- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- A-470-520/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00338-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2015 m. kovo 1 d. jam būnant Klaipėdos AVPK, jis negalėjo susirašinėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo įkalinimo įstaigoje. Laisvėje nebuvo asmenų, su kuriais galėtų susirašinėti, išskyrus šeimos narius, todėl iš jo buvo atimta teisė palaikyti socialinius santykius su įkalinimo įstaigose laikomais asmenimis. Šios aplinkybės sukėlė daug nepatogumų, neigiamus išgyvenimus, sukėlusius dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.
3. Pareiškėjas skundą grindė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 99 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi, 2015 m. birželio 9 d sprendimu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kadangi nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2015 m. kovo 14 d. jis nebuvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją, todėl jam negali būti priteista neturtinė žala. Atsakovas taip pat prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.
II.
6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimus ir atsižvelgdamas į ieškinio senatį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ieškinio senaties taikymo klausimu, nusprendė pareiškėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovo atstovo prašymu taikyti 3 metų senaties terminą ir skundo dalį dėl neturtinės žalos, galbūt patirtos nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., priteisimo atmetė.
8. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo klausimus, pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
9. Teismas, įvertinęs Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko D. P. 2017 m. gegužės 5 d. tarnybinį pranešimą, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2015 kovo 1 d. areštinėje nebuvo laikomas. Teismas nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje Liteko esantis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-73-609/2017, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 15 d., nuo 2016 m. kovo 31 d. iki balandžio 5 d. bei nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 21 d. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo nei raštu, nei teismo posėdyje, o minėtas sprendimas įsiteisėjo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas sutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis dėl laikotarpių, kuriais buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje.
10. Teismas konstatavo, kad žala dėl pareiškėjo nurodomų galimų jo teisių pažeidimų nepriteistina, nenustačius vienos iš privalomųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovo atstovas negalėjo atlikti jokių pareiškėjo teisėms priešingų veiksmų, todėl nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
11. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad jis kelis kartus siuntė laiškus į Klaipėdos AVPK areštinę, tačiau ne ginčo laikotarpiu, o 2016 metais. Be to, pareiškėjas nei skunde, nei patikslintame skunde, nei teismo posėdyje neindividualizavo ir nenurodė bei neįrodė, kad galbūt neturėdamas teisės susirašinėti prarado jam svarbų ryšį su kitu (-ais) Klaipėdos AVPK laikomu (-ais) asmeniu (-imis). Todėl teismas vertino, kad byloje ne tik nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, bet taip pat nėra nustatytas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
12. Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo elgesys, o būtent tai, kad jis prašo neturtinės žalos už laikotarpį, kurį nebuvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, sudarė teismui pagrindą teigti, kad pareiškėjas nepatyrė jokios neturtinės žalos, o tik siekė pasipelnyti valstybės sąskaita.
III.
13. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
14. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reguliavimą, o jo prašomas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai (jų nebuvimas) nepaneigia teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo J. S. skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad pareiškėjui nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2015 m. kovo 1 d. nebuvo galima susirašinėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo įkalinimo įstaigoje, pagrįstumas ir teisėtumas.
18. Pareiškėjas skundą grindė CK 6.271 straipsniu, nustatančiu, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
19. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, akcentuotina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir institucijos neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
20. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).
21. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.)
22. Be to, būtina pabrėžti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.).
23. Teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010 ir kt.) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) bei konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis patyrė neturtinę žalą. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, ir skundo dalį dėl pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos, patirtos nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., atlyginimo priteisimo netenkino.
25. Pagal bylos duomenis pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 15 d., nuo 2016 m. kovo 31 d. iki balandžio 5 d. bei nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 21 d. Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo pateiktų įrodymų nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu laiškų nesiuntė bei nenurodė ir neįrodė, kad galbūt neturėdamas teisės susirašinėti prarado jam svarbų ryšį su kitu (-ais) Klaipėdos AVPK laikomu (-ais) asmeniu (-imis).
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais pagrįstų argumentų, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra neteisingos, pareiškėjas taip pat nenurodo jokių konkrečių faktų apie asmenis, kuriems siuntė laiškus, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų šie laiškai nebuvo išsiųsti, nenurodė konkrečių asmenų, su kuriais jis prarado svarbų socialinį ryšį ir dėl to jam buvo padaryta neturtinė žala.
27. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais apie Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 30 straipsnius, kt. Pareiškėjas nurodytų teisės aktų nuostatų visiškai nesusieja su šioje byloje aktualiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra teisiškai reikšmingos, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 4 500 Lt, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 10 iki 15 d., nuo 2016 m. kovo 31 d. iki balandžio 5 d. bei nuo 2016 m. birželio 16 iki 21 d. buvo praradęs teisę susirašinėti su konkrečiais asmenimis ir dėl to pareiškėjas nukentėjo bei patyrė neturtinę žalą.
28. Teismų praktikoje nurodoma, kad tik esant nurodytoms pakankamai detalizuotoms faktinėms aplinkybėms būtų galima spręsti, ar atsakovui atstovaujanti institucija konkrečiu atveju ribojo pareiškėjo susirašinėjimo teisę, o jei ribojo, ar toks ribojimas buvo neindividualizuotas ir todėl nepagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-415/2019; kt.).
29. Taigi nagrinėjamu atveju nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagrįstai ir teisėtai netenkintas.
30. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo, byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.