- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- eAS-433-556/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01027-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- R. U.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Piotras Orlovas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. U. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. kovo 31 d. (išsiųstas 2017 m. kovo 30 d.) gautas pareiškėjo R. U. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5) FR0682-569, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti Klaipėdos AVMI 2016 m. liepos 20 d. patikrinimo aktą Nr. (9.6.) FR0680-505 bei nurodyti pareiškėjui sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) sąskaitų mokesčius; 2) panaikinti VMI prie FM 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 68-373, kuriuo nuspręsta patvirtinti Klaipėdos AVMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (6.5) FR0682-569.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad skundžiamų sprendimų nei paštu, nei kitomis ryšio priemonėmis negavo. Dėl to kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą Piotrą Orlovą, su kuriuo 2017 m. vasario 23 d. sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos. Tik 2017 m. kovo 15 d. buvo gautas VMI prie FM 2017 m. kovo 10 d. raštas Nr. (24.4-31-5)-R-1471, kuriuo buvo išaiškinta, jog sprendimai buvo išsiųsti, tačiau grįžo neįteikti. Pripažįsta, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, tačiau mano, jog jį praleido dėl to, kad jokio siuntos gavimo pranešimo 2016 m. gruodžio pabaigoje – 2017 m. sausio pradžioje (ar dar vėliau) pašto dėžutėje nerado. Akivaizdu, kad terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės – dėl to, jog sprendimą gavo pavėluotai, t. y. tik 2017 m. kovo 15 d., kada skundžiamas sprendimas buvo atsiųstas jo interesus atstovaujančio advokato kontorai. Taip pat mano, kad galbūt aplaidžiai savo pareigas atliko AB „Lietuvos paštas“ darbuotojai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus 23 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.
Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jei jis paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, tokiais atvejais, kai sprendimas, kuriuo patvirtinamas vietos mokesčio administratoriaus sprendimas, siunčiamas registruotu laišku ir grąžinamas neįteiktas mokesčio mokėtojui, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Nustatyta, kad termino eiga apskųsti VMI prie FM priimtą sprendimą prasidėjo 2017 m. sausio 3 d., kai praėjo penkios darbo dienos nuo aptariamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (2016 m. gruodžio 27 d.). Ši aplinkybė savo ruožtu lemia, kad pareiškėjas, paduodamas skundą teismui 2017 m. kovo 30 d., praleido MAĮ 159 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų terminą po centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo dienos, per kurį mokesčių mokėtojas gali užginčyti šį sprendimą. Administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra ta, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kaip taisyklė, yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios (fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-757/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas VMI prie FM sprendimas buvo priimtas 2016 m. gruodžio 27 d., jis tą pačią dieną buvo perduotas išsiuntimui pareiškėjo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau šios pašto siuntos pareiškėjas neatsiėmė. 2017 m. sausio 25 d. pareiškėjui, atsakant į jo prašymą, buvo išsiųstas pranešimas pakartotinai, tačiau jo pareiškėjas taip pat neatsiėmė. Kaip nurodo pareiškėjas, su advokatu 2017 m. vasario 23 d. jis sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos ir tik 2017 m. kovo 15 d. skundžiamas sprendimas buvo atsiųstas jo interesus atstovaujančio advokato kontorai. Teismas pažymėjo, kad skundas teismui elektroninių ryšių priemonėmis išsiųstas 2017 m. kovo 30 d. Kaip matyti iš pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą nurodytų aplinkybių, pareiškėjui buvo žinoma apie laiką, kada atsakovas priims sprendimą dėl ginčo baigties bei kad jis laukė, kada jam atsakovas įteiks šio sprendimo nuorašą, tačiau pašto siuntų neatsiėmė. Tai, teismo vertinimu, rodo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesidomėjo priimtu galutiniu sprendimu arba net galbūt vengė susipažinti su juo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo pasyvų pareiškėjo elgesį, nerūpestingai ir aplaidžiai ginamas galbūt pažeistas teises. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios trukdė kreiptis į VMI prie FM dėl jo skundo nagrinėjimo eigos ir iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kodėl nesidomėjo skundo VMI prie FM nagrinėjimu. Pareiškėjas pateikė teiginius, kad dėl AB „Lietuvos pašto“ galbūt neteisėtų veiksmų nebuvo įteikta pašto siunta. Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad nepavykus pareiškėjui įteikti aptariamo registruoto laiško pasirašytinai, jam palikta pašto paslaugos teikėjo informacija apie šios siuntos gavimą pasiekė pareiškėją, nėra surinkta. Šiuo atveju gali būti daroma tik pakankamai pagrįsta prielaida, jog ši informacija galėjo pasiekti pareiškėją, tačiau tuo nėra paneigiamas pareiškėjo aiškinimas, kad jis tokios informacijos negavo. Teismas pabrėžė, kad skundžiamas VMI prie FM 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas ir pakartotinas VMI prie FM 2017 m. sausio 25 d. raštas pareiškėjui buvo siunčiami jo paties atsakovui nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), todėl nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, jog siunta galbūt nepasiekė jo dėl to, kad jo gyvenamoji vieta turi du adresus, nes namas yra gatvių sankirtoje. Teismo vertinimu, pareiškėjas, pasirinkdamas tokį elgesio variantą ir norėdamas apginti tikrai ar tariamai pažeistas savo teises mokestinių teisinių santykių srityje, tačiau nesiimdamas priemonių, nors žinojo apie mokestinį ginčą bei apie terminus, per kuriuos turi būti priimtas VMI prie FM sprendimas, praleido VMI prie FM sprendimo apskundimo terminą ir tai lėmė jo paties elgesys. Visa tai įvertinus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog terminą laiku užginčyti 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Jokių kitų pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo pareiškėjas teismui nepateikė. Taigi pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl jo prašymas atnaujinti apskundimo terminą atmestas, o skundą atsisakyta priimti.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį; išspręsti skundo priėmimo klausimą – atnaujinti terminą skundui dėl VMI prie FM 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 68-373 ir Klaipėdos AVMI 2016 m. rugsėjo 19 sprendimo Nr. (6.5) FR0682-569 panaikinimo paduoti, priimti šį skundą ir jį išnagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, netinkamai įvertinęs pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytus argumentus, visiškai nemotyvuotai atmetė jo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė jo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pareiškėjas teismui nurodė ir pateikė įrodymus, patvirtinančius tai, kad jis negavo jam registruotu paštu siųsto VMI prie FM 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 68-373. Su minėtu sprendimu jis faktiškai susipažino tik 2017 m. kovo 15 d., kuomet sprendimas buvo gautas jo interesus atstovaujančio advokato Piotro Orlovo kontoroje.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2017 m. balandžio 4 d. kreipėsi į VMI prie FM raštu, kuriuo įpareigojo skubiai iki 2017 m. balandžio 5 d. darbo dienos pabaigos pateikti teismui duomenis, kada ir kokiu būdu pareiškėjui buvo įteiktas skundžiamas VMI prie FM 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 68-373. Vadinasi, teismas laikė reikšminga aplinkybe skundžiamo VMI prie FM sprendimo įteikimo jam momentą. Vykdydama teismo įpareigojimą, VMI prie FM pateikė 2017 m. balandžio 5 d. raštą Nr. (24.9-31-5)-R-2051 su priedais, kuriame nenurodyta jokios naujos informacijos, lyginant su ta, kurią buvo jis pateikęs teismui kartu su prašymu dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Taigi, gavus VMI prie FM atsakymą, tapo galutinai aišku, kad skundžiamo VMI prie FM sprendimo įteikimo jam diena buvo 2017 m. kovo 15 d., kuomet sprendimas buvo gautas jo interesus atstovaujančio advokato Piotro Orlovo kontoroje.
3. Iš skundžiamos teismo nutarties galima suprasti, kad teismas mano, jog pareiškėjas tyčia neatsiėmė jam adresuotų VMI prie FM siuntų. Pareiškėjas nuo pat mokestinio patikrinimo pradžios aktyviai dalyvavo mokestinio patikrinimo procese, nesutiko ir nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimais kilusiame mokestiniame ginče, todėl, turėdamas duomenis apie priimtą sprendimą, neabejotinai būtų jį skundęs įstatymo nustatyta tvarka, o ne vengęs susipažinti su juo. Teismas visiškai neįvertino, kad, negavęs VMI prie FM sprendimo, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į VMI prie FM su prašymu dėl informacijos pateikimo apie skundo išnagrinėjimą. Taigi jis aktyviai domėjosi mokestinio ginčo baigtimi, jo elgesį nebuvo jokio pagrindo vertinti kaip pasyvų, nerūpestingą ir aplaidų. Kaip nurodė prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, pašto dėžutėje pareiškėjas nerado pranešimo apie registruotos pašto siuntos gavimą. Jeigu jis būtų radęs tokį pranešimą, neabejotinai būtų nuvykęs į AB „Lietuvos paštas“ skyrių ir atsiėmęs jam adresuotą VMI prie FM sprendimą. Pareiškėjui yra nežinoma, dėl kokių priežasčių registruotos pašto siuntos pranešimas nebuvo paliktas jo pašto dėžutėje, tačiau akivaizdu, kad ne dėl jo kaltės. Tai, kad dėl galbūt aplaidžių AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų veiksmų jis laiku negavo jam VMI prie FM siųstų raštų, neturėtų jam sukelti neproporcingų neigiamų teisinių pasekmių – teisės apskųsti neteisėtą ir nepagrįstą VMI prie FM sprendimą praradimo. Tai kardinaliai prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams bei šiurkščiai pažeidžia jo teisę kreiptis teisminės gynybos. Teismas turėjo vadovautis įstatymo analogija ir taikyti MAĮ 3 straipsnio 5 dalį bei tuo pagrindu visas abejones dėl faktinių aplinkybių vertinimo mokestinio ginčo byloje vertinti mokesčių mokėtojo naudai. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pripažindama termino praleidimo priežastis svarbiomis, ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodytų kriterijų taikymas ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2218/2011). Kadangi apie VMI prie FM sprendimą realiai sužinojo tik 2017 m. kovo 15 d, o 2016 m. gruodžio 27 d. išsiųsto sprendimo paštu negavo, todėl įstatymo nustatytu terminu jis objektyviai neturėjo galimybės pasinaudoti savo teise apskųsti sprendimą, su kuriuo jis visiškai nesutinka. Byloje taip pat nebuvo nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad pašto darbuotojai, neįteikę tą dieną jam siųsto registruoto laiško, paliko pranešimą apie pašte gautą registruotą laišką ir kad šį laišką jis gavo. Teismas nepagrįstai įvertino, kad termino praleidimą lėmė jo paties elgesys. Bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas elgėsi atidžiai ir rūpestingai, o terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – dėl to, kad pavėluotai gavo VMI prie FM sprendimą. Neturėdamas galimybės susipažinti su VMI prie FM sprendimu, pareiškėjas negalėjo paduoti skundo. Skundą teismui pateikė laikantis 20 dienų termino nuo faktinio sprendimo įteikimo dienos.
4. LVAT 2010 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1343/2010, kurioje buvo vertinamos iš esmės tos pačios termino skundui paduoti praleidimo priežastys (vėlesnis faktinis sprendimo gavimas), konstatavo, kad sprendimo pareiškėjui įteikimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo mokesčių administratoriaus paskutinio išsiųsto registruoto laiško MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atitinkamai LVAT padarė išvadą, kad pareiškėjas apskritai nepraleido 20 dienų termino skundui paduoti. Taigi, analogiškas vertinimas turėtų būti ir nagrinėjamoje byloje. Be to, LVAT taip pat yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. Kitaip tariant, MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad, byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tai yra bus užtikrinta mokesčių mokėtojo interesų apsauga, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (žr. pvz., LVAT 2011 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-422/2011, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012, 2017 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.
Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas.
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos (MAĮ 159 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjui skundžiamas VMI prie FM 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 68-373 buvo išsiųstas 2016 m. gruodžio 27 d. registruotu laišku pareiškėjo skunde nurodytu adresu. Teismas, vadovaudamasis MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, nusprendė, jog termino eiga apskųsti VMI prie FM priimtą sprendimą prasidėjo 2017 m. sausio 3 d., kai praėjo penkios darbo dienos nuo aptariamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (2016 m. gruodžio 27 d.), ir konstatavo, kad pareiškėjas praleido 20 dienų terminą skundui paduoti.
Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra nustatyti MAĮ 164 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o, tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą
Nagrinėjamu atveju nesutariama, kuri data turi būti laikoma mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo mokesčiui mokėtojui diena.
Šiame kontekste pažymėtina, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog VMI prie FM priėmė 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 68-373 ir jį tą pačią dieną registruota pašto siunta išsiuntė pareiškėjui jo skunde nurodytu adresu, tačiau pareiškėjui siųstas minėtas sprendimas grįžo neįteiktas su žyma, kad pareiškėjas neatsiėmė pašto siuntos. 2016 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas kreipėsi į VMI prie FM su prašymu pateikti informaciją apie jo 2016 m. spalio 14 d. skundo išnagrinėjimą. Į šį pareiškėjo prašymą VMI prie FM atsakė 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. (24.6-31-5)-R-497, kuris buvo išsiųstas pareiškėjo prašyme nurodytu tuo pačiu adresu, tačiau taip pat grįžo neįteiktas pareiškėjui su žyma, kad pareiškėjas neatsiėmė pašto siuntos. 2017 m. vasario 23 d. pareiškėjas sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos (atstovavimo) su advokatu Piotru Orlovu, kuris 2017 m. vasario 24 d. prašymu kreipėsi į VMI prie FM dėl informacijos apie pareiškėjo skundo dėl Klaipėdos AVMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (6.5) FR0682-569 išnagrinėjimą pateikimo. Į šį prašymą VMI prie FM atsakė 2017 m. kovo 10 d. raštu Nr. (24.4-31-5)-R-1471, kuris kartu su prie jo pridėta pareiškėjo ginčijamo VMI prie FM sprendimo patvirtinta kopija minėto advokato kontoroje buvo gautas 2017 m. kovo 15 d. Taigi iš minėtų byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad skundžiamas VMI prie FM 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 68-373 faktiškai pareiškėjui (jo atstovui) buvo įteiktas tik 2017 m. kovo 15 d. (byloje nėra jokių duomenų, jog minėtas VMI prie FM sprendimas pareiškėjui ar jo atstovui buvo faktiškai įteiktas anksčiau). Tuo metu iš byloje esančių duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai ar aplaidžiai, t. y. šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo taikyti MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę ir, skaičiuojant skundo dėl minėto VMI prie FM sprendimo padavimo terminą, nesivadovauti šio sprendimo faktinio įteikimo pareiškėjui (jo atstovui) momentu, kadangi priešingas vertinimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad LVAT 2017 m. gegužės 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-432-575/2017 iš esmės analogiškoje situacijoje taip pat įvertino centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo išsiuntimo ir įteikimo pareiškėjai I. U. aplinkybes.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė skundžiamo VMI prie FM sprendimo įteikimo pareiškėjui datą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą skundui paduoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui elektroninėmis ryšių priemonėmis išsiųsdamas 2017 m. kovo 30 d. nepraleido termino skundui dėl VMI prie FM 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 68-373 paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. U. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.