- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-24
- Bylos Nr.
- eI2-2962-257/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00111-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- J. N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui, LR Valstybinė darbo isnpekcija
- Trečiasis asmuo
- Naujosios Akmenės autobusų parkas
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,
rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. SD-4-110 „Dėl UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas prašymo“ panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti klausimą spręsti iš naujo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. N. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. SD-4-110 „Dėl UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas prašymo“, grąžinti klausimą spręsti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjos J. N. patikslintas skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjos atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė 2020 m. balandžio 7 d. informavo teismą, jog neprieštarauja dėl rašytinio proceso byloje. Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad 2020 m. sausio 3 d. UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas gavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus sprendimą Nr. SD-4-110, kuria atsakovas išdavė sutikimą nutraukti su darbuotoja J. N. 1998 m. balandžio 1 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 148. Valstybinės darbo inspekcijos sprendimai dėl sutikimo atleisti darbuotoją turi būti priimti vadovaujantis nešališkumo ir objektyvaus ištyrimo pagrindu bei tinkamai motyvuoti, nes šis sprendimas susijęs su viešojo administravimo funkcijas atliekančio subjekto pareiga elgtis tik vadovaujantis jam suteiktais įgalinimais, tinkamai ir sąžiningai taikant ginčą reglamentuojančius teisės aktus, susiję su teise sprendimo priėmimo teisėtumui išreikalauti visą išsamią medžiagą. Valstybinė darbo inspekcija negali formaliai spręsti jų kompetencijai priskirtų klausimų, privalo įsigilinti į abiejų šalių teikiamus duomenis. Pareiškėja, susipažinusi su skundžiamu sprendimu, mano, kad jis yra priimtas formaliai nukopijuojant darbdavio UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas šablonišką raštą, jokios informacinės reikšmės neturinčius priedus, nepatikrinus šių duomenų patikimumo. Atsakovas leido atleisti asmenį, kuris nurodė argumentus dėl to, kad dirba nuo 1998 m., kad jam iki šio pareiškimo buvo daromas spaudimas rašyti pareiškimą savo noru būti atleistam iš darbo, kad darbuotoja yra įmonėje yra veikiančios profesinės sąjungos pirmininkė, kuri išrinkta darbuotojų atlikti pareigas dėl viso darbuotojo kolektyvo teisių gynimo, kuri nurodė, jog apskritai negali gauti objektyvios informacijos apie ketinamus atlikti įmonės pertvarkymus, tuo diskriminuojant ne tik pačią darbuotoją, bet diskriminuojant ir žeminant bendrovėje veikiantį socialinį partnerį – profesinę sąjungą. Pareiškėjas atsakovui pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kurie liudija esant ginčą dėl profesinės sąjungos bei atstovų diskriminavimo suteikiant konsultavimą, informavimą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 168 straipsnio nuostatos yra skirtos užtikrinti darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinančių asmenų garantijas ir apsaugą nuo diskriminacijos, vadinasi atsakovas sutikimą išduoti turi teisę tik gavęs išsamius duomenis, kurie paneigtų, kad pareiškėja atleista darbdavio iniciatyva tuo metu, kai eina profesinės sąjungos pirmininkės pareigas ne dėl šių pareigų ir vykdomų funkcijų. Darbo inspekcija sprendime formaliai remiasi Akmenės rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. S-1625 ,,Dėl UAB Naujosios Akmenės autobusų parkui keliamų lūkesčių“, keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pareiginiais nuostatais, parko veiklos valdymo struktūra, paslaugų teikimo sutartimi. Tačiau tiesa yra ta, kad UAB Naujosios Akmenės autobusų parko savininkas ir yra Akmenės rajono savivaldybė, šie du juridiniai asmenys turi vieną interesą – darbdavio ir įmonės akcininko interesą didinti pelnus, šie asmenys yra darbdavys viename. Tuo tarpu LR Darbo kodeksas imperatyviai nustato pareigą ištirti, ar asmuo, kuris yra profesinės sąjungos pirmininkas iš tiesų atleidžiamas ne dėl atliekamų neparankių funkcijų, kai teikia prašymus darbdaviui suteikti informaciją, užtikrinti socialinių partnerių teises į informavimą, į konsultavimą įmonės pertvarkymo, grupės darbuotojų atleidimo laikotarpiu. Būtent trečiojo suinteresuoto asmens darbdavio pateikti dokumentai ir patvirtina, kad bendrovė siekia atlikti pertvarkymus ir atleisti darbuotojus, todėl profesinės sąjungos pirmininkė nuolat teikia prašymus suteikti pilną informaciją apie ketinamus atleisti asmenis, apie būsimas pertvarkas. Tai susiję su jos tiesiogiai einamomis profesinės sąjungos pirmininkės pareigomis, tai susiję su jos nuolat teikiamomis pretenzijomis, kad darbuotojams nustatomi viršvalandžiai, dažnai nederinami darbo grafikų pakeitimai, darbuotojams nesuteikta teisė per protingą terminą susiderinti grafikus, susitarti su darbdaviu, nėra duomenų apie realius ketinamus atlikti pertvarkymus. Profesinės sąjungos kiti nariai atsakovui pateikė nuomonę bei išsakė motyvus, kodėl jie vertina šiuos darbdavio veiksmus kaip diskriminacinius, tačiau papildoma dokumentacija net nepareikalauta, formaliai nurodant, jog iki tol nebuvo jokių skundų ar ginčų dėl diskriminavimo. Toks Darbo inspekcijos elgesys vertintinas kaip šališkas bei absoliutus silpnesnės darbo teisinių santykių šalies interesų nepaisymas. Darbo teisės principai, Konvencijos, Tarptautinės sutartys, kurios privalomos ir Lietuvos Respublikos darbo inspekcijai, darbdaviui, kitiems subjektams yra privalomi, visuotinai žinoma taisyklė, jog įrodymus dėl konkrečių pertvarkymų, dėl viršvalandžių, dėl realaus lėšų sutaupymo, dėl informacijos socialiniams partneriams suteikimo, dėl patalpų profesinei sąjungai suteikimo ar atsisakymo motyvų privalo pateikti darbdavys. Šie dokumentai turėjo būti išreikalauti, šalys apklaustos, išklausytos šalių nuomonės, sudaryta teisė užduoti klausimus, ir tik gavus visą ginčui spręsti medžiagą, galimas priimti sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog formalus ir nemotyvuotas sprendimas yra niekinis sprendimas. Šiuo atveju, mano, kad tokia įstatymo nustatyta pareiga nėra įvykdyta. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius atsiliepimu ir 2020 m. balandžio 8 d. raštu informavo teismą, kad neprieštarauja, jog pareiškėjos patikslintas skundas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos patikslintu skundu. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI), spręsdama klausimą dėl sutikimo/nesutikimo atleisti iš darbo darbuotoją, kuris yra darbuotojų atstovavimą įgyvendinantis asmuo, privalo įvertinti atleidimą iš darbo šiais aspektais: 1) ar darbuotojo atleidimas iš darbo nėra susijęs su jo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla; 2) ar darbuotojas nėra diskriminuojamas dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. VDI sprendime turi aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinku/nesutinku). Sprendimo priėmimo metu nėra ir neturi būti vertinama darbuotojo veikla ar jo atleidimo iš darbo teisėtumas. VDI Šiaulių skyriaus vyriausioji darbo inspektorė D. M. (toliau – ir vyr. darbo inspektorė), išanalizavusi UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas (toliau – ir Darbdavys) prašymą, gautus dokumentus bei kitą informaciją, pateikė siūlymą duoti Darbdaviui sutikimą atleisti iš darbo pareiškėją pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pažymėtina, kad tokią išvadą vyr. darbo inspektorė priėmė įvertinusi galiojantį teisinį reglamentavimą ir nuosekliai vystomą teismų praktiką, t. y. ar siūlyti suteikti sutikimą dėl pareiškėjos atleidimo iš darbo buvo sprendžiama vertinant, ar pareiškėjos atleidimas nėra susijęs su pareiškėjos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, ar ji nediskriminuojama dėl jos vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Darbdavys nurodė, kad įmonės savininko Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr. S-1625 ,,Dėl UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas keliamų lūkesčių“ jis įpareigotas optimizuoti bendrovės veiklą, siekiant išgryninti veiklas, atsisakyti nepagrindinių veiklų arba didinti jų pelningumą, efektyvinti pagrindines veiklas ir mažinti jų nuostolingumą. Šie tikslai UAB Naujosios Akmenės parkui privalomi ir negali būti nepasiekti. Todėl planuojama pakeisti įmonės struktūrą ir etatų sąrašą. Pakeitimu būtų naikinamos tekintojo, kontrolierės pareigybės, kitų pareigybių skaičius mažinamas perskirstant funkcijas. Prašyme Darbdavys pažymi, kad valstybės mastu, siekiant padaryti efektyvų keleivinio transporto kontrolės mechanizmą ir maksimaliai kontroliuoti visus maršrutus ir autobusų vairuotojus, yra sukurta kontrolės procedūra, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos susisekimo ministro 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3-13 (1.5E) „Dėl keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatų“. Pagal šią tvarką bet kurioje Lietuvos vietoje, bet kuriuo metu, taip pat ir keliose vietose vienu metu, pagal paslaugų sutartį paslaugas teikianti įmonė, turinti kontrolierius, gali patikrinti autobusų vairuotojus – kontrolierius, bilietų pardavimą keleiviams, siuntų bei bagažo vežimą ir pan., t. y. atlikti visas funkcijas, kurias atlieka pareiškėja. Darbdavys jau buvo sudaręs paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią tiekėjas teikė vairuotojų – konduktorių kontrolės paslaugas. Vieno mėnesio tokių paslaugų kaina buvo 100 eurų be PVM. Darbdavio teigimu, žymiai efektyvesnis kontrolės vykdymas būtų paslaugas perkant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, Darbdavys mokėtų mažiau nei dabar mokamas atlyginimas pareiškėjai. Darbdavys pažymėjo, kad minėtas įmonės struktūros pakeitimas ir dėl to numatomas pareiškėjos darbo sutarties nutraukimas nėra niekuo susijęs su pareiškėjos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotoja nediskriminuojama dėl jos vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Pareiškėja nurodė, kad jai buvo daromas spaudimas rašyti pareiškimą išeiti iš darbo savo noru, kad ji atleidžiama iš darbo dėl nuolat teikiamų pretenzijų Darbdaviui dėl darbo teisės normų laikymosi. Tačiau tokie jos teiginiai nebuvo paremti jokiais kitais tirtais dokumentais ar informacija. Tai, kad pareiškėja aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, išreiškia nuomonę, yra principinga, nesudaro pagrindo pripažinti, jog darbo santykių nutraukimas kaip nors susijęs su pareiškėjos veikla profesinėje sąjungoje. Pažymėjo, kad už darbo organizavimą atsako darbdavys, todėl darbuotojo darbo panaudojimas yra darbdavio prerogatyva. VDI negali priimti darbdavio veiklos tikslams įgyvendinti skirtų sprendimų ar vertinti tokių sprendimų pagrįstumo, taip pat negali vertinti ekonominių priežasčių nulemto darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslingumo ir pagrįstumo, nes tai peržengtų institucijos kompetencijos ribas. Visais atvejais sprendžiant darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atleidimo iš darbo klausimą turi užtikrinamas įmonės, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansas. Pagal turėtą informaciją ir įrodymus, įvertinus aplinkybių visumą, nenustatyta, kad pareiškėjos atleidimas yra kaip nors susijęs su jos naryste ar veikla profesinėje sąjungoje. Šios išvados pagrindu buvo priimtas pagrįstas sprendimas suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su pareiškėja, kuri yra UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas atsiliepimu ir 2020 m. balandžio 2 d. raštu informavo teismą, kad neprieštarauja, jog pareiškėjos patikslintas skundas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos patikslintu skundu. Atsiliepime nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinį skyrių, pateikė argumentuotą prašymą su patvirtinančiais dokumentais, kad pareiškėjos atleidimas nėra niekuo susijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla ar naryste profesinėje sąjungoje, todėl Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas negalėjo nesuteikti sutikimo nutraukti darbo sutartį su pareiškėja. Pareiškėja savo patikslintame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie paneigtų objektyvų UAB Naujosios Akmenės autobusų parko poreikį keisti bendrovės struktūrą bei etatų sąrašą, siekiant efektyvinti ir optimizuoti bendrovės veiklą, mažinti veiklos nuostolį. Bendrovės veikla yra nuostolinga ir ją dotuoja jos savininkas Akmenės rajono savivaldybė, todėl natūralu, kad UAB Naujosios Akmenės autobusų parkui pateiktame savininko Akmenės rajono savivaldybės lūkesčių laiške yra nurodyta optimizuoti bendrovės veiklą siekiant išgryninti veiklas, atsisakyti nepagrindinių veiklų arba didinti jų pelningumą, išvengiant kryžminio finansavimo, kai nuostolingos veiklos rezultatas dengiamas pelningos veiklos rezultatu, efektyvinti pagrindines veiklas ir mažinti jų nuostolingumą. Šie tikslai UAB Naujosios Akmenės autobusų parkui privalomi ir negali būti nepasiekti. UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas peržiūrėjo visas savo veiklas ir jas pertvarko siekdama savo veiklos efektyvinimo. Taip pat peržiūrėjo darbuotojų vykdomas funkcijas ir siekdama nurodytų tikslų naikina tekintojo bei kontrolierės pareigybės, kitų pareigybių skaičių mažina perskirstant funkcijas. Pareiškėjos pareigos yra numatytos keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pareiginiuose nuostatuose. Iš esmės pagrindinės ir vienintelės jos pareigos yra kontroliuoti ir tikrinti autobusų vairuotojų-konduktorių darbą. Kiekvieną mėnesį tokio darbuotojo darbo vieta UAB Naujosios Akmenės autobusų parkui kainuoja virš 600 eurų, t. y. per metus daugiau kaip 7 200 eurų. Tačiau tokia autobusų vairuotojų-konduktorių darbo kontrolės procedūra yra neefektyvi, neužtikrinanti realios kontrolės ir yra brangesnė nei tokią paslaugą galima įsigyti rinkoje. UAB Naujosios Akmenės autobusų parko autobusų vairuotojai-konduktoriai per vieną dieną turi apie 30 maršrutų, kurie prasideda 5 val. ir baigiasi 20.30 val. Kontrolierei efektyviai ir kokybiškai patikrinti tokį kiekį bei tokiu dideliu laiko intervalu išsidėsčiusių maršrutų su juose dirbančiais autobusų vairuotojais-konduktoriais nėra galimybės. Jei kontrolierė įsėdo į vieną autobusą, iki tol kol jis baigia maršrutą, kituose maršrutuose jokios kontrolės nebėra. Informacija apie tai, kad kontrolierė yra konkrečiame autobuse nesudėtingai gali būti autobusų vairuotojų-konduktorių perduodama vieni kitiems. Valstybės mastu, siekiant padaryti efektyvų keleivinio kelių transporto kontrolės mechanizmą ir maksimaliai kontroliuoti visus maršrutus ir autobusų vairuotojus, yra sukurta alternatyvi, įmonės darbuotojų (kontrolierių) vykdomai kontrolei, kontrolės procedūra, kuri yra patvirtinta 2016 m. sausio 20 d. LR Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-13(1.5E) „Dėl keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatų“. Pagal šią tvarką bet kurioje Lietuvos vietoje, bet kuriuo metu, taip pat ir keliose vietose vienu metu, pagal paslaugų sutartį paslaugas teikianti įmonė turinti kontrolierius, gali patikrinti autobusų vairuotojus-konduktorius, bilietų pardavimą keleiviams, siuntų bei bagažų vežimą ir pan. t. y. atlikti visas pareiškėjos pareigas. UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas laikinai, kol pareiškėja kito darbuotojo nedarbingumo metu pavadavo sergantį darbuotoją, buvo sudaręs paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią tiekėjas laikinai vykdė tokias pat pareigas, kokias vykdo ir pareiškėja. Vieno mėnesio tokių paslaugų kaina buvo 100 eurų be PVM, todėl už žymiai efektyvesnį autobusų vairuotojų-konduktorių patikrinimą, kontrolės paslaugas pirkdama LR Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas mokėtų mažiau nei darbuotojai kontrolierei. Tokiu būdu UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas pasiektų savininko Akmenės rajono savivaldybės lūkesčių laiške nurodytus tikslus. Akivaizdu, kad šios priežastys nėra susijusios su pareiškėjos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla ar naryste profesinėje sąjungoje. Pareiškėja patikslintame skunde nenurodo jokių argumentų, paneigiančių objektyvias bendrovės veiklos optimizavimo, siekiant veiklos efektyvumo priežastis, nulėmusias poreikį panaikinti kontrolierės pareigybę. Pareiškėja patikslintame skunde nurodo keletą argumentų, kurie tariamai pagrindžia jos atleidimo priežasčių sąsaja su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla. Pareiškėja nurodo, kad dirba nuo 1998 m., iki pareiškimo pateikimo buvo siūloma rašyti pareiškimą nutraukti darbo sutartį savo noru, Pareiškėja yra profesinės sąjungos pirmininkė bei darbdavys netinkamai vykdė informavimo ir konsultavimo pareigą. Akivaizdu, kad šios priežastys nepagrindžia tai, kad inicijuojamas pareiškėjos darbo sutarties nutraukimas turi kokį nors ryšį su pareiškėjos vykdoma veikla. Pats faktas, kad pareiškėja yra profesinės sąjungos pirmininkė, nereiškia, kad jos atleidimas yra susijęs su jos vykdoma veikla. Taip pat niekuo nepagrįstas yra pareiškėjos teiginys, kad ji buvo raginama rašyti pareiškimą nutraukti darbo sutartį savo noru, nes tokio raginimo nebuvo. Informavimas yra informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 204 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pati informavimo konsultavimo procedūra, netgi jei jos metu būtų padaromi pažeidimai, savaime neįrodytų, kad inicijuotas profesinės sąjungos organo darbo sutarties nutraukimas yra susietas su jo vykdoma veikla. UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis vykdo informavimo konsultavimo pareigą su darbuotojus atstovaujančiais asmenimis. Pareiškėja taip pat nepagrįstai nurodo, kad atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius, nagrinėdamas UAB Naujosios Akmenės autobusų parko prašymą, neišsiaiškino visų aplinkybių ir sprendimą priėmė formaliai. Tokie pareiškėjos teiginiai yra visiškai nepagrįsti, kadangi atsakovas, priimdamas sprendimą, prašė ir gavo UAB Naujosios Akmenės autobusų parko darbuotojų profesinės sąjungos ir pačios pareiškėjos nuomonę dėl svarstomo klausimo su visais ją pagrindžiančiais dokumentais. Taip pat atsakovas prašė papildomos informacijos ir iš UAB Naujosios Akmenės autobusų parko. Atsakovas išnagrinėjo prašymą visapusiškai, gavęs visų šalių nuomonę ir dokumentus. Atsakovo sprendimas yra teisingas, motyvuotas, priimtas remiantis aktualia teismų praktika, todėl naikinti jį nėra jokio pagrindo. Prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos J. N. patikslintas skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI Šiaulių teritorinis skyrius) 2020 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. SD-4-110 „Dėl UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas prašymo“ (b. l. 46), kuriuo nuspręsta suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas kontroliere J. N., kuri yra UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.
Byloje nustatyta, kad UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į VDI Šiaulių teritorinį skyrių su 2019 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. S-165 ,,Dėl sutikimo atleisti bendrovės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkę“ (b. l. 20-29), kuriuo prašė leisti pradėti darbo sutarties nutraukimo procedūrą ir duoti sutikimą atleisti pareiškėją iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
VDI Šiaulių teritorinis skyrius 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į UAB Naujosios Akmenės autobusų parką su raštu Nr. SD-4-14708 (b. l. 30), kuriuo prašė pateikti pareiškėjos ir UAB Naujosios Akmenės autobusų parko profesinės sąjungos komiteto nuomones šiuo klausimu.
Pareiškėja ir UAB Naujosios Akmenės autobusų parko profesinės sąjungos komitetas pateikė nuomones su dokumentais VDI Šiaulių teritoriniam skyriui (b. l. 32-33, 36-45).
VDI Šiaulių teritorinis skyrius 2019 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į UAB Naujosios Akmenės autobusų parką su prašymu patikslinti 2019 m. lapkričio 15 d. prašymą, nurodyti, pagal kokį LR darbo kodekso straipsnį ketina atleisti pareiškėją, ar nėra darbovietėje laisvos darbo vietos, į kurią galėtų būti perkelta darbuotoja. UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas nurodė, kad pagal LR darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą ketina nutraukti darbo sutartį su pareiškėja bei informavo, jog bendrovėje laisvų darbo vietų nėra (b. l. 34).
VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2020 m. sausio 3 d. pateikė išvadą Nr. 4VD-1 ,,Dėl UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas prašymo suteikti sutikimą atleidžiant iš darbo bendrovės profesinės sąjungos pirmininkę J. N.“ (toliau – ir Išvada; b. l. 47-51), kuria pasiūlyta bendrovei išduoti sutikimą atleisti pareiškėją.
Atsakovas VDI Šiaulių teritorinis skyrius 2020 m. sausio 3 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. SD-4-110 (b. l .46), kurio pagrindas buvo VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2020 m. sausio 3 d. išvada Nr. 4VD-1 ,,Dėl UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas prašymo suteikti sutikimą atleidžiant iš darbo bendrovės profesinės sąjungos pirmininkę J. N.“.
LR darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalyje (teisės akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. birželio 15 d.) įtvirtinta, jog valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.
Kaip matyti iš LR darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, 2017 m. birželio 15 d. įsigaliojus naujai Darbo kodekso redakcijai, darbdavys, ketindamas atleisti iš darbo darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį, turi gauti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimą nutraukti darbo sutartį su tokiu asmeniu, o Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Šiuo atveju administraciniuose teismuose ABTĮ nustatyta tvarka gali būti ginčijami tik VDI teritorinio skyriaus vadovo priimti sprendimai, ir tik tuo aspektu, ar darbdavio siekis atleisti darbuotoją ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, susijusioje su profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymu duoti sutikimą atleisti (ar skirti drausminę nuobaudą) šio organo narį (remiantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalimi). Šio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teismas, spręsdamas aptariamo pobūdžio ginčą, neturi nagrinėti galimos būsimos darbo drausmės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo. Darbo drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Svarbu tai, kad darbdavio prašyme nurodomi argumentai siejami ne su darbuotojo, dėl kurio būsimo atleidimo buvo prašoma sutikimo, veikla profesinėje sąjungoje, bet su kitomis darbdaviui ypač aktualiomis priežastimis <...>. Nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas neanalizuojami, netiriami ir nenustatinėjami darbuotojo galimo atleidimo iš darbo pagrįstumo faktai. Nutraukdamas darbo sutartį, darbdavys veikia savo rizika. Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti patikrinti tik po to, kai šis veiksmas – darbo sutarties nutraukimas – įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiškia ieškinį teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).
Įvertinus šios teisės normos turinį, darytina išvada, jog VDI teritorinio skyriaus vadovas, priimdamas sprendimą, privalo įvertinti tik tai, ar darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nėra tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą tokį darbuotoją atleisti. Ginčų, kilusių iš Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatų, nagrinėjimas priskirtinas bendrosios instancijos teismų kompetencijai.
Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl VDI Šiaulių teritorinio skyriaus skundžiamu sprendimu siekiamo atleisti darbuotojo nediskriminavimo, t. y. ar VDI Šiaulių teritorinis skyrius, nuspręsdamas suteikti sutikimą atleisti pareiškėją, vertino, ar darbdavio išdėstyti atleidimo argumentai nėra susiję su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje, ir ar darbuotoją atleisti siekiama ne dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos.
Iš VDI Šiaulių teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 3 d. pateiktos išvados Nr. 4VD-1 „Dėl UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas prašymo suteikti sutikimą atleidžiant iš darbo bendrovės profesinės sąjungos pirmininkę J. N.“ (b. l. 47-51) turinio, be kita ko, nustatyta, jog VDI darbo inspektorė, išanalizavusi darbdavio pateiktą prašymą dėl sutikimo atleisti pareiškėją iš darbo bei patikslintą informaciją, profesinės sąjungos bei darbuotojo nuomones su pateiktais priedais, nenustatė, kad darbo sutarties nutraukimas su darbuotoja yra kaip nors susijęs su jo naryste ar veikla profesinėje veikloje. Iš pateiktų bendrovės duomenų nustatyta, kad bendrovė planuoja struktūrinius pertvarkymus ir tai ją įpareigoja daryti steigėjas. Be to, Išvadoje nurodyta, kad į VDI teritorinį skyrių nei darbuotoja, nei bendrovės profesinė sąjunga dėl darbdavio psichologinio spaudimo, mobingo ar kitų, kaip darbuotojų atstovės teisių, pažeidimų ir pan., nesikreipė. Nebuvo nustatyta aplinkybių, jog dėl darbuotojos vykdomos veiklos profesinėje sąjungoje jai buvo sudarytos nepalankios darbo sąlygos ar buvo apribotos kokios nors teisės, kad kitiems bendrovės darbuotojams buvo suteiktas tam tikras pranašumas prieš darbuotoją. Bendrovės direktorius kreipėsi į bendrovės profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo nutraukti darbo santykius ir gavo 2019 m. gruodžio 19 d. atsakymą, pasirašytą profesinės sąjungos komiteto šešių narių, kurį su 2019 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. S-200, pateikė VDI. Profesinės sąjungos komiteto keliamas klausimas dėl to, kad profesinė sąjunga nėra informuota apie galimus struktūrinius pertvarkymus bendrovėje, kad profesinei sąjungai nėra suteikiamos patalpos, sudaro darbo ginčų klausimą, kuris nagrinėjamas darbo ginčams nustatyta tvarka. Taip pat darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų laikymosi, darbdavio lokalinių teisės aktų vykdymo klausimais nepasisako, nes tai sudaro individualų darbo ginčą dėl teisės, kuris nagrinėjamas darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
Šiuo atveju vertintina, ar VDI Šiaulių teritorinis skyrius, pagal jam pateiktą informaciją ir įrodymus, turėjo pagrindą pripažinti, jog pareiškėjos atleidimas nėra susijęs su jos veikla profesinėje sąjungoje.
Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, jog UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą (b. l. 20-21) dėl sutikimo nutraukti darbo sutartį pagal LR darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, remdamasis savininko Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr. S-1625 ,,Dėl UAB Akmenės autobusų parkui keliamų lūkesčių“ (b. l. 22-23), kuriame nurodyta optimizuoti bendrovės veiklą siekiant išgryninti veiklas, atsisakyti nepagrindinių veiklų arba didinti jų pelningumą, išvengiant kryžminio finansavimo, kai nuostolingas veiklos rezultatas dengiamas pelningos veiklos rezultatu, efektyvinti pagrindines veiklas ir mažinti jų nuostolingumą, šie tikslai UAB Naujosios Akmenės autobusų parkui privalomi ir negali būti nepasiekti. Darbdavys nurodė, kad siekdamas šių tikslų planuoja pakeisti bendrovės struktūrą ir etatų sąrašą, pakeitimu būtų naikinamos tekintojo, kontrolierės pareigybės, kitų pareigybių skaičių būtų mažinamas perskirstant funkcijas.
Be to, UAB Akmenės autobusų parkas prašymą (b. l. 20-21) dėl sutikimo nutraukti darbo sutartį su pareiškėja grindė tuo, kad pareiškėjos pareigos yra numatytos keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pareiginiuose nuostatuose (b. l. 24-26). Iš esmės pagrindinės ir vienintelės jos pareigos yra kontroliuoti ir tikrinti autobusų vairuotojų-konduktorių darbą. Tokia autobusų vairuotojų-konduktorių darbo kontrolės procedūra yra neefektyvi, neužtikrinanti realios kontrolės ir yra brangesnė nei tokią paslaugą galima įsigyti rinkoje. Taip pat, UAB Akmenės autobusų parkas nurodė, kad siekiant padaryti efektyvų keleivinio kelių transporto kontrolės mechanizmą ir maksimaliai kontroliuoti visus maršrutus ir autobusų vairuotojus yra sukurta kontrolės procedūra, kuri yra patvirtinta 2016 m. sausio 20 d. LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-13(1.5E) ,,Dėl keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatų“. Pagal šią tvarką bet kurioje Lietuvos vietoje, bet kuriuo metu, taip pat ir keliose vietose vienu metu, pagal paslaugų sutartį paslaugas teikianti įmonė, turinti kontrolierius, gali patikrinti autobusų vairuotojus-konduktorius, bilietų pardavimą keleiviams, siuntų bei bagažų vežimą ir pan., t. y. atlikti visas pareiškėjos pareigas. UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas, kol pareiškėja atliko kito darbuotojo funkcijas, buvo laikinai sudariusi paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29), pagal kurią tiekėjas laikinai vykdė pareiškėjos funkcijas, už kurias mokėjo mažiau nei pareiškėjai ir buvo žymiai efektyvesnis autobusų vairuotojų-konduktorių patikrinimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovas VDI Šiaulių teritorinis skyrius, pagal jam pateiktą informaciją ir įrodymus, pagrįstai pripažino, jog pareiškėjos atleidimas nėra susijęs su jos veikla profesinėje sąjungoje, kadangi atsakovui buvo pateikti duomenys dėl planuojamos darbdavio struktūros ir etatų sąrašo pakeitimo (naikinant kontrolierės pareigybę) bei nurodyta, jog minėta autobusų vairuotojų-konduktorių darbo kontrolės procedūra yra neefektyvi, neužtikrinanti realios kontrolės ir yra brangesnė nei tokią paslaugą galima įsigyti rinkoje. Pažymėtina, kad iš VDI Šiaulių teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 3 d. pateiktos išvados Nr. 4VD-1 „Dėl UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas prašymo suteikti sutikimą atleidžiant iš darbo bendrovės profesinės sąjungos pirmininkę J. N.“ matyti, jog VDI Šiaulių teritorinis skyrius, nuspręsdamas suteikti sutikimą atleisti pareiškėją, įvertino, kad darbdavio išdėstyti atleidimo argumentai nėra susiję su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje, ir kad darbuotoją atleisti siekiama ne dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog ji dėl aktyvios veiklos profesinės sąjungos veikloje būtų diskriminuojama. Teismas šiuo atveju sutinka su atsakovo pozicija, jog vien bendro pobūdžio teiginiai, jog darbuotoja dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, reiškia savo nuomonę, yra principinga, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog darbuotojos atžvilgiu taikomas darbo santykių nutraukimas kaip nors susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad už darbo organizavimą atsako darbdavys, todėl darbuotojo darbo panaudojimas yra darbdavio prerogatyva.
LR darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, gavęs darbdavio motyvuotą prašymą, apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją, dėl kurio pateiktas prašymas, ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti. Kaip minėta, VDI Šiaulių teritorinis skyrius 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į UAB Naujosios Akmenės autobusų parką su raštu Nr. SD-4-14708 (b. l. 30), kuriuo prašė pateikti pareiškėjos ir UAB Naujosios Akmenės autobusų parko profesinės sąjungos komiteto nuomones šiuo klausimu. Taip pat, VDI Šiaulių teritorinis skyrius 2019 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į UAB Naujosios Akmenės autobusų parką su prašymu patikslinti 2019 m. lapkričio 15 d. prašymą ir nurodyti, pagal kokį LR darbo kodekso straipsnį ketina atleisti pareiškėją, ar nėra darbovietėje laisvos darbo vietos, į kurią galėtų būti perkelta darbuotoja. Taigi, teisėjų kolega sprendžia, jog atsakovas laikėsi LR darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies nuostatų procedūrinių reikalavimų ir visapusiškam bei objektyviam pareiškėjos darbdavio prašymo (suteikti sutikimą atleisti pareiškėją) išnagrinėjimui paprašė pareiškėjos ir profesinės sąjungos nuomonių. Šios nuomonės su papildomais dokumentais gautos ir įvertintos VDI Šiaulių teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 3 d. išvadoje Nr. 4VD-1 „Dėl UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas prašymo suteikti sutikimą atleidžiant iš darbo bendrovės profesinės sąjungos pirmininkę J. N.“ (b. l. 47-51).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje, formuodamas VAĮ taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (lot. be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, reiškiančio, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018).
LVAT praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1028-556/2018). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2016 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-813-556/2016, 2016 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1210-822/2016). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2015 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-112-858/2015). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-131-822/2017). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (LVAT 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016, 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (LVAT 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016, 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018).
Teismas nenustatė, jog atsakovas, skundžiamu sprendimu būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Skundžiamas sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Sutikimo atleisti pareiškėją pagrindai yra nurodyti VDI Šiaulių skyriaus Išvadoje (b. l. 47-51), priimdamas sprendimą atsakovas šia Išvada rėmėsi pagrįstai. Išvada yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis, todėl procedūrinio pobūdžio pažeidimų nebuvo padaryta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovo VDI Šiaulių teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. SD-4-110 „Dėl UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas prašymo“ (b. l. 46), kuriuo nuspręsta suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas kontroliere J. N., kuri yra UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. N. patikslintą skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. SD-4-110 „Dėl UAB Naujosios Akmenės autobusų parkas prašymo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos J. N. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.