Šiaulių apygardos teismo nutarimas

2018-07-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-141-300/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-07-26
Bylos Nr.
AN2-141-300/2018
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00086-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Pažeidėjas
R. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-141-300/2018Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00086-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10; 21.11.11 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria paliktas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. postinio A. L. 2018 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 62–ANR_N-453-2018 nepakeistas ir R. K. skundas netenkintas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

R. K. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. postinio A. L. 2018 m. balandžio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-453-2018 pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. R. K. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis 2018 m. kovo 31 d. apie 11.03 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,47 prom. (lengvas) girtumo laipsnis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.Nesutikdamas su minėtu nutarimu R. K. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams, prašydamas neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo vieniems metams arba sumažinti šį terminą vieneriems metams. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. birželio 5 d. nutartimi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2018 m. balandžio 10 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Administracine tvarka nubaustas asmuo R. K., nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartimi, pateikė skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, neskiriant 300 Eur dydžio baudos bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių terminui.Skunde apeliantas nurodo, kad teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, paremta prielaidomis, tinkamai neįvertinus byloje esančių aplinkybių, neatsižvelgus į reikšmingų aplinkybių visumą bei nuosekliai formuojamos teismų praktikos. Apeliantas savo skunde teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Taip pat pažymi, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį visiškai nevertino ir neatsižvelgė su skundu pateiktų R. K. charakterizuojančių duomenų svarbą ir nepagrįstai jų nepripažino išimtinėmis aplinkybėmis pagal ANK 34 straipsnio 5 dalies prasmę. Be to, nurodo, jog jo veiksmuose nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra baustas, R. K. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, charakterizuojamas ypač teigiamai, jam vairuotojo pažymėjimas yra būtinas siekiant užtikrinti mamos būtinus su sveikata susijusius poreikius bei vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbo paieškoms, siekiant greičiau įsidarbinti.Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. K. 2018 m. kovo 31 d., apie 11.03 val. vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,47 promilės girtumas. Iš 2018 m. balandžio 10 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus policijos pareigūno surašyto nutarimo Nr. 62-ANR N-453-2018, tampa akivaizdu, jog pats apeliantas neneigė šių aplinkybių, o nurodė, jog pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.Taip pat apeliantas savo pateiktame skunde nurodo, kad policijos pareigūnų surašytame nutarime nenurodoma kokiu įrenginiu buvo atliktas patikrinimas (procesinis veiksmas) ar panaudoto įrenginio paklaida. Nepateikta prietaiso metrologinė patikra.Skundu apeliantas nurodo, kad jis sutiko pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, kadangi žinojo, jog jaučiasi gerai, o be to prieš išvykstant jau buvo pasitikrinęs. Alkotesteris, anot apelianto, nutarime nurodytą promilių skaičių, t. y. (0,47) parodė tik iš trečio karto, todėl apeliantui kilo įtarimas dėl alkotesterio parodymų patikimumo. Pagal byloje esančią specialisto išvadą, matyti, kad yra kraujo tyrimas parodė kitą nei alkotesterio duomenys, mažesnį neblaivumą, t. y. 0,36 prom. Apeliantas ginčija ir duomenų nepakankamumą padarytam administraciniam nusižengimui tirti, t. y. administracinio nusižengimo byloje nėra apeliantą sustabdžiusių ir pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų. Apibendrindamas apeliantas pabrėžia, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada kai asmuo suvokia, kad jis tyčia vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus bei suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą nevairuoti transporto priemonės apsvaigus, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Teigia, kad nesutinka su padaryto administracinio nusižengimo padarymu ir kelia kaltės klausimą, t. y. R. K. pasitikrinęs blaivumą namie laikomu alkotesteriu, bei nejausdamas jokio pašalinio poveikio net neįtarė, jog neva automobilį vairuoja būdamas neblaivus ir gali “įpūsti”. Atskirai pasisakytina ir dėl 2018 m. kovo 31 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 6, kuriame nurodoma, jog R. K. išvaizda ir laikysena - normali, liežuvis apsinešęs gausiai. Kvėpavimas, pulsas, kraujospūdis normalus. Eina tiesiai, Rombergo padėtyje stabilus. Judesiai tikslūs. Voku, liežuvio nepastebėta, o pirštu virpėjimas nežymus. Vyzdžiai simetriški, elgesio nuotaika - įjaudinęs. Sąmoningumas - orientuotas laike, vietoje, savyje. Kalba rišli, atmintis gera, dėmesys koncentruotas, mąstymas nuoseklus, gestikuliavimas normalus. Apeliantas skundu prašo panaikinti skundžiamą 2018 m. birželio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą.Atsiliepimo į R. K. apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracine tvarka nubausto asmuo R. K., apeliaciniu skundu nesutikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl apelianto R. K. pripažinimo kaltu ir nubaudimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, teigia, kad R. K. automobilį vairavo būdamas blaivus, o policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis, anot apelianto, parodė klaidingus duomenis. Atlikus kraujo tyrimą, apeliantui buvo nustatytas mažesnė alkoholio koncentracija kraujyje, t. y. 0,36 prom.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos atskirai ir siedamas į visumą, konstatuoja, kad byloje esančių duomenų, neginčijamai paneigiančių šią apelianto versiją, nėra. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tai reiškia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. pirmosios instancijos teisme teigė automobilį vairavęs, tačiau nesijautė apsvaigęs, alkoholio kiekis neviršijo leistinos normos. Papildomai parodė, kad alkoholį vartoja retai, nes turi aukštą kraujospūdį (b. l. 26). Apelianto R. K. keliamą skundo argumentą ir jo parodymus, kad automobilį vairavo esant kraujyje leistinam alkoholio kiekiui, sustiprina ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 6, iš kurio matyti, kad R. K. VšĮ Joniškio ligoninėje įvykio dieną 11.48 val., t. y. nuo jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo praėjus 45 min, jau buvo atliktas bendras asmens būklės vertinimas bei užpildytas medicininės apžiūros aktas, kuriame nenurodyta išvada dėl asmens blaivumo, išsiunčiant į Toksikologijos laboratoriją tirti kraujo mėginį (b. l. 6). Specialisto išvadoje Nr. T-A 3256/2018(01) nurodyta, kad R. K. kraujyje etilo alkoholio rasta 0,36 prom. (b. l. 7).Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančios specialisto išvados ir joje nustatyto kraujo mėginio įvertinimo, nustatant mažesnį alkoholio kiekį kraujyje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje R. K. kraujo mėginys gautas tik 2018-04-05, t. y. tik penktą dieną po mėginio paėmimo, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad ši aplinkybė (vėlesnis nei numatyta objekto (kraujo) perdavimo terminas laboratorijai) nepriklausė nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valios, todėl ji ir negali būti vertinama pastarojo nenaudai.Tai, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo sertifikuotas ir turėjo galiojančią patikrą, pirmiau nurodytų duomenų visumos taip pat nepaneigia, ir šis duomuo neturi jokio pranašumo prieš kitus anksčiau išdėstytus ir išanalizuotus duomenis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta R. K. kaltę patvirtinančių įrodymų, o priešingai byloje esanti specialisto išvada su ištirtu kraujo mėginiu ir joje nustatytu mažesniu alkoholio kiekiu kraujyje nei alkotesterio patikrinimo metu, akivaizdžiai įrodo, kad alkoholio kiekis kraujyje yra leistinose normose, neviršijančiose minimalaus – 0,4 prom. (specialisto išvadoje nustatytas alkoholio kiekis kraujyje – 0,36 prom.), nuo kurios galima administracinė atsakomybė, todėl daroma išvada, kad R. K. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių administracinio nusižengimo teisena R. K. atžvilgiu yra nutrauktina, o Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartis, kuria paliktas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. postinio A. L. 2018 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 62–ANR_N-453-2018 nepakeistas, kuriuo R. K. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 300 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui, paliktas nepakeistas, naikintina. Kadangi administracinio nusižengimo teisena apelianto R. K. atžvilgiu yra nutrauktina, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų skunde nurodytų argumentų papildomai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartį, ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2018 m. balandžio 10 d. nutarimą, kuriuo R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį 300 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, ir administracinio nusižengimo teiseną R. K. atžvilgiu pagal administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Vidmantas Mylė