Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutraukti santuoką, sudarytą 2012 m. kovo 15 d. Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės J. M. ir atsakovo M. M., dėl atsakovo kaltės.Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – M..Dukters U. M. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina J. M., kurios gyvenamoji vieta turi būti laikoma ir dukros gyvenamąja vieta. Priteisti iš atsakovo dukters U. M. išlaikymą po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, nuo 2013 m. gegužės 1 d.Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko gyvenimo sąlygos gyvenant su motina yra geros, mamos ir dukros ryšys yra artimas, ieškinio reikalavimai atitinka vaiko interesus, todėl prašė tenkinti ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. kovo 15 d. Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės J. M. ir atsakovo M. M. buvo sudaryta santuoka (registracijos įrašo Nr. 629) (t. 1, b.l. 6). Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis smurtavo ieškovės atžvilgiu, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, nesirūpino šeima.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog būtų nutraukta jo ir ieškovės santuoka ir nenurodė, jog ieškinyje išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Tai, kad linkęs smurtauti atsakovas patvirtino ir teismo posėdžiu pati ieškovė, bei iš dalies parodo ir atsakovo atsiųstas šaukimas į teismą baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra kaltinamas dėl smurtinių nusikaltimų padarymo (b.l. 31). Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnis).

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais.

Išvadą teikianti institucija neprieštaravo (b.l. 28), jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad vaikas gyvena ieškovės nuomojamame bute, kuriame vaikui sudarytos geros sąlygos, vaikas yra prižiūrėtas, juo tinkamai rūpinamasi jo motina, o tėvas iki šiol vaiko auklėjime nedalyvauja. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti, jog vaiko gyvenamoji vieta yra su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl U. M. išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Pažymėtina, kad nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į šioje nutartyje jau minėtą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti dukros išlaikymui po 400 Lt per mėnesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė šiuo metu gauna tik 97,5 Lt dydžio pašalpą už dukrą. Ieškovė jokio turto neturi. Byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia mažiausia 800 Lt per mėnesį ir šią sumą pagrindė paskaičiavimu. Teismo vertinimu, tokia suma nėra didelė ir bent minimaliai atitinkanti vaiko poreikius, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 400 Lt dydžio vaiko išlaikymo priteisimo. Ši suma nėra per didelė, net tuo atveju jeigu atsakovas niekur nedirba, nes atsakovas yra jaunas, darbingas vyras ir gali bent minimalią algą uždirbti. Be to, su išlaikymo dydžiu sutiko atsiliepime ir pats atsakovas.

Kaip jau minėta, ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo 2013 m. gegužės 1 d., o ieškinį pateikė 2013 m. gegužės 15 d., atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vaiko neišlaiko nuo 2012 m. spalio mėn., atsižvelgiant į vaiko interesus išlaikymas priteisiamas nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.

Dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų sprendimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas jokių nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l. 11). Byloje esanti Valstybinės įmonės „Registra“ pažyma (b.l. 12) patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo vardu nėra įregistruoja jokių transporto priemonių. Ieškovė taip pat nurodė, kad jokių žinomų kreditorių neturi, todėl turto padalijimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas, nes nėra ką dalyti.

Ieškovė taip pat nereikalauja išlaikymo iš atsakovo.

Ieškovė teismo prašo po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, todėl jai paliekama santuokinė pavardė – M.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovės turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį ir buvo atleista nuo 144 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo. Visiškai patenkinus ieškinį, 144 Lt žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ieškovei. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 144 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio buvo atleista ieškovė. Be to, ieškovė už advokato pagalbą rengiant ieškinį sumokėjo 500 Lt (b.l. 22-23), todėl visiškai patenkinus ieškovės ieškinį ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268 straipsniais, 282 str. 2 d. 1 p., 384-385 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2012 m. kovo 15 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 629), nutraukti dėl sutuoktinio M. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti sutuoktinę pavardę: M.

Priteisti U. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., iš M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. gegužės 1 d. po 400 Lt kas mėnesį teikiamą išlaikymą iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą valdys uzufrukto teise. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti U. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 144 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 144 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.