Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-07-04 · Administracinė byla Nr. eI2-7711-484/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-04
Bylos Nr.
eI2-7711-484/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00896-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
P. K.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-7711-484/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00896-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 4 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo P. K. (P. K.) atstovui advokato padėjėjui M. A.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. (P. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 24S60484 „Panaikinti LR ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES“ (toliau – Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvoje gyvena nuo 2015 metų. Migracijos departamento 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu jam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, nustačius, kad jis yra (duomenys neskelbtini) tautybės, kilęs iš (duomenys neskelbtini) regiono, kuriame iki 2009 metų vyko karinis konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini), turintis neginčijamų fizinių požymių, liudijančių apie patirtą fizinį smurtą, todėl grąžinus jį į (duomenys neskelbtini) , jis galėtų tapti kankinimų, žiauraus ir nežmoniško elgesio auka šalyje, kurioje teisėsaugos ar kitos valdžios įgaliotos institucijos tokią praktiką dažnai taiko. Nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. jis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Migracijos departamentas 2020 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą išduoti jam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Migracijos departamentui 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje prarado.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad siekdamas integruotis ir būti naudingas Lietuvos Respublikos visuomenės narys, 2016 m. kovo 8 d. įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ žuvies apdorotojo-fasuotojo pareigose, nuo 2021 m. sausio 12 d. dirbo akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ formuotojo pareigose, o nuo 2018 m. balandžio 6 d. vykdo individualią vertimo raštu ir žodžiu veiklą (atlieka vertimus į/iš lietuvių kalbos į/iš (duomenys neskelbtini). Teigia, kad išmoko lietuvių kalbą, išlaikė valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, 2018 m. sausio 26 d. gavo tai patvirtinantį pažymėjimą. Paaiškina, kad darbdavių charakterizuojamas teigiamai, tarnybinių nuobaudų neturėjo.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis Lietuvos Respublikoje gyvena kartu su G. R., jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini). Nors jo deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau šis butas taip pat priklauso G. R. asmeninės nuosavybės teise. Kartu su G. R. augina nepilnametį sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir G. R. nepilnametį sūnų K. V., gim. (duomenys neskelbtini) d. Nurodo, kad rūpinasi šeima, nepilnamečiais vaikais, juos prižiūri ir išlaiko. Nepilnametis sūnus A. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis, lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“.

Mano, kad sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje yra nesuderinamas su Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje numatytomis sąlygomis ir yra neproporcingas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu teigia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi formalia Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Policijos departamentas) išvada, kad jo gyvenimas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Pareiškėjas pripažįsta, kad jis Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 292 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pareiškėjas paaiškina, kad jis 2023 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno tris neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną perėjusius (duomenys neskelbtini) piliečius. Pažymi, kad kaltę pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, baudžiamuoju įsakymu paskirtą 3 200 Eur baudą 2024 m. sausio 10 d. sumokėjo.

Pareiškėjas pripažįsta ir tai, kad jo atžvilgiu 2023 m. rugsėjo 13 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 12 d. gabeno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečius Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nurodo, kad procesinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje nepriimtas, todėl Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos duomenimis. Mano, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo veiksmus pavojingus viešajai tvarkai ir visuomenei.

Be to, pareiškėjas pažymi, kad neteisėtus imigrantus (duomenys neskelbtini) piliečius gabeno ne per Lietuvos Respublikos sieną, bet Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne siekdamas padėti asmenims neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o, būdamas tamilų tautybės (duomenys neskelbtini) pilietis, siekė padėti savo tautiečiams, žinodamas, jog jie bėga iš savo šalies ne dėl ekonominių ar asmeninių interesų, bet siekdami išvengti susidorojimo, kankinimų, žiauraus elgesio ir mirties. Atkreipia dėmesį, kad gabentiems (duomenys neskelbtini) piliečiams buvo suteiktas prieglobstis ir jie buvo perkelti į pabėgėlių centrą. Tvirtina, kad nusikalstamas elgesys nebuvo nuoseklus ir sistemingas, o padarė tik dvi atsitiktines nusikalstamas veikas, kurias atliko neįvertinęs iš to kylančių teisinių pasekmių, be to, vedamas ne finansinės naudos ar siekio tyčia nusižengti Lietuvos Respublikoje galiojantiems įstatymams, bet moralinio įsipareigojimo ir noro padėti savo tautiečiams, bėgantiems nuo žiauraus (duomenys neskelbtini) valdžios rėžimo, kurio auka tapo ir jis pats. Todėl mano, kad jo veiksmai ir padaryta nusikalstama veika nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.

Šalies argumentai

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Policijos departamento išvadoje bei Migracijos departamento Sprendime pateiktas vertinimas, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, grindžiamas konkrečiais faktais apie pareiškėjo įvykdytą nusikalstamą veiką. Tokio pobūdžio veikla kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes jis buvo nuteistas už apysunkį nusikaltimą ir įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą. Be to, pažymi, kad jo veiksmai nebuvo netyčiniai ir neatlikti spontaniškai ar dėl nežinojimo. Pareiškėjas galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suprasti savo veiksmų pasekmes.

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas taip pat yra pripažintas įtariamuoju dėl to, kad jis neteisėtai, iš savanaudiškų paskatų (už piniginį atlygį) gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius penkis (duomenys neskelbtini) piliečius ir du (duomenys neskelbtini) piliečius. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, tvirtina, kad tokie pareiškėjo veiksmai nebuvo atsitiktiniai. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus.

Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjo skunde vardijamos aplinkybės: papildomos apsaugos suteikimas, gyvenimas Lietuvoje, charakteristika ir kita, nepaneigia Policijos departamento išvados, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas. Migracijos departamentas, įvertinęs visas aplinkybes, Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas nėra integravęsis Lietuvos Respublikoje tiek, kad galėtų naudotis ilgalaikio gyventojo statusu, todėl mano, kad leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga ir būtina priemone Lietuvos Respublikos visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti. Atsakovo vertinimu, ne leidimo nuolat gyventi, o leidimo laikinai gyventi išdavimas laikytina proporcinga priemone, suteikiančia teisę pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje leidime laikinai gyventi nurodytą laiką. Todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad jis bus išskirtas su savo šeimos nariais.

Atsakovas, įvertinęs į tai, jog pareiškėjas negali būti išsiųstas į jo kilmės valstybę ir jam suteikta papildoma apsauga nėra panaikinta, mano, kad panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi, jis galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punkto nustatytu pagrindu.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad Policijos departamentas pareiškėjo vertinimą dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei atliko vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi ir Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Nurodo, kad Policijos departamentas, patikrinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatė, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu P. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 292 straipsnio 1 dalyje. Taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė 2023 m. rugsėjo 13 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 292 straipsnio 2 dalį ir šiame ikiteisminiame tyrime P. K. pareiškė įtarimus, padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 292 straipsnio 2 dalyje.

Policijos departamentas atsiliepime pažymi, kad 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. Policijos departamentas, remdamasis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, teigia, kad užsieniečių grėsmė viešajai tvarkai gali būti konstatuojama ir nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio.

Policijos departamento vertinimu, P. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pakartotinumas rodo, kad jos nėra atsitiktinės. Todėl daro išvadą, kad jis ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus ir tvirtina, kad pareiškėjo laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę apriboti būtina.

Policijos departamento vertinimu, ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti remiantis atsiliepimo argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 24S60484 „Panaikinti LR ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 12 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 54 straipsnio 1 dalies 2¹ punktu, 2024 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. 24S60484 „Panaikinti LR ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES“, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas sprendimą priėmė vadovaudamasis Policijos departamento pateikta išvada.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Tvarkos aprašas) 90 punktu, 2024 m. vasario 28 d. taip pat priėmė sprendimą Nr. 24S64875 nutraukti pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą. Šis sprendimas byloje neskundžiamas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nuostatos.

Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2¹ punktas numato, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, o tuo atveju, kai leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduotas šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, – jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

Tvarkos aprašo 105 punkte nustatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi.

Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, jeigu leidimas nuolat gyventi tapo netinkamas naudoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 12 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nurodydamas, jog jis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje prarado. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2020 m. gruodžio 30 d. Įstatymo 53 straipsnio 1dalies 8 punkte nustatytu pagrindu (pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje).

Migracijos departamentas pareiškėjo ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis Policijos departamento išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Policijos departamentas, 2023 m. gruodžio 13 d. per MIGRIS gavęs Migracijos departamento prašymą įvertinti, ar (duomenys neskelbtini) pilietis P. K. (P. K.), gim. (duomenys neskelbtini) d., nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, 2023 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 5-S-32075 „Dėl P. K. (P. K.) grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei“ Migracijos departamentui pateikė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pilietis P. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Kaip matyti iš Policijos departamento 2023 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 5-S-32075 „Dėl P. K. (P. K.) grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei“ (toliau – ir Raštas), Policijos departamentas šią išvadą grindė Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, kuriais remiantis Policijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu P. K. pripažino kaltu pagal LR BK 292 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2023 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno tris neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius (duomenys neskelbtini) piliečius, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Policijos departamento Rašte nurodyta, kad P. K. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 3 200 Eur (64 MGL) bauda, kurią jis privalėjo sumokėti iki 2024 m. sausio 25 d., ir pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio) konfiskavimas.

Be to, Policijos departamentas Rašte nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė 2023 m. rugsėjo 13 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 292 straipsnio 2 dalį. Policijos departamentas Rašte pažymėjo, kad P. K. įtariamai pareikšti dėl to, kad jis neteisėtai, iš savanaudiškų paskatų (už piniginį atlygį) gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius penkis (duomenys neskelbtini) piliečius ir du (duomenys neskelbtini) piliečius, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Policijos departamentas Rašte taip pat nurodė, kad P. K. 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2023 m. spalio 12 d. suėmimas pakeistas į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Policijos departamentas, vadovaudamasis 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalimi, bei suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, įvertinęs tai, kad P. K. buvo nuteistas už apysunkį nusikaltimą ir įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, padarė išvadą, kad jo veiksmai nebuvo atsitiktiniai ir jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei.

Policijos departamentas Rašte nurodė, kad siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančių ar galinčių kelti asmenų, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę, nes neteisėtas žmonių gabenimas yra rimtas tarpvalstybinio masto nusikaltimas, suteikiantis dideles pajamas nusikaltėliams bei organizuotoms jų grupėms, skatinantis nelegalią migraciją ir darantis didelę žalą visuomenei bei turintis itin neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pareiškėjas Policijos departamento Rašte nurodytų aplinkybių, t. y. tai, kad jis buvo nuteistas už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną pagal LR BK 292 straipsnio 1 dalį ir kad jam pareikštas įtarimas pagal LR BK 292 straipsnio 2 dalį, nekvestionuoja.

Duomenų apie užsienietį tikrinimo, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei parengimo, konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarką bei informacijos vertinimo kriterijus nustato Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. birželio d. įsakymo Nr. 5-V-479 redakcija; toliau – Aprašas).

Aprašo 12.4. punkte nustatyta, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Pagal Aprašo 13 punktą užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad,: jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (13.1. punktas); jis įtariamas padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (13.2. punktas); iš užsienio teisėsaugos institucijų gauta informacija apie jo padarytas nusikalstamas veikas (13.3. punktas); jis sistemingai darė ir (ar) daro tos pačios rūšies administracinius nusižengimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius nusižengimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis nusižengimas (13.4. punktas); jis veiksmais, žodžiu ar raštu tyčia demonstruoja nepagarbą visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms, žemina Lietuvos Respublikos valstybę ar valstybės tarnautojus dėl jų veiklos (13.5.punktas ); jis aktyviai dalyvavo nesankcionuotuose renginiuose ar per masinius renginius (sporto varžybas ar kt.) kurstė nesantaiką ar dalyvavo vykdant smurtinius veiksmus (13.6. punktas); jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas išnykęs ar panaikintas (13.7. punktas).

Pažymėtina, kad P. K. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 292 straipsnio 1 dalyje, pagal LR BK 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas, o jam inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta LR BK 292 straipsnio 2 dalyje, pagal LR BK 11 straipsnio 5 dalį kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas.

Taigi Policijos departamento Rašte nurodytos faktinės aplinkybės atitinka Aprašo 13.1 ir 12.4 punktuose numatytus grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei kriterijus. Ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjui pareikštas įtarimas LR BK 292 straipsnio 2 dalį, nebaigtas ir galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje nepriimtas, nepaneigia pareiškėjui pareikšto įtarimo fakto. Pažyminėtina ir tai, kad Aprašo 12.4 punkte nustatytas vertinimo kriterijus yra imperatyvus, t. y. jį nustačius, besąlygiškai vertinama, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

Kaip matyti iš Policijos departamento rašto, pareiškėjas yra nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, įtarimai pareiškėjui pareikšti dėl sunkaus nusikaltimo, kurį, kaip įtariama, pareiškėjas padarė neužilgo.

Pareiškėjo piktybiškas Lietuvos Respublikos įstatymų nesilaikymas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesilaikyti įstatymų reikalavimų, pažeisti viešąją tvarką, rimtį, ar net nusikalsti.

Pareiškėjo skunde nurodyti nusikalstamų veikų įvykdymo motyvai – siekis padėti tautiečiams ir kitiems asmenims, siekiantiems gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nusikalstamų veikų pavojingumo nešalina. Priešingai, įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo veikla nukreipta prieš Lietuvoje nustatytą valdymo ir viešąją tvarką bei daro neatitaisomą žalą valstybei.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2021 m. liepos 30 d. – AB „(duomenys neskelbtini)“. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2018 m. balandžio 6 d. suteikta teisė vykdyti vertimo žodžiu ir raštu individualią veiklą. Tačiau byloje duomenų apie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie pareiškėjo legaliai gaunamas pajamas.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sutinka su Policijos departamento ir Migracijos sprendimuose pateikta išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Tokį vertinimą teismas grindžia vidiniu įsitikinimu, teisingumo ir protingumo kriterijais, paremtą byloje nustatytų aplinkybių visetu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalis).

Aplinkybė, kad pareiškėjas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 3 200 Eur baudą sumokėjo 2024 m. sausio 10 d., teismo vertinimo nekeičia.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2015 metų, jam 2015 m. rugpjūčio 13 d. suteikta papildoma apsauga. Nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu (užsieniečiui Įstatymo nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje). Pirmasis leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išduotas 2020 m. gruodžio 30 d. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu (pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi).

Lietuvos Respublikoje gyvena ir jo nepilnametis sūnus Lietuvos Respublikos pilietis, gim. (duomenys neskelbtini) d., pastarojo gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 29 d. sūnaus motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas finansiškai prisideda prie sūnaus išlaikymo, auklėjimo, nors kartu su sūnumi ir sūnaus motina negyvena.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi ir integracija į Lietuvos visuomenę nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, ir negali būti laikomos prioritetinėmis aplinkybėmis, sprendžiant pareiškėjui išduoto leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo klausimą. Šios grėsmės neatsveria pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi.

Vien tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o vėliau ir leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nereiškia, kad pasikeitus aplinkybėms, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nebus panaikintas.

Pareiškėjui nusikaltus ir tokiu būdu pasikeitus faktinei padėčiai, Migracijos departamentui sudarė pagrindą pareiškėjo atžvilgiu priimti naują administracinį sprendimą. Pažymėtina, kad Įstatymas įtvirtina institucijų, nagrinėjančių ginčijamus klausimus, aiškią pareigą priimti naujus sprendimus, jeigu pasikeičia faktinė padėtis (Įstatymo 90 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 6 dalis).

Teismo vertinimu, atsakovo Sprendimas yra proporcingas, atitinka teisėtumo principą ir nesudaro jokio pagrindo abejoti dėl galimo teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui papildoma apsauga nėra panaikinta ir šiuo sprendimu nėra sprendžiamas jo grąžinimo į kilmės valstybę klausimas. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl galimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimo nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi.

Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, veikė pagal savo kompetenciją, vadovaudamasis Įstatymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis). Kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų taip pat nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir jį tenkinti remiantis jame nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjo skunde nurodytos kitos aplinkybės bylos procesinei baigčiai jokios reikšmės neturi. Todėl teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain; LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.), dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismui atsisakius tenkinti skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40-41 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. K. (P. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo P. K. (P. K.) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė