- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- AN2-150-300/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00043-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pažeidėjas
- R. K.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėja E. V. 2019 m. balandžio 12 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-425-2019, kuriuo R. K. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 70 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. kovo 21 d. 15.07 val. Livonijos gatvėje, Joniškio mieste, ties pastatu Nr. 21, vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punktą.
2. R. K. padavė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, prašydamas jį panaikinti (b. l. 1–2), tačiau Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2019 m. liepos 11 d. nutartimi atmetė jo skundą ir Institucijos 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą paliko nepakeistą. (b. l. 38–41)
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. (b. l. 44–46, 49–51)
3.1. Skunde nurodoma, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymus, kai nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką. Sprendžiant šį klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pareiga įrodyti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą. Asmeniui, kurį yra norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą. Nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog automobilio vairuotojas dešinę ranką yra pridėjęs prie ausies, nes vien rankos pridėjimas prie ausies savaime nereiškia, jog kalbamasi mobiliuoju telefonu. Be to, ANK 417 straipsnio 3 dalyje nenumatyta atsakomybė už rankos laikymą prie ausies. Vaizdo įraše mobiliojo telefono net nematyti, todėl įrašas nepatvirtina, jog R. K. naudojasi mobiliojo ryšio telefonu. Šis vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina policijos pareigūnų parodymų, kurie neva matė R. K. kalbantį telefonu. Nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių pareigūnų parodymus, susidaro įspūdis, jog abu policijos pareigūnai nuolat stebi vairuotojus ir žiūri, ką pastarieji daro automobilio salone, o R. K. pamatęs policijos pareigūnus, toliau kalbasi mobiliuoju telefonu. Tokie pareigūnų argumentai neatlaiko net minimaliausios kritikos, nes iš esmės tiesioginė pareigūnų užduotis stebėti eismą, tačiau jokiu būdu ne R. K..
3.2. Skunde pažymima, kad R. K. administracine tvarka nebaustas, nors Institucija buvo surašiusi ne vieną administracinių nusižengimų protokolą. Institucijos pareigūnai persekioja R. K., surašo objektyviais duomenimis nepagrįstus administracinius protokolus, kuriuos vėliau panaikina Šiaulių apygardos teismas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. R. K. kaltė įrodyta pareigūnų tarnybiniais pranešimais, administracinio nusižengimo protokolu ir kita bylos medžiaga. R. K. argumentai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip gynybinė pozicija. (b. l. 55)
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad jis vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl administracinį nusižengimą tyrusios Institucijos, jos pareigūnų šališkumo.
Dėl administracinio nusižengimo bylą tyrusios Institucijos pareigūnų (ne)šališkumo
6. Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai neteisėtai jį persekioja, nes praeityje ne kartą yra jam paskyrę administracines nuobaudas, kurias vėliau panaikino teismas. Taigi apeliaciniame skunde keliamas klausimas susijęs su viena iš tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad administracinio nusižengimo bylą tiriantis ir nagrinėjantis pareigūnas būtų nešališkas. Ši esminė garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, ANK 576 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad administracinio nusižengimo tyrimas ir nagrinėjimas būtų atliekamas taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-699/2017 ir joje nurodyta eismų praktika) Siekiant konstatuoti objektyvųjį šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl institucijos, tiriant administracinį nusižengimą, ar jos pareigūno šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios pareigūno suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus nusižengimo bylą tiriantis ir nagrinėjantis pareigūnas stokoja nešališkumo, kaltininko požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017)
7. Pastebėtina, kad R. K. nereiškė nušalinimų Institucijos pareigūnams tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Taip pat jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti Institucijos ar jos pareigūnų nešališkumu, nenurodė ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjant jo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo panaikinimo. Klausimą dėl Institucijos pareigūnų galimo šališkumo R. K. iškėlė tik apeliaciniame skunde, tačiau pateikė abstraktaus pobūdžio argumentus ? policijos pareigūnai nepagrįstai jį baudžia. Visų pirma, policija yra institucija, turinti išimtinę teisę tirti ir nagrinėti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bausti kaltus asmenis (ANK 589 straipsnio 49 punktas, 590 straipsnis). Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad Institucijos 2018 m. balandžio 10 d. nutarimu R. K. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2018 m. kovo 21 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 0,47 prom. girtumas, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-300/2018 panaikino nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Susipažinus su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarimo motyvais matyti, kad administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta įvertinus specialisto išvadą apie R. K. kraujyje rastą etilo alkoholio koncentraciją. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančios specialisto išvados, kurioje nurodoma, jog R. K. kraujyje etilo alkoholio yra 0,36 prom., t. y. neviršija leistinos normos. Vien tai, kad vieną kartą policijos pareigūnai R. K. paskyrė administracinę nuobaudą, kurią vėliau panaikino apeliacinės instancijos teismas, savaime nerodo policijos pareigūnų šališkumo, nes įprasti priimami procesiniai sprendimai (kuriuos skundą padavęs asmuo vertina kaip jam nepalankius) savaime nerodo šališkumo. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67) Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai suabejoti policijos pareigūnų nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi. Todėl skundo argumentai dėl Institucijos, jos pareigūnų šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir R. K. kaltės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį
8. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, 11 punktas) Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai pripažino R. K. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamoje teismo nutartyje nuosekliai išdėstyti visi teismo posėdyje ištirti įrodymai, pateikta visų, o ne pavienių, byloje esančių įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos išvados. Sutiktina, kad vaizdo įraše užfiksuota, kad automobilio vairuotojas laiko ranką prie ausies, šiame vaizdo įrašo nematyti, ar asmuo rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną, tačiau įvertinus visumą byloje esančių įrodymų: policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes, vaizdo įrašą, R. K. mobiliojo ryšio operatoriaus pateiktus duomenis, policijos pareigūnų R. R. ir L. N. parodymus pirmosios instancijos teisme, vertintina, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad 2019 m. kovo 21 d. 15.07 val. R. K. vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. K. pateikė duomenis apie tai, kad jo vairuotame automobilyje įmontuota laisvų rankų įranga yra veikianti (b. l. 13, 14, 16), jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punktą, draudžiantį rankomis naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant motorinę transporto priemonę, nes PVM sąskaita faktūra bei AB „Šiaulių autoservisas“ pažyma buvo sudaryti 2019 m. gegužės 9 d., t. y. pradėjus daugiau nei mėnesiui po pažeidimo. UAB „Tele2“ pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 21 d. 15.06.09 val. iš R. K. priklausančio telefono buvo skambinta kitam asmeniui, ši pokalbis truko 64 sek. (b. l. 25, 26, 27) Tai reiškia, kad pokalbis truko iki 15.07.13 val. Kadangi vaizdo įraše yra užfiksuotas pažeidimo laikas yra 15.07 val., kad policijos pareigūnai R. R. ir L. N. ne tik tarnybiniame pranešime, bet ir duodami parodymus teisme patvirtino matę, kaip R. K. vairuodamas automobilį rankomis naudojasi telefonu (b. l. 18–21, 33–35), atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad vairuodamas automobilį jis tik buvo pakėlęs ranką prie ausies, kad tuo metu jis rankomis nesinaudojo mobiliuoju telefonu.
11. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė ANK 567, 569 straipsnių nuostatų, todėl R. K. pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apeliaciniame skundas atmestinas ir apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinio skundo ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.