Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-03-30 · Civilinė byla Nr. 2-701-1141/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-30
Bylos Nr.
2-701-1141/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03286-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Enrika Janušonienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
S. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-701-1141/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03286-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,sekretoriaujant Augustei Juodėnaiteidalyvaujant ieškovui A. S. (A. S.),atsakovui S. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui S. J. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ieškovo pusėje H. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas A. S. (A. S.) (toliau – ir ieškovas) 2020 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo S. J. (toliau – ir atsakovas) 1 314,41 Eur turtinės žalos atlyginimui (b. l. 54–59). Ieškinys priimtas 2020 m. gruodžio 11 d. rezoliucija (b. l. 54). Ieškovas nurodė, kad 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje pastebėjo, jog iš jo motinai H. S. priklausančio grūdų sandėlio buvo pavogti ieškovui priklausantys metaliniai bėgiai (apie 20 m ilgio ir apie 10 cm aukščio). Dėl šios vagystės ieškovas nurodė, kad jam buvo padaryta apie 1 000 Eur turtinė žala. Ieškovas nurodė, kad užsakė žalos atstatymo kaštų skaičiavimą ir viešoji įstaiga „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2020 m. kovo 9 d. pateikė ataskaitą, kurioje nurodyta, kad pavogtų bėgių kelio atstatymo kaštai yra 1 114,41 Eur su PVM. Ieškovas paaiškino, kad už ataskaitos parengimą jis sumokėjo 200 Eur, todėl ieškovo prašoma priteisti turtinė žala yra 1 314,41 Eur (1 114,41 Eur + 200 Eur).

Atsiliepimas

2. Atsakovas S. J. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (b. l. 84–86). Atsakovas paaiškino, kad bėgiai buvo seni, surūdiję, sulankstyti ir išmesti kaip nereikalingi paties ieškovo, o už juos paskaičiuota kaip už naujus. Atsakovas taip pat nurodė, kad atstatyti bėgius yra netikslinga.

3. Trečiasis asmuo H. S. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti (b. l. 108 antra pusė). H. S. nurodė, kad yra perleidusi ieškovui jai priklausančią teisę dėl turtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės taikymo.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

6. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais; ja siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią kreditoriaus turtinę padėtį. Dėl to kiekvienu atveju svarbu nustatyti šio prievolinio teisinio santykio šalis, t. y. asmenį, atlikusį neteisėtus veiksmus (neveikimą) – skolininką ir dėl šių veiksmų realią žalą patyrusį asmenį – kreditorių, įgyjantį teisę reikalauti įvykdyti prievolę – atlyginti dėl skolininko neteisėtos veikos patirtus nuostolius (CK 6.1 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis).

Dėl teisinio santykio šalių, neteisėto veikimo ir kaltės

7. Iš byloje esančios Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarties matyti, kad 2019 m. balandžio 23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (svetimo turto vagystė) (nukentėjusysis – A. S., įtariamasis – S. J.) (b. l. 6, 7). 2020 m. vasario 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, kad pagrobto turto vertė neviršija 150 Eur (b. l. 7). Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs dėl minėto nutarimo, A. S. skundą, minėtą nutarimą 2020 m. liepos 27 d. nutartimi paliko galioti (b. l. 6-12). Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad medžiagoje yra pakankamai duomenų, jog A. S. bėgius pavogė S. J., taip pat konstatavo, kad medžiagoje nėra bėgių vertę patvirtinančių dokumentų, todėl pavogto turto vertė vertintina kaip juodojo metalo laužo (b. l. 10). Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog pavogta 23 m metalinių sijų, o vieno metro svoris 12,5 kg, iš viso 287,5 kg, todėl pavogto turto verte laikytina 62,96 Eur. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad akivaizdu, jog A. S. buvo padaryta turtinė žala, tačiau šią žalą sukėlę neteisėti veiksmai šiuo atveju negali būti pripažinti nusikalstami (pagrobto turto vertė nesiekia 150 Eur) (b. l. 11).

8. S. J. 2020 m. birželio 2 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį (smulki vagystė) ir priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje skirti jam 90 Eur baudą (b. l. 14). Nutarimo esmėje nurodyta, jog S. J. pavogė metalinius bėgius, priklausančius A. S., kurių vertė 62,96 Eur (bauda sumokėta 2020 m. birželio 4 d.).

9. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenys, jog atsakovas pavogė ieškovui priklausančius metalinius bėgius ir buvo nubaustas už šią vagystę administracine tvarka, teismas daro išvadą, kad šio prievolinio teisinio santykio (žalos atlyginimo) šalys yra būtent ieškovas ir atsakovas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei pastatas prie kurio ir buvo minėti bėgiai iki vagystės. Šios nutarties 7 ir 8 punktuose nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo neteisėtas veikimas ir kaltė byloje yra įrodyti. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime ir bylą nagrinėjant teismo posėdyje pripažino, kad metalinius bėgius paėmė be ieškovo žinios (2021 m. vasario 3 d. posėdis, 1 val. 13 min.), o trečiasis asmuo H. S., kuriai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir jame esantis sandėlis, atsiliepime patvirtino, kad yra perleidusi savo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą ieškovui.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio

10. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

11. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju – ieškovui).

12. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartyje konstatuota, kad akivaizdu, jog A. S. buvo padaryta turtinė žala, taip pat buvo išaiškinta, kad jam garantuojama teisė paduoti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 11). Taigi, teismas konstatuoja, kad byloje įrodytas žalos atsiradimas ir priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo neteisėto veikimo. Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, teismas sprendžia dėl ieškovui priteistino žalos (nuostolių) dydžio.

Dėl žalos dydžio

13. Ieškovas, įrodinėdamas nuostolių dydį, pateikė teismui T. M. (statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas, kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. kovo 6 d. parengtą Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą (duomenys neskelbtini) (toliau – Ataskaita) (b. l. 20–50). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pateikti skaičiavimai yra subjektyvūs. Pasak atsakovo, už senus bėgius paskaičiuota kaip už naujus. Teismas neturi pagrindo abejoti skaičiavimus atlikusio T. M. kvalifikacija, todėl atmeta ieškovo deklaratyvius teiginius dėl skaičiavimų subjektyvumo. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Nagrinėjamu atveju iš Ataskaitos matyti, kad lokalinėje sąmatoje buvo vertinami naudoti bėgiai, kurių kaina gauta apibendrinus naudotų bėgių pasiūlą Lietuvoje (b. l. 25–27). Taigi, atsakovo argumentus, kad už senus bėgius buvo paskaičiuota kaip už naujus, teismas atmeta kaip nepagrįstus bylos duomenimis. Atsakovas, nesutikdamas su jam pareikštais ieškinio reikalavimais, turėjo pareigą teikti įrodymus, pagrindžiančius savo atsikirtimus, būtent – nesutikimą su į bylą pateiktu žalos įvertinimu, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas byloje jokių įrodymų nepateikė.

14. Teismas bylos nagrinėjimo metu ištyręs ieškovo pateiktus įrodymus bei išklausęs liudytojų parodymus, daro išvadą, kad ieškovo turtui esant neatkurtam, atkuriamosios vertės skaičiavimo būdu nustatytas žalos dydis atspindi tikruosius nuostolius ir negali būti vertinamas kaip toks, kuris lems ieškovo nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita. Bylos duomenimis nustatyta, kad bėgių kelio atstatymo kaštai yra 1 114,41 Eur (b. l. 28). Nagrinėjamu atveju patirtos žalos negalima prilyginti vien tik pavogtų metalinių bėgių kainai, nes pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad bėgius nudaužė su plaktuku, numušė suvirinimus, su pjūkliuku nupjovė juostelę tose vietose, kur bėgiai buvo sujungti (2021 m. vasario 3 d. teismo posėdis, 1 val., 2, 6, 13–14 min.). Atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad ieškovui bėgiai buvo nebereikalingi, teismo vertinami, kaip subjektyvi atsakovo nuomonė. Be to, šiuo aspektu reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, kad pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Apibendrindamas teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovui kaip žalos atlyginimas iš atsakovo turi būti priteisti bėgių kelio atstatymo kaštai (1 114,41 Eur).

15. Kaip minėta, ieškovas taip pat siekia, kad būtų priteista iš atsakovo 200 Eur ieškovo sumokėti už Ataskaitos parengimą. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą, be tiesioginių nuostolių, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Byloje yra duomenys, kad ieškovas 2020 m. kovo 9 d. sumokėjo viešajai įstaigai „Nepriklausoma draudimo ekspertų grupė“ 200 Eur už žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos sudarymą (b. l. 19). Tokia išlaidų suma, atsižvelgiant į pateiktą žalos įvertinimą (Ataskaitą), teismo pripažįstama protinga, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja ir šių išlaidų priteisimo iš atsakovo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

16. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas ieškovo ieškinį tenkina visiškai ir priteisia ieškovo naudai iš atsakovo 1 314,41 Eur (1 114,41 Eur bėgių kelio atstatymo kaštai + 200 Eur žalos įvertinimo išlaidos) turtinės žalos atlyginimui.

17. Ieškovo ieškinyje taip pat buvo prašoma iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio pareiškimą ieškovas 2020 m. lapkričio 16 d. sumokėjo 39 Eur žyminį mokestį (b. l. 51). Ieškinį tenkinus visiškai, ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo.

18. Teismas patyrė byloje 33,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 79, 92 ir 96 straipsniais, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui A. S. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. J. (duomenys neskelbtini) 1 314,41 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiolika eurų 41 ct) turtinės žalos atlyginimui bei 39 Eur (trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. J. (duomenys neskelbtini) valstybei 33,67 Eur (trisdešimt tris eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Enrika Janušonienė