Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Tauragėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, netekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: 2019-11-05, apie 18.55 val., Šilutės r., Juknaičių k., Rūtų gatvėje, vairavo automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia koncentracija 2,24 promilių).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji K. J. kalta prisipažino visiškai, paaiškino, kad tą dieną susipyko su draugu ir išgėrė alaus. Draugas paprašė nuvežti iki pirties Juknaičių kaime, gerai jautėsi, todėl nutarė važiuoti. Buvo anksčiau bausta už vairavimą neblaiviai. Po ko 3 metus nevartojo alkoholio. Automobilis, kurio vertė 1 500 Eur, priklauso lizingo bendrovei. Pagal profesiją yra kirpėja, tačiau šiuo metu ieškosi bet kokio darbo, vienintelės pajamos yra bedarbio pašalpa 250 Eur. Kai sulaikė policijos pareigūnai gėrė raminamuosius „Xanax“. Nevairavo išgėrusi alkoholio ir raminamųjų. Šiuo metu užsikodavo nuo alkoholio vartojimo. Pažada daugiau nusikaltimų nebedaryti.

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamosios nuosekliais paaiškinimais, jos prisipažinimu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, tarnybiniu pranešimu, kitais objektyviais duomenimis – alkotesterio kvito duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji K. J. 2019-11-05, apie 18.55 val., Šilutės r., Juknaičių k., Rūtų gatvėje, vairavo automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia koncentracija 2,24 promilių). Kaltinamoji nurodė, kad prieš vairuodama ji vartojo alkoholinius gėrimus, taigi suprato, kad yra neblaivi ir negali vairuoti. Dėl nurodyto pripažintina, kad K. J. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi ji suvokė, jog neblaivi vairuoja transporto priemonę, ir to siekė, tokiu būdu sukeldama realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui ir aplinkai. Šie kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Nustatyta K. J. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamosios K. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas A. J. prašymas perduoti kaltinamąją pagal laidavimą jo atsakomybei bei pastarojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (b. l. 168-175).

Kaltinamoji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdama neteista (b. l. 78), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi K. J. atsakomybę lengvina tai, kad ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Įvykdyta nusikalstama veika žalos nepadaryta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad trys pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamoji anksčiau neteista (b. l. 78), tačiau bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviai (b. l. 71-77). Registruota užimtumo tarnyboje (b. l. 60). Tauragės miesto seniūno neigiamai necharakterizuojama (b. l. 132). Potencialaus darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 176). Po nusikalstamos veikos įvykdymo kreipėsi į specialistą dėl priklausomybės ligos gydymo (b. l. 166). Aplinkybę, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys teisme patvirtino ir jos tėvas. Įvertinus kaltinamosios K. J. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteista, charakterizuojama teigiamai), jos požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje K. J. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Bylos duomenys patvirtina, jog A. J. yra K. J. šeimos narys - tėvas yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas (b. l. 179), administracine tvarka nebaustas (b. l. 178), su kaltinamąja santykiai itin artimi, su ja gerai sutaria, kartu gyvena. Nurodo, kad būdamas autoritetu dukrai, gali daryti jai teigiamą įtaką, tiki, kad ji ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Kaltinamoji taip pat nurodė, jog vertina tėvo nuomonę. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad A. J. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra autoritetas K. J. ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Apibendrinant nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamąją K. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, laiduotoju paskiriant A. J., o baudžiamąją bylą K. J. atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į K. J. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, į kaltinamosios bei laiduotojo asmenybes, laidavimas skirtinas be užstato, 1 metų laikotarpiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi nusikalstamą veiką K. J. padarė naudodamasi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise.

Atsižvelgiant į tai, kad K. J. padarė nesunkų nusikaltimą, jai buvo nustatytas mažiausias 2,24 promilės neblaivumas, nusikalstamos veikos metu nebuvo padaryta žala kitai transporto priemonei, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, charakterizuojama teigiamai, neteista, kaltinamajai nustatytinas dviejų (2) metų minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimo, kuriuo K. J. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2019-11-06 (b. l. 95-96; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog K. J. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodama UAB „Mogo LT“ priklausantį automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (b. l. 28). Ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nagrinėjamu atveju svarstytina, ar iš kaltinamosios konfiskuotina nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Tuo tarpu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties seka, kad baudžiamojo poveikio priemonių ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018).

Šiuo konkrečiu atveju, spręsdamas konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad, nors nusikalstamos veikos įrankis automobilis „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Mogo LT“. K. J. anksčiau neteista, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys dėl vidutinės tokio tipo transporto priemonės kainos Lietuvoje – 2 160 Eur (su PVM) (b. l. 29). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, bei į tai, kad byloje nustatytas teisinis pagrindas atleisti K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, darytina išvada, kad automobilio vertės konfiskavimas kaltinamajai būtų pakankamai sunki finansinė našta ir nebūtų visiškai proporcinga priemonė jos atžvilgiu.

Kita vertus, nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, įvertinus tai, kad teismas skyrė laidavimą (be užstato) bei į tai, kad netaikė turto (transporto priemonės) konfiskavimo, kaltinamoji yra darbingo amžiaus, kitų turtinio pobūdžio pasekmių nagrinėjamoje byloje jai nekilo, teismo vertinimu, K. J. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajai K. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (b. 1. 95-96), specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (b. 1. 100-101), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 103-104), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamosios K. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones K. J. atėmimą.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ją perduoti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti K. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti K. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 16 MGL (800 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

K. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo) ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

K. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones K. J. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 6 d.

K. J. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.