Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-15 · Administracinė byla Nr. eI-1739-331/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-15
Bylos Nr.
eI-1739-331/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
Ryanair DAR, Ryanair DAC
Atsakovas
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui
Advokatai
Tadas Vilčinskas
Administracinė byla Nr. eI-1739-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00382-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant pareiškėjos Ryanair DAR atstovui advokato padėjėjui Tadui Vilčinskui,

atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams Martynui Ausčiui, Anai Svetikienei ir Arūnui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ryanair DAC skundą atsakovui Policijos departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba (toliau – ir Valdyba) 2018 m. sausio 9 d. priėmė nutarimą Nr. IN/8466/88/LT/17, kuriame nustatė, kad vežėjas Ryanair nepateikė bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius, ir tuo pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus, šiuo pagrindu skyrė vežėjui Ryanair 4 200 Eur baudą (el. b., I t., b. l. 22–31).

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (el. b., I t., b. l. 10–20) ir prašo: 1) panaikinti 2018 m. sausio 9 d. nutarimą byloje Nr. IN/8466/88/LT/17 (toliau – ir Nutarimas); 2) jei pirmasis prašymas nebūtų tenkintas, sumažinti byloje paskirtą baudą iki minimalios Įstatyme numatytos baudos; 3) atlyginti pareiškėjai išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Šalies argumentai

3. Paaiškino, kad atsakovo reikalavimas pateikti visą informaciją apie keleivį, esančią keleivio duomenų įraše (PNR, angl., passenger name records) (toliau – ir PNR duomenis) yra perteklinis, prieštaraujantis 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvai 2004/82/EB “Dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis” (toliau – ir Direktyva, API direktyva), nes Direktyvoje numatyta daug mažesnė keleivių duomenų apimtis. Įstatymu nustatyta duomenų saugojimo trukmė yra ženkliai ilgesnė nei numatyta Direktyvoje. Tai prieštarauja Direktyvos tikslams ir esmei, kurie yra aiškiai, nedviprasmiškai nurodyti direktyvos tekste. Direktyva į nacionalinę teisę perkelta neteisingai. Direktyvos nuostatos, kurių pagrindu priimtas skundžiamas Nutarimas, yra imperatyvaus pobūdžio, pakankamai aiškios ir tikslios. Direktyvos nuostatomis asmenims suteikiamos tam tikros teisės, t. y. teisė perduoti direktyvos reikalaujamą, bet ne platesnio pobūdžio informaciją direktyvoje nustatytais terminais ir tvarka, kuriai prieštarauja Lietuvos reguliavimas. Todėl tokiu reguliavimu pagrįstas Nutarimas naikintinas. Bylos nagrinėjimo metu, įvertinęs atstovo žodžiu pateiktą prašymą, Policijos departamento atstovas nustatė, kad pranešimas apie Įstatymo pažeidimą ir bylos nagrinėjimą vežėjui buvo nusiųstas Įstatymo nustatytu būdu ir terminais. Tačiau pareiškėja pažymi, jog vežėjas Ryanair yra didžiulė įmonė, todėl siunčiant pranešimus tik oficialiuoju Ryanair registracijos adresu, nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė būti tinkamam informuotai. Nors posėdžio metu buvo prašoma paskirti mažesnę nei vidutinė baudą, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakovas į jas neatsižvelgė. Pareiškėjos manymu, jai paskirta bauda yra per didelė. Vežėjas bendradarbiavo su Policijos departamentu, padėjo išaiškinti galimą pažeidimą, pasitelkė atstovus bylos nagrinėjimui, todėl šie veiksmai laikytini vežėjo pagalba atliekant tyrimą. Atsakovas niekaip neinformavo vežėjo apie privalomumą teikti keleivių, atvykstančių iš ne ES valstybių duomenis pagal Direktyvą, nedavė pakankamai laiko jam pritaikyti duomenų bazių ir atlikti kitų veiksmų, kad būtų užtikrintas duomenų pateikimas laiku ir tarp šalių suderintomis priemonėmis, saugus duomenų perdavimas, vežėjo informacinių sistemų pritaikymas prie tinkamų sistemų.

3.1 Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Policijos departamentas nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (el. b., II t., b. l. 1–10) paaiškino, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas vykdant Įstatymą, kuris įgyvendina ne vieną pareiškėjo nurodytą Direktyvą, bet iš viso keturias Europos Sąjungos direktyvas, kurios visos yra susijusios, persidengiančios ir skirtos vežėjų veiklai reguliuoti. Galiojančios direktyvos privalo būti aiškinamos sistemingai, atsižvelgiant į pagrindinius teisės principus, be kita ko ir į principą, kad vėlesnė taisyklė keičia ankstesnę taisyklę. Vėlesnė direktyva, o konkrečiai Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (toliau – ir PNR direktyva), kurios I priede yra detalizuojama, kokius duomenis turi teikti vežėjai, apėmė ir ankstesnės 2004/82/EB direktyvos, kuri dar kitaip vadinama API direktyva, reikalaujamus pateikti duomenis. Direktyvos gali persidengti, viena kitą papildyti, praplėsti, todėl nagrinėjant ginčo pažeidimą, būtina vertinti visus tuo metu galiojusius reikalavimus vežėjui, sistemingai analizuoti direktyvų nuostatas. API direktyva ir PNR direktyva nustato pareigą vežėjams teikti tuos pačius keleivių duomenis, kurie yra vadinami API duomenimis, ir kurie vežėjų yra saugomi ir tvarkomi tose pačiose keleivių išvykimo kontrolės sistemose. Skirtumas yra tas, kad PNR direktyva numato pareigą teikti papildomai, be API direktyvoje numatytų duomenų kategorijų, dar daugiau duomenų kategorijų, t. y. API direktyvoje numatytas duomenų kategorijas ir papildomai kitas duomenų kategorijas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymų leidėjas pagrįstai nusprendė, kad abi šios direktyvos yra perkeliamos tuo pačiu Įstatymu ir šie duomenys tvarkomi vienoje Keleivių duomenų įrašų informacinėje sistemoje. API ir PNR direktyvų nustatomas skirtingas keleivių duomenų tvarkymo režimas, duomenų saugojimo terminas ir kt. yra realizuojami techninėmis priemonėmis Keleivių duomenų įrašų informacinės sistemos funkcionalumais suteikiant atitinkamas prieigas prie skirtingų duomenų kategorijų skirtingiems subjektams, atsižvelgiant į jiems teisės aktų nustatytus įgaliojimus tvarkyti duomenis. Įstatymo leidėjo pasirinktas modelis, kai API ir PNR duomenys tvarkomi toje pačioje sistemoje techniškai užtikrinant skirtingą duomenų tvarkymo režimą, yra Europos Komisijos pripažintas gerąja praktika. Nagrinėjant Įstatymo I priedo reikalavimus pateikti informaciją pareiškėjas atsižvelgia tik į API direktyvos reikalavimus ir nevertina kitomis direktyvomis nustatytų įpareigojimų vežėjui. Aptariamu atveju aktuali Įstatymo redakcija (galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) reikalavo pateikti santykinai mažos apimties duomenis. Šie duomenys didžiąją dalimi turėjo būti teikiami ir pagal API direktyvą. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė apskritai jokių reikalaujamų duomenų, t. y. nepateikė nei pagal API direktyvą reikalaujamų duomenų, nei pagal PNR direktyvą reikalaujamų duomenų, nei pagal Įstatymą reikalaujamų duomenų, taigi nevykdė savo pareigos jokia apimtimi. Vien šiuo metu yra išnagrinėta mažiausiai 20 bylų dėl to, kad pareiškėjas nevykdo Įstatymo nuostatų ir neteikia Įstatymo reikalaujamų duomenų jokia apimtimi. API direktyva suteikia valstybėms narėms diskreciją nusprendžiant dėl duomenų saugojimo terminų. Pareiškėjos atstovo pasirinktas selektyvus teisės normų skaitymas galėjo suklaidinti pareiškėją ir gali suklaidinti teismą, todėl šia apimtimi pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Įstatymo 23 straipsnis numato pareigą pranešti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką registruotu paštu proceso šalies buveinės adresu prieš 14 darbo dienų. Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba išsiuntė šiuos dokumentus dar anksčiau, įvertinusi pašto keliavimo trukmę. Siekdamas efektyvesnio proceso, atsakovas pareiškėjui iš karto pateikė dokumento vertimą į anglų kalbą. Pareiškėjos pateikiamos aplinkybės, kad įmonė yra didelė, joje dirba daug darbuotojų ir pan., yra laikytinos nereikšmingomis. Pranešimo įteikimas pareiškėjos darbuotojui yra pripažįstamas tinkamu pranešimo įteikimu, bylos šalis pati yra atsakinga už efektyvų informacijos judėjimą įmonės viduje. Pareiškėjos skunde nurodomas kitas adresas, kuriuo pareiškėja norėtų gauti korespondenciją dėl keleivių duomenų teikimo iki 2017 m. lapkričio 29 d. pranešimo išsiuntimo dienos nebuvo pateiktas atsakovui nei Įstatymo 23 str. 3 d. nustatyta rašytine forma, nei kitokiu būdu. Jis buvo pateiktas vežėjo atstovo raštu 2017 m. gruodžio 20 d. Jokių aktyvių pareiškėjos veiksmų, kuriais būtų siekiama suteikti pagalbos atliekamam pažeidimo tyrimui nustatyta nebuvo. Priešingai, pareiškėja trukdė tyrimui ir procesui, nes tyčia klaidino atsakovą ir vilkino procesą, teigdama, kad negavo oficialių įspėjimų dėl atsakomybės taikymo ir procesinių dokumentų. Atstovo pasitelkimas bylos nagrinėjimui nėra laikytinas pagalba tyrimui, kadangi atstovas nesiėmė jokių veiksmų ir nesuteikė jokios papildomos informacijos, kas galėtų padėti tyrimui. Pareiškėja klaidina teigdama, kad iš ankstesnės komunikacijos oficialiais raštais, elektroniniu paštu ir vykusių susitikimų metu nesuprato apie tai, kad pareiga teikti Įstatymo numatytus keleivių duomenis kyla iš abiejų, API ir PNR, direktyvų. Šis aspektas bei faktas, kad Įstatymo sąvoka „keleivių duomenys“ apima tiek API ir PNR direktyvoje numatytus duomenis yra aiškiai apibrėžta teisės aktuose bei buvo nuolat akcentuojama viso susirašinėjimo ir bendravimo su vežėjais metu. Nepaisant visų Policijos departamento pastangų, kurias įrodo anglų kalba vykdoma aktyvi komunikacija oficialiais raštais ir elektroniniu paštu, pastangos organizuojant susitikimus ir vaizdo konferencijas, pareiškėja nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad pasiruoštų teikti duomenis teisės aktų nustatytu būdu ir tvarka, vilkino sutarimą dėl konkrečių terminų ir konkrečių informacinių sistemų suderinimo darbų pradžios. Pareiškėjos vilkinimą įrodo faktas, kad konkretūs darbai dėl sistemų suderinimo ir duomenų teikimo buvo pradėti tik nuo to momento, kai pareiškėjai tapo žinoma apie jos atžvilgiu taikomą atsakomybę. 2017 m. gruodžio 13 d. vykusios vaizdo konferencijos metu su pareiškėjos atstovais buvo sutarta dėl abiem šalims tinkamo duomenų teikimo būdo – IBM MQ protokolu duomenų teikimo formato bei tolesnių veiksmų sistemoms suderinti. Mažiau nei per mėnesį nuo paskutinės vaizdo konferencijos dienos pareiškėjos ir Policijos departamento informacinių technologijų specialistai atliko beveik visus reikalingus duomenų teikimo testavimo ir informacinių sistemų suderinimo darbus. Apie privalomumą teikti atvykstančių iš ne ES valstybių narių keleivių duomenis pareiškėja sužinojo vėliausiai 2016 m. lapkričio mėn., o tai savo ruožtu paneigia pareiškėjos prielaidą, kad dėl to jai nebuvo suteikta pakankamai laiko pritaikyti duomenų bazes ir atlikti kitus veiksmus, kad galėtų tinkamai ir laiku pasirengti teikti keleivių duomenis. Iki šiol pareiškėja nepateikė pilnai užpildyto, oficialaus pranešimo, kuriame būtų tinkamai, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir forma oficialiai pareiškusi apie pasirenkamus duomenų teikimo būdus, formatus bei pateikusi kitą reikalaujamą informaciją, nors buvo ne kartą raginama tai padaryti vėliau vykusių vaizdo konferencijų metu ir komunikuojant elektroniniu paštu. Kadangi pareiškėja ne tik nepateikė oficialaus teisės aktų numatyto pareiškimo, bet susitikimų ir vaizdo konferencijų metu bei vykdant komunikavimą elektroniniu paštu iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos nuolat keitė nuomonę ir nepasisakė aiškiai dėl to, kokį duomenų teikimo formatą ir būdą pasirenka keleivių duomenų teikimui, todėl pareiškėjos argumentai dėl IATA Type B būdo (protokolo) naudojimo duomenų perdavimui yra nepagrįsti. Tai papildomai įrodo faktas, kad 2017 m. gruodžio 13 d. vaizdo konferencijos metu pareiškėjos atstovai pasirinko kitą nei IATA Type B duomenų teikimo būdą – IBM MQ protokolą. Abiejų šalių informacinių technologijų specialistai sėkmingai ištestavo IBM MQ sistemos funkcionalumus ir nuo 2018 m. sausio 11 d. „Ryanair“ pradėjo teikti kai kurių skrydžių keleivių duomenis.

4.1 Teismo posėdyje atsakovo atsovai prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies.

5. Šioje byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos 2018 m. sausio 9 d. priimto nutarimo Nr. IN/8466/88/LT/17, kuriame nustatyta, kad vežėjas Ryanair nepateikė bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius, ir tuo pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus, šiuo pagrindu pareiškėjai paskirta 4 200 Eur bauda (el. b., I t., b. l. 22–31).

6. Nustatyta, kad Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba 2017 m. lapkričio 29 d. įstatymo pažeidimo protokolu užfiksavo, kad vežėjas Ryanair Ltd., Ryanair DAC 2017 m. lapkričio 23 d. į Kauno oro uostą, Lietuvos Respublikoje, atskraidino 169 keleivius iš Eilato Ovdos oro uosto, Izraelio valstybės, tačiau nepateikė bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius. Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba 2017 m. lapkričio 29 d. įstatymo pažeidimo protokole konstatavo, kad šiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus (el. b., II t., b. l. 13–14).

6.1. Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba 2017 m. lapkričio 29 d. pranešimu dėl bylos nagrinėjimo Nr. 5-S-11340 informavo pareiškėją apie Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą ir bylos Nr. IN/08466/088/LT/17 nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodė susipažinimo su bylos medžiaga tvarką (el. b., II t., b. l. 12).

6.2. Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba 2018 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. IN/08466/088/LT/17, įvertinusi 2017 m. lapkričio 29 d. įstatymo pažeidimo protokolu užfiksuotas aplinkybes, vežėjui Ryanair paskyrė Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatytą keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų baudą (el. b., I t., b. l. 22–31).

7. Pareiškėja, nesutikdama su Valdybos konstatuotu Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimu, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti minėtą nutarimą, o šio reikalavimo netenkinus, sumažinti paskirtą 4 200 Eur baudą iki minimalios Įstatyme numatytos baudos dydžio. Teigė, kad Įstatyme įtvirtintu reglamentavimu yra netinkamai perkeltos API direktyvos nuostatos, todėl iš vežėjų reikalaujama pateikti platesnio pobūdžio informaciją nei numatyta API direktyvoje. Pareiškėja ginčijamo Nutarimo neteisėtumą taip pat grindžia aplinkybe, kad siunčiant pranešimus tik oficialiuoju Ryanair registracijos adresu, nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė būti tinkamai informuotai.

8. Atsakovas su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka, teigdamas, kad Įstatymų yra įgyvendinamos keturios direktyvos, reglamentuojančios vežėjų veiklą. Įstatymų perkeliamos API direktyva ir PNR direktyva nustato pareigą vežėjams teikti tuos pačius keleivių duomenis, be to, PNR direktyva numato pareigą teikti papildomai, be API direktyvoje numatytų duomenų kategorijų, dar daugiau duomenų kategorijų, t. y. API direktyvoje numatytas duomenų kategorijas ir papildomai kitas duomenų kategorijas. Teigia, kad aktuali Įstatymo redakcija (galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) reikalavo pateikti santykinai mažos apimties duomenis, teikiamus pagal API direktyvą. Nepaisant to, pareiškėja nepateikė apskritai jokių reikalaujamų duomenų, t. y. nei pagal API direktyvą reikalaujamų duomenų, nei pagal PNR direktyvą reikalaujamų duomenų, nei pagal Įstatymą reikalaujamų duomenų. Teismas pastebi, kad iš esmės pareiškėja fakto, kad ji nepateikė bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų neginčija, tačiau atsakovo reikalaujamus pateikti duomenis vertina kaip perteklinius, o paskirtą baudą tokio pobūdžio pažeidimui, kaip per didelę.

9. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01), kuris įtvirtina vežėjų ir transporto infrastruktūros valdytojų veiklos bendruosius principus, transporto infrastruktūros valdytojų teisinį statusą, jų santykius su transporto infrastruktūros savininkais bei naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, saugaus eismo užtikrinimo ir kitų su transporto veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus. Pagal Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalį, vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki tvarkaraštyje numatyto skrydžio laiko ir iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, bet ne vėliau negu pradedamas skrydis, privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytam įgaliotam padaliniui neatlygintinai elektroninių ryšių priemonėmis pateikti šio Įstatymo 1 priede nurodytus bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius. Įgaliotas padalinys pagal Įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalį, yra Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu įgaliota policijos įstaiga ar jos struktūrinis padalinys, taigi šiuo atveju, pareiškėja nurodytus duomenis privalėjo pateikti atsakovui Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

10. Vertinant pareiškėjos teiginius dėl prašomų pateikti duomenų apimties, aktualūs Įstatymo 1 priede nurodyti bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenys, kuriuos vežėjas privalo pateikti. Vežėjui įtvirtinta pareiga Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikti: Keleivių duomenis (kiekvieno keleivio): 1) keleivio duomenų įrašo (PNR) unikalus kodas; 2) vardas (vardai), pavardė (pavardės), gimimo data, lytis; 3) pilietybė; 4) vizos ar kito dokumento, pagrindžiančio galimybę būti šalyje, duomenys (tipas, numeris, išdavimo data, išdavimo įstaiga, galiojimo pabaigos data); 5) kelionės dokumento duomenys (tipas, numeris, išdavusi valstybė, galiojimo pabaigos data); 6) kontaktinio adreso duomenys (valstybė, gyvenamoji vietovė, gatvė, namo numeris, buto numeris, pašto kodas); 7) kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono numeris); 8) keleivio registravimo laikas, įlipimo į lėktuvą būsena (neatvyko, atvyko); Bilietų duomenis (kiekvieno bilieto): 1) bilieto numeris; 2) bilieto rezervavimo arba patvirtinimo data, bilieto klasė; 3) skrydį vykdantis faktinis oro vežėjas (pavadinimas, kodas); 4) skrydžio duomenys (numeris, išvykimo data, atvykimo data, informacija, iš kur arba į kur vykdomas skrydis (galutinis tikslas), iš kur arba į kur vykdomas skrydis (tarpinis tikslas), atvykimo ir išvykimo neatitikimas).

11. Analizuojant ar Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys, kuriuos reikalaujama pateikti iš vežėjo, yra nepertekliniai ir atitinka API direktyvos ir PNR direktyvos nuostatas, teismas pastebi, kad Įstatymu yra įgyvendinama tiek API direktyva, tiek PNR direktyva. Taigi Įstatymo įtvirtinti reikalavimai dėl bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų pateikimo gali apimti abiejuose nurodytose direktyvose įtvirtintus keleivių duomenis. Pagal PNR direktyvos I priedą „Oro vežėjų renkami keleivio duomenų įrašo duomenys“, atsakovas turėjo teisę reikalauti visų Įstatymo 1 priede nurodytų bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų. Pažymėtina, kad PNR direktyvos I priede nurodyti privalomi pateikti duomenys apima ir tą informaciją, kurią, vežėjai privalo pateikti pagal API direktyvos 3 straipsnio 2 dalį, todėl teigti, kad iš pareiškėjos buvo reikalaujama pateikti perteklinius duomenis, nėra teisinio pagrindo.

12. Nors pareiškėja teigia, kad Įstatymo 19¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta duomenų saugojimo trukmė yra ženkliai ilgesnė nei numatyta direktyvoje, todėl Nutarimas šiuo aspektu taip pat laikytinas neteisėtu, teismas su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka. Įstatymo 19¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog šio Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtoje informacinėje sistemoje ir saugomi 5 metus. Šio Įstatymo 1 priedo 1.2, 1.4, 1.5 papunkčiuose ir 3 punkte nurodyti duomenys po 6 mėnesių nuo jų įrašymo į informacinę sistemą yra nuasmeninami ir užmaskuojami, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra naudojami konkrečiais teroristinių ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Oro vežėjo pateikti šio Įstatymo 1 priede nenumatyti ypatingi ir kiti asmens duomenys informacinėje sistemoje nedelsiant ištrinami.

13. Teismas akcentuoja, kad pagal API direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, keleiviams įvažiavus į šalį šios institucijos panaikina duomenis per 24 valandas po perdavimo, nebent duomenų reikia vėlesniems už asmenų ties išorinėmis sienomis patikrinimą atsakingų institucijų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal nacionalinius teisės aktus ir taikant Direktyvos 95/46/EB duomenų apsaugos nuostatas. Be to, valstybės narės taip pat gali naudoti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmens duomenis teisės aktų vykdymo tikslais. Kaip matyti, API direktyvoje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia diskrecijos teisę naudoti vežėjo pateiktus duomenis jei to būtinybė kyla iš nacionalinių teisės aktų. Teismas pastebi, kad pagal PNR direktyvos, kuri taip pat įgyvendinama Įstatymu, 12 straipsnio 1 bei 2 dalis, valstybės narės užtikrina, kad PNR duomenys, kuriuos oro vežėjai pateikė informacijos apie keleivius skyriui, būtų saugomi informacijos apie keleivius skyriaus duomenų bazėje penkerių metų laikotarpį po jų perdavimo valstybės narės, į kurios teritoriją arba iš kurios teritorijos vykdomas skrydis, informacijos apie keleivius skyriui. Tuo tarpu pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui po duomenų perdavimo, visi PNR duomenys nuasmeninami užmaskuojant. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Įstatyme įtvirtinant duomenų saugojimo terminus yra atkartojamos PNR direktyvos nuostatos, todėl teigti, kad vežėjų pateiktus duomenis atsakovas saugo per ilgai, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

14. Nors pareiškėja teigia, kad Nutarimas naikintinas, nes visi atsakovo pranešimai siųsti ne pareiškėjos prašytu, o kitu adresu, teismas tu tokiais pareiškėjos teiginiais taip pat nesutinka. Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą nustatyta, kad Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba 2017 m. lapkričio 29 d. pranešimu dėl bylos nagrinėjimo Nr. 5-S-11340 informavo pareiškėją apie Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą ir bylos Nr. IN/08466/088/LT/17 nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodė susipažinimo su bylos medžiaga tvarką. Šis pranešimas išsiųstas pareiškėjai adresu Ryanair DAC, Dublin office, Airside Business Park, Swords, Dublin (el. b., II t., b. l. 12). Pranešimas apie Įstatymo reikalavimų pažeidimų bylos Nr. IN/08466/088/LT/17 nagrinėjimą, pridedant Įstatymo pažeidimo protokolo kopiją, 2017-11-30 taip pat išsiųstas elektroninio paštu adresais: dalya@ryanair.com, siwinskaa@ryanair.com, customerqueries@ryanair.com, pastora@ryanair.com, , szyfferk@ryanair.com, (el. b., II t., b. l. 15–16). Iš pareiškėjo atstovo T. V. 2017 m. gruodžio 20 d. gautas elektroninis laiškas, kuriuo atstovas prašo visus su pareiškėjo nagrinėjamomis bylomis susijusius dokumentus siųsti adresu A. M. P., Ryanair DAC, Enterprise House, 2nd Floor, Bassingbourn Road, London Stansted Airport, Essex CM224 1QW (el. b., II t., b. l. 17). Teismas pastebi, kad A. M. P. dar 2016 m. spalio 20 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą, prašydama įtraukti jos kontaktinius duomenis, nes ji yra atsakinga už ryšius su institucijomis API ir PNR klausimais (el. b., II t., b. l. 27–28). Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai išsiuntė bylos Nr. IN/08466/088/LT/17 medžiagą pareiškėjos registruotos buveinės adresu, o taip pat pareiškėjos atstovės A. M. P. dar 2016 m. spalio 20 d. nurodytu kontaktiniu elektroninio pašto adresu pastora@ryanair.com. Tokie atsakovo veiksmai atitiko Įstatymo 23 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytą pranešimo apie bylos nagrinėjimą tvarką. Todėl teigti, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą nėra teisinio pagrindo.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos 2018 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. IN/8466/88/LT/17, kuriuo nustatyta, kad vežėjas Ryanair nepateikė bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius, ir tuo pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir vežėjui Ryanair paskirta 4 200 Eur bauda, toje apimtyje, kurioje konstatuotas pareiškėjos padarytas pažeidimas, yra teisėtas bei pagrįstas. Pareiškėja buvo tinkamai informuota apie bylos dėl Įstatymo pažeidimo nagrinėjimą, atsakovas pagrįstai iš pareiškėjos reikalavo pateikti Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas šiuos duomenis ketino turėti savo žinioje per ilgai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjos teiginiai dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo šiais aspektais atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl paskirtos baudos dydžio

16. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu policijos įstaiga nustato, jog šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas vežėjas nepateikė arba pateikė ne visus ar neteisingus šio Įstatymo 1 priede nurodytus duomenis arba juos pateikė vėliau negu nustatyta šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje, tokiam vežėjui skiriama nuo trijų tūkstančių šimto aštuoniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių dviejų šimtų keturiolikos eurų bauda už kiekvieną skrydį, kuriuo buvo vežami keleiviai.

17. Įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja sankcijų vežėjams už šio Įstatymo pažeidimus taikymą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas pagal sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma: 1) vežėjo pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar policijos įstaigai atliekant šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą; 2) tai, kad šio Įstatymo reikalavimų pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos (Įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma: 1) vežėjo kliudymas Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar policijos įstaigai atlikti šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą; 2) tai, kad šio Įstatymo reikalavimų pažeidimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija. Ginčijamu nutarimu atsakovas vertino, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjos atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, todėl paskyrė pareiškėjai baudos vidurkį, t. y. 4 200 Eur dydžio baudą. Pareiškėja, ginčydama atsakovo paskirtos baudos dydį, nurodė, kad paskirta bauda yra per didelė, nes pareiškėja bendradarbiavo su Policijos departamentu, padėjo išaiškinti galimą pažeidimą, pasitelkė atstovus bylos nagrinėjimui, todėl šie veiksmai laikytini pagalba atliekant tyrimą ir vertinti kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

18. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog griežtų sankcijų už teisės pažeidimus įtvirtinimas savaime (neįvertinus tam tikro teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių) negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus tam tikram teisės pažeidimui, tačiau konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2008-01-21 nutarimus). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).

19. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2017 m. spalio 18 d. elektroniniu paštu priminė pareiškėjai apie Lietuvos teisinį reguliavimą, pagal kurį visi oro vežėjai įpareigojami perduoti keleivių duomenis į Lietuvos keleivių duomenų informacinę sistemą. Atsakovas 2017 m. spalio 17 d. raštu Nr. 5-S-9821 informavo pareiškėją, kad iki 2017 m. spalio 31 d. nesiėmus jokių veiksmų, jis bus priverstas taikyti Įstatymo 20 straipsnyje numatytą atsakomybę. Atsakovas papildomai 2017 m. spalio 27 d. el. paštu informavo pareiškėją apie privalomus pateikti duomenis, nes Ryanair nuo 2017 m. spalio 29 d. pradės vykdyti išorinius skrydžius į Izraelį (el. b., II t., b. l. 87). Pagal atsakovo pateiktus dokumentus matyti, kad pareiškėja duomenis, kuriuos ją pateikti įpareigoja Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalis pateikė atsakovui tik 2018 m. kovo 2 d. Teismo vertinimu, nors pareiškėja įvykdė Įstatymo 191 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir vykdydamas skrydžius į Izraelį nepateikė privalomų duomenų apie keleivius bei bilietus, vis tik vertintinas paskirtos baudos dydžio teisėtumo klausimas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos atstovė A. M. P. buvo paskirta kaip atsakinga už ryšius su institucijomis API ir PNR klausimais, ji reguliariai bendradarbiavo su atsakovu dėl nurodytų duomenų teikimo, tačiau vis tik duomenys laiku pateikti nebuvo. Tarp vežėjo ir atsakovo vyko susitikimai, vaizdo konferencijos, buvo kontaktuojama elektroniniu paštu. Pareiškėjos teigimu, jai nebuvo suteikta pakankamai laiko techniškai išspręsti duomenų teikimo galimybes, kitose valstybėse duomenys buvo teikiami naudojant „Type B“ informacinę sistemą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Policijos departamentas kontaktavo su pareiškėja dėl API ir PNR duomenų teikimo techninių galimybių vaizdo konferencijos būdu 2017 m. gruodžio 13 d., pokalbio metu buvo sutarta dėl kito nei IATA Type B duomenų teikimo būdo – IBM MQ protokolo. Teismas šiuos pareiškėjos veiksmus vertina kaip siekį bendradarbiauti su institucija ir tai vertina kaip pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurio pagrindu paskirta bauda turėtų būti mažinama nuo vidurkio iki minimalios baudos dydžio.

20. Taigi teismas išanalizavęs aktualų Transporto veiklos pagrindų įstatymo įtvirtintą teisinį reguliavimą, taip pat pareiškėjos pozityvius veiksmus šalinant teisės akto pažeidimus, teisingumo ir proporcingumo principus, konstatuoja, jog atsakovo 2018 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. IN/8466/88/LT/17 yra pagrįstas, tačiau juo paskirta 4 200 Eur dydžio bauda yra per didelė padarytam pažeidimui. Todėl pareiškėjos Ryanair DAR skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos 2018 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. IN/8466/88/LT/17 keistinas dalyje, nutarimu paskirtąją baudą sumažinant iki minimalios 3 186 Eur baudos dėl nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, toks baudos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjos padarytam pažeidimui.

Dėl prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

21. Pareiškėja prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) priimti prejudicinį sprendimą dėl duomenų apimties pagal Direktyvą 2004/82/EB ir Direktyvą 95/46/EB taip pat dėl nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų ilgesnių duomenų saugojimo terminų.

22. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

23. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 str. 1 d. nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai ESTT gali priimti prejudicinį sprendimą. Šioje normoje įtvirtinta, kad ESTT jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: a) Sutarčių išaiškinimo; ir b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Remiantis ESVS 267 str. 2 d., tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti ESTT priimti dėl jo prejudicinį sprendimą. Taigi kreipimasis į ESTT, esant reikalui, yra galimas Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

24. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į ESTT yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į ESTT su tam tikru paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės dėl taikomos Europos Sąjungos teisės aiškinimo). Tai reiškia, kad proceso dalyviai gali pateikti teismui savo argumentus ir išdėstyti savo poziciją dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, tačiau tai savaime neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo tenkinti tokį proceso dalyvio prašymą. Nagrinėjamos bylos atveju teismui nekyla abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

25. Pareiškėja taip pat prašo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, kad ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi išlaidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė įrodymų teismui išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, tačiau tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant tai, šis pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos Ryanair DAC skundą tenkinti iš dalies.

Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos 2018 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. IN/8466/88/LT/17 pakeisti dalyje, nutarimu paskirtąją baudą sumažinant iki minimalios 3 186 Eur baudos.

Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas