- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-13
- Bylos Nr.
- 2-55-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00991-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, J., S. Š., V. Š., Klaipėdos miesto savivaldybei, C. M. W., R. K., J. K.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo
- Kategorijos
- 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant prokurorei I. Valadkienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. Vladykinai, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovams R. Gružienei, I. Kerbeliui, G. Eimantaitei, atsakovų J. ir R. K. atstovui advokatui V. Zabielai, atsakovams S. Š., V. Š., trečiojo asmens VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovui advokatui A. Ivanciui, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovei E. Remizovienei, viešame teismo posėdyje civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei, C. M. W., S. Š., V. Š., R. K., J. K., tretiesiems asmenims (ieškovo pusėje) VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, tretiesiems asmenims (atsakovo pusėje) Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarei Raimondai Kundrotienei, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui Mariui Stračkaičiui, Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarei Žanai Palaimienei, „Swedbank“ AB dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo:
l. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto mero 1996-10-08 potvarkio Nr. 628 „Dėl parduodamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“ su priedu dalį, kuria A. Š. patvirtinti prašomų parduoti žemės sklypų duomenys (duomenys neskelbtini).
Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 1997-10-28 įsakymą Nr. 1245, kuriuo leidžiama A. Š. pirkti papildomai 0,0959 ha žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini).Pripažinti negaliojančia 1997-11-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P21/97-0579, kuria A. Š., atstovaujamai V. Š., parduotas 959 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją ir grąžinti žemės sklypą Lietuvos valstybei, o C. M W. (A. Š. (V.) teisių perėmėjui) grąžinti sumokėtus už sklypą 11 543 Lt.
4. Pripažinti negaliojančia 2000-08-08 Klaipėdos miesto 5-ajame notarų biure sudarytos dovanojimo sutarties (registro Nr. R5-11901) dalį, kuria V. Š., įgaliotas A. Š., dovanojo S. Š. 0,0959 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Taikyti restituciją ir įpareigoti S. Š. grąžinti A. Š. dovanotą 0,0959 ha žemės sklypą (įgytą A. Š. Klaipėdos apskrities viršininko 1997-10-28 įsakymo Nr. 1245 ir 1997-11-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P21/97-0579 pagrindu).
Pripažinti negaliojančia 2004-01-14 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria S. Š. pardavė V. Š. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turintį 0,0959 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją ir įpareigoti S. Š. grąžinti V. Š. 86 444 Lt.Pripažinti negaliojančia 2004-10-11 Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria V. Š. pardavė J. K. bendrojon jungtinėn nuosavybėn su R. K. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), plotas 959 kv. m, unikalus Nr. 2101-0005-0007. Taikyti restituciją ir įpareigoti V. Š. grąžinti J. K. 99 621 Lt.Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1995-11-09 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 24748 A. Š. iš V. G. įsigijo 705 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypo ūkinės veiklos pobūdis – namų valdai (V. G. šį sklypą buvo įsigijęs turimoms kūrybinėms dirbtuvėms eksploatuoti). A. Š. 1996-01-29 Klaipėdos žemėtvarkos tarnybos viršininkui, o 1996-02-02 Klaipėdos miesto valdybai įteikė prašymus leisti pirkti padidintą, (duomenys neskelbtini) esantį papildomą 0,0959 ha ploto žemės sklypą. Prie prašymo Klaipėdos miesto valdybai pateikė 705 kv. m žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir padidinto žemės sklypo planą, 1995-10-13 suderintą su Klaipėdos miesto vyr. architektu A. Mureika. 1996-02-12 A. Š. už žemės sklypą sumokėjo visą apskaičiuotą 11 543 Lt jo kainą. 1996-10-08 Klaipėdos miesto meras potvarkiu Nr. 628 „Dėl parduodamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“, vadovaudamasis Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, nustatė, kad papildomas nuo 705 iki 1664 kv. m ploto padidintas žemės sklypas parduodamas A. Š. individualioms kūrybinėms dirbtuvėms eksploatuoti. Klaipėdos miesto meras 1996-10-08 potvarkiu Nr. 628, patvirtinęs nesuderintą su Jūrų uosto direkcija A. Š. parduodamo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo pobūdį – individualioms kūrybinėms dirbtuvėms eksploatuoti, pažeidė Vyriausybės 1994-05-16 nutarimo Nr. 376 2.2 p. ir Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ nuostatas. Neturint statinių, papildomas 0,0959 ha ploto žemės sklypas negalėjo būti formuojamas. A. Š. šiame žemės sklype niekada neturėjo jokio Nekilnojamojo turto registre registruoto pastato, statinio ar įrenginio. Nepaisant to, Klaipėdos miesto meras, patikrinęs sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, atsižvelgdamas į tai, kad sklypas yra jūrų uosto plėtrai nustatytoje rezervinėje teritorijoje, neteisėtai nustatė, kad A. Š. „turimiems“ sklype statiniams eksploatuoti, prie jau turimo 0,0705 ha žemės sklypo reikalingas papildomas 0,0959 ha ploto žemės sklypas. Šiuo atveju A. Š. kaip naudojamas buvo suformuotas naujas žemės sklypas. Klaipėdos apskrities viršininkas, vadovaudamasis Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 ir Klaipėdos miesto mero 1996-10-08 potvarkiu Nr. 628, 1997-10-28 įsakymu Nr. 1245 „Dėl papildomo žemės sklypo pirkimo prie kūrybinių dirbtuvių Klaipėdos mieste“, leido A. Š. pirkti papildomą 0,0959 ha kūrybinėms dirbtuvėms eksploatuoti skirtą žemės sklypą, tuo pažeisdamas Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 7 p., nes asmeniui sklype, neturinčiam statinio, tokio sklypo nebuvo galima parduoti.
2000-08-24 A. V. Š., A. Š. vardu VĮ Registrų centro paprašė išduoti (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto pažymą, prašyme nurodydamas, kad pastatų sklype nėra. Pagal išduotą pažymą A. Š. (atstovaujama V. Š.), (duomenys neskelbtini)esantį jau 0,1664 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), 2000-08-28 padovanojo savo motinai S. Š.. 2004-01-12 S. Š. VĮ Registrų centro paprašė išduoti jai priklausančio (duomenys neskelbtini) esančio 0,1664 ha ploto žemės sklypo nekilnojamojo turto pažymą turto pardavimui, ir paprašė sklypą perkainoti. VĮ Registrų centras 2004-01-12 S. Š. išdavė pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 44-196475. Šioje pažymoje duomenyse apie sklypą nebuvo įrašyta, kad sklypas patenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinę plėtros teritoriją, nors ankstesniuose įrašuose bei kadastro duomenyse šis įrašas buvo. Šios pažymos pagrindu 2004-01-14 notarine sutartimi S. Š. už 300 000 Lt pardavė V. Š. (duomenys neskelbtini) esantį 0,1664 ha ploto žemės sklypą, už kurį V. Š. iki sutarties sudarymo sumokėjo 150 000 Lt, o kitus 150 000 Lt V. Š. kaip kreditą atsiskaitymui už perkamą žemės sklypą įsipareigojo suteikti AB „Hansabankas“. Pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo įrašyta, kad sklypas patenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinę plėtros teritoriją, taip pat nebuvo nurodyta, kad sklype yra nekilnojamasis turtas – V. G. priklausančios kūrybinės dirbtuvės. Nors viso parduoto žemės sklypo plotas pagal sutartį yra 0,1664 ha, jo ginčijama dalis sudaro 0,0959 ha. 2004-10-11 V. Š. pardavė J. K. bendrojon jungtinėn nuosavybėn su R. K. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypas parduotas už 320 000 litų: sumokant 172 856,06 Lt pardavėjui, o 147 143,94 Lt sumokant bankui, padengiant pardavėjo įsiskolinimą. Apie tai, jog sklypas patenka į rezervinę jūrų uosto teritoriją, nenurodoma. Prokuroro nuomone, neteisėtai įgyto 0,0959 ha žemės sklypo sandoriai, kuriais buvo disponuojama valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini), laikytini kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (nes sklypas įgytas pažeidžiant anksčiau minėtus Vyriausybės nutarimus), todėl pripažintini niekiniais ir negaliojančiais ir remiantis LR CK 1.80 str. 2 d. taikytina restitucija. Pagal teismuose formuojamą praktiką, anksčiau išvardytos žemės sklypo disponavimo sandorių šalys nelaikytinos sąžiningais įgijėjais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu prokurorė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
Atsakovas C M W. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, įgalioto asmens Lietuvoje nepaskyrė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (t. 4, b. l. 2–6).
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimuose (t. 2, b. l. 63–66, t. 3, b. l. 39–42, 159–163) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą tokio pobūdžio ieškiniui reikšti. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje iš Valstybės kontrolės 2004-03-19 buvo gauta medžiaga dėl žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto juose disponavimo. 2004-06-14 Valstybės kontrolė papildomai atsiuntė valstybinio audito ataskaitą. Tokiu būdu ieškovas apie galimybę ginti viešąjį interesą sužinojo ne vėliau kaip 2004-03-19. Medžiagą rinkti prokuratūroje pradėta tik 2008-07-31, t. y. praėjus 4 metams. Tai, kad ieškovas reikalingus duomenis surinko tik 2008-08-18, neatitinka protingumo termino. Nesutinka, kad mero priimtas potvarkis, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu, pažeidžia Vyriausybės 1995-07-17 nutarimą Nr. 987, nes priimant šį potvarkį žemės sklype buvo statinys. Ginčijami potvarkiai negali objektyviai prieštarauti ir 1994-05-16 Vyriausybės nutarimo Nr. 376 2.2 punktui, nes šis Vyriausybės nutarimas niekada nebuvo paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka. Mano, jog ieškovas nepagrįstai prašo pripažinti negaliojančiais sandorius, sudarytus laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2004 m. kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymų normoms, tačiau nenurodo, kokia norma yra pažeista.
Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti.
Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimuose (t. 1, b. l. 83–86, t. 3, b. l. 45–48) iš esmės atkartojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Tačiau į bylą įstojus jos teisių perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pastaroji atsiliepime (t. 4, b. l. 62–64) nurodė, jog ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė S. Š. atsiliepime (t. 2, b. l. 37–40, t. 3, b. l. 34–37) su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad Vyriausybės 1996-05-16 nutarimas Nr. 376 nebuvo nustatyta tvarka paskelbtas, todėl yra negaliojantis. Dėl to ir Klaipėdos mero 1996-10-08 potvarkio Nr. 628 nereikėjo derinti su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Nesutinka su ieškovo nuomone, kad ginčo sklype 1996 m. nebuvo statinių, nes duomenys, kad statinių nėra, yra užfiksuoti tik 2004-10-08 pažymoje ir 2008-08-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Šie duomenys nepatvirtina ieškovo argumento dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 987 pažeidimo. Laikotarpiu nuo 1992-11-24 iki 2004-10-08 ginčo sklype buvo statinys Nr. 2194-8001-3013, kurio savininkas yra V. G.. Pažymi, kad nuo 2004-04-19 iki 2004-10-04 buvo įregistruotas šio pastato areštas. A. Š. turėjo nuosavą sklypą, kurio naudojimo pobūdis NR registre nurodytas „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“, o tai iš esmės atitinka sąvoką „privačių namų valdos savininkas“ (1995-07-17 nutarimo Nr. 987 7.1.1.1. punktas). Ieškovo argumentas, kad A. Š. sklypas parduotas 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 7.1.7. punkto pagrindu, nepatvirtintas: šis punktas dokumentuose nenurodytas. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo pripažinti administracinius aktus ir 1997-11-18 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančiais. Mano, kad šioje byloje negalima ir restitucija, nes tai pažeistų pagrindinius civilinės teisės principus: teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, nustatytus CK 1.5 str. Prašo taikyti ieškinio senatį. Mano, kad prokuroras gina ne viešąjį interesą, bet privataus juridinio asmenis – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos – finansinį interesą.
Atsakovė S. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti.
Atsakovas V. Š. atsiliepime (t. 2, b. l. 41–42) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2004-01-12 už 300 000 Lt nupirko iš motinos ginčo žemės sklypą. Šiam pirkimui iš banko buvo paimtas kreditas. Iškilus finansinėms problemoms, 2004-10-11 šį sklypą pardavė K.. Sudarydamas minėtus sandorius įstatymo reikalavimų nepažeidė. Aplinkybė, kad sutartyse nenurodyta, jog žemės sklypas patenka į uosto rezervinę teritoriją, nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.
Atsakovas V. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti.
Atsakovai J. Ir R. K. atsiliepimuose (t. 2, b. l. 48–53, t. 3, b. l. 55–58, 182–183) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nenurodo, kokiu pagrindu turėtų būti panaikinta jų ir atsakovo V. Š. 2004-01-14 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Vien nuoroda į CK 1.80 straipsnį nėra pakankamas pagrindas naikinti sandorį, nes nurodyta norma yra blanketinė. Pagal Vyriausybės 1994-05-16 nutarimo Nr. 376 „Dėl rezervinių teritorijų Klaipėdos valstybinam jūrų uostui plėsti“ 2.2 punktą ginčo sklypui nebuvo nustatyti kokie nors apribojimai, varžantys žemės sklypų, patenkančių į rezervinę teritoriją Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, savininkams disponavimo teises. Mano, kad ieškinio reikalavimai K. yra suformuluoti netinkamai, todėl ir restitucija jiems negalima. Atkreipia dėmesį, kad K. yra sąžiningi įgijėjai. Aplinkybė, kad sutartyse nenurodyta, jog žemės sklypas patenka į uosto rezervinę teritoriją, nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.
Atsakovų J. ir R. K. atstovas advokatas V. Zabiela teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime (t. 1, b. l. 197–198) nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepime (t. 2, b. l. 57–61, t. 3, b. l. 168–173) nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Valstybės kontrolės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti.
Tretieji asmenys Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė Raimonda Kundrotienė, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras M. S. (t. 1, b. l. 193–195, t. 3, b. l. 31–33) Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Žana Palaimienė (t. 2, b. l. 3–6, t. 3, b. l. 178–179) su ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad visus sandorius atliko griežtai laikydamiesi įstatymų reikalavimų.
Notarai į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką informuoti tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo „Swedbank“ AB atsiliepime (t. 4, b. l. 99–100) nurodė, kad bankas šioje byloje neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl turėtų būti pašalintas iš trečiųjų asmenų. Tačiau dėl ieškinio esmės mano, kad ieškinys yra nepagrįstas. Prašo bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 1995-11-09 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 24748 A. Š. iš V. G. įsigijo 705 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto meras 1996-10-08 potvarkiu Nr. 628 patvirtino A. Š. prašomų parduoti žemės sklypų duomenis, kurio pagrindu Klaipėdos apskrities viršininkas 1997-10-28 priėmė įsakymą Nr. 1245, kuriuo leidžiama A. Š. pirkti papildomai 0,0959 ha žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini). 1997-11-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) A. Š. iš valstybės nusipirko 959 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2000-08-08 dovanojimo sutartimi A. Š. dovanojo S. Š. šį žemės sklypą. 2004-01-14 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria S. Š. pardavė V. Š. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o pastarasis 2004-10-11 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė šį sklypą J. K. bendrojon jungtinėn nuosavybėn su R. K..
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti pažeistas savo teises ar teisėtus interesus pareikšdamas ieškinį (1964 m. CK 83 str. 1 d.; 2000 m. CK 1.124 str.). Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (1964 m. CK 86 str.; 2000 m. CK 1.127 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą, svarbus momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas šis terminas, nustatymas. Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti. Prokuroro kaip ieškovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino, kiekvienu atveju būtina įvertinti tai, kada tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, ar tai padaryta nepažeidžiant protingo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas prašyme dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo (t. 1, b. l. 13–15) nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 m. kovo 19 d. buvo gauta medžiaga dėl valstybinės žemės sklypų, patenkančių į uosto rezervinę teritoriją, disponavimo pagal atskirus nekilnojamojo turto objektus, tarp kurių buvo ir nagrinėtinas; (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė prie minėtos medžiagos 2004 m. birželio 14 d. papildomai atsiuntė ir valstybinio audito ataskaitą Nr. 2030-3-3 ,,Rezervinių teritorijų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti naudojimo vertinimus“ su priedais. Ieškovas taip pat nurodė, kad papildoma medžiaga Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje pradėta rinkti 2008 m. liepos 31 d. kreipiantis į įvairias institucijas, ir reikalinga medžiaga ieškiniui pateikti iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo gauta 2008 m. rugpjūčio 18 d.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors ieškinio senaties institutas, kurio paskirtis – saugoti civilinių teisinių santykių stabilumą, nustatytu ieškinio senaties terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, vis dėlto šio instituto normose įtvirtinta teismo teisė atnaujinti nurodytą terminą, kai teismo pripažįstama, kad šis praleistas dėl svarbios priežasties, kurią nustačius pažeista teisė turi būti ginama (1964 m. CK 90 str. 2 d.; 2000 m. CK 1.131 str. 2 d.). Klausimą dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio instituto esmę ir paskirtį, vertindamas kiekvienos konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Jeigu teismas konstatuoja, jog pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis ar buvo kitų aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškinio atmetimas dėl senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad, atsižvelgiant į išvardytus kriterijus, ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant galimus neteisėtus aktus, kuriems likus galioti būtų paneigta kito asmens teisė ir iš ne teisės atsirastų teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys. Taigi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kai prokuroras prašo apginti viešąjį interesą, tačiau ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, iš esmės reiškia tai, kad reikia nustatyti, kurį iš dviejų viešųjų interesų šiuo konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Todėl įvertinus bylos medžiagą, anksčiau paminėtus motyvus, prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo tenkintinas.
Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais administracinius aktus (Klaipėdos miesto mero 1996-10-08 potvarkio Nr. 628 dalį ir Klaipėdos apskrities viršininko 1997-10-28 įsakymą Nr. 1245)
Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad A. Š. 705 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš V. G. įsigijo teisėtai. Ieškovas ginčija 959 kv. m papildomo žemės sklypo įsigijimo teisėtumą.
Ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto mero 1996-10-08 potvarkio Nr. 628 „Dėl parduodamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“ su priedu dalį, kuria A. Š. buvo patvirtinti prašomų parduoti žemės sklypų duomenys ((duomenys neskelbtini)), nurodo, kad šis potvarkis prieštarauja 1994-05-16 nutarimo Nr. 376 2.2 punkto nuostatoms.
Minėto nutarimo 2 punktas nustatė, kad Klaipėdos miesto valdyba turi perduoti Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui nurodytas rezervines teritorijas pagal nustatytąja tvarka parengtus ir suderintus planavimo projektus. Tokie planavimo projektai – tai atskirų teritorijų detalieji planai, rengiami bendrųjų planų pagrindu. Šio nutarimo 2.2. punktas numatė, kad rezervinių teritorijų naudojimo kitoms reikmėms, nesusijusioms su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla, klausimus Klaipėdos miesto valdyba turi derinti su šio uosto direkcija. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įeina į rezervinę uosto teritoriją. Ginčo taip pat nėra dėl to, kad Klaipėdos miesto savivaldybei buvo žinomas 1994-05-16 nutarimas Nr. 376, nors jis ir nebuvo paskelbtas nustatyta tvarka. Tačiau byloje nustatyta, kad iki šiol Klaipėdos miesto savivaldybė minimo nutarimo 1 punkte nurodytas rezervines teritorijas nėra perdavusi Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, nes neparengtas ir nepatvirtintas šių teritorijų detalusis planas. Teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad Klaipėdos miesto mero 1996-10-08 potvarkis Nr. 628 nebuvo derintas su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu. Kadangi įstatymu nėra sureglamentuota sąvoka „derinti“, todėl įvertinus į bylą pateiktą 1994-05-30 pasitarimo Klaipėdos miesto valdyboje protokolą (t. 4, b. l. 140) (pasitarime dalyvavo du KVJU direkcijos atstovai), atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovės paaiškinimus (t. 4, b. l. 166–168), teismas daro išvadą, kad pagal tuo metu buvusią praktiką visų klausimų, susijusių su rezervinėmis teritorijomis, derinimas vyko bendrų savivaldybės ir KVJU direkcijos atstovų pasitarimų metu.
1996-03-28 Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 35 (iki priimant ginčijamą mero potvarkį Nr. 628) buvo patvirtinti Klaipėdos miesto bendrojo plano pagrindiniai teiginiai (t. 4, b. l. 127–139), 1997-03-20 – patvirtinti Klaipėdos miesto bendrojo plano pagrindiniai sprendiniai (t. 4, b. l. 141–161), kurio 8.2 punktas nustatė, kad rezervinių teritorijų prie magistralinių miesto gatvių 50 m nuo jų raudonųjų ribų skiriama miesto visuomeninių komercinių objektų statybai (prie Minijos g. nuo sankryžos su Nemuno g. iki sankryžos su Baltijos pr.). Įvertinus faktines aplinkybes, kad iki prokuroro prašomo pripažinti Klaipėdos miesto mero 1996-10-08 potvarkio Nr. 628 priėmimo su KVJU direkcija pasitarimų metu buvo svarstomi klausimai, susiję su uosto rezervinėmis teritorijomis, buvo parengti ir patvirtinti Klaipėdos miesto bendrojo plano pagrindiniai teiginiai, konstatuotina, kad nebuvo pažeistos Vyriausybės 1994-05-16 nutarimo Nr. 376 2.2 punkto nuostatos. Teismas pažymi, kad visas 0,1656 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą patenka į 50 m teritoriją prie magistralinės Minijos gatvės (t. 4, b. l. 139).
Ieškovas taip pat nurodo, kad šiuo potvarkiu buvo pažeistos Vyriausybės nutarimo Nr. 987 nuostatos, nes neturint statinių, papildomas 0,0959 ha ploto žemės sklypas negalėjo būti formuojamas.
Byloje nėra ginčo, kad A. Š. teisėtai 1995-11-09 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 24748 iš V. G. įsigijo 705 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypo ūkinės veiklos pobūdis – namų valdai (V. G. šį sklypą buvo įsigijęs turimoms kūrybinėms dirbtuvėms eksploatuoti). Šio sandorio sudarymo metu V. G. priklausė pastatas – gyvenamasis namas – kūrybinės dirbtuvės (statinys registruotas nuo 1992-11-24 iki 2004-10-08) (t. 1, b. l. 122–123). Šio statinio baigtumas buvo 19 proc., nusidėvėjimas – 89 proc. 1995-11-09 sandorio šalys – tiek pardavėjas V. G., tiek pirkėja A. Š. yra mirę (t. 4, b. l. 124, t. 3, b. l. 88).Todėl tikrųjų šalių ketinimų, sudarant žemės sklypo pirkimo sandorį, išsiaiškinimas yra pasunkėjęs. Atsakovai V. Š., S. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. Š. nupirko minėtą žemės sklypą su viskuo, kas jame buvo, pardavėjas V. G. niekada nebuvo daugiau atėjęs į minėtą sklypą, statinio likučiais nesidomėjo. V. Š. paaiškino, kad 2000 m. jam iš S. Š. perkant ginčo žemės sklypą, jis šį sklypą taip pat pirko su viskuo, kas jame buvo.
Teismas apie tam tikro fakto buvimą ar jo nebuvimą sprendžia įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Dėl šios priežasties konkrečioje byloje nustatytinų juridiškai reikšmingų faktų egzistavimą teismas gali konstatuoti tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų konkrečiam faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad konkretus faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei byloje surinkti įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikras faktas egzistuoja, negu kad tam tikras faktas neegzistuoja. Šiuo atveju teismas yra tos nuomonės, kad V. G. su žemės sklypu pardavė A. Š. ir statinį, kurio baigtumas buvo 19 proc. (nusidėvėjimas 89 proc.). Todėl Klaipėdos miesto meras, ginčo sklype esant statinio likučiams, turėjo teisę priimti ginčijamą potvarkį, leidžiantį suformuoti papildomą žemės sklypą, o Klaipėdos apskrities viršininkas 1997-10-28 įsakymu Nr. 1245 leisti A. Š. pirkti papildomą 0,0959 ha žemės sklypą. Pažymėtina, kad tik 2004-10-08 pažymoje yra nustatyta, kad statinių ginčo žemės sklype nėra (t. 1, b. l. 122, 159).
Dėl pripažinimo negaliojančia 1997-11-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P21/97-0579
Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 1997-11-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P21/97-0579, vadovaudamasis LR CK 1.80 straipsniu, nors ginčijamos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. CK 47 ir 48 straipsnių redakcijos (2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 1d., 4 d.).
Teismas konstatuoja, kad ieškovas pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti, kad 1997-11-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja įstatymų reikalavimams (1964 m. CK 47 str.) ir kad šis sandoris sudarytas turint aiškiai priešingą visuomenės interesams tikslą (1964 m. CK 48 str.), tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta. Sandorio sudarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio redakcija, įsigaliojusi 1997-07-02, nustatė, kokia tuo metu buvo neprivatizuojama žemė. Todėl ieškovas privalėjo įrodyti, kad ginčo žemės sklypas, kuris viešame registre įregistruotas kaip įrašytas į jūrų uosto plėtros rezervinę teritoriją, negalėjo būti privatizuojamas. Ieškovas įrodymų, jog ginčo sklypas negalėjo būti privatizuojamas, nepateikė.
Esant tokiems įrodymams bei nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimų dėl 1997-11-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P21/97-0579 pripažinimo negaliojančia, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Atmetus minėtus ieškinio reikalavimus nėra pagrindo tenkinti restitucijos – 0,0959 ha žemės sklypą, adresu Žuvėdrų Tako g. 17, Klaipėda, sugrąžinti valstybei.
Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį ir visas kitas sutartis
Nustatyta, kad 2000-08-08 Klaipėdos m. 5-ajame notarų biure buvo patvirtinta sutartis, notarinio registro Nr. R5-11901, kuria V. Š., įgaliotas A. Š., dovanojo S. Š. 1664 kv. m (įskaitant 0,0959 ha žemės sklypo dalį, kurios teisėtumą ginčija ieškovas) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 140). Ieškovo atstovės teigimu, sandorio šalys elgėsi nesąžiningai, sandoris sudarytas tarp giminaičių; atsakovams buvo žinomi žemės sklypui taikomi apribojimai.
Sutarties metu galiojusio 1964 m. CK 280 straipsnis nustatė, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda apdovanotajam turtą nuosavybėn.
Nagrinėjamu atveju dovanojimo sutartis sudaryta tarp artimų giminaičių – dukters, kuriai atstovavo jos brolis, ir motinos. Tuo ieškovas įrodinėja, kad šalys buvo nesąžiningos. Tačiau su tokia nuostata teismas nesutinka. Nenustačius, kad A. Š. neteisėtai būtų įgijusi 0,0959 ha žemės sklypą iš valstybės, atsižvelgiant į tai, kad savo nuosavybe asmuo gali naudotis savo nuožiūra, ieškovui nepateikus įrodymų, kad ginčo dovanojimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir atmetus ankstesniuosius ieškinio reikalavimus, atmestinas ieškinio reikalavimas dėl 2000-08-08 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
Tais pačiais motyvais atmestinas ieškovo reikalavimas dėl reikalavimų pripažinti negaliojančia 2004-01-14 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (registro Nr. KlMS-288) dalį, kuria S. Š. pardavė V. Š. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o pastarasis – 2004-10-11 Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria V. Š. pardavė J. K. bendrojon jungtinėn nuosavybėn su R. K. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), plotas 959 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei taikyti restituciją.
Kaip teisiškai nepagrįstas atmestinas ieškovo argumentas apie tai, kad 2004-01-14 ir 2004-10-11 sutartyse nėra nurodyta, jog ginčo sklypas patenka į uosto rezervinę teritorija. Toks neįrašymas sutarties nedaro negaliojančia, nes nei LR CK, nei sandorių sudarymo metu galiojęs LR žemės įstatymas tokio reikalavimo žemės sandorių formai nenustatė.
Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) areštas, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2008-10-06 nutartimi (t. 1, b. 1. 168, Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 178–182) (CPK 150 str. 2 d.).
Remiantis CPK 98 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos iš ieškovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
atnaujinti Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, praleistą ieškinio senaties terminą apskųsti administracinius aktus.
Ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) areštą, taikytą Klaipėdos apygardos teismo 2008-10-06 nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.