- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-27
- Bylos Nr.
- e2S-1864-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43085-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- Fusion Jets Limited
- Atsakovas
- E.J.Excellence
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Fusion Jets Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Fusion Jets Limited ieškinį atsakovams E.J.Excellence Jets Limited ir The Butler Service GmbH dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 26 225 Eur skolos, 4 206,15 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 673 Eur žyminio mokesčio. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti visas atsakovui E. J. Excellence Jets Limited priklausančias pinigines lėšas, esančias atsiskaitomojoje sąskaitoje ar bet kurioje kitoje finansų įstaigoje atsakovo E. J. Excellence Jets Limited vardu atidarytoje banko sąskaitoje, taip pat areštuoti atsakovui The Butler Service GmbH priklausančias pinigines lėšas, esančias atidarytoje atsiskaitomoje sąskaitoje ar bet kurioje kitoje finansų įstaigoje atsakovo The Butler Service GmbH vardu atidarytoje sąskaitoje. Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, atsakovai delsia atsiskaityti ilgą laiką ir vengia spręsti susidariusią situaciją abipusių derybų būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi netenko ieškovo Fusion Jets Limited prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neareštavo atsakovų E. J. Excellence Jets Limited ir The Butler Service GmbH piniginių lėšų banko sąskaitose.
Teismas pažymėjo, jog ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovai kokiais nors savo veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą, nepridėjo jokių tokią grėsmę patvirtinančių įrodymų. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovai vengia atsiskaityti, tartis geruoju, liudija ne esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o pagrindą ieškovui kreiptis į teismą. Pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti laikoma ir ieškovo iš dviejų atsakovų solidariai prašoma priteisti 30 431,15 Eur suma, nes prie ieškinio ieškovas nepridėjo visiškai jokių įrodymų, leidžiančių teismui spręsti, kad ši suma abiems atsakovams įvertinus jų finansines galimybes, turimą turtą, veiklą ar kitas aplinkybes, visgi laikytina didele. Patikrinti tokią informaciją viešuose registruose teismas neturi galimybės, nes ieškinį ieškovas reiškia ne Lietuvos Respublikoje registruotoms įmonėms. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo teikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka ieškovo ir atsakovų interesų pusiausvyros, nes ieškovas ieškiniu prašo areštą taikyti išimtinai atsakovų piniginėms lėšoms, kas paprastai itin varžo ir trikdo kasdienę bet kurios įmonės veiklą, o tokio prašymo niekaip nepaaiškina, nemotyvuoja ir nepagrindžia.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Fusian Jets Limited prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
1) Ieškovas nurodo, jog nesąžiningas atsakovų elgesys sudaro savarankišką pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovai yra nesąžiningi ir delsia atsiskaityti su ieškovu jau ilgą laiko tarpą, tai yra daugiau kaip 1000 dienų. Su atsakovais neįmanoma susisiekti, jie neatsako nei į ieškovo laiškus, nei į skambučius, t.y. visiškai ignoruoja ieškovo raginimus vykdyti pagal sutartis prisiimtas prievoles.
2) Atsakovai gali bandyti perleisti tretiesiems sąžiningiems asmenims jų turimą turtą, taip užkirsdami kelią ar apsunkindami būsimą ieškovui galimai palankų teismo sprendimo įvykdymą, kas teismų praktikoje yra pripažįstama pakankama aplinkybe, nulemiančia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3) Atsakovams ieškinio suma yra itin didelė, todėl jau savaime kyla reali teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Taigi vien ieškinio sumos, t. y. net 30 431,15 Eur, pakanka, kad Atsakovams būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovai yra užsienio juridiniai asmenys, ieškovui nėra žinoma jų turtinė padėtis. Ieškovui priklausantis orlaivis yra valdomas UAB „Charter Jets“, kuri užsiima tokia pačia veikla kaip ir atsakovai, todėl ieškovas remiasi UAB „Charter Jets“ pateikta išvada, jog tokiu verslu užsiimančiai įmonei 30 431,15 Eur suma yra didelė. Faktas, kad atsakovai neatsiskaito su ieškovu, liudija apie itin prastą atsakovų finansinę būklę, o tai tik padidina tikimybę, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas.
4) Ieškovas nežino, ar atsakovai turi nekilnojamojo turto Lietuvoje. Ieškovas remiasi UAB „Charter Jets“ pateikta išvada, jog tokiu verslu užsiimančios įmonės paprastai neturi nuosavo turto, todėl ieškovas prašo areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas. Teismų praktikoje buvo konstatuota, kad tokiu atveju, kai atsakovas yra užsienio juridinis asmuo, o ieškovas neturi duomenų apie jo turtą, didelė ieškinio suma ir ilgas neatsiskaitymo terminas, yra pagrindas spręsti, jog nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, būsimas teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip matyti, ir ženkliai mažesnė suma, t.y. 21 453,50 Eur yra pripažįstama kaip pakankamai didelė, preziumuojant grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, kai neįmanoma įvertinti užsienyje registruoto juridinio asmens finansinės būklės, tuo tarpu šioje byloje ieškinio suma yra net 30 431,15 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra, ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-256/2012). Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, tai yra ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 26 225 Eur skolos, 4 206,15 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 673 Eur žyminio mokesčio. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti visas atsakovų pinigines lėšas, esančias sąskaitose kredito įstaigose.
1 Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje įvirtintas ekonomiškumo principas draudžia laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Atsakovai ieškovui iki 2013 m. gegužės 15 d. turėjo sumokėti 39 900 Eur skolos. Byloje yra duomenys, jog atsakovai 2013 m. liepos 15 d. sumokėjo 8 000 Eur skolos dalį. Taigi, atmestinas ieškovo teiginys, kad atsakovai yra nesąžiningi ir piktybiškai nevykdo savo pareigų. Tai, kad atsakovai sumokėjo dalį skolos, patvirtina, jog jie pripažįsta prievolę ir tam tikrą jos dalį yra įvykdę. Todėl negalima daryti išvados, kad atsakovai, sužinoję apie ieškinį, gali slėpti turtą ar kitaip bandyti apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.
Ieškovas atskirajame skunde remiasi UAB „Charter Jets“ pateikta išvada, tačiau nepateikia teismui šio dokumento nei kartu su ieškiniu, nei kartu su atskiruoju skundu. Todėl teismas negali tinkamai įvertinti ieškovo teiginių, jog atsakovams ieškinio suma yra didelė, tokia veikla kaip atsakovai užsiimančios įmonės paprastai neturi nuosavo turto, pagrįstumo.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Ieškovas atskirajame skunde cituoja Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1393-340/2013. Šios bylos aplinkybės yra panašios tik tuo aspektu, kad reikalavimas yra reiškiamas užsienio juridiniam asmeniui bei ieškovas neturi duomenų apie jo turtą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra svarbios ir turi būti vertinamos ir visos kitos bylos aplinkybės, tai yra skolininko elgesys bei kiti duomenys, galintys patvirtinti jo nesąžiningumą, kuris ir yra pagrindinė grėsmė ieškovo interesams. Kadangi apeliacinės instancijos teismas aukščiau pripažino, kad skolininkų elgesys, bandant mokėti skolą bent daliniais mokėjimais, neleidžia jo pripažinti nesąžiningu. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikėtų kitų duomenų apie grėsmę ieškovo turtiniams interesmas, tai yra duomenų apie atsakovų turtinę padėtį. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikia jokių duomenų, o nurodo tik prielaidas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.