Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Eutreka“ bankroto administratoriaus UAB „Finresta“ prašymą dėl BUAB „Eutreka“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pareikšto byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (kodas 191683350), Laisvės pr. 28, Vilnius, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Eutreka“ (į k. 303253129), Laisvės pr. 60-1107, Vilnius, trečiasis asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 301817848), Vasario 16-osios g. 14, Vilnius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Bankroto administratoriaus teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2018-11-08 nutartimi nustatyti įpareigojimai, dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo BUAB „Eutreka“ bankroto administratoriui, nėra vykdomi. Terminas perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą yra pasibaigęs, tačiau buvęs bendrovės vadovas neįvykdė ĮBĮ įtvirtintos pareigos dėl dokumentų ir turto perdavimo. Bankroto administratoriui nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

3. Atkreipia dėmesį į tai, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- VSDFV) duomenimis, paskutinių 10 bendrovėje dirbusių darbuotojų (taip pat ir vadovo A. T.) draudimo pabaiga 2018-05-01. Nurodo, kad keturių iš jų draudimo pabaiga nurodyta skyriaus iniciatyva. VSDFV Vilniaus skyrius rašte dėl kreditorinio reikalavimo nurodė, jog bendrovė nuo 2018 m. gegužės mėn. neteikė SAM pranešimų apie apdraustuosius. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorius daro išvadą, jog bendrovė nuo 2018 m. gegužės mėnesio realios ūkinės komercinės veiklos nevykdė, tačiau UAB „Eutreka“ vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Eutreka“ iškėlimo, o paliko tuščią, veiklos nevykdančią bendrovę tik su įsipareigojimais kreditoriams. BUAB „Eutreka“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2018-11-08 nutartimi (civ. b. Nr. eB2-4954-781/2018) pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą.

4. Bankroto administratorius nurodo, kad UAB „Eutreka“ valdymo organų veiksmai laikomi sąmoningu siekiu pabloginti bendrovės finansinę padėtį ir taip išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tokie veiksmai yra ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas, tačiau taip pat yra vienas iš esminių tyčinio bankroto požymių- įmonės privedimo prie bankroto sąmoningais veiksmai.

5. Teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, t. y. dokumentacija yra paslėpta ar sunaikinta, ar sugadinta, ar neišsaugota, ar sąmoningai neperduodama, dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

7. Iš bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos, viešų registrų duomenų nustatyta, kad BUAB „Eutreka“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2014-02-28. Įmonės vadovu nuo 2014-02-20 iki 2017-02-09 buvo M. L., nuo 2017-02-09 iki 2017-10-05- A. T., nuo 2017-10-05 iki 2018-01-02- S. B., o nuo 2018-01-02 iki bankroto bylos iškėlimo- A. T..

8. Vilniaus apygardos teismo 2018-11-08 nutartimi UAB „Eutreka“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018-11-20.

9. 2018-12-12 nutartimi BUAB „Eutreka“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinta supaprastinto bankroto proceso trukmė, patvirtintas patikslintas BUAB „Eutreka“ kreditorių ir jų finansinių įsipareigojimų sąrašas.

10. 2019-07-05 teisme gautas 2019-07-04 bankroto administratoriaus pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 bei 5 punktuose įtvirtinti tyčinį bankrotą kvalifikuojantys kriterijai.

11. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatas tyčinis bankrotas- įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1- 5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai.

12. Konstatuojant tyčinį bankrotą nepakanka vien nustatyti Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1- 5 punktuose išvardytus požymius.

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas- įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo- jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 04 24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 p., 2018 07 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 19 p., 2018 10 02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 p.).

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 04 24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 p., 2018 07 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 20 p.).

15. Kaip vienas iš tyčinio bankroto nustatymo kriterijų, įtvirtintas Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte- įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

16. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 03 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-607-241/2017).

17. Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), todėl šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 07 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 p.).

18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau vien aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo nemoki, nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 07 09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

19. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tuo atveju, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai, taip pat tuo laikotarpiu sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir jų teisėtus interesus.

20. Bankroto administratoriaus prašyme nurodyta, kad jog VSDFV duomenimis, paskutinių 10 bendrovėje dirbusių darbuotojų (taip pat ir vadovo A. T.) draudimo pabaiga 2018 05 01. Nurodo, kad keturių iš jų draudimo pabaiga nurodyta skyriaus iniciatyva. VSDFV Vilniaus skyrius rašte dėl kreditorinio reikalavimo nurodė, jog bendrovė nuo 2018 m. gegužės mėn. neteikė SAM pranešimų apie apdraustuosius. Teismas sprendžia, jog tokiu būdu (neveikimu) buvęs įmonės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies nuostatas, kuriose įtvirtintos įmonės vadovo pareigos, tačiau šių nuostatų pažeidimas savaime nesuponuoja išvados, jog toks neteisėtas įmonės vadovo neveikimas buvo siekis tyčia įmonę privesti prie bankroto.

21. Pažymėtina, jog duomenų, kad BUAB „Eutreka“ tapus nemokiai, buvęs įmonės vadovas veikė priešingai įmonės bei jos kreditorių interesams, t. y. sudarinėjo kokius nors nuostolingus sandorius, siekė sumažinti įmonės turimą turtą, padidinti turimus įsipareigojimus ir pan. byloje nėra.

22. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog nesikreipdamas laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvęs įmonės vadovas tokiu būdu siekė sąmoningai pabloginti įmonės finansinę padėtį. Anksčiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog nėra Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinį bankrotą kvalifikuojančio kriterijaus.

23. Netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį bendrovės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 str.12 d. pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams.

24. Byloje nėra duomenų, kad bendrovės vadovas dokumentus, kurie būtų reikšmingi, nustatant bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, būtų paslėpęs, sunaikinęs bei sugadinęs ar jų neišsaugojęs. Tokių aplinkybių bankroto administratorius neįrodinėjo ir nenurodė. Taip pat nenurodė, kokių aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla ar turtu, nebuvo galima nustatyti bei kokia netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams.

25. Bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei bendrovės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti bendrovės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais bendrovės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas, taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl bendrovės tyčinio bankroto.

26. Vien dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui faktas, taip pat skolų ir turto inventorizacijų nedarymas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį nuslėpti bendrovės turto iššvaistymą (pasisavinimą), pats savaime nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 10 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1717-823/2017).

27. Taigi, šiuo atveju faktas dėl dokumentų neperdavimo, teismo vertinimu, nepatvirtina aplaidaus ir/ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo, taip pat to, kad buvęs įmonės vadovas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos įmonės dokumentų bei turto apsaugos.

28. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus.

29. Dėl ankstesnėse pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų pripažinti BUAB „Eutreka“ bankrotą tyčiniu nėra pagrindo, dėl ko bankroto administratoriaus pareiškimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo- BUAB „Eutreka“ bankroto administratoriaus UAB „Finresta“ prašymo dėl BUAB „Eutreka“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pareikšto byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (kodas 191683350) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Eutreka“ (į. k. 303253129), trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 301817848).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.