Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. Š., jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, atsakovui D. I.,

teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui D. I. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo; tretieji asmenys: A. T. ir G. I., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui vieną kartą artimai bendraujant ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. Š. (1 t., b. l. 6), kurios tėvas (duomenys neskelbtini)d. gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodytas.

Tėvystės faktui patvirtinti arba paneigti šioje byloje buvo paskirta DNR (genominė) ekspertizė. Atlikus DNR tyrimą, Valstybės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorija pateikė teismui Ekspertizės aktą Nr. ES 81/2020(01) (1 t., b. l. 117-120), kuriame yra padaryta išvada, kad D. I. yra V. Š. biologinis tėvas su 99,999999996 proc. tikimybe. Atsakovas D. I., atsižvelgdamas į DNR rezultatus, teismo posėdyje pripažino, kad jis yra biologinis vaiko tėvas.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal atliktą DNR ekspertizę D. I. su 99,999999996 proc. tikimybe yra V. Š. tėvas, atsakovas tėvystę vaiko atžvilgiu pripažįsta, todėl ieškinys yra tenkinamas nustatant, kad nepilnametės V. Š. biologinis tėvas yra D. I., o V. Š. yra D. I. dukra (CK 3.146 ir 3.148 straipsniai).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalių dukra V. Š. metu yra dviejų metų amžiaus, ji gyvena su savo motina. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su dukra gyvena iš Jonavos rajono savivaldybės nuomojamame būste, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 7). Atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes atsakovas vaiko nelanko ir prie jo išlaikymo neprisideda nuo vaiko gimimo. Ieškovė viena rūpinasi mažamete dukra, jos sveikata. Atsakovas šiuo metu yra suimtas, todėl ir fiziškai negali pasirūpinti vaiku, be to, kaip minėta jis vaiko nelankė ir su juo nesimatė faktiškai nuo vaiko gimimo, vaikas atsakovo nepažįsta, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo metu vaiko interesus geriau užtikrinti ir sudaryti geresnes sąlygas vaikui gyventi sveikai, saugiai ir tinkamai vystytis ir pan. gali ieškovė. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovo sutikimą, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, nepilnametės V. Š. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina, tai yra ieškove R. Š. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 180 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą dukrai, o atsakovas sutinka dėl 135 Eur dydžio materialinio išlaikymo teikimo.

CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 607 Eur (atskaičius mokesčius – 447,23 Eur).

Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės pateiktais bei VSDFV duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. Š. niekur nedirba, jai mokama socialinė pašalpa, kurios dydis nuo 2020 m. liepos 1 d. 261,25 Eur per mėnesį, išmoka vaikui, kurios dydis 100,23 Eur per mėnesį, taip pat 2020 m. gegužę jai buvo išmokėta 200 Eur vienkartinė išmoka vaikui, skirta COVID-19 pandemijos padariniams mažinti, ir 2020 m. liepos mėnesį buvo išmokėta 250 Eur tikslinė pašalpa. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdomo registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, ji su mažamete dukra gyvena iš Jonavos rajono savivaldybės nuomojame būste. Ieškovė papildomai privalo mokėti materialinį išlaikymą kitiems trims savo vaikams –kiekvienam po 90 Eur per mėnesį iki jų pilnametystės (pagrindas – Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartis). Ieškovės ir trečiojo asmens A. T. paaiškinimais nustatyta, kad ieškovę pastoviai materialiai remia jos mama ir sesuo A. T., kurių parama pasireiškia maisto produktų ir kitų materialinių daiktų vaikui pirkimu, pinigų paskolinimu. Faktiškai nuo vaiko gimimo momento (2018 m. rugsėjo 10 d.) ieškovei iš esmės vienai tenka pareiga išlaikyti mažametį vaiką.

VSDVF duomenimis ir atsakovo paaiškinimu nustatoma, kad atsakovas D. I. nedirba ir neturi jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, šiuo metu jis yra suimtas, taip pat atliko bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje už padarytą nusikaltimą.

Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu registruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų nėra.

Trečiojo asmens G. I. paaiškinimu, gimimo liudijimu ir gimimo įrašu (1 t., b. l. 110-111) nustatoma, kad atsakovas D. I. ir trečiasis asmuo G. I. turi du vaikus: K. I., gimusį (duomenys neskelbtini)., ir E. I., gimusią (duomenys neskelbtini), kurie yra nepilnamečiai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir atsakovo paaiškinimu nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose šiuo metu nagrinėjama civilinė byla pagal G. I. ieškinį atsakovui D. I. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kurioje bus sprendžiamas materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo klausimas, be to šioje byloje yra nurodyti septyni atsakovo kreditoriai, kurių atžvilgiu vykdomas išieškojimas 24 vykdomosiose bylose.

Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.

Ieškovės paaiškinimu ir pateiktomis Neįgalumo pažyma NL-3 Nr. 417 ir Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro informacija (1 t., b. l. 25-26) nustatoma, kad V. Š. buvo nukreipta į Vilniaus įgimtų širdies ydų kabinetą, jai buvo taikytas operacinis gydymas, nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2020 m. vasario 19 d. buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, tačiau pakartotinai neįgalumas nenustatytas ir šiuo metu reikalinga tik gydytojo tolesnė konsultacija, ieškovė su vaiku periodiškai turi vykti pas gydytojus.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė nurodo, kad ji vaiko maistui per mėnesį išleidžia – 150 Eur, drabužiams ir avalynei – 80 Eur, higienos reikmenims, sauskelnėms – 60 Eur, vaistams ir gydymui – 70 Eur, komunalinių mokesčių dalis – 30–40 Eur, išleidžia vaiko higienos, skalbimo priemonėms, lavinimo priemonėms.

Pažymėtina, kad augančiam mažamečiui vaikui būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaiko poreikių. Pateikti būtinų vaiko poreikių skaičiavimus patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, nes objektyviai nėra galimybės išsaugoti visų išlaidų patvirtinančių mokėjimo dokumentų.

Be to ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 180 Eur išlaikymo sumą, kuri yra mažesnė už Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio ½ dalį (224 Eur, atsižvelgiant į gaunamą sumą, atskaičius mokesčius). Konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo mažametei dukrai dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaiko minimalius poreikius.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, kad atsakovas, žinodamas apie jo atžvilgiu pareikštus reikalavimus, nepareiškė jokių prieštaravimų ir nepateikė teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima sumažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį, kad pats nuo vaiko gimimo vengė mokėti vaikui išlaikymą, teismas daro išvadą, kad nėra jokių objektyvių kliūčių mažinti ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad ieškovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus ar nustatytą neįgalumą byloje nėra. Ta aplinkybė, kad atsakovas dėl jo suėmimo (laisvės apribojimo) šiuo metu nedirba ir negauna pajamų, galinčių užtikrinti tinkamą materialinio išlaikymo teikimą, taip pat tai, kad atsakovas turi įsiskolinimų kreditoriams, nesudaro pagrindo mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį, nes atsakovo suėmimas yra sąlygotas ne objektyvių, o paties atsakovo neteisėtų veiksmų, be to nepilnamečio vaiko interesai šiuo atveju yra prioritetiniai kitų kreditorių interesų atžvilgiu. Ta aplinkybė, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, yra įvertinta nustatant priteistino išlaikymo dydį, mažesnį už nustatytą optimalų kriterijų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio ½ dalį).

Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į mažamečio vaiko (gimusio 2018 m. rugsėjo 10 d.) amžių ir jo poreikius bei interesus, į abiejų šalių pareigą išlaikyti po kelis nepilnamečius vaikus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš atsakovo D. I. priteisti išlaikymą nepilnametei V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 180,00 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo momento 2020 m. gruodžio 22 d. iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai R. Š..

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 560,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. birželio 1 d. Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Teismas šioje byloje nustatė, kad atsakovas materialinio išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui neteikia nuo vaiko gimimo momento 2018 m. rugsėjo 10 d. Vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad šiuo teismo sprendimu materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis yra priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo momento, taip pat atsižvelgiant į nustatyto mėnesinio išlaikymo dydį (180 Eur), remiantis CK 3.200 straipsniu, iš atsakovo yra priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas dukrai V. Š., po 180 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje (2020 m. gruodžio 22 d.), t. y. už 2 metų 3 mėnesių ir 12 dienų laikotarpį – 4 932 Eur (180 Eur x 27 mėn.12 d. = 4 932 Eur).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškovė, prašo nenustatyti atsakovo bendravimo su dukra ribojimų. Atsakovo buvimo vieta bei jo užimtumas teismui nežinomi, todėl nustatyti konkrečią ir detalią atsakovo ir jo mažametės dukros bendravimo tvarką šiuo atveju netikslinga. Ginčo šiuo klausimu byloje nėra, todėl tenkinamas ieškovės prašymas nenustatyti atsakovo bendravimo su dukra ribojimų. Šalims išaiškintina, kad ateityje kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kiekviena iš šalių turės teisę ir galimybę kreiptis su atitinkamu ieškiniu į teismą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-2034-7876 ir 2020 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-20-P-2295-7142 (pratęsimas) (1 t., b. l. 4, 2 t., b. l. 24) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje: 312 Eur advokato padėjėjo darbo užmokestis ir 229,70 Eur kitos išlaidos (už atliktą DNR ekspertizę), iš viso – 541,70 Eur (pagal 2020 m. gruodžio 1 d. pažymą Nr. (12.33)PT-5949; 2 t., b. l. 39). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina valstybei 541,70 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, taip pat priteistina 165 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje (iš jo: 100 Eur ieškinio dalyje dėl tėvystės nustatymo ir 65 Eur dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 32,56 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 ir 3.194 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99, 259-260, 265 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini)., biologinis tėvas, o V. Š. yra D. I. dukra.

Nustatyti nepilnametės V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki V. Š. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise V. Š. įstatyminiam atstovui – motinai R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), 4 932 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt du eurus) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). iki 2020 m. gruodžio 21 d.

Atsakovo D. I. bendravimo su nepilnamete dukra V. Š. ribojimo nenustatyti.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 541,70 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 70 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-2034-7876, 2020 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-20-P-2295-7142 ir 2020 m. gruodžio 1 d. pažymą Nr. (12.33)PT-5949 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5630).

Priteisti valstybei iš atsakovo D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 197,56 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 56 centus) kitų bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti jį elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.