, todėl niekam apie įvykį nepranešė.

23. Administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-1812-1015/2020 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-01396-2020-4) įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena atsakovo atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukta, nes veika – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos – nepadaryta; atsakovas nubaustas tik už KET nuostatų pažeidimą (iš esmės už eismo įvykio sukėlimą).

24. Nustatyta, kad transporto priemonė Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta KASKO draudimu; jos draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, nurodytos transporto priemonės savininkei (valdytojai) UAB „COROLLA VENTURES“, pagal UAB „Mototoja“ remonto sąmatą ir 2020 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2020 m. spalio 5 d. išmokėjo 1 255,56 Eur draudimo išmoką ir tą pačią dieną kreipėsi į ieškovę, kaip ginčo transporto priemonės draudikę, dėl 1 255,56 Eur draudimo išmokos grąžinimo.

25. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2020 m. spalio 13 d. sumokėjo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, nurodytą 1 255,56 Eur sumą ir 2020 m. spalio 15 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl nurodytos sumos atlyginimo ieškovei (motyvuojant tuo, jog atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos ir nepranešė apie padidėjusią draudimo riziką).

26. Nustatyta, kad atsakovas M. M. teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones įgijo (duomenys neskelbtini).; trečiasis asmuo A. J. – (duomenys neskelbtini) (pagal draudimo sutarties duomenis (draudimo sutarties 1.61 punktas); byloje ginčo dėl šių aplinkybių nekilo).

Dėl ieškinio senaties

27. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).

28. Atsakovo ir trečiojo asmens vertinimu, ieškinio senatis skaičiuojama nuo pagrindinės išmokos sumokėjimo – šiuo atveju transporto priemonės Toyota draudikei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje 2020 m. spalio 5 d. išmokėjus draudimo išmoką.

29. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Reikalavimui, kuris atsirado iš regresinės prievolės, pareikšti ieškinio senatis prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo tada, kai ieškovė atsiskaitė su transporto priemonės Toyota draudike AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, t.y. nuo 2020 m. spalio 13 d., kuomet ieškovė sumokėjo 1 255,56 Eur sumą, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, tinkamai taikė ieškinio senaties institutą.

Dėl pagrindo taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą

30. Atsakovo teigimu, išvadai, jog atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, būtina nustatyti aplinkybę, jog įvyko akivaizdus eismo įvykis, t. y. buvo padaryti tokie automobilio „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, kurių atsakovas negalėjo nepastebėti. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jo veiksmai, kuomet pajutęs kontaktą su kliudytu automobiliu jis išlipo apžiūrėti galimų apgadinimų, esant duomenims, kad objektyviai apgadinimų nebuvo galima pastebėti, atsakovui pasidarius apgadinto automobilio fotonuotraukas, jo elgesys atitiko rūpestingo ir atidaus žmogaus kriterijus.

31. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 60.1 punktą, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo sumos iš valdytojo, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nustatytais atvejais. Taisyklių 63 punktas numato, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

32. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

33. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Draudikas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka iš atsakingo asmens, jei atsakingas už žalos padarymą asmuo pasišalino iš įvykio vietos, jei nustatyta, kad pastarasis nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus.

34. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad šis eismo įvykio apibrėžimas nenumato, jog įvykį galima priskirti prie eismo įvykio tik nuo to momento, kai kaltininkas suvokia padaręs žalą, užtenka vien turto apgadinimo fakto. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovas eismo įvykio metu apgadino automobilį „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pats atsakovas neneigia jautęs automobilių kontaktą, tad akivaizdu, kad jam buvo aiškiai suprantama, kad įvyko eismo įvykis. Aplinkybės, jog apgadintos transporto priemonės vairuotojai ir pats atsakovas iš karto nepastebėjo ir nesuprato transporto priemonės apgadinimų apimties, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovas nesuvokė sukėlęs eismo įvykį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas suvokė jog padarė eismo įvykį, tačiau elgėsi nerūpestingai – nepranešė apie jį nei nukentėjusios transporto priemonės savininkui/valdytojui, policijai, o pasišalino iš eismo įvykio. Vien aplinkybė, kad atsakovas išlipęs iš automobilio apžiūrėjo automobilį ir pasidarė jo nuotraukas, savaime nereiškia, kad atsakovas buvo atidus ir rūpestingas.

35. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl prieštaringų pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų sprendimo 57 ir 63 pastraipose, atmestini kaip nepagrįsti, nes teismo sprendimo 57 pastraipoje teismas cituoja teismų praktiką, o 63 pastraipoje pateikiama nedviprasmiška išvada, kad atsakovas turėjo suvokti apie padarytą eismo įvykį.

36. Teisiškai reikšmingais ir pagrįstais nepripažintini taip pat apeliacinio skundo argumentai kad teismas netyrė ir nenustatinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių, tokių kaip: kokio stiprumo kontaktas įvyko tarp automobilių; koks buvo eismo įvykio mechanizmas; ar yra priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kaltės, ar automobilio apgadinimai buvo akivaizdūs ir tokie, kad buvo neįmanoma jų nepastebėti; kokią įtaką objektyviam bylos išnagrinėjimui ir teismo išvadai dėl atsakovo suvokimo apie eismo įvykį turi (turėtų) tai, jog kitą dieną po įvykio automobilį „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs liudytojas V. T. yra patvirtinęs, kad jis pats jokių nurodyto automobilio apgadinimų nepastebėjo ir tamsiu paros metu jų tikrai nepamatytų, o dar visą kitą dieną automobilį „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs kitas įmonės vairuotojas taip pat jokių šio automobilio apgadinimų nepastebėjo; Ar automobilis „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti apgadintas kitomis aplinkybėmis, t. y. kitame eismo įvykyje.

37. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

38. Šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas, teigdamas, kad automobilis galėjo būti apgadintas kito eismo įvykio metu, ar teigdamas, kad eismo įvykio mechanizmas kokiu nors būdu turėjo įtakos bylos baigčiai, turėjo tai įrodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas neprašė skirti ekspertizės siekdamas gauti atitinkamus atsakymus, o teismas savo iniciatyva neturėjo pagrindo skirti ekspertizės. Dėl atsakovo gebėjimo suvokti įvykus eismo įvykį pirmosios instancijos teismas pasisakė itin išsamiai ir apeliacinės instancijos teismas šioms išvadoms pritaria.

39. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, taip pat vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020), dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

37. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą ir trečiojo asmens pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, yra pagrindas ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikusi prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl dėl jų atlyginimo ieškovei nespręstina (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius