- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-749-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09603-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- mažoji bendrija „Efektyvi praktika“, uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, Estijoje registruota įmonė „PlusPlus Capital“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-972-1089/2024 pagal pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens A. K. bankroto administratorės E. G. prašymą patvirtinti fizinio asmens A. K. mokumo atkūrimo planą, suinteresuoti asmenys byloje: mažoji bendrija „Efektyvi praktika“, uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, Estijoje registruota įmonė „PlusPlus Capital“ AS.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjui A. K. iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjo bankroto administratorė E. G. pateikė prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens 2023 m. gruodžio 7 d. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad kreditoriai nepritarė pareiškėjo mokumo atkūrimo planui. Tokį sprendimą kreditoriai motyvuoja per didelėmis būtinosiomis pareiškėjo išlaidomis, kurios sudaro 1 500 Eur per mėnesį. Tačiau būtinosios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas vienas išlaiko šeimą, du mažamečius vaikus, šeima nuomojasi būstą. Taigi kreditorių pastabos yra nepagrįstos.
3. Suinteresuotas asmuo „PlusPlus Capital“ AS prašė netvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano. Nurodė, kad pareiškėjo išsinuomoto buto nuomos kaina yra pakankamai aukšta. Dviejų kambarių nuomos kaina Vilniuje prasideda nuo 350 Eur per mėnesį. Taip pat yra nepagrįstos plano projekte nurodytos 200 Eur dydžio išlaidos komunalinėms paslaugoms. Prie vaikų ir namų ūkio išlaikymo turi prisidėti ir pareiškėjo sutuoktinė. Pareiškėjas neturi pareigos išlaikyti savo sutuoktinės. Būtiniesiems poreikiams tenkinti yra pakankama teismo nustatyta 1 133 Eur per mėnesį suma.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ nesutiko su pareiškėjo būtinųjų išlaidų dydžiu. Išlaidos buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams turėtų būti dalinamos tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės. Protinga būtinųjų mėnesinių išlaidų suma būtų 1 275 Eur.
5. Suinteresuotas asmuo MB „Efektyvi praktika“ nurodė, kad, jeigu būtų patvirtintas mokumo atkūrimo planas, bankrutuojantis asmuo savo skoloms dengti skirtų vos apie 26,10 procentus pajamų. Toks dydis pažeistų kreditorių interesus ir neužtikrintų teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pareiškėjas neturi pareigos išlaikyti savo sutuoktinės, ji taip pat turi lygia dalimi prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Iš mokumo atkūrimo plane nurodytos pareiškėjo pragyvenimui reikalingos sumos detalizacijos aišku, kad išlaidos drabužiams ir avalynei nepagrįstai priskirtos einamosioms. Nėra pateikta įrodymų apie pareiškėjo išlaidas komunaliniams mokesčiams naujoje gyvenamojoje vietoje. Taip pat iš plano neaišku, ar 100 Eur sumažinta nuomos ar komunalinių išlaidų suma. Nors pareiškėjas išsinuomojo butą, tačiau pagal banko sąskaitos išrašo duomenis jis toliau moka komunalines išlaidas už tėvams priklausantį būstą, taip pat lankosi parduotuvėje, esančioje prie tėvų namo. Dėl to keltina prielaida, kad pateikta nuomos sutartis yra fiktyvus dokumentas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi netvirtino A. K. 2023 m. gruodžio 7 d. mokumo atkūrimo plano ir nutraukė A. K. bankroto bylą.
7. Teismas nustatė, kad kreditoriai atsisakė patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą iš esmės remdamiesi tuo, kad pirminis ir patikslintas planai neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Bankrutuojančio asmens kreditoriai teigia, kad mokumo atkūrimo plane numatyta lėšų būtiniesiems pareiškėjo poreikiams tenkinti suma yra nepagrįstai didelė ir pažeidžia jų interesus.
8. Pareiškime dėl bankroto byloje iškėlimo pareiškėjas teigė, kad gyvena tėvų name, dėl to išlaidų nuomai nepatiria, bet moka komunalinius mokesčius. Bankroto administratorės 2023 m. gruodžio 8 d. išvadoje dėl plano projekto įgyvendinimo nurodyta, kad pareiškėjas po to, kai jam buvo iškelta bankroto byla, turėjo išsinuomoti būstą, nes bendras gyvenimas dėl pašlijusių santykių kartu su tėvais tapo negalimas. Pagal 2023 m. rugsėjo 12 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 23/09 pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. iki 2025 m. rugsėjo 12 d. išsinuomojo butą už 450 Eur per mėnesį nuomos mokestį.
9. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad butą išsinuomojo, nes tvarko tėvų namą, jame planuoja gyventi. Taip pat kad išsinuomotas butas bus reikalingas maždaug pusmečiui, į jį sutuoktinė su vaikais įsikėlė 2023 m. lapkričio pabaigoje. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad jis toliau moka komunalinius mokesčius už tėvų namą. Teismas pripažino, kad šie pareiškėjo paaiškinimai iš dalies prieštarauja bankroto administratorės išvadoje dėl mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo išdėstytiems teiginiams. Pareiškėjas patvirtino, kad butą išsinuomojo dėl to, jog remontuoja tėvams priklausantį namą, kuriame, baigus remontą, ketina su šeima gyventi, o ne dėl to, kad jo ir tėvų santykiai stipriai pašlijo.
10. Nei mokumo atkūrimo plano projektuose, nei bankroto administratorės išvadoje nebuvo nurodyta, kad išsinuomotas būstas pareiškėjui ir jo šeimai bus reikalingas tik pusei metų. Priešingai, nuomos sutartimi butą pareiškėjas išsinuomojo iki 2025 m. rugsėjo 12 d. Be to, butą pagal nuomos sutarties 3.1.1 papunktį pareiškėjas turėjo perimti per dvi darbo dienas nuo sutarties pasirašymo. Tačiau teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad jo sutuoktinė su vaikais į išsinuomotą butą įsikėlė 2023 m. lapkričio pabaigoje., t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo būsto nuomos sutarties sudarymo. Nepaisant to, kad išsinuomojo būstą, pareiškėjas patvirtino, kad toliau moka komunalinius mokesčius už tėvų namą ir juo naudojasi.
11. Paminėti faktiniai duomenys suponuoja, kad pareiškėjo išlaidų būsto nuomai poreikis, dydis yra nepatikimi. Teismo posėdyje bankrutuojantis asmuo nurodė visiškai kitas aplinkybes dėl buto nuomos nei buvo nurodęs savo kreditoriams, kai buvo sprendžiama dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Toks bankrutuojančio asmens pozicijos keitimas nėra suderinamas su sąžiningo elgesio reikalavimais. Priešingai, iš dalies neteisingų duomenų apie išlaidų būstui dydį, poreikį nurodymas mokumo atkūrimo plano projektuose sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas, rengdamas planus, nesiekė tinkamos savo ir kreditorių interesų pusiausvyros. Juolab, kad būtinybė išsinuomoti būstą atsirado iš esmės tik prieš mokumo atkūrimo plano rengimą.
12. Akivaizdūs neatitikimai tarp pareiškėjo nurodytų duomenų mokumo atkūrimo plano projektuose ir jo paaiškinimų teismo posėdyje kelia abejonių, ar nuomos sandoris yra realus, o jeigu realus, koks jo tikrasis turinys ir tikslas. Ypač įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas ir toliau moka komunalines išlaidas, patirtas jo tėvų priklausančiame name, juo naudojasi. Pareiškėjas, siekdamas atkurti savo mokumą bankroto instituto pagalba, turi maksimaliai siekti galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo. Apskaičiuodamas jo būtiniesiems poreikiams būtinos kas mėnesį išlaidų sumos dydį, pareiškėjas minėtos pareigos neįvykdė. Nustatyti prieštaravimai sudaro pagrindą pagrįstai išvadai, kad mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis asmuo siekia dirbtinai padidinti būtiniesiems poreikiams reikalingą sumą, jog sumažintų kreditoriams faktiškai kas mėnesį turimą mokėti sumą.
13. Abejones pareiškėjo siekiu atsiskaityti su kreditoriais kelia ir jo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad iki bankroto bylos jam iškėlimo turėjo neoficialių pajamų, kurių dydis per mėnesį buvo nuo 1 200 Eur iki 1 500 Eur. Tokio fakto pareiškėjas ne tik neatskleidė pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, bet jo atstovė, sprendžiant dėl to, ar nėra kliūčių iškelti bankroto bylą, akcentavo, kad pareiškėjas trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos turėjo tik oficialias pajamas. Nors paminėti duomenys nagrinėjamoje stadijoje tiesiogiai nėra reikšmingi, tačiau jie negali būti ignoruojami, vertinant bankrutuojančio asmens veiksmus, rengiant mokumo atkūrimo planą.
14. Teismas pritarė dalies kreditorių pozicijai, kad, apskaičiuojant būtiniesiems poreikiams kas mėnesį reikalingą sumą, pareiškėjui nepagrįstai priskirta našta vienam dengti visas su būsto išlaikymu susijusias išlaidas. Šias išlaidas pareiškėjas pagal jo paaiškinimus patiria ne tik savo, bet ir šeimos poreikiais. Taigi bankrutuojančio asmens sutuoktinė turėtų prisiimti dalį šių išlaidų.
15. Pagal FABĮ 7 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnį mažiausia būtiniesiems poreikiams tenkinti galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ minimalios mėnesinės algos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai prie būtinųjų poreikių priskyrė išlaidas nuomai, kurios sudaro 450 Eur. Net ir taikant ½ minimalios mėnesinės algos taisyklę, būtiniesiems pareiškėjo poreikiams tenkinti reikalinga suma, įvertinus aplinkybę, kad jis turi du mažamečius vaikus, ir pripažįstant, kad jis vienas juos išlaiko, nuo 2024 m. sausio 1 d. negalėtų viršyti 1 386 Eur (924 Eur / 2 × 3). Tačiau pareiškėjas, ignoruodamas kreditorių interesus, savo poreikių tenkinimui kas mėnesį prašo nustatyti 1 500 Eur sumą, kuri 114 Eur didesnė už nurodytą orientacinę sumą. Toks skirtumas tarp prašomos nustatyti ir orientacinės sumų yra pakankamas spręsti, kad plano patvirtinimas neleistų užtikrinti reikiamos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros.
16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo galutinis 2023 m. gruodžio 7 d. mokumo atkūrimo plano projektas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 3 dalies ir pažeidžia bankrutuojančio asmens kreditorių interesus. Kreditoriai pagrįstai atsisakė patvirtinti skolininko mokumo atkūrimo planą. Patvirtinus pateiktą mokumo atkūrimo planą, būtų sudarytos prielaidos pareiškėjui dėl jo nesąžiningų veiksmų išvengti dalies skolų faktinio apmokėjimo. Remiantis tuo, kas nurodyta, planą atsisakoma patvirtinti ir bankroto byla nutraukiama (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Pareiškėjas A. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas. Aplinkybė, kad pareiškėjas netiksliai nurodė buto nuomos terminą, nes įsikėlė į butą 1,5 mėnesio vėliau, negu nurodyta nuomos sutartyje, yra ne pareiškėjo nesąžiningo elgesio padarinys, o nuomos teisinių santykių vertinimas. Nuomos sutartis nėra nuginčyta, o vėlesnį įsikėlimą į butą nulėmė organizacinės priežastys: daiktų pervežimas, nepilnamečių vaikų adaptacija naujoje vietoje ir t.t. Aplinkybė, kad pareiškėjas ir toliau moka komunalinius mokesčius už tėvų namą, nereiškia jo nesąžiningumo, nes nurodytas mokėjimas buvo epizodinis (vienkartinis) ir grynai simbolinis.
17.2. Pareiškėjo nurodytos nuomos sutarties sudarymo priežastys nereiškia jo nesąžiningumo. Priešingai, jos patvirtina pareiškėjo sąžiningumą, nes jis atskleidžia, kokie yra jo santykiai su tėvais ir kitais šeimos nariais bei kaip jie keičiasi. Pareiškėjo paaiškinimas, kad nuomojamas būstas bus reikalingas tik pusei metų, taip pat patvirtina pareiškėjo sąžiningumą, nes po pusės metų bus galimybė daugiau lėšų skirti įmokoms kreditoriams. Galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, nuo kada bankrutuojantis asmuo gali sudaryti buto nuomos sutartį. Pareiškėjas negali su nepilnamečiais vaikais gyventi lauke. Tuo tarpu teismas nevertino nuomos mokesčio dydžio, o analizavo patį buto nuomos faktą. Tačiau teisės aktai nedraudžia bankrutuojantiems asmenims nuomotis būstą.
17.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad pareiškėjas nurodė turėjęs neoficialių pajamų. Minėtos pajamos nebuvo pastovios. Be to, iš šių pajamų buvo mokėti įnašai kreditoriams. Teismas prieštarauja sau, nes pripažįsta, kad pareiškėjo paaiškinimai apie gaunamas pajamas nėra reikšmingi, tačiau šiuos paaiškinimus vertina, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo, ir taip kartu kelia abejones dėl teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjo prašymas iškelti bankroto bylą. Teismas nepagrįstai vertino ieškovo sutuoktinės galimybę prisidėti prie pareiškėjo būtinųjų poreikių, nes bankroto byla keliama pareiškėjui, o ne jo sutuoktinei.
17.4. Teismas nepagrįstai aplinkybę, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams reikalinga suma yra 114 Eur didesnė už 1 386 Eur orientacinę sumą, vertina, kaip patvirtinančią pareiškėjo nesąžiningumą. Teismo nustatyta 114 Eur suma yra mažareikšmė ir neturi užkirsti kelio pareiškėjui bankrutuoti. Teismo nutartis taip pat naikintina dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų. Teismo posėdžio pradžioje teismas neišaiškino procesinių teisių ir pareigų pareiškėjui. Teismo posėdyje teismui paklausus, ar šalys neturės procesinių prašymų, pareiškėjas atsakė, kad nelabai suprantantis, ką tai reiškia. Pagal civilinio proceso įstatymą procesinės teisės visada turi būti šalims, dalyvaujančioms posėdyje, išaiškintos. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas šios pareigos neįvykdė.
Atsiliepimas
18. Suinteresuotasis asmuo kreditorė „PlusPlus Capital“ AS atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo paaiškinimai iš dalies prieštarauja bankroto administratorės išvadoje dėl mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo išdėstytiems teiginiams. Nors pareiškėjas paaiškino, kad butą jis turėjo išsinuomoti, nes pradėjo remontą tėvams priklausančiame name, kuriame po remonto užbaigimo ir toliau ketina gyventi su šeima, tačiau šis paaiškinimas kelia daug abejonių. Nėra aišku, kokio masto yra atliekamas remontas, jeigu jo metu būtina išsikelti iš namo. Paprastai, atliekant einamąjį būsto remontą, būste gyvenama. Tačiau, jeigu pareiškėjas planuoja kapitalinį būsto remontą, nėra aišku, iš kokių lėšų pareiškėjas planuoja jį atlikti. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metu bankrutuojantis asmuo gali tenkinti tik būtinuosius poreikius. Pareiškėjo plane nenumatyta jokių išlaidų būsto remontui.
18.2. Nors pareiškėjas nurodė, kad anksčiau gaudavęs neoficialių pajamų, kuriomis mokėjo įmokas kreditoriams, kreditorė PlusPlus Capital AS nėra gavusi nei vienos įmokos tiesiogiai iš pareiškėjo. Taigi fakto apie turėtas neoficialias pajamas pareiškėjas neatskleidė pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, o jo atstovė akcentavo, kad pareiškėjas trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos turėjo tik oficialias pajamas.
Šalies argumentai
18.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo. CPK 329 straipsnyje, kuriame nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nėra numatyta pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie šaliai neišaiškintas teises ir pareigas. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teismui pasiteiravus, ar proceso dalyviai turės procesinių prašymų, pareiškėjas paprašė pakartoti klausimą. Teisėjas pakartojo klausimą ir papildomai paaiškino, ką tai reiškia. Taigi pareiškėjo teiginys, kad jis teismui nurodęs, jog nesuprantantis, ką reiškia procesiniai prašymai, yra melagingas.
Atsiliepimas
19. Suinteresuotasis asmuo kreditorė MB „Efektyvi praktika“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
19.1. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo deklaratyvius teiginius, kurie neturi jokios teisinės įrodomosios reikšmės. Teismo nustatyti faktai yra pagrįsti. Pareiškėjas savo paaiškinimais paneigė mokumo atkūrimo plane nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad iki bankroto bylos iškėlimo gavo neoficialių pajamų, kurias nuo kreditorių nuslėpė.
19.2. Pareiškėjas nebuvo sąžiningas. Pareiškėjas turėjo visas galimybes pakoreguoti kreditoriams teikiamą mokumo atkūrimo planą, atsižvelgti į gautas pastabas, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė E. G., patvirtino 1 133 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatė 4 mėnesių terminą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pagal kurį bendra visų kreditorių reikalavimų suma sudaro 103 549,95 Eur.
22. Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 29 d. kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nepritarė pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektui, nurodydami, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams nurodyta 1 634 Eur suma yra per didelė. Pareiškėjas patikslino mokumo atkūrimo planą ir sumažino būtinąsias išlaidas iki 1 500 Eur. Pareiškėjo 2023 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimas pakartotinai nepritarė mokumo atkūrimo planui dėl per didelių išlaidų būtiniesiems poreikiams. Nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą tvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, teigdama, kad visos pareiškėjo būtinosios išlaidos yra pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas administratorės prašymą išnagrinėjo 2024 m. sausio 25 d. žodiniame teismo posėdyje ir 2024 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą ir bankroto bylą nutraukė.
23. Pareiškėjas nepagrįstai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų, nes teismas posėdyje neišaiškino pareiškėjui jo procesinių teisių ir pareigų. Absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai yra apibrėžti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kuriose nėra aptarta pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kai teismas neišaiškina šaliai jos procesinių teisių ir pareigų. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
24. Pagal CPK 243 straipsnį teismo posėdžio pirmininkas CPK nustatyta tvarka išaiškina šalims, tretiesiems asmenims ir jų atstovams pagal įstatymą, atvykusiems į teismo posėdį, jų procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai šalys ar tretieji asmenys bylą veda per atstovą, turintį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Šalių procesinės teisės ir pareigos yra apibrėžtos CPK 42 straipsnio 1 dalyje – šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis.
25. Nagrinėjamoje byloje 2024 m. sausio 25 d. teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas, bankroto administratorė ir suinteresuoto asmens UAB „Aplan“ atstovė. Priešingai, negu teigia pareiškėjas atskirajame skunde, teisėjas išaiškino šalims jų teisę pareikšti nušalinimą teisėjui, paklausė pareiškėjo, ar jis turėtų procesinio pobūdžio prašymų. Pareiškėjas, paprašęs pakartoti klausimą, nesakė, kad nesupranta, ką tai reiškia. Teismui, pakartojus klausimą, pareiškėjas atsakęs, kad prašymų neturi. Taip pat teisėjas išaiškino pareiškėjui jo teises ir pareigas prieš jam perskaitant priesaikos tekstą. Taigi absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Taip pat pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė, kokią įtaką galimai ne visų jo procesinių teisių ir pareigų išaiškinimas galėjo turėti skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
26. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui.
27. Teismas pagal FABĮ 8 straipsnio 8 dalį tokiu atveju gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prieštaringais nurodamas aplinkybes, susijusias su jo būtiniesiems poreikiams reikalingos sumos dydžio pagrindimu, pripažino, kad pareiškėjas, rengdamas mokumo atkūrimo planą, nesiekė tinkamos savo ir kreditorių interesų pusiausvyros, o jo nurodoma būtiniesiems poreikiams tenkinti skirta suma neatitinka FABĮ 7 straipsnio 3 dalies ir pažeidžia bankrutuojančio asmens kreditorių interesus.
29. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai vertino visus byloje esančius ir pareiškėjo pateiktus duomenis, susijusius su jo būtiniesiems poreikiams reikalingos sumos nustatymu. Atskirajame skunde pareiškėjas ginčija teismo nutarties išvadas dėl nuomos sutarties sudarymo nepagrįstumo, teigdamas, kad jo paaiškinimai negali būti vertinami kaip patvirtinantys jo nesąžiningumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių aplinkybių visumą ir pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas neįrodė būsto išsinuomojimo fakto būtinumo.
30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 12 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo butą už 480 Eur nuomos mokestį per mėnesį iki 2025 m. rugsėjo 12 d. (el. b., failas 5, l. 103-105). Pagal pateiktą planą iš 1 500 Eur būtiniesiems poreikiams reikalingos sumos 450 Eur suma yra skiriama nuomai, nuomos terminas faktiškai sutampa su mokumo atkūrimo plano trukme. Pareiškėjas buto nuomos poreikį grindė tik savo paaiškinimais, kurie pripažintini nenuosekliais ir neatskleidžiančiais šio poreikio būtinumo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie galimai tėvų name atliekamą remontą, dėl kurio šeima privalėjo išsikelti į kitą būstą. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai konstatavo, jog pareiškėjas 450 Eur išlaidas nuomai nepagrįstai priskyrė prie būtinųjų poreikių.
31. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 114 Eur suma, viršijanti orientacinę būtinųjų poreikių sumą, yra mažareikšmė. Plane pareiškėjas nurodė, kad jo gaunamas pajamas sudaro 2 030 Eur. Taigi iš šių pajamų atėmus 1 500 Eur būtiniesiems poreikiams skirtą sumą ir 90 Eur mokestį bankroto administratorei, visiems pareiškėjo kreditorių reikalavimams tenkinti bus skiriama tik 440 Eur suma per mėnesį. Tuo tarpu padidinus ją 114 Eur suma, kreditoriams būtų skiriama 554 Eur suma per mėnesį. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjo pateiktas planas neužtikrina reikiamos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros.
32. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti pareiškėjo A. K. atskirojo skundo.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.