- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- AN2-46-530/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00082-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pažeidėjas
- D. Č.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Č. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atmestas apelianto skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Institucijos vyresnysis tyrėjas G. T. 2023 m. lapkričio 3 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino, kad D. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir jam paskyrė administracinę nuobaudą – 80 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams, už tai, kad jis, 2023 m. rugsėjo 27 d., 18.15 val., vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio telefonu.
2. Apeliantas, nesutikdamas su Institucijos 2023 m. lapkričio 3 d. nutarimu, apskundė jį Kauno apylinkės teismui prašydamas administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba neskirti jam administracinio poveikio priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas apelianto skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad D. Č. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo įrodyta byloje surinktais duomenimis ir jam skirta nuobauda individualizuota tinkamai. Tuo tarpu paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įvykių versija vertintina, kaip gynybinė pozicija.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui D. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m sausio 15 d. nutartį ir Institucijos 2023 m. lapkričio 3 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nesant tokiai galimybei prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones).
4.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo ir iš jo išplaukiančio in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apelianto teigimu, asmuo traukiamas atsakomybėn gali būti tik kai surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, o duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, tačiau šių reikalavimų priimant skundžiamą nutartį nebuvo laikytasi.
4.2. Skunde pažymi, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pritarė Institucijos pozicijai, pagal kurią apelianto kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, esą įrodyta tokiais duomenimis: Institucijos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašais, centrinės duomenų bazės duomenimis bei surinktų dokumentų (nenurodant, kokių) visuma. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pasirėmė ir kitais duomenimis, kuriais skundžiamas nutarimas grindžiamas nebuvo: policijos pareigūno V. K. tarnybiniu pranešimu ir to paties policijos pareigūno paaiškinimais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tačiau paties apelianto nuoseklius paaiškinimus atmetė, nors ir nurodė, kad skundžiamą nutartį grindžia „byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais“, nors vadovavosi tik nurodyto liudytojo V. K. parodymais. Tuo tarpu jokių objektyvių duomenų (pvz., vaizdo įrašų, mobiliojo (judriojo ryšio) telefono), kurie galėtų patvirtinti apelianto kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas nepateikė ir jų nepareikalavo. Jokia vaizdo medžiaga iš įvykio vietos, kuri galėtų patvirtinti, kad apeliantas būtų padaręs administracinį nusižengimą ištirta nebuvo.
4.3. Skunde nurodoma, kad pagal fakto aplinkybes, kiek jos aprašytos skundžiamoje nutartyje, apeliantas yra pripažintas kaltu dėl to, kad jis, esą, įvykio metu „dešinėje rankoje pakėlęs ją pečių aukštyje laikė juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną, į kurį buvo nukreiptas žvilgsnis, rankos nykščiu lietė jo ekraną“. Tačiau apelianto įsitikinimu tokia mobiliojo ryšio telefono padėtis yra visiškai nenatūrali ir absoliučiai neįmanoma, kadangi jeigu vairuotojas naudotųsi mobiliojo ryšio telefonu, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, tai tą darytų gerokai žemesniame aukštyje (ties automobilio vairu arba dar žemiau), kad toks pažeidimas nebūtų lengvai pastebimas ir tuo pačiu nebūtų apsunkintas vairavimas. Be to apylinkės teismas visiškai nekreipė dėmesio į itin svarbią aplinkybę, kad automobilyje, kurį įvykio metu jis vairavo, yra įrengta laisvų rankų įranga ir naudotis pačiu mobiliojo ryšio telefonu jam nebuvo jokio reikalo.
4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas V. K. nurodė, jog „atstumas iki pareiškėjo vairuojamo automobilio buvo apie 7 metrai, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad įvykio metu oras ir matomumas buvo geri“, tačiau tokiu atveju visiškai nesuprantamas policijos pareigūnų nereagavimas į apelianto padarytą pažeidimą, kadangi policijos pareigūnai jį sustabdė automobilių plovykloje, už kelių šimtų metrų nuo tos vietos, kurioje jį pastebėjo. Kai tuo tarpu tarnybiniame policijos automobilyje, nepažymėtame specialiais ženklais, yra įrengtos specialiosios priemonės (garsiakalbiai ir švyturėliai automobilio priekyje, uždengti grotelėmis), kuriais pažeidimą padaręs vairuotojas iš karto informuojamas ir sustabdomas. Be to ši informacija yra fiksuojama ir policijos specialiuosiuose registruose, taip eliminuojant ir pasitaikančias korupcijos apraiškas. Pažymėtina ir tai, kad kai sustabdytas vairuotojas neigia vairuodamas naudojęsis mobiliojo (judriojo) ryšio telefonu, tokiais atvejais asmens mobiliojo ryšio telefonas yra tikrinamas pagal telefono atmintyje esančią informaciją (kada paskutinį kartą, prieš kiek laiko skambinta ar atsiliepta į telefono skambutį, ar nesinaudota mobiliajame telefone esančia galimybe fotografuoti/filmuoti, ar nenaršyta interneto palaikymą turinčiose naršyklėse, ar nesinaudota kitomis programėlėmis ir pan.), tačiau nagrinėjamu atveju visa tai padaryta nebuvo, taip pat nebuvo užfiksuota ir jokių apelianto kaltę patvirtinančių duomenų policijos pareigūnų turimuose nešiojamuose vaizdo/garso registratoriuose „bodycam“.
4.5. Skunde teigiama, jog policijos pareigūnai turi tarnybinį suinteresuotumą patraukti asmenis administracinėn atsakomybėn, kas yra ir jų tiesioginė funkcija, todėl tokia pareigūno pozicija, kuri atsispindi ir jo surašytame tarnybiniame pranešime bei liudytojo parodymuose, negali būti sureikšminta kaip patikimesnė už apelianto duodamus paaiškinimus. Taip pat tokia pozicija negali pakeisti būtinų tokiais atvejais objektyviųjų duomenų, kurių nesant, įrodinėjimo standartas administracinėje byloje tampa aiškiai pernelyg žemas.
4.6. Apelianto manymu apylinkės teismas be jokio pagrindo atmetė jo skundo argumentus dėl protokolo administracinėje byloje įrodomosios reikšmės, nors tuo buvo grindžiamas apelianto skundas. Taip pat nepagrįstai nuvertino vieno iš esminių proceso pažeidimų, t. y. to, kad Institucijos nutarimas priimtas rašytinio proceso tvarka, nors žemiau jau yra nurodoma, kad administracinės bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas tai vertino, kaip rašymo apsirikimą, nors rašymo apsirikimu būtų galima laikyti gramatinę klaidą ar kito, nei turėtų būti, linksnio parinkimą, bet ne visiškai kitą proceso formos nurodymą. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas ignoravo ir tai, kad antrajame skundžiamo nutarimo puslapyje pirmojoje eilutėje nurodoma, kad: „toks jo elgesys rodo jo neatsakingą elgesį, požiūrį į pavojų ne tik jai pačiai“, t. y. vartojama moteriška lytis, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra vyriškos lyties. Apelianto nuomone, šis atmestinumas aiškiai rodo, kad jokio kruopštumo, būtino sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, nebuvo laikomasi, o apylinkės teismas tokiam atmestinumui pritarė.
4.7. Pasak apelianto, apylinkės teismas padarė esminę klaidą, netirdamas ir nepasisakydamas dėl jo skundo argumento, jog Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą ir taikydama specialiosios teisės vairuoti atėmimą, sprendė, kad apeliantas turi galiojančių nuobaudų, iš kurių net dvi – už naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu vairuojant. Tačiau šias aplinkybes apeliantas paneigė, prie savo skundo pridėdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciją apie baudų už administracinius nusižengimus sumokėjimą. Iš šios informacijos aiškiai matyti, kad jokių nesumokėtų baudų apeliantas neturi, o tai reiškia, kad individualizuodama bausmę Institucija iš esmės klydo ir tokiai pozicijai pritarė apylinkės teismas. Apelianto nuomone ši aplinkybė yra itin reikšminga sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – taikymo, kadangi anksčiau jis nėra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su naudojimusi mobiliojo (judriojo) ryšio telefonu vairuojant. Be to ANK 417 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad „už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių“, kas apelianto teigimu reiškia, jog tokia galimybė numatyta, tačiau jokiu būdu ne privaloma, juolab, kaip minėta, jokių galiojančių administracinių nuobaudų skundžiamos nutarties priėmimo metu jis iš viso neturėjo, o visos paskirtos piniginės baudos sumokėtos.
4.8. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nevertino ir to, kad jis yra ūkininkas, jo dirbami žemės plotai yra skirtinguose rajonuose, taip pat žemės ūkio technika stovi skirtingose aikštelėse. Jis taip pat turi vykti pas mechanikus, tiekėjus ir produkcijos pirkėjus, todėl jam teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiog būtina. Prie skundo jis apylinkės teismui pridėjo ūkininko ūkio registravimo pažymėjimą, tačiau jo manymu, šis itin reikšmingas duomuo pirmosios instancijos teismo tinkamai vertintas nebuvo.
4.9. Apelianto įsitikinimu, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas, o įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. Apeliantas pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Be to, kaip jau minėta aukščiau, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia, yra būtina vadovautis ir nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu aukščiau minėtu in dilbio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apelianto manymu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis tokių reikalavimų neatitinka.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime, Institucijos atstovas nesutikdamas su D. Č. apeliaciniu skundu prašo jo netenkinti.
5.1. Institucija atsiliepime nurodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką tam, jog pažeidimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje, būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo tik laikytų mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra nustatytas policijos pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl netikėti ir nesivadovauti jų duotais parodymais ar dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Institucijos nuomone, byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių, kad apeliantas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, tai yra, kad vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu, todėl nėra pagrindo panaikinti apylinkės teismo nutartį ar ją pakeisti. Apeliantas per penkių metų laikotarpį administracine tvarka bausta 30 kartų. Visi pažeidimai padaryti pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Be to jis du kartus, t. y. 2022 m. lapkričio 5 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. baustas už analogiškus nusižengimus pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, todėl abu pažeidimai 2023 m. rugsėjo 27 d. buvo galiojantys. Akivaizdu, kad ir šiuo atveju apelianto nusižengimas nebuvo atsitiktinis, ankstesnė nuobaudos savo tikslų nepasiekė, todėl pagrindo D. Č. apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį naikinti ar keisti nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Nagrinėjamu atveju D. Č. buvo nubaustas už ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą, kadangi vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir jam buvo paskirta 80 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams.
8. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.
9. KET 20 punkte taip pat įtvirtinama, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
10. Apeliaciniame skunde D. Č. nesutikdamas su atliktu įrodymų vertinimu, teigia, jog jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo grindžiama tik abejotinais duomenimis, išimtinę reikšmę suteikiant policijos pareigūno paaiškinimams, jo paties nurodytas aplinkybes atmetant, kaip nepagrįstas, todėl vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, byloje nesant jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių jo kaltę visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
11. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir Institucijos atsiliepimą, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir padarė pagrįstą išvadą dėl D. Č. kaltės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, todėl naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį skunde dėstomais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
12. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-o poskyrio specialisto V. K. 2023 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 27 d., apie 18.15 val., stovėjimo aikštelėje priešais (duomenys neskelbtini) namą, (duomenys neskelbtini) sėdėdami kartu su specialistu M. D. tarnybiniame automobilyje nepaženklintame skiriamaisiais ženklais stebėjo pravažiuojančius automobilius ir ar jų vairuotojai nesinaudoja mobiliojo ryšio telefonais. Pastebėjo, kaip automobilio Škoda Octavia valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris automobiliu važiavo vienas, dešinėje rankoje pakėlęs pečių aukštyje laikė juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną į kurį buvo nukreiptas žvilgsnis, rankos nykščiu lietė jo ekraną. Už kelių šimtų metrų automobiliui pasukus į savitarnos plovyklą ir joje sustojus buvo paaiškintas vairuotojo padarytas pažeidimas. Automobilį vairavęs D. Č. su pažeidimu nesutiko, teigė, kad telefonu nekalbėjo. Jam buvo paaiškinta, kad draudžiama vairuojant telefonu naudotis rankomis, šis atsakė, kad telefonu jis nesinaudojo. Vairuotojui paaiškinus, kad aiškiai matėsi, kad jis laikė rankoje tamsų-juodą telefoną, šis pamąstęs pasakė, kad gal jis ten laikė piniginę, kuri taip pat yra juoda. Tada paprašius parodyti mobilųjį telefoną, šis parodė ir telefono priekis bei galas buvo juodos spalvos/tamsiai pilkos (administracinio nusižengimo b. l. 9).
Žemesnės instancijos teismas
13. Apylinkės teisme liudytoju apklaustas tarnybinį pranešimą surašęs V. K. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. patruliavo kartu su kolega M. D. (duomenys neskelbtini). Tuomet pastebėjo automobilį „Škoda”, kurio vairuotojas pravažiuodamas pro jų stovintį automobilį naudojosi mobiliuoju telefonu. Jų automobilis buvo nežymėtas, be skiriamųjų ženklų. Matomumas buvo geras, buvo šviesus paros metas, atstumas iki pažeidėjo buvo apie 7 metrai. Minėto automobilio vairuotojas telefoną laikė dešinėje rankoje ir kažką skaitė jame. Telefonas buvo tamsios spalvos. Sustabdę vairuotoją plovykloje, už kelių šimtų metrų nuo tos vietos, kurioje buvo pastebėtas pažeidėjas, jį informavo, kad jis padaręs pažeidimą. Pažeidėjas su pažeidimu nesutiko. Liudytojas taip pat nurodė, kad pažeidėjo nepažįsta, su juo neturi jokių ryšių (b. l. 39-40).
14. Kaip matyti, liudytojas įvykio aplinkybes tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdyje apylinkės teisme išdėstė nuosekliai, taip pat paaiškino, kad daromą pažeidimą matė aiškiai. Byloje esantis vaizdo įrašas taip pat atitinka liudytojo nurodytas aplinkybes. Jame užfiksuota kaip policijos pareigūnai vykdydami tarnybines pareigas (būtent ar vairuotojai nesinaudoja mobiliojo ryšio telefonais), stebi gatve pravažiuojančius automobilius ir pastebėję pravažiuojantį apelianto automobilį bei vienam iš pareigūnų pasakius „ta Škoda žaidžia“ bando pasivyti pažeidėją. Jam sustojus netoliese esančioje automobilių plovykloje, išlipęs policijos pareigūnas paaiškina apeliantui apie padarytą administracinį nusižengimą dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu. Įvertinus visa tai netikėti liudytojo parodymais ir jais nesivadovauti jokio pagrindo nėra. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad specialistas V. K. būtų suinteresuotas apkalbėti D. Č. ir jį nubausti. Net vaizdo įraše esančiame byloje yra užfiksuota, kaip policijos pareigūnas apeliantui sėdint policijos automobilyje paaiškina, jog suinteresuotumo jam pakenkti neturi, jo nepažįsta. Tuo tarpu apelianto nurodomos aplinkybės, kad pareigūnai nustatę pažeidimą nepanaudojo specialiųjų priemonių įrengtų automobilyje tam, kad sustabdytų jo vairuojamą automobilį, V. K. parodymų patikimumo nemažina. Pažymėtina, kad pažeidimų nustatymas ir tyrimas yra policijos pareigūnų tarnybinė pareiga ir tinkamas pareigų vykdymas negali būti vertinamas, kaip šališkumas konkretaus eismo dalyvio atžvilgiu. Be to iš vaizdo įrašo taip pat matyti, jog policijos pareigūnai nustatę pažeidimą ir pradėję judėti dar turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias kelias transporto priemones, todėl garsiakalbio ir švyturėlių naudojimas, važiuojant ne paskui pažeidėją, šiuo atveju, net nebūtų buvęs tikslingas.
15. Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, jog vairuojant yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis liečiant jas rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y.: skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone, įskaitant ir telefono laikymą, nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, varžo jo veiksmus ranka ir kelia grėsmę eismo saugumui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis leidžiama tik naudojant laisvų rankų įrangą arba stovinčioje transporto priemonėje ir tik išjungus jos variklį, t. y. pašalinus atsitiktinio automobilio pajudėjimo tikimybę. Atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kilti pakanka nustatyti, jog asmuo, kaltinamas šio pažeidimo padarymu, mobiliojo ryšio priemonę vairuodamas automobilį laikė rankose ir visai nesvarbu, ar telefonu buvo kalbama, renkami numeriai, rašomos žinutės, ar telefonas buvo naudojamas kaip nors kitaip, todėl D. Č. skundo argumentai, kad jo mobiliojo telefono atmintyje esanti informacija nagrinėjamu atveju nebuvo patikrinta, jo kaltės nepaneigia ir administracinės atsakomybės nešalina. Kaip ir nurodytos aplinkybės, kad jo automobilyje yra įrengta laisvų rankų įranga ir, kad darant nusižengimą mobilusis telefonas būtų laikomas daug žemiau nei šiuo atveju nustatyta.
16. Ir nors D. Č. viso proceso metu kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje nepripažino, policijos pareigūnams nurodė, kad mobiliuoju telefonu nekalbėjo, jo rankose neturėjo, pagalvojęs pasakė, kad rankoje laikė juodos spalvos piniginę, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog tai laikytina tik apelianto gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu aukštesnysis teismas įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus jų patikimumu neabejoja, todėl vien aplinkybės, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka pažeidėjo lūkesčių nedaro jo neteisėtu ir nepagrįstu.
17. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą buvo ypač aktyvus, teisiamojo posėdžio metu ne tik apklausė tarnybinį pranešimą surašiusį liudytoją V. K., bet ir peržiūrėjo vaizdo įrašus, taip pat išsamiai atsakė į skundo argumentus dėl Institucijos nutarimo netikslumų, pripažindamas juos rašymo apsirikimu. Apygardos teismas su šiais motyvais sutikdamas jų nekartoja, kadangi tai D. Č. teisiniai padėčiai įtakos neturi.
18. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat teisingai aiškino įstatymo nuostatas susijusias su administracinio nusižengimo pakartotinumu. Pagal ANK 40 straipsnio nuostatas, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
19. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad D. Č. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, baustas 2022 m. lapkričio 5 d. ir 2022 m. lapkričio 22 d. (administracinių nusižengimų b. l. 20-40). Nors, paskirtas baudas apeliantas ir yra sumokėjęs, tačiau nuo jų sumokėjimo nebuvo praėję vieneri metai, kuomet D. Č. padarė analogišką administracinį nusižengimą dėl, kurio nagrinėjamu atveju yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl laikytina, kad D. Č. nusižengė pakartotinai.
20. Sutiktina, kad ANK 417 straipsnio 8 dalis imperatyviai nenurodo skirti specialios teisės atėmimo, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Tačiau aukštesnysis teismas atsižvelgdamas į tai, kad D. Č. būdamas gan jauno amžiaus yra labai daug kartų baustas administracine tvarka, pagrinde už KET pažeidimus, anksčiau jam taikytos tik piniginės baudos akivaizdu, jog teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo ir nuo pažeidimų darymo apelianto nesustabdė. Jis analogišką administracinį nusižengimą padarė trečiąjį kartą, o tai rodo itin atsainų D. Č. požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio normas ir nesudaro pagrindo išvadai, kad taikoma administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui, net ir įvertinus aplinkybes, kad D. Č. teisė vairuoti yra būtina ūkyje.
21. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą paskirtą nuobaudą keisti ar naikinti, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nagrinėjamu atveju D. Č. žinodamas, kad jam teisės vairuoti yra ypač reikalinga turėjo pareigą būti drausmingu vairuoju ir nepriekaištingai laikytis kelių eismo taisyklių, tačiau to nepadarė, todėl dabar turi prisiimti visus iš to kylančius nepatogumus. Tokios praktikos laikomasi ir kitose administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-222-557/2023, AN2-284-885/2023.
22. Įstatyme yra numatyta, kad remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, suteikiančių galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ar kitokiu būdu švelninti Institucijos nutarimu apeliantui paskirtą nuobaudą. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teismui teisę taikyti pažeidėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. Č. padarytas nusižengimas – vairavimas transporto priemonę ir ranka naudojantis mobiliojo ryšio priemone, nenaudojant laisvų rankų įrangos – nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos, todėl apygardos teismas įvertinęs pažeidėjo atsakomybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad Institucija pagrįstai D. Č. paskyrė specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 2 mėnesių terminui.
23. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama skunde, byloje surinktų įrodymų visumą įvertino tinkamai bei pagrįstai spendė dėl D. Č. kaltės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl D. Č. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
D. Č. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.