Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-04 · Civilinė byla Nr. e2A-1169-855/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
e2A-1169-855/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00802-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
S. P.
Kategorijos
  • 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1169-855/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00802-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.1.7.6.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės S. P. 50,00 Eur negrąžinto kredito, 13,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 1,92 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 23,33 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos; 65,00 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.); 65,00 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50,00 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. rugsėjo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (15,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas).

2. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Vartojimo kredito davėjas UAB „BnP Finance“ ir atsakovė S. P. 2019 m. rugsėjo 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis, Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 50,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą: 40,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 65,00 procentai) ir 9,12 Eur administravimo mokesčio, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

2.2. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą. Apie kreditorių pasikeitimą atsakovei buvo tinkamai pranešta 2020 m. balandžio 6 d. Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu.

2.3. Atsakovei laiku nemokant įmokų, t. y. nesilaikant vienos esminių Sutarties sąlygų, kreditorius 2020 m. vasario 28 d. atsakovei siųstų išankstiniu pranešimu nutraukė su ja sudarytą Sutartį. Atsakovė per suteiktą jai terminą įsiskolinimo nepadengė ir liko skolinga ieškovei 50,00 Eur suteikto vartojimo kredito, 13,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos ir 1,92 Eur Sutarties nutraukimo dienai neapmokėto administravimo mokesčio.

2.4. Vartojimo kredito gavėjai, neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos nuo negrąžinto kredito dalies (50,00 Eur) kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos ir negautos pajamos, kurias, ieškovės nuomone, sudaro:

2.4.1. 23,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), viso už 262 dienas, nuo negrąžintos kredito dalies;

2.4.2. 65,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.);

2.4.3. 65,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

3. Atsakovė S. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. vasario 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai: 50,00 Eur negrąžinto kredito, 13,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 1,92 Eur administravimo mokesčio, 21,82 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 28 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 9 d.), 65,00 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (86,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė, tuo pačiu pripažindamas nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. vasario 26 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 65 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pradinė kreditorė savo įsipareigojimus pagal 2019 m. rugsėjo 26 d. Sutartį įvykdė tinkamai – suteikė atsakovei 50,00 Eur dydžio kreditą, tuo tarpu atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nesumokėtų 50,00 Eur įmokų pagal grafiką, 13,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito nutraukimo dienos bei 1,92 Eur dydžio administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, yra pagrįstas.

6. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, darė išvadą, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, t. y. ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant Sutartį. Tačiau teismas pažymėjo, kad vertinant ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, skaičiuojant jas mokėjimo palūkanų forma (siejant su atitinkamu mokėjimu palūkanų procentiniu dydžiu – 65,00 proc.) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (50 Eur), negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Teismas pažymėjo, kad tinkamo Sutarties įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

7. Teismas nurodė, kad kadangi Sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 40,48 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, tuo tarpu nuo Sutarties nevykdymo (2019 m. spalio 28 d.) iki Sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 28 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 13,09 Eur, kurias teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai, todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 28 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.) sudarytų 27,39 Eur (40,48 Eur – 13,09 Eur), todėl konstatavo, kad būtent tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

8. Teismas atsižveldgęs į tai, kad ieškovė iš atsakovės prašė priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasari 9 d.), tačiau pažymėjo, kad nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki kitos pagal grafiką mokėjimo dienos (2020 m. kovo 26 d.), t. y. už 28 dienas, ieškovės negautų pajamų dydis (negautų pelno palūkanų forma) yra 2,23 Eur (44,08 Eur x 65,00 proc. /360 dienos per metus x 28 dienas), todėl mokėjimo grafike 2021 m. vasario 26 d. nutodytą mokėtiną palūkanų sumą (1,30 Eur) sumažino 0,61 Eur iki 0,69 Eur ir iš atsakovės ieškovės naudai už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 9 d.) priteisė 21,82 Eur negautų pajamų pelno palūkanų forma.

9. Teismas įvertinęs, kad atsakovė Sutartimi įsipareigojo mokėti 65,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas per visą Sutarties vykdymo laikotarpį, sprendė, kad ieškovė, paskolinusi atsakovei pinigus, pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutartimi nustatytas palūkanas – 65,00 proc., todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 65,00 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojant už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.) nuo pagal Sutartį mokėjimo grafike tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį (18,25 proc.), sprendė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta 65,00 proc. dydžio atsakovės atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, yra neproporcingai didelė, todėl šią Sutarties sąlygą pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio, nurodydamas, jog ieškovės reikalavimas priteisti 65,00 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos negali būti patenkintas.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 86,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

12. Teismas, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė minimalų 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio sumą. Įvertinęs aplinkybes, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, teisiniai santykiai nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, taip pat, kad ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, ieškinys yra šabloniškas, sprendė, kad ieškovė patyrė 60,00 Eur pagrįstų ir būtinų išlaidų procesiniams dokumentams parengti.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimą už akių, dalyje (i) dėl 23,33 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo, ir prašė: priteisti apeliantei iš atsakovės 23,33 negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.); (ii) dėl 65,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, priteisimo ir prašė: priteisti apeliantei iš atsakovės 65,00 proc. dydžio negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą kredito sumą (50 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.); (iii) dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (50 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo ir prašė: priteisti apeliantei iš atsakovės 65,00 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; (iiii) dėl bylinėjimosi išlaidų ir prašė: priteisti apeliantei iš atsakovės 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovės 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

14. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Atsakovė Sutarties tinkamai nevykdė, neatliko nė vienos įmokos pagal dar galiojusį Sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis nė kiek nesumažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovė nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 65,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko, juo labiau prie sumos, kuri Sutartyje buvo įvirtinta kaip kredito mokestis, kadangi priešingai nei šalys susitarė Sutartimi, negrąžinta kredito suma nesumažėjo iki pat apeliacinio skundo pateikimo dienos. Taip pat Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Todėl nagrinėjamu atveju, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką.

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdymo termino praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė ir prašė priteisti. Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškiniu nereiškė kompensuojamųjų palūkanų reikalavimo, kadangi mano, kad patiriami apeliantės nuostoliai negautų pajamų pavidalu, ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus Sutarties (jei ji nebūtų nutraukta) terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę praleidimą. Tuo tarpu jokie teisės aktai nedraudžia prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius, nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

14.3. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, jog negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po Sutarties termino pasibaigimo ir tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Šiuo atveju apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovė iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (jeigu ji nebūtų nutraukta) negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Todėl būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą.

14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino apeliantės prašytas priteisti išlaidas už procesinių dokumentų parengimą nuo prašytų 121 Eur iki 60 Eur. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad kilęs ginčas nėra sudėtingas, o teisiniai santykiai, spręstini civilinėje byloje, nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų. Apeliantės ieškiniu reiškiami reikalavimai yra ypatingai sudėtingi, kadangi net teismai negali prieiti vieningos nuomonės dėl apeliantės reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, skaičiavimų tikslingumo ir kitų kriterijų. Be to, už ieškinio parengimą apeliantė sumokėjo vos ne 15 kartų mažesnę sumą, nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų užmokesčio dydį.

15. Atsakovė S. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Faktinės bylos aplinkybės

18. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės, kaip vartotojos, teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta Sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.

19. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovės S. P. 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 50,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 40,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 65 procentai) ir 9,12 Eur Sutarties administravimo mokestį iki 2021 m. rugsėjo 26 d. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, 2020 m. vasario 12 d. atsakovei siųstu išankstiniu elektroniniu pranešimu nuo 2020 m. vasario 28 d. buvo nutraukta su atsakove sudarytą Sutartis. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę. Ieškovė 2020 m. balandžio 6 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimo faktą. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

20. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovės 50,00 Eur negrąžinto kredito, 13,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 1,92 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 23,33 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos; 65,00 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.); 65,00 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50,00 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. rugsėjo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (15,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas).

21. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 50,00 Eur negrąžinto kredito, 13,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 1,92 Eur administravimo mokesčio, 21,82 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 28 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 9 d.); 65,00 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (86,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) 2019 m. vasario 26 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 65 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

22. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl 23,33 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki ieškinio parengimo dienos; 65 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.) ir nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo; taip pat dėl sumažintų bylinėjimosi išlaidų.

23. Atsižvelgiant į tai, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmesta ieškovės ieškinio dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių)

24. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 23,33 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) ir 65,00 proc. dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.).

25. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

26. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. vasario 28 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

27. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

31. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 65,00 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2021 m. rugsėjo 26 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą).

32. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 40,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, o kadangi iki Sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 28 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 13,09 Eur, kurias pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 28 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.) sudaro - 27,39 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir pateiktais skaičiavimais.

33. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 65 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.

34. Kaip jau buvo minėta, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti kaip negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta metinė palūkanų norma yra 65,00 proc., taip pat numatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė turėjo pagrindą gauti 40,48 Eur palūkanų, iš kurios 13,09 Eur palūkanų suma už laikotarpį iki sutarties nutraukimo priteista teismo sprendimu. Ieškovė 65,00 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašė priteisti už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš sutarties specialiosiose sąlygose pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti, t. y. daugiau nei 40,48 Eur. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki kreipimosi į teismą dienos bei nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.), skaičiavo ne pagal negrąžinto kredito sumą, kaip prašė ieškovė, t. y. ne kaip Sutartyje sulygtą procentą (65,00 proc.) nuo negrąžintos kredito sumos skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos, bet kaip Sutartyje sulygtą procentą (65,00 proc.) nuo kiekvienos pradelstos mokėti įmokos pagal grafiką, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki Sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos.

35. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas atitinka formuojamą aukštesnės instancijos teismų praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-891-854/2021 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria ir taip pat laikosi šios praktikos.

36. Apeliantės abstraktūs samprotavimai, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo visos negrąžintos skolos (50 Eur), savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu bei neįrodo, jog ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.

37. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti taip pat ir 65,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 50 Eur vartojimo kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė nurodė, kad jeigu atsakovė jai suteiktos vartojimo kredito sumos negrąžins net ir po Sutarties termino pasibaigimo, tai neteisėti veiksmai bus tęsiami, bus prarandama galimybė skolinti pinigus už tokią pačią, ar net didesnę palūkanų normą, ir nebus gaunamos pajamos. Apeliantės vertinimu, ji į šį reikalavimą įdėjo papildomą saugiklį, kad negautos pajamos (nuostoliai) būtų skaičiuojamos ne ilgiau kaip iki visiško kredito grąžinimo dienos, todėl atsakovė išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino.

Žemesnės instancijos teismas

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas ieškinio reikalavimas, savo esme esantis reikalavimu dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, buvo pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Todėl Sutarties 6.1 punktas, numatantis atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydį, taikomą pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 65 procentų dydžio metinę palūkanų normą, vertintinas kaip nesąžininga, todėl netaikytina Sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo atsakomybė už Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

39. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) patyrė 15,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog byla yra nesudėtinga, civilinėje byloje sprendžiami teisiniai santykiai nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ginčo suma nėra ypatingai didelė, apeliantei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir dėl to ieškovei papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjamo teisme atlikti nereikėjo, sumažino apeliantės prašytas bylinėjimosi išlaidas nuo prašytų 136,00 Eur iki 75,00 Eur, t. y. teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 15 Eur žyminį mokestį, tačiau sumažino išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus nuo 121,00 Eur iki 60,00 Eur.

41. Apeliantės vertinimu, jos faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo gerokai mažesnės už nustatytą galimą maksimalų užmokestį už ieškinio parengimą, apeliantė pagrindė jas leistinais įrodymais. Tokiu būdu, sumažindamas prašytą priteisti išlaidų už procesinių dokumentų parengimo sumą, teismas nukrypo nuo formuluojamos teismų praktikos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu, pažeisdamas CPK 79 straipsnio 1 dalį, 88 straipsnio 1 dalį, 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalį. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

42. Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

43. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) 7, 8.2 punktus, už advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ ieškovei 2020 m. lapkričio mėnesį suteiktas teisines paslaugas maksimalus išlaidų dydis už ieškinio parengimą siekė 3 452,50 Eur. Taigi, ieškovės prašoma priteisti 121,00 Eur išlaidų suma yra daug kartų mažesnė už Rekomendacijoje numatytą maksimalų jų dydį.

44. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 121,00 Eur atstovavimo išlaidos už ieškinio parengimą yra neproporcingai ir neprotingai didelės. Nors ginčas nėra sudėtingas ir kilęs dėl nedidelės sumos (CPK 441 straipsnis), tačiau ieškinio parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Ieškovė ieškiniui parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Apeliantės patirtos išlaidos yra realios, t. y. patvirtintos tai pagrindžiančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, o taip pat vadovaujantis teismų praktika identiškose bylose, kuriose dalyvauja ta pati ieškovė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 60,00 Eur, dėl ko yra pagrindas priteisti apeliantei iš atsakovės 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

45. Pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių iš esmės palikus nepakeistą ir atsižvelgiant į proporcingai patenkintą ieškinio reikalavimų dalį (98,30 procentai), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme ieškovei turėjo būti priteistos 133,69 Eur (136,00 Eur x 98,30 procentai / 100 procentų) bylinėjimosi išlaidos. Patikslinus šias bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistinos patikslintos 133,69 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės, t. y. dėl materialių teisinių aspektų palieka nepakeistą. Tikslintina tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodant, kad iš atsakovės ieškovei priteisiama 133,69 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

47. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

48. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinės dalies antroje pastraipoje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, jog 2019 m. vasario 26 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta sąlyga pripažintina nesąžininga ir negaliojanti ab initio. Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudaryta 2019 m. rugsėjo 26 d., pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo už akių rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant teisingą Vartojimo kredito sutarties datą - 2019 m. rugsėjo 26 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

49. Ieškovės apeliacinio skundo materialieji reikalavimai iš esmės netenkinti, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimą už akių iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (j. a. k. 302528679, buv. Žalgirio g. 90, Vilnius) iš atsakovės S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 133,69 Eur (vienas šimtas trisdešimt trys eurai 69 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) datą - 2019 m. rugsėjo 26 d.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko