- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- eI2-83-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00666-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Ryanair DAC
- Atsakovas
- Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdyba
- Advokatai
- Tadas Vilči, Tadas Vilčinskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bendrovės „Ryanair DAC“ skundą atsakovei Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja bendrovė „Ryanair DAC“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas; atsakovė) Pajėgų valdymo valdybos 2018-01-23 nutarimą byloje Nr. IN/8864/88/LT/17 (toliau – ir Nutarimas); netenkinus pirmojo prašymo – sumažinti paskirtą baudą iki minimalios Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytos baudos; atlyginti pareiškėjai išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Pareiškėja nurodo, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdyba (toliau – ir Valdyba) nagrinėdama Transporto veiklos pagrindų įstatymo pažeidimo bylą Nr. IN/8864/88/LT/17 (toliau – ir byla) nustatė, kad 2017 m. gruodžio 10 d. 22.40 val. vežėja bendrovė „Ryanair“ į Kauno oro uostą, Lietuvos Respubliką, atskraidino vieną šimtą šešiasdešimt tris keleivius iš Tel Eliato Ovdos oro uosto Izraelio Valstybėje, reiso Nr. FR2619. 2017 m. gruodžio 11 d. patikrinus Keleivių duomenų įrašų sistemą buvo nustatyta, jog vežėja bendrovė „Ryanair“ nustatyta tvarka nepateikė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius, todėl taip pažeidė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Vadovaudamasis Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už nustatytą pažeidimą Valdybos viršininkas nutarė vežėjai bendrovei „Ryanair“ skirti Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą 4 200 eurų baudą.
Pareiškėja paaiškina, kad bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų teikimo tvarką reglamentuoja Įstatymas, kuriuo įgyvendinama 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis (toliau – ir API direktyva, Direktyva 2004/28/EB). Pažymi, kad direktyvos neturi tiesioginio veikimo valstybėse narėse, jų sukeliamos teisinės pasekmės nacionalinėje teisėje atsiranda tik tada, kai valstybė narė tinkamai įvykdo perkėlimo pareigą. Pareiškėjos nuomone, API direktyva į nacionalinę teisę perkelta netinkamai. API direktyvoje yra numatyta vežėjo pareiga nustatyta tvarka ir terminais pateikti šioje direktyvoje apibrėžtus keleivių duomenis. Įstatyme, įgyvendinančiame API direktyvą, nustatoma pareiga pateikti duomenis yra nepagrįstai išplečiama, vežėjas įpareigojamas pateikti ne tik Direktyvoje nurodytą informaciją, tačiau ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2016/681/EB dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (toliau – ir Direktyva 2016/681/EB) nurodytus duomenis. Pareiškėjos nuomone, reikalavimas pateikti duomenis yra perteklinis, prieštaraujantis API direktyvai, kurioje numatyta daug mažesnė keleivių duomenų apimtis.
Taip pat nurodo, kad API direktyvos 6 straipsnyje nustatyta duomenų tvarkymo ir pateikimo kompetentingoms institucijoms tvarka, kuri yra imperatyvi ir nustato, kad duomenys, kuriuos gauna pasienio kontrolės institucijos, gali būti saugomi ilgiau nei 24 val. tik tuo atveju, jei jų reikia tokių institucijų nustatytoms funkcijoms vykdyti. O Įstatymo 19¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 1 priede nurodyti duomenys tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtoje informacinėje sistemoje ir saugomi 5 metus. Įstatymo 1 priedo 1.2. 1.4. 1.5 papunkčiuose ir 3 punkte nurodyti duomenys po 6 mėnesių nuo jų įrašymo į informacinę sistemą yra nuasmeninami ir užmaskuojami, išskyrus atvejus, kai šie duomenys naudojami konkrečiais teroristinių ar labai sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Pareiškėja daro išvadą, kad Įstatymu nustatyta duomenų saugojimo trukmė yra gerokai ilgesnė, nei nustatyta API direktyvoje, o tai prieštarauja API direktyvos tikslams ir esmei. Pareiškėjos manymu, yra pagrindas naikinti skundžiamą Nutarimą kaip prieštaraujantį API direktyvos reikalavimams dėl informacijos saugojimo terminų.
Pareiškėja taip pat teigia, kad ji apie pažeidimo nagrinėjimą buvo informuota pažeidžiant Įstatymo 23 straipsnio 3 dalį. Pabrėžia, kad vežėja bendrovė „Ryanair“ yra didelė, joje dirba daugiau nei 14 000 darbuotojų, turi filialus bei atstovybes ir kitose šalyse. Adresas, kuriuo veikia už skrydžių informaciją atsakingas skyrius, yra: Ryanair DAC, Enterprise House, 2nd Floor, Bassingbourn Road, Londono Stanstedo oro uostas, Eseksas CM24 1QW. Šį adresą susitikimų su Policijos departamento atstovais metu ne kartą yra pakartojusi bendrovės „Ryanair“ atstovė A. M. P., prašydama visus dokumentus siųsti šiuo adresu, tačiau protokolai su nurodytomis nagrinėjimų datomis ir kita informacija vis tiek buvo išsiųsta į oficialią bendrovės „Ryanair“ buveinę.
Pareiškėja nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, mano, kad ji yra per didelė. Teigia, kad vežėja bendradarbiavo su Departamentu, padėjo išaiškinti galimą pažeidimą, pasitelkė atstovus bylai nagrinėti, todėl šie veiksmai laikytini vežėjos pagalba atliekant tyrimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, ir prašo skundą atmesti.
Atsakovė nurodo, kad ginčijamas Nutarimas priimtas vykdant Įstatymą, kuris įgyvendina ne tik pareiškėjos nurodytą API direktyvą. Įstatymu yra įgyvendinamos keturios Europos Sąjungos direktyvos, kurios tarpusavyje susijusios ir skirtos vežėjų veiklai reguliuoti. Pareiškėja, vertindama Įstatymo 1 priede nustatytus reikalavimus, nepagrįstai remiasi tik API direktyvos nuostatomis ir nevertina kitomis direktyvomis nustatytų įpareigojimų. Tiek API direktyva, tiek ir Direktyva 2016/681/EB, kurios yra įgyvendinamos Įstatymu, nustato vežėjams pareigą teikti tuos pačius keleivių duomenis, kurie yra vadinami API duomenimis ir kurie vežėjų yra saugomi ir tvarkomi tose pačiose keleivių išvykimo kontrolės sistemose. Tačiau Direktyva 2016/681/EB, be API duomenų, nustato pareigą teikti papildomai dar daugiau duomenų kategorijų. Atsižvelgdamas į tai, įstatymų leidėjas pagrįstai nusprendė, kad šios direktyvos yra perkeliamos tuo pačiu Įstatymu ir šie duomenys tvarkomi vienoje Keleivių duomenų įrašų informacinėje sistemoje. Atsakovo nuomone, pareiškėjos siekis nuginčyti nacionalinį reguliavimą remiantis API direktyva ir neatsižvelgiant į vėlesnes ES direktyvas, nevertinant Įstatymo bei kitų poįstatyminių teisės aktų nuostatų sistemiškai, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo vežėjui paaiškina, kad pareiškėjai 2017 m. gruodžio 12 d. buveinės adresu (Ryanair DAC, Dublin office, Airside Business Park, Swords, Dublinas, Airija) registruotu paštu buvo išsiųstas Valdybos 2017 m. gruodžio 12 d. pranešimas dėl bylos nagrinėjimo Nr. 5-S-11856, kuriame buvo nurodyta informacija apie nustatytą Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pasiūlymas susipažinti su bylos medžiaga ir raštu pateikti paaiškinimus. Valdyba ėmėsi papildomų veiksmų, 2017 m. gruodžio 12 d. išsiųsdama Įstatymo pažeidimo protokolo ir pranešimo dėl bylos nagrinėjimo skenuotas kopijas su informacija apie nustatytą Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pasiūlymą susipažinti su bylos medžiaga ir raštu pateikti paaiškinimus elektroniniu paštu pareiškėjos atsakingam asmeniui A. M. P. el. pašto adresu pastora@ryanair.com, bendrovės „Ryanair“ klientų aptarnavimo centrui el. pašto adresu customerqueries@ryanair.com, kitiems bendrovės „Ryanair“ atstovams el. pašto adresais dalya@ryanair.com, szyfferk@ryanair.com, siwinskaa@ryanair.com, taip pat vežėjos atstovui advokato padėjėjui Tadui Vilčinskui el. pašto adresu tadas@lextal.lt. Dėl šių aplinkybių mano, kad atsakovė tinkamai įgyvendino Įstatymo 23 straipsnio reikalavimus dėl pranešimo apie bylos nagrinėjimą.
Atsakydamas į skundo argumentus dėl baudos dydžio, Valdyba tvirtina, kad, priešingai, nei teigia pareiškėja, ji neatliko jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų siekiama suteikti pagalbą atliekamam pažeidimo tyrimui. Priešingai, pareiškėja trukdė tyrimui ir procesui, nes tyčia klaidino Valdybą ir vilkino procesą teigdama, kad negavo Valdybos oficialių įspėjimų dėl atsakomybės taikymo ir procesinių dokumentų. Departamento nuomone, atstovo pasitelkimas bylai nagrinėti nėra laikytinas pagalba tyrimui, kadangi atstovas nesiėmė jokių veiksmų ir nesuteikė jokios papildomos informacijos, kuri galėtų padėti tyrimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Policijos departamento 2017 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. IN/8864/88/LT/17, kuriuo vežėjai bendrovei „Ryanair“ skirta 4 200 Eur bauda už tai, kad, nepateikusi bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius, pažeidė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdybos 2017 m. gruodžio 12 d. įstatymo pažeidimo protokole, reg. Nr. 5-IL-6538, fiksuota, kad 2017 m. gruodžio 10 d. 22.40 val. vežėja bendrovė „Ryanair“ į Kauno oro uostą, Lietuvos Respubliką, atskraidino vieną šimtą šešiasdešimt tris keleivius iš Eilato Ovdos oro uosto Izraelio Valstybėje, reiso Nr. FR2619, tačiau nepateikė bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius. Valdyba 2017 m. gruodžio 12 d. įstatymo pažeidimo protokole konstatavo, kad šiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus.
Valdyba 2017 m. gruodžio 12 d. pranešimu dėl bylos nagrinėjimą Nr. 5-S-11856 informavo pareiškėją apie Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą ir bylos Nr. IN/08864/088/LT/17 nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodė susipažinimo su bylos medžiaga tvarką.
Valdyba 2018 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. IN/8864/88/LT/17, įvertinusi 2017 m. gruodžio 12 d. įstatymo pažeidimo protokolu užfiksuotas aplinkybes, vežėjai bendrovei „Ryanair“ paskyrė Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą 4 200 eurų baudą.
Pareiškėja, nesutikdama su Valdybos konstatuotu Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimu, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti minėtą nutarimą, o šio reikalavimo netenkinus, sumažinti paskirtą 4 200 eurų baudą iki minimalios Įstatyme nustatytos baudos dydžio. Teigė, kad Įstatyme įtvirtintu reglamentavimu yra netinkamai perkeltos API direktyvos nuostatos, todėl iš vežėjų reikalaujama pateikti platesnio pobūdžio informaciją, nei nustatyta API direktyvoje. Pareiškėja ginčijamo Nutarimo neteisėtumą taip pat grindžia aplinkybe, kad, siunčiant pranešimus tik oficialiuoju bendrovės „Ryanair“ registracijos adresu, nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė būti tinkamai informuotai.
Atsakovė su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka, teigdama, kad Įstatymu yra įgyvendinamos keturios direktyvos, reglamentuojančios vežėjų veiklą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja nepateikė bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų, tačiau atsakovės reikalaujamus pateikti duomenis laiko pertekliniais, o paskirtą baudą už tokio pobūdžio pažeidimą per didele.
Dėl padaryto pažeidimo
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.). Pagal Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalį, vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki tvarkaraštyje numatyto skrydžio laiko ir iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, bet ne vėliau negu pradedamas skrydis, privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytam įgaliotam padaliniui neatlygintinai elektroninių ryšių priemonėmis pateikti šio Įstatymo 1 priede nurodytus bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius. Pagal Įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalį, įgaliotas padalinys yra Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu įgaliota policijos įstaiga ar jos struktūrinis padalinys.
Vertinant pareiškėjos teiginius dėl prašomų pateikti duomenų apimties, aktualūs Įstatymo 1 priede nurodyti bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenys, kuriuos vežėjas privalo pateikti. Vežėjui įtvirtinta pareiga Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikti: keleivių duomenis (kiekvieno keleivio): 1) keleivio duomenų įrašo (PNR) unikalus kodas; 2) vardas (vardai), pavardė (pavardės), gimimo data, lytis; 3) pilietybė; 4) vizos ar kito dokumento, pagrindžiančio galimybę būti šalyje, duomenys (tipas, numeris, išdavimo data, išdavimo įstaiga, galiojimo pabaigos data); 5) kelionės dokumento duomenys (tipas, numeris, išdavusi valstybė, galiojimo pabaigos data); 6) kontaktinio adreso duomenys (valstybė, gyvenamoji vietovė, gatvė, namo numeris, buto numeris, pašto kodas); 7) kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono numeris); 8) keleivio registravimo laikas, įlipimo į lėktuvą būsena (neatvyko, atvyko). Vežėjui nustatyta pareiga pateikti ir bilietų duomenis (kiekvieno bilieto): 1) bilieto numeris; 2) bilieto rezervavimo arba patvirtinimo data, bilieto klasė; 3) skrydį vykdantis faktinis oro vežėjas (pavadinimas, kodas); 4) skrydžio duomenys (numeris, išvykimo data, atvykimo data, informacija, iš kur arba į kur vykdomas skrydis (galutinis tikslas), iš kur arba į kur vykdomas skrydis (tarpinis tikslas), atvykimo ir išvykimo neatitikimas).
Analizuodamas, ar Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys, kuriuos reikalaujama pateikti iš vežėjo, yra nepertekliniai ir atitinka API direktyvos ir Direktyvos 2016/681/EB nuostatas, teismas pažymi, kad Įstatymu yra įgyvendinama tiek API direktyva, tiek Direktyva 2016/681/EB. Taigi Įstatymo įtvirtinti reikalavimai dėl bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų pateikimo gali apimti abiejuose nurodytose direktyvose įtvirtintus keleivių duomenis. Pagal Direktyvos 2016/681/EB I priedą „Oro vežėjų renkami keleivio duomenų įrašo duomenys“, atsakovė turėjo teisę reikalauti visų Įstatymo 1 priede nurodytų bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų. Pažymėtina, kad Direktyvos 2016/681/EB I priede nurodyti privalomi pateikti duomenys apima ir tą informaciją, kurią vežėjai privalo pateikti pagal API direktyvos 3 straipsnio 2 dalį. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad iš pareiškėjos buvo reikalaujama pateikti perteklinius duomenis.
Pareiškėja teigia, kad ji nebuvo informuota ir nežinojo apie privalomumą teikti keleivių, atvykstančių iš ne ES valstybių narių, duomenis pagal API direktyvą ir dėl to jai nebuvo suteikta pakankamai laiko pritaikyti duomenų bazes ir atlikti kitus veiksmus, kad galėtų tinkamai ir laiku pasirengti teikti keleivių duomenis. Teismas pažymi, kad pareiškėjai, kaip ekonominę veiklą vykdančiam subjektui, kuriam, be kita ko, taikytini aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai, yra taikomas ir aukštesnio lygmens – profesionalumo – kriterijus, tai reiškia, kad pareiškėja, tiek prieš įžengdama į atitinkamą rinką, tiek keisdama savo vykdomos ekonominės veiklos pobūdį ar plėtodama veiklos kryptis (šiuo atveju pradėdama vykdyti skrydžius iš ne ES šalių), turi įvertinti su jos vykdoma veikla susijusius teisės aktų reikalavimus ir juos vykdyti. Be to, atsakovė papildomai ėmėsi veiksmų informuoti pareiškėją apie pareigą teikti privalomus duomenis, todėl pareiškėjos argumentas, jog ji nežinojo arba buvo suklaidinta dėl pareigos teikti privalomus duomenis, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja nurodo, kad Įstatymo 19¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta duomenų saugojimo trukmė yra gerokai ilgesnė, nei nustatyta API direktyvoje, todėl, jos manymu, Nutarimas laikytinas neteisėtu. Su tokiais pareiškėjos teiginiais teismas nesutinka.
Įstatymo 19¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog šio Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtoje informacinėje sistemoje ir saugomi 5 metus. Šio Įstatymo 1 priedo 1.2, 1.4, 1.5 papunkčiuose ir 3 punkte nurodyti duomenys po 6 mėnesių nuo jų įrašymo į informacinę sistemą yra nuasmeninami ir užmaskuojami, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra naudojami konkrečiais teroristinių ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Oro vežėjo pateikti šio Įstatymo 1 priede nenustatyti ypatingi ir kiti asmens duomenys informacinėje sistemoje nedelsiant ištrinami.
Pagal API direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, keleiviams įvažiavus į šalį šios institucijos panaikina duomenis per 24 valandas po perdavimo, nebent duomenų reikia vėlesniems už asmenų ties išorinėmis sienomis patikrinimą atsakingų institucijų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal nacionalinius teisės aktus ir taikant Direktyvos 95/46/EB duomenų apsaugos nuostatas. Be to, valstybės narės taip pat gali naudoti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmens duomenis teisės aktų vykdymo tikslais. Taigi, API direktyvoje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia diskrecijos teisę naudoti vežėjo pateiktus duomenis, jei to būtinybė kyla iš nacionalinių teisės aktų.
Teismas pažymi, kad, pagal Direktyvos 2016/681/EB, kuri taip pat įgyvendinama Įstatymu, 12 straipsnio 1 bei 2 dalis, valstybės narės užtikrina, kad PNR duomenys, kuriuos oro vežėjai pateikė informacijos apie keleivius skyriui, būtų saugomi informacijos apie keleivius skyriaus duomenų bazėje penkerius metus po jų perdavimo valstybės narės, į kurios teritoriją arba iš kurios teritorijos vykdomas skrydis, informacijos apie keleivius skyriui. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui po duomenų perdavimo, visi PNR duomenys nuasmeninami užmaskuojant. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Įstatyme įtvirtinant duomenų saugojimo terminus yra atkartojamos PNR direktyvos nuostatos, todėl teigti, kad vežėjų pateiktus duomenis atsakovė saugo per ilgai, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo, pareiškėja nepagrindė, kaip atsakovės veika, susijusi su duomenų tvarkymu šiuo aspektu, pažeidžia (galėtų pažeisti) jos teises ir teisėtus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje eA-1724-624/2019).
Pareiškėja teigia, kad visi atsakovės pranešimai siųsti ne jos prašytu, o kitu adresu, taigi apie pažeidimo nagrinėjimą ji buvo informuota pažeidžiant Įstatymo 23 straipsnio 3 dalį. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad Valdyba 2017 m. gruodžio 12 d. pranešimu dėl bylos nagrinėjimo Nr. 5-S-11856 informavo pareiškėją apie Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą ir bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodė susipažinimo su bylos medžiaga tvarką. Šis pranešimas išsiųstas pareiškėjai adresu: Ryanair DAC, Dublin office, Airside Business Park, Swords, Dublinas. Pranešimas apie Įstatymo reikalavimų pažeidimų bylos nagrinėjimą, pridedant Įstatymo pažeidimo protokolo kopiją, taip pat išsiųstas elektroniniu paštu adresais: pastora@ryanair.com, dalya@ryanair.com, zyfferk@ryanair.com, siwinskaa@ryanair.com, customerqueries@ryanair.com, taip pat pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Tadui Vilčinskui el. pašto adresu tadas@lextal.lt. Teismo įsitikinimu, atsakovė pagrįstai išsiuntė bylos medžiagą pareiškėjos registruotos buveinės adresu, taip pat pareiškėjos atstovės A. M. P. kontaktiniu elektroninio pašto adresu pastora@ryanair.com. Tokie atsakovės veiksmai atitiko Įstatymo 23 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytą pranešimo apie bylos nagrinėjimą tvarką, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą.
Apibendrindamas, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Nutarime pagrįstai nustatyta, kad vežėja bendrovė „Ryanair“, nepateikdama bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius, pažeidė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Dėl prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą
Pareiškėja prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) priimti prejudicinį sprendimą dėl duomenų apimties pagal Direktyvą 2004/82/EB ir Direktyvą 95/46/EB, taip pat dėl nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų ilgesnių duomenų saugojimo terminų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 3 dalį, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Teismas turi diskreciją spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į ESTT. Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui savo argumentus ir išdėstyti poziciją dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, tačiau tai savaime neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo tenkinti tokį proceso dalyvio prašymą.
Teismas, išanalizavęs Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, atsižvelgęs į jau suformuotą teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas kreiptis į ESTT. Taigi pareiškėjos prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo netenkinamas.
Dėl paskirtos baudos dydžio
Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu policijos įstaiga nustato, jog šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas vežėjas nepateikė arba pateikė ne visus ar neteisingus šio Įstatymo 1 priede nurodytus duomenis arba juos pateikė vėliau, negu nustatyta šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje, tokiam vežėjui skiriama nuo 3 186 iki 5 214 eurų bauda už kiekvieną skrydį, kuriuo buvo vežami keleiviai.
Įstatymo 26 straipsnyje reglamentuojamas sankcijų vežėjams už šio Įstatymo pažeidimus taikymas. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas pagal sankcijoje nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma: 1) vežėjo pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar policijos įstaigai atliekant šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą; 2) tai, kad šio Įstatymo reikalavimų pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos (Įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma: 1) vežėjo kliudymas Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar policijos įstaigai atlikti šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą; 2) tai, kad šio Įstatymo reikalavimų pažeidimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija. Ginčijamu nutarimu atsakovė padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjos atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, todėl paskyrė jai baudos vidurkį, t. y. 4 200 eurų baudą.
Pareiškėja, ginčydama atsakovės paskirtos baudos dydį, nurodė, kad paskirta bauda yra per didelė, nes pareiškėja bendradarbiavo su Policijos departamentu, padėjo išaiškinti galimą pažeidimą, pasitelkė atstovus bylai nagrinėti, todėl šie veiksmai laikytini pagalba atliekant tyrimą ir vertintini kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog griežtų sankcijų už teisės pažeidimus įtvirtinimas savaime (neįvertinus tam tikro teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių) negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus tam tikram teisės pažeidimui, tačiau konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007, 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos nutartimi iš esmės analogiškoje administracinėje byloje Nr. eA-1724-624/2019 buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1739-331/2018, kuriuo buvo sumažinta pareiškėjai skirta bauda.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2017 m. spalio 17 d. raštu Nr. 5-S-9821 kreipėsi į pareiškėją (el. byla, I t., b. l. 122), kad, iki 2017 m. spalio 31 d. nesiėmus aktyvių veiksmų, bus pradėta taikyti Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta atsakomybė. Atsakovė papildomai 2017 m. spalio 18 d. el. paštu informavo pareiškėją apie privalomus pateikti duomenis (el. byla, I t., b. l. 126–127). Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja duomenis jai pateikė 2018 m. kovo 2 d. (el. byla, I t., b. l. 163–171).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos atstovė A. M. P. buvo paskirta atsakingu asmeniu ryšiams su institucijomis, ji reguliariai bendradarbiavo su atsakove dėl nurodytų duomenų teikimo, tačiau vis dėlto duomenys laiku pateikti nebuvo. Tarp vežėjos ir atsakovės vyko susitikimai, vaizdo konferencijos, buvo kontaktuojama elektroniniu paštu. Pareiškėjos teigimu, jai nebuvo suteikta pakankamai laiko techniškai išspręsti duomenų teikimo galimybių, kitose valstybėse duomenys buvo teikiami naudojant „Type B“ informacinę sistemą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė kontaktavo su pareiškėja dėl API ir PNR duomenų teikimo techninių galimybių vaizdo konferencijos būdu 2017 m. gruodžio 13 d., pokalbio metu buvo sutarta dėl kito duomenų teikimo būdo – IBM MQ protokolo (el. byla, I t., b. l. 55). Teismas šiuos pareiškėjos veiksmus vertina kaip siekį bendradarbiauti su institucija ir šią aplinkybę pripažįsta pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Teismas, išanalizavęs Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, taip pat įvertinęs pareiškėjos veiksmus šalinant teisės akto pažeidimus, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, jog Nutarimu paskirta 4 200 eurų bauda yra per didelė padarytam pažeidimui, todėl Nutarimo dalis dėl baudos skyrimo keistina ir bauda sumažinama iki minimalios 3 186 eurų baudos dėl nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismo įsitikinimu, toks baudos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjos padarytam pažeidimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta neteisėtų atsakovės veiksmų. Teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, turi diskreciją spręsti dėl baudos dydžio sumažinimo. Nors teismas konstatavo, kad yra pagrindas sumažinti pareiškėjai paskirtą baudą, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjos teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkina pareiškėjos prašymo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nepriteisia jai sumokėto žyminio mokesčio (jo dalies).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos bendrovės „Ryanair DAC“ skundą patenkinti iš dalies.
Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos 2018 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. IN/8864/88/LT/17 pakeisti ir paskirtą 4 200 eurų baudą sumažinti iki minimalios 3 186 eurų baudos.
Pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.