- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-16
- Bylos Nr.
- eAN2-56-768/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00081-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Pažeidėjas
- R. J.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutarimo, kuriuo buvo patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. J., skundas dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. J. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur bauda už tai, kad 2025 m. liepos 2 d., 17.05 val. Anykščiuose, J. Biliūno g., vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 20 punktą.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu R. J. pateikė skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutarimu buvo tenkintas R. J. skundas, panaikintas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Teismas sprendė, jog, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nėra galimybės neginčytinai patvirtinti arba paneigti, kad R. J. , vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu, kadangi pateiktuose vaizdo įrašuose šis faktas neužfiksuotas, be to, abejotina ar liudytoja L. M., net ir esant geroms matomumo sąlygoms, pravažiuojančiame automobilyje galėjo visiškai aiškiai matyti ar R. J. rankoje turėjo kokį nors daiktą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Nusižengimą užfiksavo policijos pareigūnai, kurie tuo metu vykdė patruliavimo funkcijas, susijusias su eismo priežiūra, bei jo dalyvių kontrole. Pažeidimų nustatymas ir tyrimas yra policijos pareigūnų tarnybinė pareiga, todėl tinkamas pareigų vykdymas negali būti vertinamas, kaip šališkumas konkretaus eismo dalyvio atžvilgiu (Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-530/2024). Šioje byloje nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų, vykdžiusių pavestas pareigas, nurodytomis aplinkybėmis ar jų patikimumu ir objektyvumu.
4.2. Akcentuoja, kad atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį pakanka nustatyti, jog asmuo, kaltinamas šio pažeidimo padarymu, vairuodamas automobilį mobiliojo ryšio priemonę laikė rankose ir visai nesvarbu, ar telefonu buvo kalbama, renkami numeriai, rašomos žinutės ar telefonas buvo naudojamas kaip nors kitaip (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-26-185/2014).
4.3. Nors ir pripažintina, kad vaizdo įraše (Priekis U2043-LRE795), darytame pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo įrašymo priemone, dėl įrašo kokybės aiškiai nesimato, ką veikia R. J. pravažiuodamas pro pareigūnus, tačiau iš to paties įrašo matyti, jog transporto judėjimas nebuvo labai intensyvus, o R. J. vairuojamas automobilis aiškiai matėsi ir matėsi pakankamą laiko tarpą, tad pareigūnai galėjo nekliudomai matyti vairuotojo veiksmus. Mano, kad vaizdo įrašo kokybė nereiškia, kad ir pareigūnai negalėjo pastebėti ir užfiksuoti daromo pažeidimo. Pravažiavus šiam automobiliui, jie iš karto sureagavo ir ėmėsi veiksmų vairuotojo sustabdymui. Taip pat šis administracinis nusižengimas gali būti įrodytas kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
4.4. Dėsto byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotus įvykius bei akcentuoja, jog pareigūnams bendraujant su vairuotoju, pastarasis nebuvo kategoriškas dėl aplinkybės, kad vairuodamas nelaikė telefono rankoje. Be to, išskirtina ir tai, kad šiuose įrašuose Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kad pravažiuodamas pro policijos pareigūnus rankoje laikė kokį nors kitą daiktą, kaip pavyzdžiui, kepurę.
Žemesnės instancijos teismas
4.5. Teismas vertino, kad liudytojos (pareigūnės) L. M. parodymai prieštarauja vaizdo įrašo duomenims, kur aiškiai matyti, kad priėjus pareigūnei, R. J. dešinėje rankoje laiko ne telefoną, o perlenktą daiktą, galimai kepurę, kurią iš rankos numeta, tačiau Institucijos nuomone, ši aplinkybė neturi būti vertinama, kaip pagrindas abejoti visų šios liudytojos parodymu patikimumu ir objektyvumu. Pabrėžia, kad liudytoja parodymus davė praėjus atitinkamam laiko tarpui, todėl teismo išskirta aplinkybė apie tai ką atsimena mačiusi asmens rankose jai priėjus prie automobilio, šiuo atveju neturėtų būti išskirtinai sureikšminta.
4.6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija nebuvo nuosekli. Pareigūnės L. M. naudotos Body kameros užfiksuotame vaizdo įraše matoma, kaip vairuotojas, sužinojęs aplinkybę apie rankoje laikytą telefoną, pradžioje iš dalies sutinka su tuo ir net atsiprašo. Tačiau vėliau akcentuoja, kad naudojasi laisvų rankų įranga ir vairuodamas telefonu nesinaudojo. Apklausiamas teisme jis kategoriškai neigė, kad vairuodamas automobilį kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu laikydamas jį rankose bei teigė, jog jo automobilyje įrengta laisvų rankų įranga, kuria ir naudojosi. Tačiau išskirtina tai, kad šiuo atveju Pareiškėjas kaltinamas ne kalbėjimu telefonu laikant rankoje, o būtent šios mobiliojo ryšio priemonės naudojimu, pasireiškusiu tiesiog laikant ją rankoje vairavimo metu. Todėl ir teismo nurodytos aplinkybės apie skambučio priėmimą/telefoninio pokalbio pabaigą nėra reikšmingos.
4.7. Policijos pareigūnas E. J., priešingai teismo išvadoms, neabejojo savo paties pastebėtomis aplinkybėmis dėl transporto priemonės vairavimo metu Pareiškėjo rankoje laikyto telefono.
4.8. Šių aplinkybių pagrindu, daro išvadą, jog skundą nagrinėjęs apylinkės teismas, nepagrįstai atmetė policijos pareigūnų duotus parodymus, kurie iš esmės sutampa su byloje esančiais vaizdo įrašais. Ir nors šiuo atveju vairuotojas ir bendravo su kitu asmeniu per laisvų rankų įrangą, tačiau tai nepaneigia fakto, kad vairuodamas transporto priemonę, jis naudojosi mobilaus ryšio telefonu, tai yra šią mobiliojo ryšio priemonę laikė rankoje. Mano, kad policijos pareigūnų parodymams nesutampant su atsakomybėn traukiamo asmens versija, tačiau kartu vertinant byloje užfiksuotus duomenis, jų visumą, patikimumą, pakankamumą ir nuoseklumą, spręstina, jog tai nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į pateiktą apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucija nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių R. J. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutarimą, Institucijos nutarimą, apeliacinio skundo teisinius argumentus bei dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių R. J. padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Kartu konstatuotina, jog šiuo atveju apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybių visetą, nepilnai bei selektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesusiedamas jų į vientisą loginę visumą, todėl padarė klaidingą išvadą ir nepagrįstai R. J. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kaip nustatyta bei dėl šių aplinkybių ginčo nėra, nagrinėjamas įvykis įvyko 2025 m. liepos 2 d. apie 17.05 val., Anykščiuose, J. Biliūno gatvėje, kuomet R. J. važiavo šia gatve. Policijos pareigūnai, vykdydami saugaus eismo kontrolę, būdami tarnybiniame automobilyje stovėjo šalia J. Biliūno gatvės esančiame daugiabučių namų įvažiavime. R. J. vairuojamas automobilis netrukus buvo sustabdytas policijos pareigūnų L. M. ir E. J., kadangi, pastarųjų nuomone, R. J. automobilį vairavo dešinėje rankoje laikydamas mobiliojo ryšio telefoną, tai yra šiuo telefonu naudodamasis. Tokias bylos aplinkybes iš dalies patvirtina R. J., liudytojų policijos pareigūnų L. M. ir E. J. parodymai, vaizdo ir garso įrašai, kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.
11. Apylinkės teismas, nutraukdamas R. J. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pastarasis kategoriškai neigė, jog vairuodamas automobilį kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu laikydamas jį rankose bei teigė, jog telefonu kalbėjo naudodamasis automobilyje įrengta laisvų rankų įranga, o byloje nebuvo surinkta pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų – vaizdo įrašuose šio fakto nematyti. Visgi, apygardos teismo vertinimu, pritarti šioms apylinkės teismo išvadoms nėra jokio pagrindo, o vien faktas, jog byloje pateiktuose vaizdo įrašuose neatsispindi pats pažeidimas, neleidžia spręsti, jog jo nepagrindžia kitų byloje surinktų leistinų įrodymų visuma. Tą visiškai pagrįstai apeliaciniame skunde akcentuoja ir Institucija.
12. Visų pirma pažymėtina, jog šiuo atveju nėra galima sutikti su apylinkės teismo nurodyta aplinkybe, kad R. J. iš esmės nuo sustabdymo momento neigė naudojęsis mobiliojo ryšio telefonu. Akcentuotina, jog tik sustabdytas R. J. neneigė naudojęsis telefonu, o būtent, kaip užfiksuota vaizdo įraše „Kamera Nr. 734938(1)(5) (1)“ policijos pareigūnei priėjus prie R. J. vairuoto automobilio, girdėti pabaigiamas telefoninis pokalbis rusų kalba (automobilio salono vidaus dalies vaizdo įrašo nesimato, kadangi kūno kameros vaizdą užstoja policijos pareigūnės laikomas bloknotas). Policijos pareigūnei paklausus „ar važiuojant galima telefonu (neaiškus žodis, tikėtina „naudotis)“, R. J. nurodo „aš nekalbu“, policijos pareigūnė įsiterpia bei nurodo „rankoje laikėte telefoną“ į ką R. J. atsako „rankoje gal ir laikiau“ (įrašo 33-38 s.) bei išreiškia atsiprašymą už tokį veiksmą. Kaip matyti, pokalbis vyksta gana draugiškai, R. J. neneigia turėjęs telefoną rankoje (nenurodo jokių kitų aplinkybių, pvz. : apie laikytą kepurę ar pan.), piktinasi, kad vėl yra baudžiamas, tačiau netrukus pakeičia poziciją bei nurodo „galvojantis, kad nelaikė telefono“ bei, jog naudojosi laisvų rankų įranga. Kaip matyti iš šio vaizdo įrašo, policijos pareigūnė liudytoja L. M. pažeidimo fiksavimo metu ne kartą R. J. nurodė tiesiogiai mačiusi jo laikytą telefoną bei kurioje tiksliai vietoje jis buvo – dešinėje rankoje ties vairu, bei iš esmės tapačias aplinkybes liudytoja nurodė ir apklausiama apylinkės teisme. Apylinkės teismas akcentavo, jog minėto vaizdo įrašo duomenys taip pat paneigia liudytojos L. M. parodymus, kadangi ji parodžiusi, jog jai priėjus prie automobilio, vairuotojas tęsė pokalbį, telefonas dar buvo jo rankose, nors iš vaizdo įrašo matyti, jog priėjus pareigūnei, R. J. dešinėje rankoje laiko ne telefoną, o perlenktą daiktą, galimai kepurę, kurią iš rankos numeta. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės nepaneigia liudytojos L. M. paaiškinimų dėl R. J. dešinėje rankoje laikyto telefono, kuomet ji pastebėjo pažeidimo faktą, kadangi, kaip matyti iš to paties vaizdo įrašo, R. J. priėjus policijos pareigūnei telefoną ne kartą laikė rankoje (pabaigė telefoninį pokalbį, atjungė telefono laidą), be to, liudytoja teisme buvo apklausta nuo įvykių praėjus gana nemažam laiko tarpui, taigi, natūralu, jog dėl tam tikrų aplinkybių galėjo sąžiningai klysti. O tai, kad vaizdo įraše matyti pažeidėjo rankoje laikomas perlenktas daiktas (kepurė), sutampa tiek su pažeidėjo versija – jog jis buvo su kepure ir ja nusiėmė kuomet buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tačiau ir nepaneigia policijos pareigūnės L. M. paaiškinimų dėl pažeidėjo dešinėje rankoje laikyto telefono automobilio vairavimo metu.
13. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės sprendė, jog nagrinėjamu atveju liudytojų policijos pareigūnų L. M. ir E. J. parodymų nepakanka R. J. kaltei pagrįsti. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas kelia pernelyg didelius reikalavimus įrodymų pakankamumui pagrindžiant administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. kaltę. Akcentuotina, jog pagal teismų praktiką teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o teisingas faktinių bylos duomenų nustatymas ir vėliau, jų pagrindu, daromų teisinių išvadų pagrįstumas, įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Akcentuotina, jog, priešingai apylinkės teismo vertinimu, abiejų liudytojais apklaustų policijos pareigūnų L. M. ir E. J. parodymai buvo nuoseklūs, sutampantys, atitinkantys tiek L. M. tarnybiniame pranešime tiek vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes. O būtent, kad R. J. vairuodamas automobilį dešinėje rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną patvirtino matę abu policijos pareigūnai ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad tarnybines pareigas atlikę policijos pareigūnai apkalba R. J.. Apylinkės teismas sprendė, jog policijos pareigūnas E. J. nurodė matęs tik R. J. laikytą daiktą, panašų į telefoną, tai yra nebuvo tikras tuo ką matę, visgi, teismo posėdžio garso įraše užfiksuotas kiek kitoks liudytojo parodymų turinys. E. J. parodė, kad „stovint pamatėm važiuojant automobilį pagrindine gatve baltos spalvos Mersedes džipą, kurio vairuotojas rankoje panelės aukštyje laikė daiktą, panašų į telefoną“, atsakydamas į tikslinamuosius klausimus liudytojas nurodė, kad „tikrai pats mačiau. Mes žiūrim telefono ir diržų kontrolę“, o „daiktą, panašų į telefoną, visą laiką mes taip sakom, nes kvadratinis, pailgas, atrodantis kaip telefonas. Kepurė skiriasi, nėra telefono formos, nėra kvadratinė“. Taigi, šiuo atveju, liudytojui jokių abejonių dėl matytų aplinkybių – R. J. rankoje laikyto telefono, nekilo, o vien specifiniai išsireiškimai nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Be to, liudytojų policijos pareigūnų L. M. ir A. J. parodymai nėra vieninteliai R. J. kaltės įrodymai byloje.
14. Apygardos teismas sutinka su Institucijos skundo argumentais, jog byloje esantis vaizdo ir garso įrašas iš policijos tarnybinio automobilio patvirtina, kad policijos pareigūnai L. M. ir E. J. turėjo visas sąlygas ir galimybes stebėti pro juos pakankamai nedideliu atstumu pravažiuojantį R. J. automobilį bei patį vairuotoją. Nors šiame įraše dėl prastos jo kokybės nėra aiškiai užfiksuota, kad R. J. dešinėje rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad šių aplinkybių aiškiai negalėjo matyti patys policijos pareigūnai, ką pastarieji ir tvirtino. Iš vaizdo ir garso įrašų matyti, kad įvykio metu policijos automobilis stovėjo netoli kelio, buvo šviesus paros metas, be kritulių, R. J. vairuojamas automobilis pro policijos pareigūnus pravažiavo normaliu greičiu. Taigi, akivaizdu, jog policijos pareigūnams L. M. ir E. J. puikiai matėsi R. J. vairuojamo automobilio kairė pusė bei tuo pačiu pats vairuotojas. Kitų objektų (pravažiuojančių transporto priemonių, pėsčiųjų ir pan.), galėjusių nukreipti policijos pareigūnų dėmesį ar užstoti vaizdą, nebuvo. Taigi, šiuo atveju nėra jokių priežasčių abejoti policijos pareigūnų objektyvia galimybe tinkamai matyti, suvokti bei deramai įvertinti vairuotojo R. J. veiksmus vairuojant automobilį. Be viso to, kaip užfiksuota policijos tarnybinio automobilio vaizdo ir garso įraše, abiejų policijos pareigūnų žvilgsniai buvo nukreipti į kelią, policijos pareigūnė L. M. iš karto nurodė „telefonas“, po ko buvo sustabdytas pažeidėjas. Pareigūnai tarpusavyje net nediskutavo dėl kokių priežasčių stabdė R. J. automobilį, nes jiems abiem ta priežastis buvo aiški – dėl vairuotojo rankomis naudojamo mobiliojo ryšio telefono.
15. Atsižvelgęs į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju byloje surinktų įrodymų - liudytojų policijos pareigūnių L. M. ir E. J. parodymų, L. M. tarnybiniame pranešime, vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotų aplinkybių, pakanka R. J. kaltei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį pagrįsti. Dėl to R. J. buvo pagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir jis Institucijos 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu buvo pagrįstai ir teisingai už tai nubaustas.
16. Už administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį numatyta bauda nuo 60 iki 90 Eur. Institucijos 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu už šį administracinį nusižengimą R. J. buvo paskirta 75 Eur dydžio bauda, atitinkanti sankcijoje numatytą jos vidurkį. R. J. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, administracinę atsakomybę sunkina tai, kad šio pobūdžio nusižengimą padarė nebe pirmą kartą, bei turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Įvertinus tai, darytina išvada, kad sankcijoje numatytą vidurkį atitinkanti bauda R. J. buvo paskirta tinkamai, laikantis jos skyrimo taisyklių ir nėra aiškiai per griežta.
17. Atsižvelgęs į pirmiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai panaikino Institucijos 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą ir R. J. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o Institucijos 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu teismas,
nutaria:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3464-2025.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.