- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-24
- Bylos Nr.
- e2-21925-863/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16494-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- E. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. P. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 573,21 Eur skolą, 20 Eur skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidų, 38,96 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. birželio 8 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai) 2020 m. liepos 1 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Cgates“ ir atsakovo E. P. 2015 m. birželio 9 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo atsakovui suteikti elektroninių ryšių tinklo aptarnavimo, interneto prieigos, kabelinės televizijos retransliavimo, mikrobangės daugiakanalės televizijos retransliavimo, telefonijos, paslaugų teikimui reikalingos įrangos nuomos ar panaudos ir/ar kitas atsakovo užsakytas paslaugas sutartyje ir viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo naudotis paslaugomis ir už jas atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkami nevykdė, 2018 m. gruodžio 19 d. sutartis pradinės kreditorės iniciatyva vienašališkai buvo nutraukta, o kartu ir panaikintos visos Sutarties galiojimo laikotarpiui atsakovui pritaikytos nuolaidos. Atsakovas neapmokėjo už suteiktas paslaugas jam išrašytų sąskaitų ir liko skolingas 573,21 Eur. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Tarp UAB „Legal Balance“ ir UAB „Cegate“ 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniai kreditorei skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovo E. P. skolą. 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovė informavo atsakovą paštu apie reikalavimo teisių į jo skolą perleidimą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi duomenų apie tai, kad atsakovas savo įsipareigojimus ieškovei įvykdė ir sumokėjo už suteiktas paslaugas nėra, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 573,21 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).
CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotą atsiskaitymą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 2 d. t. y. 38,96 Eur yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 20 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, nurodydamas, jog nepaisant to, kad jos tiesioginė veikla yra skolų išieškojimas ir administravimas, vykdydama šios skolos ikiteisminį išieškojimą patiria papildomų išlaidų, tokių kaip darbuotojų darbo laikas, telekomunikacijos paslaugų, pašto siuntų, registrų tikrinimo ir kt. išlaidos, kurių ji nepatirtų, jeigu skolininkas įvykdytų prievolę.
Vertindamas šias išlaidas, teismas konstatuoja, jog šios išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Pažymėtina, kad ieškovė užsiima skolų išieškojimu ir prevencija, t. y. ši veikla yra viena iš jos ūkinės-komercinės veiklos rūšių. Šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Dėl šios priežasties išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis, šių išlaidų negalima susieti su ieškovės veikla atsakovo atžvilgiu, be to, nėra pateikta jokių įrodymų, jog tokios išlaidos būtų patirtos. Priešingu atveju, pripažinus, kad šios išlaidos susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, reikėtų konstatuoti, jog atsakovas privalo finansuoti ieškovės tiesioginę veiklą. Pašto siuntimo išlaidos ir išlaidos, susijusios su užklausomis Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registro tarnybai, kiek jos susijusios su nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo iš atsakovo, galėtų būti pripažintinos būtinomis išlaidomis, tačiau ieškovė nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas dėl 20 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (612,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 96,84 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovei priteistina 61,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (63,40 Eur (15 Eur žyminio mokesčio ir 48,40 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį) x 96,84 / 100 proc.).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 573,21 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų ir 21 euro cento) skolą, 38,96 Eur (trisdešimt aštuonių eurų ir 96 euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (612,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 61,40 Eur (šešiasdešimt vieno euro ir 40 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.