Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-216-380/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-28
Bylos Nr.
AN2-216-380/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00468-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-216-380/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00468-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucijos) Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 8 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 164 straipsnio 3 dalį, S. S. nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2019-03-11 administracinio nusižengimo protokolas S. S. surašytas už tai, kad ji, būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, 2018-12-20, apie 14.20 val., nesudariusi rašytinės darbo sutarties, leido dirbti barmenei-padavėjai D. J., t. y. priimti iš klientų užsakymus, juos pateikti, imti pinigus už patiekalus ir dirbti su elektroniniu kasos aparatu. Tokiu būdu bendrijos vadovė S. S., nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie D. J. priėmimą į darbą, pažeidė 2016 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų reikalavimus. Taip pat patikrinimo metu elektroninio kasos aparato (toliau - EKA) stalčiuje nustatytas 9,42 Eur grynųjų pinigų perteklius, faktiškai EKA stalčiuje rasta 260,17 Eur, pagal atspausdintos „X“ ataskaitos duomenis turėjo būti 250,75 Eur. S. S. neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punkto reikalavimų.

2. Skundžiamu 2019-05-08 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, 164 straipsnio 3 dalį, S. S. nutraukta.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. M. prašo panaikinti 2019-05-08 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimą ir priimti naują nutarimą, skiriant S. S. administracinę nuobaudą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Institucija teigia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nesutinka su skundžiamu nutarimu dėl toliau nurodomų motyvų:

3.1. Pirmosios instancijos teismas 2019-05-08 nutarime nurodo, kad Institucijos pareigūnai teismo posėdžio metu parodė, jog 2018-12-20 bare „(duomenys neskelbtini)“ vyko patikrinimas, jie užsisakė patiekalus, pietavo, juos kaip ir kitus klientus aptarnavo D. J., paėmė pinigus, išdavė čekį, pareigūnai matė kaip ji priėmė užsakymą iš kitų klientų ir paėmė 50 Eur avansą. Tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu bendrovės darbuotoja A. S. parodė, jog dirbo dviese su D. J., todėl negali patvirtinti, kuri iš jų kasoje laikė 9,42 Eur grynųjų pinigų perteklių. Minėtą aplinkybę patvirtina Institucijos pareigūnų parodymai teismo posėdžio metu, jog pateikus valstybės pareigūnų pažymėjimus bei pasakius apie atliekamą operatyvinį patikrinimą D. J. nieko nepaaiškinusi pasišalino iš patalpų ir netrukus priėjo kita barmenė (A. S.), kuri sutiko teikti paaiškinimus dėl minėtų aplinkybių, o tai rodo, jog D. J. realiai atliko barmenės - padavėjos funkcijas. Pažymėtina, kad integruotos mokesčių informacinės sistemos IMIS Sodra duomenimis pranešimas apie D. J. įdarbinimą bendrovėje pateiktas 2018-12-20, t. y. po atlikto operatyvaus patikrinimo. Teismo posėdžio metu bendrovės vadovė pripažino savo kaip vadovės kaltę ir atsakomybę dėl tinkamos bendrovės veiklos neužtikrinimo bei patvirtino, jog pranešimą Sodrai pateikė jau po operatyvaus patikrinimo, taip pat patvirtino, kad apie Institucijos atliekamą operatyvų patikrinimą ją telefonu informavo D. J., kuri anksčiau yra dirbusi įmonėje ir žino vidaus tvarką, yra apmokyta dirbti kasos aparatu. Skunde pažymima, kad juridinio asmens vienasmenis vadovas atsako už jo finansinių, materialinių bei žmogiškųjų išteklių valdymą. Todėl tik teismo posėdžio metu pareikšti bendrovės vadovės teiginiai, jog ji su D. J. dėl darbo nesitarė ir neleido jai dirbti bei liudytojų teiginiai, jog D. J. trumpai pavadavo bare dirbusią A. S. (kol ši persiaus batus) yra gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Minėtų faktinių aplinkybių teismas nevertino. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra būtent pirminiai asmens paaiškinimai (LVAT nutartys bylose Nr. N575-535/2012, N575-2917/2012). LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog tokio pobūdžio bylose asmenys dažnai keičia savo parodymus duodamus protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

3.2. Dėl teismo argumento, jog S. S. su D. J. neaptarė jokių darbo bei darbo užmokesčio sąlygų, skunde pažymima, kad pagal LVAT suformuotą praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-2358/09). Be to, LVAT yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams - tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N-12-1650/04, AS-05-397/05, N-575-858/2010). Taigi atlygintinumas yra tik vienas iš objektyviųjų požymių visumos. Nelegalus darbas gali reikštis atvira arba paslėpta forma. Atviro nelegalaus darbo formos atveju dvi šalys susitaria dėl darbo sąlygų ir atlygintinumo, tačiau darbdavys vengia įteisinti darbo santykius (nesudaro rašytinės darbo sutarties, nepraneša Sodrai). Paslėpto nelegalaus darbo formos atveju abi šalys suinteresuotos įvairiais būdais nuslėpti darbo santykius. Dėl to, siekdamos išvengti administracinės atsakomybės, abi šalys bando paneigti atlygintinumo faktą. LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-3202/11). Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

3.3. Apylinkės teismas netinkamai taikydamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai administracinio nusižengimo bylą nutraukė.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą S. S. nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2019-05-08 nutarimą palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog S. S. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs S. S. bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nesutikti su apylinkės teismo argumentais ir naikinti apylinkės teismo nutarimą, remiantis objektyviais duomenimis nepagrįstais apeliacinio skundo motyvais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokie procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi Institucija, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas.

10. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

11. Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Be to, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Žemesnės instancijos teismas

12. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

13. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

14. Nors apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose pagrindiniai įrodymai yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog galima nesivadovauti viena iš esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad turi būti vertinami tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma. Tik tada galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės.

15. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių patvirtinti S. S. kaltę. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuo pat nagrinėjamo administracinio nusižengimo teisenos pradžios ji savo kaltę neigė. Apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad D. J. buvo pas ją dirbusi, tačiau buvo atleista. 2018-12-20 ji D. J. dirbti neleido, o apie tai, kad ši pakeitė A. S., kuri buvo laikinai išvykusi savo reikalais, sužinojo telefonu. Su D. J. neaptarė jokių darbo bei darbo užmokesčio sąlygų, net nežinojo, kad D. J. dirbs. Ši S. S. pateikta versija nėra paneigta bylos duomenimis. Liudytoja A. S. paaiškino, kad 2018-12-20 paprašė į barą atvykusios D. J., kad ši pabūtų už baro, išleistų ją į namus persiauti batų. Nors 2018-12-20 paaiškinime nurodė, kad dirbo su D. J. (b. l. 5), tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad nurodydama, jog dirbo dviese, turėjo omenyje, kad D. J. išleido ją persiauti batų. Liudytoja D. J. paaiškino, kad kartais po paskaitų atvyksta į barą „(duomenys neskelbtini)“ pavalgyti ir aplankyti buvusių kolegų, su kuriais gerai sutaria, todėl atvažiavo ir 2018-12-20. Tądien A. S. jos paprašė 10-15 minučių išleisti namo persiauti batų, pabūti už baro, o ji sutiko, nes buvo dirbusi bare, gerai orientavosi, visa tai užtruko daugiausiai 20-25 minutes. Liudytojai D. N. ir A. C. parodė, kad juos aptarnavo D. J., kuri aptarnavo ir kitus klientus, darė užsakymus, ėmė pinigus, daugiau aptarnaujančių darbuotojų jie nematė, po to D. J. pasišalino, vietoje jos atsirado kita barmenė. 2019-04-15 Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos pažymoje N. 63 nurodyta, kad D. J. 2018-12-20 dalyvavo pamokose nuo 8 val. iki 12.45 val. (b. l. 27).

16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo netikėti S. S. bei liudytojų A. S. ir D. J. parodymais. Šiuo atveju vieninteliai S. S. kaltinantys duomenys yra D. N. ir A. C. parodymai (apie tai, kad D. J. operatyvaus patikrinimo metu aptarnavo klientus, paėmė pinigus, išdavė čekį, po to išėjo iš baro patalpų, vietoje jos atėjo kita barmenė), tačiau apygardos teismo vertinimu šie parodymai taip pat nepaneigia S. S. bei liudytojų A. S. ir D. J. pateiktos versijos apie 2018-12-20 įvykių eigą ir nesudaro pakankamo pagrindo šią versiją laikyti gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Išanalizavus teismui pateiktą bylos medžiagą, joje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktą, jų nepateikė ir apeliantas.

17. Apeliaciniame skunde akcentuojamų administracinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Administracinių bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliantas nenurodė.

18. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-05-08 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2019-05-08 nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė