Šiaulių apygardos teismo sprendimas

4. Dėl pirkimo laimėtojo nustatymo ir Sutarties vykdymo nurodo, kad Perkančiojo subjekto pateikiama Pirkimo reikalavimų interpretacija yra akivaizdžiai klaidinga, Pirkimo techninės specifikacijos lentelėje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog Tiekėjas turi įrašyti kur reikia konkrečią reikšmę arba trumpą aprašymą, patvirtinantį atitikimą techniniam reikalavimui ir nurodyti pasiūlyme esantį dokumentą, kuriame yra informacija ir/arba duomenys patvirtinantys įrašytas/aprašytas reikšmes. Laimėjusiu pripažindamas pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimų (nepateikti reikalauti dokumentai, patvirtinantys technines reikšmes) ir pasiūlymo pagrindu sudarydamas Sutartį bei priimdamas prekes, žinomai neatitinkančias pasiūlyme nurodytų techninių parametrų ir Techninės specifikacijos reikalavimų, Perkantysis subjektas pažeidė Pirkimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą bei neužtikrino 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto pirkimų tikslo siekimo.

5. Dėl viešojo intereso ir principų reikšmės ieškovė nurodo, kad Vertinimo išvadoje motyvuotai nustatė, o ieškinyje nurodytais argumentais įrodė, jog atsakovė pirkimo procedūrų vykdymo metu atliko esminius Pirkimo sąlygų keitimus, galėjusius pritraukti potencialių dalyvių, kurie, jei tų pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Tai, jog Pirkimo reikalavimais ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos pateikti neeksploatuotus, bet ne senesnius, kaip 2017 m. gamybos autobusus, perdarytus pagal Perkančiojo subjekto poreikius, buvo dirbtinai sumažinta konkurencija, nepagrįstai sudarytos palankesnes sąlygas tam tikriems tiekėjams bei laimėjusiu pripažinus pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimų ir priimant prekes, žinomai neatitinkančias pasiūlyme nurodytų techninių parametrų. Perkantysis subjektas pažeidė imperatyvias Pirkimų įstatymo nuostatas. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos dėl viešųjų pirkimų principų imperatyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017; LAT 2018-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018).

7. Viešųjų pirkimų įstatymo 27 str. 2 d. nustatyta, kad Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentus pateikti nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 6 dienas nuo tiekėjo prašymo gavimo dienos, jei prašymas yra gautas likus pakankamai laiko iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Riboto konkurso ar skelbiamų derybų greitesnių procedūrų taikymo atveju, kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje ir 59 straipsnio 3 dalyje, papildomi pirkimo dokumentai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jei prašymas yra gautas likus pakankamai laiko iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Teikiant PĮ projektą svarstyti, aiškinamajame rašte buvo pastebėta, kad „Perkantysis subjektas turi pratęsti pirmiau nustatytus pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu papildoma arba reikšmingai pakeičiama pirkimo dokumentuose nurodyta informacija“. Įstatymo leidėjas, priešingai nei teigia ieškovė, ne tik nenumatė pareigos nutraukti pirkimo procedūras net padarius reikšmingų pakeitimų, bet priešingai - reglamentavo perkančiojo subjekto teisę daryti reikšmingus pakeitimus, jei apie juos laiku pranešta tiekėjams. Iki 2020-06-30 skelbimuose buvo nurodoma ženkliai daugiau informacijos (taip pat ir visi kvalifikacijos reikalavimai), todėl tiekėjai jau vien iš skelbime apie pirkimą esančios informacijos dažnai apsispręsdavo dėl suinteresuotumo pirkimu. Nuo 2017-07-01 skelbimuose pateikiama tik esminė informacija, todėl tarp tiekėjų yra įprasta praktika iškart priimti kvietimą, o tokiu atveju jie gauna visą informaciją apie bet kokius pirkimo dokumentų patikslinimus/paaiškinimus. Ieškovė negali konstatuoti įstatymo pažeidimo vien remdamasi ieškinyje paminėtomis nutartimis, neįrodžius, kad atsakovės veiksmai realiai įtakojo tiekėjų suinteresuotumą ar, kad buvo padaryti ne tik reikšmingi, o realiai esminiai pakeitimai.

8. Atsakovė, vykdydama Pirkimą, laikėsi įstatymo nuostatų ir visiškai tinkamai vadovavosi PĮ 53 str. 4 ir 5 d., nors padaryti pirkimo dokumentų pakeitimai gali būti laikomi reikšmingais, jie neturi esminės įtakos pasiūlymų parengimui ar tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime. Tiekėjams buvo paaiškinta, kokia prasmė suteikta vienam ar kitam reikalavimui, kaip bus vertinamas pasiūlymų atitikimas pirkimo dokumentuose nurodytiems reikalavimams. VPT viešai skelbiamose konsultacijose pabrėžia, kad turi būti vadovaujamasi turinio viršenybės prieš formą principu, t. y. vertinamas turinys, o ne forma. Taigi ir šiuo atveju turėtų būti svarbi ne tiekėjo prašymo formuluotė, o jo esmė – prašymo turinys. Atsakovė įvertino, kad tiekėjai pateikė prašymus paaiškinti/patikslinti pirkimo dokumentus, atitinkamai šiuos prašymus vertino. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė pirkimo objektui keliamus techninius reikalavimus apibūdino konkrečiais duomenimis (nurodė reikalaujamų matmenų dydžius), todėl nagrinėjamu atveju tiekėjai negalėtų įrodinėti kitokių siūlomo autobusų parametrų lygiavertiškumo nei Pirkimų įstatymo 50 straipsnio nei jokia kita prasme. Šiame kontekste atsakovė nurodo kasacinio teismo išaiškinimus dėl pirkimo objekto apibrėžties. Taikant VPĮ 25 straipsnio (dabartinio PĮ 50 str.) nuostatas nebūtina nustatyti prekių tapatumo (identiškumo), nes įstatyme įtvirtinta pirkimo objektų lygiavertiškumo koncepcija, jei būtų priešingai, iš dalies ar visiškai prarastų prasmę įstatymo nuostatos dėl techninės specifikacijos apibūdinimo ir siūlomos prekės savybių vertinimo. LAT ne kartą pabrėžta viešųjų pirkimų principų reikšmė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedūras bei pasekmės perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius šių principų pažeidimus, reikalavimą pateikusi šalis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis viešųjų pirkimų pažeidimo prielaida ir pasekmėmis. Ieškovė neįrodė neteisėto pirkimų sąlygų pakeitimo, atitinkamai principų pažeidimo.

9. Dėl pirkimo sąlygų nurodo, kad nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog buvo sudarytos palankesnės sąlygos vieninteliam dalyviui UAB „Ridivija“ ar pritaikytos UAB „Forveda“, kuris nėra vienintelis gamintojas. Tokia veikla užsiima UAB „Altas komercinis transportas“, UAB „Autogema“, MB „Tukada“, TŪB „Žaibas“ ir kt. Dalis gamintojų iš karto siūlo jau pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius standartus pagamintus autobusus, skirtus pervežti keleivius, dalis siūlo bazinę komplektaciją ir galimybę modifikuoti pagal kliento poreikius, dalis teikia tik perdarymo paslaugas. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad konkurencija buvo dirbtinai apribota. VPT nepateikia jokių įrodymų, kad trijų autobusų pritaikymas įmonės poreikiams truktų ilgiau nei 30 dienų. Autobusų perdarymas per mėnesį, ypač atsižvelgiant į tai, kad techninės specifikacijos reikalavimai yra visiškai standartiniai, o perkami tik 3 autobusai, yra visiškai normalus reikalavimas, dirbtinai neapribojantis konkurencijos. Ieškovė nepateikė jokių faktų ar įrodymų, leidžiančių spręsti, koks terminas būtų tinkamas, kad ilgesnio termino nustatymas paskatintų daugiau dalyvių pateikti pasiūlymus. Atsakovė nurodė visą eilę pirkimų, kuriuose dalyvavo tik po vieną dalyvį, nors tiek techninės specifikacijos, tiek pristatymo reikalavimai buvo skirtingi.

10. Dėl pirkimo laimėtojo nustatymo ir Sutarties vykdymo nurodo, kad ieškovės pateikiama Pirkimo reikalavimų interpretacija yra akivaizdžiai klaidinga ir neatitinkanti LAT praktikos. Sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Ieškovė, aiškindama pirkimo sąlygas, negali sukurti naujos nuostatos, perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą vertinti pagal iš anksto tiesiogiai neišviešintus parametrus. Pagal LAT suformuotą praktiką, neginčijant perkančiosios organizacijos tikslų ir poreikių, kuriuos ji norėjo pasiekti ir tenkinti skelbdama konkursą, pažymėtina, kad jie laikytini neaktualiais, jeigu nėra tinkamai išviešinti pirkimo sąlygose. Pirkimo dokumentuose nebuvo reikalavimo pateikti dokumentus, kurie pagrįstų Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodomas siūlomo Pirkimo objekto reikšmes, todėl vadovaujantis nurodyta teismų praktika, įmonė negalėjo reikalauti šių dokumentų ir atmesti tiekėjo pasiūlymo remiantis tokiu pagrindu. Įmonėje nebedirba už prekių priėmimą atsakingi asmenys – nei buvęs direktorius S. B., nei buvęs techninis direktorius S. Š., nei buvusi vyr. finansininkė I. V., todėl atsakovė negali pakomentuoti prekių priėmimo-perdavimo procedūros. Šie neatitikimai nėra tokios didelės reikšmės, kad galima būtų konstatuoti grubų Pirkimų įstatymo pažeidimą. Techninę specifikaciją pristatytos prekės atitiko, lėšos panaudotos racionaliai, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo pasiektas prikimo tikslas.

11. Nurodo, kad viešųjų pirkimų tarnybos ieškinys yra paremtas prielaidomis, o ne faktais, išvados padarytos neatsižvelgus į visas faktines aplinkybes. Ieškovė neįvertino visų Pirkimo dokumentų nuostatų, nepateikė jokių įrodymų, kodėl ir kaip nustatyti trūkumai dirbtinai apribojo potencialių tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime ir apribojo jų konkurenciją bei buvo pripažinti galimai turėjusiais įtakos pirkimo rezultatams, neįrodė, kad pažeidimai padaryti tyčia siekiant pažeisti teisės aktų reikalavimus, sąlygojo neracionalų lėšų panaudojimą. Pateikiant ieškinį ieškovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais: proporcingumo - kadangi alternatyvios sankcijos taikymas šioje byloje pažeistų egzistuojančių viešųjų interesų pusiausvyrą, nes alternatyvių sankcijų neigiamos pasekmės viršytų alternatyvių sankcijų taikymo teikiamą naudą, juo labiau, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus; subsidiarumo - ieškovė turėjo realias galimybes surašyti administracinio nusižengimo protokolus realiai PĮ pažeidimą, jos nuomone, padariusiems asmenims, nesikreipdama į teismą dėl įmonės nubaudimo; išsamumo ir įstatymų viršenybės - pagal PĮ 111 str. 4 d. pirkimo sutartis pripažįstama negaliojančia nustačius šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų šiurkščių pažeidimų. Nurodant, kad Perkantysis subjektas pažeidė imperatyvias Pirkimų įstatymo nuostatas, ieškovė nekonstatuoja šiurkštaus pažeidimo, todėl neturi teisinio pagrindo prašyti taikyti alternatyvias sankcijas (PĮ 111 str. 1 d. 4 p., 112 str. 2 ir 3 d.).

12. Dėl sankcijų taikymo nurodo, kad LAT formuoja praktiką, jog alternatyvios sankcijos – baudos dydis turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus, būti individualizuotas ir motyvuotas, neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone. Šiuo metu atsakovės finansinė padėtis labai prasta, įmonė savo veiklos apimtis yra sumažinusi dėl pandemijos, dalis dirbančiųjų yra prastovose, daug neplanuotų išlaidų patiria darbuotojų ir keleivių saugos priemonių įsigijimui bei autobusų dezinfekavimui. Baudos skyrimas sumažins ir galimybę užtikrinti, kad darbuotojai keltų kvalifikaciją pirkimų vykdymo srityje. Paskyrus nuolatinį įmonės vadovą bus peržiūrėtos pirkimų vykdymo ir sutarčių kontrolės tvarkos.

13. Bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovė Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko atsakovės UAB „Telšių autobusų parkas“ atviro konkurso būdu vykdyto „Naujų M2 klasės autobusų pirkimas lizingu“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūrų ir šio Pirkimo pagrindu su tiekėju UAB „Ridvija“ 2018-05-15 sudarytos autobusų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą ir priėmė 2020-05-08 vertinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodė, kad atsakovė, atlikdama pirkimą ir jo pagrindu sudarydama sutartį bei ją vykdydama, grubiai pažeidė imperatyvias Pirkimų įstatymo nuostatas - įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, įstatymo 29 straipsnio 3 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei neužtikrino Pirkimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto pirkimų tikslo siekimo.

14. Ieškinio teisinis pagrindas - Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata, suteikianti teisę Viešųjų pirkimų tarnybai ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl alternatyvių sankcijų taikymo. Ieškovė ieškinį pateikė nepraleisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo 10 (dešimties) metų ieškinio senaties termino.

15. Atsakovė Pirkimo procedūrų vykdymo metu priėmė sprendimus, kuriais buvo pakeistos Pirkimo dokumentų sąlygos. Atsakovės pirkimo komisija, nagrinėdama tiekėjų prašymus pakeisti/pakoreguoti Pirkimo sąlygų reikalavimus (Pirkimo komisijos posėdžių protokolai Nr. VK-2, VK-3), nusprendė pakeisti Pirkimo Techninės specifikacijos 3.3 punktą ir nurodė, kad gali būti siūlomi autobusai, kurių aukštis „iki 2850 mm“, vietoje buvusio reikalavimo: „iki 2800 mm“; Techninės specifikacijos 10.2 punktą (nurodė, kad „Keleivių įlipimo durų aukštis nuo vidurio gali mažėti nuo 1900 mm iki 1600 mm“ (vietoje buvusio reikalavimo: „Stogas ties įlipimu – paaukštintas, įlipimo zonoje aukštis ne mažesnis kaip 1900 mm“); Pirkimo sąlygų 4.22 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą ir Techninės specifikacijos 18.2 punktą. Taip pat Pirkimo komisija priėmė sprendimą papildyti Pirkimo sąlygų 4.22 punktą (nurodė, kad savo kvalifikaciją tiekėjai gali grįsti ne tik naujų, bet ir naudotų autobusų pardavimo sutartimis); Techninės specifikacijos 18.2 punktą (nurodė, jei pardavėjas nėra oficialus gamintojo atstovas, turi pateikti atitinkamų autobusų autorizuoto serviso garantinį raštą ar sutartį, kad šiems M2 klasės autobusams bus atliekamas garantinis remontas ir techninis aptarnavimas (prieš tai 18.2 punkte buvo nurodyta, kad: „Pardavėjas turi būti oficialus gamintojo atstovas“).

16. Ieškovės vertinimu, atsakovė negalėjo atlikti tokių Pirkimo dokumentų tikslinimų, o turėjo Pirkimą nutraukti bei pradėti naują. Atsakovė pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principus. Paskelbus pirkimo dokumentus ir gavus tiekėjų prašymus juos paaiškinti, patikslinti, ar gavus pretenziją dėl pirkimo dokumentų, pirkimo vykdytojai, kol nesuėjęs pasiūlymų pateikimo terminas, gali nuspręsti pakeisti ar patikslinti pirkimo dokumentus. Tais atvejais, kuomet yra keičiamos esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime), pirkimą reikia nutraukti ir pradėti naują pirkimą.

17. Ieškovė remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendime Borta, C-298/15 išvadomis, kuomet pirkimo sąlygų pakeitimai yra leidžiami, t. y. pirma, padaryti pakeitimai nėra tokie esminiai, jog gali pritraukti potencialių dalyvių, kurie, jei tų pakeitimų nebūtų padaryta, negalėtų pateikti pasiūlymo, antra, apie šiuos pakeitimus tinkamai paskelbta, jog visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu, ir, trečia, jie padaromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, šių pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas, jeigu atitinkami pakeitimai svarbūs, ir pratęsimo trukmė yra pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus.

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad leistinumas keisti viešojo pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į potencialių (naujų) dalyvių pritraukimo ribojimą, turėtų būti vertinamas daugiau de jure (teisiškai), o ne de facto, t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių; šiam vertinimui nėra tiek svarbios faktinės aplinkybės, kad, pakeitus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse nuostatas, naujų dalyvių neatsirado; daug svarbiau nustatyti pakeistos (ar siekiamos pakeisti) viešojo pirkimo sąlygos turinį ir jos taikymo padarinius; atsižvelgiant į tai, spręstina, ar keičiamoje viešojo pirkimo sąlygoje tiesiogiai įtvirtinti tam tikri ribojimai ar apskritai kokie nors reikalavimai, kurie, kad ir netiesiogiai, bet siaurinamai apibrėžia tiekėjų pajėgumą ar pirkimo objektą (ar kitokio pobūdžio nuostatą), t. y. įtvirtina sąlygą, kurią atitinka (įskaitant ir paprastą prisitaikymą prie iškeltų reikalavimų, pavyzdžiui, nuostatas dėl įpakavimo) ne absoliuti dauguma atitinkamų tiekėjų ar pirkimo objektų. Toks vertinimas pirmiausia atliekamas dėl viešojo pirkimo sąlygos keitimo, o ne jos pirminio nustatymo teisėtumo; vienintelė aplinkybė, kad dėl atitinkamos pirkimo sąlygos ne visi pageidaujantys tiekėjai gali pateikti pasiūlymus, savaime nereiškia jos neteisėtumo. Kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas; toks pirkimo sąlygų keitimo teisėtumo vertinimo modelis iš esmės turėtų būti aktualus ir sprendžiant dėl to, kokius padarinius teismui taikyti, kai atitinkama viešojo pirkimo sąlyga pripažįstama neteisėta (LAT 2017-06-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017; 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017).

22. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog Pirkimo vykdymo metu iš esmės buvo atlikti ne pirkimo dokumentų pakeitimai, bet paaiškinimai, kurie leido tiekėjams geriau suprasti Perkančiojo subjekto poreikius. Pažymėtina, kad atsakovė Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodė konkrečius perkamiems autobusams keliamus reikalavimus, išreikštus konkrečių dydžių matmenimis – autobusų aukštis nuo 2700 mm iki 2800 mm (Pirkimo techninės specifikacijos 3.3 p.), Stogas ties įlipimu – paaukštintas, įlipimo zonoje aukštis ne mažesnis kaip 1900 mm (Pirkimo techninės specifikacijos 10.2 p.). Esant tokiems reikalavimams, tiekėjo siūlomas pirkimo objektas laikomas atitinkančiu Pirkimo techninės specifikacijos reikalavimus. Atsakovė šiuos reikalautus matmenų dydžius pakeitė, nustatydama, jog tiekėjai gali siūlyti aukštesnius autobusus (iki 2850 mm) ir autobusus, kurių aukštis ties įlipimu gali būti žemesnis nei 1900 mm.

23. Atsakovė nurodė, jog patikslino reikalavimą, nurodydama „jei pardavėjas nėra oficialus gamintojo atstovas, turi pateikti atitinkamų autobusų autorizuoto serviso garantinį raštą ar sutartį, kad šiems M2 klasės autobusams bus atliekamas garantinis remontas ir techninis aptarnavimas“, nes būtent siekiant užtikrinti garantinius įsipareigojimus ir buvo keliamas reikalavimas. Pažymėtina, jog Pirkimo komisijos 2018-04-18 posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodoma, kad „tiekėjas prašo pataisyti 4.22 punktą“. Taigi, iš Pirkimo sąlygų pakeitimo turinio akivaizdu, kad atsakovė pakeitė pirminius reikalavimus naujais reikalavimais, kuriuos, pagal jų pobūdį, ieškovė pagrįstai vertina kaip esminius. Atsakovės argumentai, jog nebuvo padaryti esminiai pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų pakeitimai, yra nepagrįsti. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad galiojant ankstesnei Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijai ir įsigaliojus Pirkimų įstatymui, teismų pozicija dėl pirkimo sąlygų keitimų pripažinimo esminiais yra nuosekli. Atlikus esminius pirkimo dokumentų pakeitimus neužtenka paskelbti apie jų pakeitimą, o yra reikalinga nutraukti tokio pirkimo procedūras ir paskelbti pirkimą iš naujo. Tiekėjai, susipažinę su pradinio prikimo sąlygomis, kurių jie neatitinka ir būdami įsitikinę, jog teikti pasiūlymo tokiame pirkime jie neturi galimybės, praranda susidomėjimą tokiu pirkimu ir neseka sistemoje pirkimo tolimesnės eigos. Informacija apie pirkimo sąlygų pakeitimą, kuris galėtų lemti, jog tiekėjas, neatitinkantis pradinių pirkimo sąlygų reikalavimų, po atliktų esminių pakeitimų, jas atitiktų, nepasiekia tokio tiekėjo.

24. Skaidrumo, lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principai suponuoja, jog atlikus esminį pirkimo sąlygų pakeitimą, turi būti paskelbiamas naujas pirkimas tam, jog tiekėjai, susipažinę su paskelbto pirkimo sąlygomis ir įvertinę jas, turėtų vienodas galimybes priimti sprendimą pateikti pasiūlymą arba, priešingai, nuspręsti nedalyvauti konkrečiame pirkime. Paskelbus pirkimą iš naujo sudaromos sąlygos tiekėjams susipažinti su naujomis (pakeistomis) konkretaus pirkimo sąlygomis ir iš naujo apsispręsti dėl dalyvavimo pirkime. Atsakovės argumentai, kad tiekėjai galėtų remtis Pirkimų įstatymo 50 str. nuostatomis dėl lygiavertiškumo ir tai tik sąlygotų ilgesnius pirkimo procedūrų terminus, o įmonė buvo suinteresuota kuo greičiau įsigyti perkamas prekes neatitinka Pirkimų teisinio reglamentavimo. Tiekėjas pirkimo objektui keliamus techninius reikalavimus apibūdino konkrečiais duomenimis, todėl tiekėjai negalėtų įrodinėti kitokių siūlomo autobusų parametrų lygiavertiškumo Pirkimų įstatymo 50 straipsnio prasme.

25. Atsakovės nustatytais Pirkimo dokumentų reikalavimais, kurie buvo keliami Pirkimo objektui, nepagrįstai sudarytos palankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams bei sumažinta tiekėjų konkurencija. Tokią poziciją viešųjų pirkimų tarnyba grindžia tuo, kad konkurencijos užtikrinimas yra viena iš pirkimų teisinio reguliavimo priežasčių. ESTT, kalbėdamas apie pirkimo procedūrų koordinavimą ES lygmeniu, išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (ESTT 2000 m. spalio 5 d. sprendimas byloje Komisija / Prancūzija, C-16/98). Pirkimų teisinio reguliavimo tikslai negali būti pasiekti, jei, taikant įstatymo reikalavimus, nebus atsižvelgiama į siekį saugoti ir užtikrinti veiksmingą bei sąžiningą konkurenciją rinkoje. Todėl įstatyme 29 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Konkurencijos mažinimas pirkime yra reikšmingai susijęs su tiekėjų diskriminacijos nustatymu – nei vienas pirkimo dalyvis neturi būti mažiau palankioje padėtyje nei kiti. Įstatymo 29 straipsnio 3 dalis iš dalies sutampa su pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo principais (PĮ 29 straipsnio 1 dalis).

26. Bylos dokumentai įrodo, kad reikalavimai pirktiems autobusams nurodyti Pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“, remiantis ja, Pirkimu buvo siekiama įsigyti gamyklinės komplektacijos autobusus (naujus, neeksploatuotus, pagamintus ne seniau nei 2017 m.), kurie papildomai turėjo būti pritaikyti pagal Perkančiojo subjekto poreikius, o būtent: sumontuotos sėdynės (19 sėdimų + 1 vairuotojo) (Techninės specifikacijos 5.1 p.), įrengtos 3 stovimos vietos (Techninės specifikacijos 5.2 p.), lygi grindų danga PVC (Techninės specifikacijos 7 p.), LED tipo apšvietimas aliuminio profilyje (dieninis ir naktinis rėžimai) (Techninės specifikacijos 8.3 p.), šoniniai dvigubi stiklai į originalias vietas (Techninės specifikacijos 8.4 p.), automatinės durys (Techninės specifikacijos 11 p.), turėklai (Techninės specifikacijos 8.9, 8.11 p.), pertvara (Techninės specifikacijos 8.10 p.), vaizdo kameros (Techninės specifikacijos 9.1, 9.2 p.), garso ir šiluminė izoliacija (Techninės specifikacijos 8.1 p.), kondicionierius (5,5 kW) su centriniu išpūtimu (Techninės specifikacijos 8.6 p.), konvekcinio tipo šildytuvai abejose autobuso pusėse (Techninės specifikacijos 8.5 p.), papildomi šildytuvai (5,5 kW) (Techninės specifikacijos 8.7 p.), įgilinti ir pažeminti įlipimo laipteliai su apšvietimu (Techninės specifikacijos 10.1 p.), paaukštintas stogas ties keleivių įlipimu (iki ne mažiau kaip 1900 mm) (Techninės specifikacijos 10.2 p.), įrengti stoglangiai (Techninės specifikacijos 8.2 p.) ir t. t.

27. Ieškovė pagrįstai pažymi, kad atsakovė, nustatydama labai konkrečius reikalavimus, pagal kuriuos siekiami įsigyti autobusai turėtų būti perdaryti, Pirkimo sąlygų 2.6 p. nustatė taip pat ir reikalavimą tokius autobusus pristatyti Pirkimo vykdytojui ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Pirkime pasiūlymą pateikė vienintelė UAB „Ridvija“, kurios pateiktas pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu. Išanalizavus tiekėjo pateiktus dokumentus - sukomplektuotų transporto priemonių EB atitikties liudijimus ir 2017 m. lapkričio 27 d. Perdirbimo darbų specifikacijas, nustatyta, jog UAB „Ridvija“ pasiūlyti autobusai dar 2017 metais, t. y., dar prieš paskelbiant apie Pirkimą, modifikuoti pagal visus minėtus Techninės specifikacijos reikalavimus, panaudojant tas pačias, kaip nurodyta Techninėje specifikacijoje, medžiagas, tokio paties tipo ir galingumo įrenginius.

28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (LAT 2011-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011, LAT 2017-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

29. Taigi, skaidrumo ir lygiateisiškumo principai suponuoja pareigą pirkimo vykdytojams, nustatant pirkimo sąlygų reikalavimus, kiekvienu atveju įvertinti, ar konkrečios nustatomos sąlygos nėra pritaikytos konkrečiam gamintojui ar tiekėjui ir įsitikinti, kad yra pakankamai gamintojų ar tiekėjų, galinčių pagaminti ar pateikti pirkimo objektą per nustatytą terminą, t. y. ar pirkimas yra pakankamai atvertas rinkai ir ar užtikrinama konkurencija.

34. Pripažintina, kad atsakovė laimėjusiu pripažindama pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimų (nepateikti reikalauti dokumentai, patvirtinantys technines reikšmes) bei pasiūlymo pagrindu sudarydama Sutartį ir priimdama prekes, žinomai neatitinkančias pasiūlyme nurodytų techninių parametrų ir Techninės specifikacijos reikalavimų, pažeidė Pirkimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą bei neužtikrino to paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto pirkimų tikslo siekimo.

35. Atsakovės argumentai, kad sistemiškai aiškinant pirkimo dokumentus, jeigu tiekėjas su pasiūlymu nepateikė neprašytų dokumentų, tai ir į lentelę turėjo įrašyti tik konkrečią reikšmę arba trumpą aprašymą, patvirtinantį atitikimą techniniam reikalavimui, vertintini kaip nepagrįsti. Pirkimo techninės specifikacijos lentelėje yra aiškiai nurodyta, jog Tiekėjas turi įrašyti kur reikia konkrečią reikšmę arba trumpą aprašymą, patvirtinantį atitikimą techniniam reikalavimui (įrašai „Taip“, „Atitinka“, „Tenkina“, „+“ ar pan., negalimi) ir nurodyti pasiūlyme esantį dokumentą, kuriame yra informacija ir /arba duomenys patvirtinantys įrašytas / aprašytas reikšmes. Atsakovė pripažįsta, kad autobusų pristatymo metu atsakingi asmenys neatidžiai vertino pateiktą dokumentaciją ir neužtikrino pasiūlyme nurodytų duomenų atitikimo, tačiau visais atvejais, išskyrus autobusų aukštį, pristatytos prekės atitiko Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus.