Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-12-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-5508-1123/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
A6.-5508-1123/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04683-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Pažeidėjas
V. V.
Advokatai
Vaidotas Bacevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-5508-1123/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04683-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gruodžio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, Kristinai Juodelytei

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. atstovui advokatui Vaidotui Bacevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą V. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį, dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. liepos 11 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2019 m. gegužės 28 d.), vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais per banką.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą V. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

Traukiamo administracinėn atsakomybėn V. V. atstovas advokatas Vaidotas Bacevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. nepripažįsta savo kaltės, nes jis nepadarė administracinio nusižengimo. Paaiškino, jog 2019-05-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolu V. V. buvo paskirtas direktoriumi. Šis veiksmas buvo registruotas juridinių asmenų registre 2019-05-15. Teigia, jog VMI neatsižvelgė į specifiką įmonės, kuri yra restruktūrizuojama, nes tokios įmonės veiklą reglamentuoja specialus restruktūrizavimo įstatymas. VMI nuodyti reikalavimai sumokėti tam tikras priemokas, yra susiję su ankstesnėmis mokestinėmis nepriemokomis. 2019-10-11 VMI Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. B2-2623-258/2019 pateikė prašymą įtraukti juos į RUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sarašą. Tokiu būdu VMI iš esmės pripažįsta, kad visi tie mokestiniai reikalavimai ir nepriemokos yra už ankstesnį laikotarpį. Dar iki V. V. paskyrimo į direktoriaus pareigas, t.y. 2019-02-01, civilinėje byloje Nr. B2-2623-392/219, buvo priimta nutartis, kuri buvo neskundžiama ir iškarto įsiteisėjo, kuria buvo konstatuota, kad yra priimamas ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. P. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir buvo sustabdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto realizavimas, turtinių teisių, piniginių lėšų realizavimas. Visi mokėjimai už ankstesnius laikotarpius buvo stabdomi. 2019 m. vasario 26 d. toje pačioje byloje buvo priimta nutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta restruktūrizavimo byla, kuria buvo paliktos tos pačios 2019-02-01 teismo nutartimi nustatytos apsaugos priemonės, susijusios su mokėjimų ribojimais. 2019 m. birželio 27 d. Nutartimi, kuri 2019-09-12 įsiteisėjo, buvo nuspręsta iškelti restruktūrizavimo bylą, paliktos tos pačios apsaugos priemonės, kad RUAB „(duomenys neskelbtini)“ gali atlikti tik einamuosius mokėjimus.

V. V. atstovas advokatas Vaidotas Bacevičius pateikė 2019 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos teismo Nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2623-392/219 kopiją, 2019 m. vasario 26 d. Vilniaus apygardos teismo Nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2623-392/219 kopiją, 2019 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teismo Nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2623-258/219 kopiją, 2019 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo Nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1282-881/219 kopiją, 2019 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo Nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2623-258/219 kopiją, 2019 m. spalio 11 d. VMI prie LR FM rašto Nr. (23.28-08E)RNA Dėl finansinio reikalavimo pateikimo kopiją, 2019 m. gegužės 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolo kopiją, VĮ Registrų centro išrašo kopiją, kuriame yra duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuos dokumentus prašė prijungti prie administracinės bylos, teismas jos prijungė prie bylos medžiagos.

Šalies argumentai

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau ir VMI) pateiktame pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. 2019 m. spalio 29 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 2 076 378,31 Eur. Dėl 1 577 531,60 EUR (iš jų: 146 093,25 EUR PVM, 57 078,28 EUR PVM delspinigiai, 58 437,00 EUR PVM bauda, 733 428,14 EUR PM, 289 123,76 EUR PM delspinigiai, 293 371,20 EUR PM bauda) vyksta mokestinis ginčas. Bendrovė 2019 m. rugsėjo 10 d. yra sudariusi su VMI periodinių mokėjimų grafiką dėl 776 963,00 EUR. Mokestinės nepriemokos išieškojimas pradėtas vykdyti 2019 m. liepos 8 d. pateikiant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų, tačiau skola neišieškota. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi nutarė iškelti Bendrovei restruktūrizavimo bylą, kuri įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 12 d. 2019 m. rugsėjo 19 d. priimti sprendimai pripažinti netekusiais galios nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Atlikus Bendrovės turimų banko sąskaitų išrašų analizę nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. liepos 11 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais per banką, o būtent: iš Šiaulių banko AB sąskaitos Nr. LT(duomenys neskelbtini) buvo išmokėtos šios sumos:

Bendrovės atliktų mokėjimų data/gavėjas/suma 2019-07-05 Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (kodas 188651524) pagal 2019-06-11 mokėjimo reikalavimą Nr. IS-2209 pagal avanso grąžinimo garantiją Nr. G-03-SB-362530 2.023.001,92 EUR

Iš Luminor Bank AB sąskaitos Nr. LT(duomenys neskelbtini) buvo išmokėtos šios sumos:

Bendrovės atliktų mokėjimų data/gavėjas/suma 2019-06-06 Darbo užmokestis A. K. 1.363,61 EUR 2019-06-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 619,03 EUR 2019-06-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 220,52 EUR 2019-06-06 AB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) 329,73 EUR 2019-06-06 S. R. TŪB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) 2.356,02 EUR 2019-06-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 97,70 EUR 2019-06-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 5.010,00 EUR 2019-06-07 T. B. už nuomą 2.000,00 EUR 2019-06-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 110.000,00 EUR 2019-06-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 74.980,00 EUR 2019-06-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 50.000 EUR 2019-06-20 avansas atskaitingam asmeniui D. P. 150.000 EUR 2019-06-21 avansas atskaitingam asmeniui D. P. 100.000,00 EUR 2019-06-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 100.000,00 EUR 2019-06-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 150.000,00 EUR 2019-06-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 18.023,00 EUR 2019-06-26 Darbo užmokesčiai 32.003,42 EUR 2019-06-27 avansas atskaitingam asmeniui D. P. 5.220,00 EUR 2019-06-27 T. B. už nuomą 6.000,00 EUR 2019-06-27 darbo užmokestis D. T. 142,86 EUR 2019-06-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 129,48 EUR 2019-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 821,44 EUR 2019-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 1.400,00 EUR 2019-07-03 avansas atskaitingam asmeniui R. Č. 120,00 EUR 2019-07-04 avansas atskaitingam asmeniui D. P. 600,00 EUR 2019-07-04 avansas atskaitingam asmeniui E. Ž. 300,00 EUR 2019-07-05 Darbo užmokestis R. K. 870,00 EUR 2019-07-08 VMI prie FM 38,00 EUR 2019-07-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 124,00 EUR 2019-07-09 avansas atskaitingam asmeniui A. Z. 190,38 EUR 2019-07-09 avansas atskaitingam asmeniui V. M. 200,00 EUR 2019-07-10 avansas atskaitingam asmeniui R. Č. 1.000,00 EUR 2019-07-10 avansas atskaitingam asmeniui V. M. 187,63 EUR 2019-07-10 avansas atskaitingam asmeniui D. P. 21.071,00 EUR

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Mokesčių mokėtojo registro išrašas (b. l. 6), banko sąskaitų išrašai (b. l. 7-72).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Iš teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo duotų paaiškinimų ir pateiktų bei prijungtų prie administracinio nusižengimo bylos dokumentų matyti, kad 2019 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 12 d. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnio 4 punktą nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos restruktūrizuojama įmonė turi mokėti visas einamąsias įmokas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 9 punktą restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos yra visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Restruktūrizuojamos įmonės prievolės (einamosios įmokos) vykdomos iš tų restruktūrizuojamos įmonės sąskaitų, kurias nurodo teismas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms yra taikomi kiti disponavimo apribojimai.

Atsižvelgiant į restruktūrizavimo procedūros pagrindinį tikslą – išsaugoti veiklą vykdančią įmonę, ĮRĮ nustatytas leidimas įmonei iš tam tikrų areštuotų sąskaitų daryti įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas. ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai. 2019 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos teismo Nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2623-392/219, kuria buvo priimtas ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. P. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo nutarta leisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsiskaitomųjų sąskaitų mokėti visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinei-komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas.

ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas leidimas iš tam tikrų areštuotų sąskaitų atlikti įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas skirtas ne atsiskaityti su ankstesniais, prieš restruktūrizavimo bylos inicijavimą įgytais kreditoriais, bet su prekių ir paslaugų tiekėjais, kurie įmonei tieks prekes ar paslaugas po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo tam, kad įmonė galėtų tęsti savo ūkinę komercinę veiklą. Iš areštuotų įmonės sąskaitų atlikus mokėjimus ankstesniems įmonės kreditoriams, būtų pažeisti ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkto reikalavimai: nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti („Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. ĮMONIŲ BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCEDŪRŲ PRADŽIĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMOLIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOJE APŽVALGA Nr. AC-41-1. Teismų praktika. 2015, 41, p. 644-692“).

VMI prie FM pareiškime nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019-05-28, tačiau šie duomenys visiškai nedetalizuoti, nenurodyta, kokiuose konkrečiai mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais buvo nesumokėti šie mokesčiai. VMI prie FM nepateikė konkrečių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ einamųjų mokesčių skolas susidariusias po UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo, t.y. po 2019 m. vasario 1 d. Todėl teismas neturi pakankamo pagrindo teigti, jog VMI prie FM pareiškime nurodyti mokesčiai yra einamieji UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčiai. Teismo įsitikinimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo mokėti VMI prie FM pareiškime nurodytų priskaičiuotų mokesčių sumų, sustiprina tai, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. VMI prie FM priimti sprendimai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (2019-07-08 nurodymas Nr. (23.31-08) 467-103157 nurašyti 326.030,20 EUR mokestinę nepriemoką, 2019-08-06 nurodymas Nr. (23.31-08) 467-119488 nurašyti 130.368,48 EUR, 2019-08-21 Nr. (23.31-08) 467-125888 nurašyti 15.351,00 EUR, 2019-09-05 nurodymas Nr. (23.31-08) 467-139530- nurašyti 51.233,25 EUR) pripažinti netekusiais galios. Be to, VMI prie FM 2019-10-11 pateikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui ir Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. B2-2623-258/2019 pareiškimą dėl finansinio reikalavimo, iš esmės patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar net iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo, o VMI prie FM pareiškime nurodyti mokėjimai buvo atliekami, vadovaujantis 2019 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos teismo Nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2623-392/219 atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinei-komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas.

Byloje nesant patikimų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, ar VMI prie FM pareiškime nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė po 2019 m. vasario 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo) ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ einamųjų mokesčių skola ar šis VMI prie FM pareiškime nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas yra susidaręs, prieš restruktūrizavimo bylos inicijavimą ir yra susijęs su ankstesnėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinėmis nepriemokomis, teismas neturi tvirto pagrindo konstatuoti, kad mokėjimai Valstybinei mokesčių inspekcijai tikrai turėjo būti atlikti anksčiau nei VMI prie FM pareiškime laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. liepos 11 d. nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti atsiskaitymai su kitais kreditoriais. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams, nors tuo metu buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, galimai šios kreditorės teisių nepažeidė, nes pirmiau atsiskaityti su kitais kreditoriais ją įpareigojo Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis. Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai).

Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.(Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-216-380/2019).

Nusižengimas, kuriuo kaltinamas V. V., iš esmės yra tyčinis. Tai yra bendrovės vadovas, žinodamas apie įsiskolinimą aukštesnės eilės kreditoriams, ir faktą, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, sąmoningai nesilaiko CK 6.930¹ straipsnyje numatyto mokėjimų eiliškumo, pirmiausiai atsiskaitydamas su kreditoriais iš žemiau esančių eilių. V. V. neigė savo kaltę nurodydamas, jog po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo (2019 m. vasario 1 d.) teismas nutartimi sustabdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimus už ankstesnius laikotarpius, todėl įvertinus tai, kad VMI skola buvo už ankstesnius laikotarpius, atlikdamas einamuosius mokėjimus kitiems kreditorimas, nepažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Remdamasis visu tuo, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šioje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui susidarė po 2019 m. vasario 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo) atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. V., atlikdamas mokėjimus kitiems kreditoriams, nors tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena V. V. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

nutraukti V. V. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį teiseną, nenustačius jo veikoje šio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė