Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-55-253/2012 pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei, C. M. W., S. Š., V. Š., R. K., J. K., tretiesiems asmenims (ieškovo pusėje) VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, tretiesiems asmenims (atsakovo pusėje) Klaipėdos miesto 5 notarų biuro notarei R. K., Klaipėdos miesto 1 notarų biuro notarui M. S., Vilniaus miesto 10 notarų biuro notarei Ž. P., „Swedbank“ AB dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

l. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto mero 1996 m. spalio 8 d. potvarkio Nr. 628 „Dėl parduodamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“ su priedu dalį, kuria A. Š. patvirtinti prašomų parduoti žemės sklypų duomenys (duomenys neskelbtini);

2. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 1997 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. 1245, kuriuo leidžiama A. Š. pirkti papildomai 0,0959 ha žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini);

3. Pripažinti negaliojančia 1997 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P21/97-0579, kuria A. Š., atstovaujamai V. Š., parduotas 959 kv.m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją ir grąžinti žemės sklypą Lietuvos valstybei, o C. M. W. (A. Š. (V.) teisių perėmėjui) grąžinti sumokėtus už sklypą 11 543 Lt;

4. Pripažinti negaliojančia 2000 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos miesto 5 notarų biure sudarytos dovanojimo sutarties (registro Nr. R5-11901) dalį, kuria V. Š., įgaliotas A. Š., dovanojo S. Š. 0,0959 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją ir įpareigoti S. Š. grąžinti A. Š. dovanotą 0,0959 ha žemės sklypą (įgytą A. Š. Klaipėdos apskrities viršininko 1997 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1245 ir 1997 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P21/97-0579 pagrindu);

5. Pripažinti negaliojančia 2004 m. sausio 14 d. Klaipėdos miesto 1 notarų biure sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties (registro Nr. KlMS-288) dalį, kuria S. Š. pardavė V. Š. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turintį 0,0959 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją ir įpareigoti S. Š. grąžinti V. Š. 86 444 Lt;

6. Pripažinti negaliojančia 2004 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 10 notarų biure sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties (registro Nr. PI-15436) dalį, kuria V. Š. pardavė J. K. bendrojon jungtinėn nuosavybėn su R. K. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), plotas 959 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją ir įpareigoti V. Š. grąžinti J. K. 99 621 Lt;

7. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 1995 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 24748 A. Š. iš V. G. įsigijo 705 kv.m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypo ūkinės veiklos pobūdis - namų valdai (V. G. šį sklypą buvo įsigijęs turimoms kūrybinėms dirbtuvėms eksploatuoti). A. Š. 1996 m. sausio 29 d. Klaipėdos žemėtvarkos tarnybos viršininkui, o 1996 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto valdybai įteikė prašymus leisti pirkti padidintą, (duomenys neskelbtini) esantį papildomą 0,0959 ha ploto žemės sklypą. Prie prašymo Klaipėdos miesto valdybai pateikė 705 kv.m žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir padidinto žemės sklypo planą, 1995 m. spalio 13 d. suderintą su Klaipėdos miesto vyr. architektu A. M. 1996 m. vasario 12 d. A. Š. už žemės sklypą sumokėjo visą apskaičiuotą 11 543 Lt jo kainą. 1996 m. spalio 8 d. Klaipėdos miesto meras potvarkiu Nr. 628 „Dėl parduodamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“, vadovaudamasis Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, nustatė, kad papildomas nuo 705 iki 1664 kv.m ploto padidintas žemės sklypas parduodamas A. Š. individualioms kūrybinėms dirbtuvėms eksploatuoti. Klaipėdos miesto meras 1996 m. spalio 8 d. potvarkiu Nr. 628, patvirtinęs nesuderintą su Jūrų uosto direkcija A. Š. parduodamo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimo pobūdį - individualioms kūrybinėms dirbtuvėms eksploatuoti, pažeidė Vyriausybės 1994 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 376 2.2 p. ir Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ nuostatas. Neturint statinių, papildomas 0,0959 ha ploto žemės sklypas negalėjo būti formuojamas. A. Š. šiame žemės sklype niekada neturėjo jokio Nekilnojamojo turto registre registruoto pastato, statinio ar įrenginio. Nepaisant to, Klaipėdos miesto meras, patikrinęs sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, atsižvelgdamas į tai, kad sklypas yra jūrų uosto plėtrai nustatytoje rezervinėje teritorijoje, neteisėtai nustatė, kad A. Š. „turimiems“ sklype statiniams eksploatuoti, prie jau turimo 0,0705 ha žemės sklypo reikalingas papildomas 0,0959 ha ploto žemės sklypas. Šiuo atveju A. Š. kaip naudojamas buvo suformuotas naujas žemės sklypas. Klaipėdos apskrities viršininkas, vadovaudamasis Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 ir Klaipėdos miesto mero 1996 m. spalio 8 d. potvarkiu Nr. 628, 1997 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1245 „Dėl papildomo žemės sklypo pirkimo prie kūrybinių dirbtuvių Klaipėdos mieste“, leido A. Š. pirkti papildomą 0,0959 ha kūrybinėms dirbtuvėms eksploatuoti skirtą žemės sklypą, tuo pažeisdamas Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 7 p., nes asmeniui sklype, neturinčiam statinio, tokio sklypo nebuvo galima parduoti.

2000 m. rugpjūčio 24 d. A. V. Š., A. Š. vardu VĮ Registrų centro paprašė išduoti (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto pažymą, prašyme nurodydamas, kad pastatų sklype nėra. Pagal išduotą pažymą A. Š. (atstovaujama V. Š.), (duomenys neskelbtini) esantį jau 0,1664 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. rugpjūčio 28 d. padovanojo savo motinai S. Š. 2004 m. sausio 12 d. S. Š. VĮ Registrų centro paprašė išduoti jai priklausančio (duomenys neskelbtini) esančio 0,1664 ha ploto žemės sklypo nekilnojamojo turto pažymą turto pardavimui, ir paprašė sklypą perkainoti. VĮ Registrų centras 2004 m. sausio 12 d. S. Š. išdavė pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 44-196475. Šioje pažymoje duomenyse apie sklypą nebuvo įrašyta, kad sklypas patenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinę plėtros teritoriją, nors ankstesniuose įrašuose bei kadastro duomenyse šis įrašas buvo. Šios pažymos pagrindu 2004 m. sausio 14 d. notarine sutartimi S. Š. už 300 000 Lt pardavė V. Š. (duomenys neskelbtini) esantį 0,1664 ha ploto žemės sklypą, už kurį V. Š. iki sutarties sudarymo sumokėjo 150 000 Lt, o kitus 150 000 Lt V. Š. kaip kreditą atsiskaitymui už perkamą žemės sklypą įsipareigojo suteikti AB „Hansabankas“. Pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo įrašyta, kad sklypas patenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinę plėtros teritoriją, taip pat nebuvo nurodyta, kad sklype yra nekilnojamasis turtas – V. G. priklausančios kūrybinės dirbtuvės. Nors viso parduoto žemės sklypo plotas pagal sutartį yra 0,1664 ha, jo ginčijama dalis sudaro 0,0959 ha. 2004 m. spalio 11 d. V. Š. pardavė J. K. bendrojon jungtinėn nuosavybėn su R. K. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypas parduotas už 320 000 Lt: sumokant 172 856,06 Lt pardavėjui, o 147 143,94 Lt sumokant bankui, padengiant pardavėjo įsiskolinimą. Apie tai, jog sklypas patenka į rezervinę jūrų uosto teritoriją, nenurodoma. Prokuroro nuomone, neteisėtai įgyto 0,0959 ha žemės sklypo sandoriai, kuriais buvo disponuojama valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini), laikytini kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (nes sklypas įgytas pažeidžiant anksčiau minėtus Vyriausybės nutarimus), todėl pripažintini niekiniais ir negaliojančiais ir remiantis Civilinio kodekso 1.80 str. 2 d. taikytina restitucija. Pagal teismuose formuojamą praktiką, anksčiau išvardytos žemės sklypo disponavimo sandorių šalys nelaikytinos sąžiningais įgijėjais.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.) nėra nustatyta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Byloje nustatyta, kad A. Š. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininke tapo jai iš V. G. 1995 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijus 0,0705 ha žemės sklypą. Dėl šios sklypo dalies byloje ginčo nėra. Byloje taip pat nustatyta, kad 0,0959 ha ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), privatizuotas 1997 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (1 t., 138 b.l.), leidus jį pirkti A. Š. Klaipėdos apskrities viršininko 1997 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1245 ,,Dėl papildomo žemės sklypo pardavimo prie kūrybinių dirbtuvių Klaipėdos mieste“ (1 t., 136 b.l.). Prokuroras, ieškiniu ginčydamas vėlesnius šio sklypo dovanojimo bei pirkimo-pardavimo sandorius ir Klaipėdos miesto savivaldos lokalinius norminius aktus, reikalavimą grindžia iš esmės žemės sklypo pardavimo A. Š. neteisėtumu, todėl pirmiausia nagrinėtinas būtent šio sandorio ir su juo susijusių aktų teisėtumas.

Prokuroras nurodė, kad visi ieškiniu ginčijami aktai ir sandoriai buvo neteisėti, nes, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 376 2.2 punktu, atsakingos institucijos turėjo gauti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sutikimą, nes ginčo žemės sklypas patenka į uosto rezervinę teritoriją. Taigi, minėto nutarimo 2.2 punkte nustatyta, kad rezervinių teritorijų naudojimo kitoms reikmėms, nesusijusioms su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla, klausimus derinti su šio uosto direkcija. Kokio pobūdžio turi būti ,,derinimas su direkcija“, nėra nurodyta.

1997 m. lapkričio 18 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (1 t., 138 b.l.) 7.2 punkte nurodyta, kad sklypas patenka į Valstybinio jūrų uosto plėtros rezervinę teritoriją, nustatytą Vyriausybės 1994 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 376. Šis sutarties punktas įrašytas į sutarties septintojo skyriaus, pavadinto ,,Kiti apribojimai ir sąlygos“ dalį, kas rodo, kad žemės sklypui, tarpe kitų naudojimo apribojimų, nurodytas ir sklypo priklausymas uosto rezervinei teritorijai. Tai reiškia, kad įsigyjantis nuosavybėn žemės sklypą savininkas turi laikytis nurodyto apribojimo - visus atliekamus žemės sklype veiksmus derinti su Jūrų uosto direkcija, bet tai nereiškia draudimo pirkti žemės sklypą.

Pažymėtina ir tai, kad Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 822 ir 1994 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 376 buvo nustatytas reikalavimas rezervinių teritorijų naudojimą kitoms reikmėms, nesusijusioms su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla, derinti su Uosto direkcija (atitinkamai 5.2 p. ir 2.2 p.). Iš Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 822 bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos ribų nustatymo projekto (4 t., 33 b.l.) matyti, jog šiuo konkrečiu atveju ginčo žemės sklypas nebuvo priskirtas rezervinei jūrų uosto teritorijai. 1994 m. gegužės 16 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 376 (būtent juo rezervinėms uosto teritorijoms priskirta teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas) nustatyta tvarka iki šiol nepaskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl jis kaip norminis teisės aktas nelaikytinas galiojančiu (įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 8 str. 1 d.) ir nėra pagrindo jį taikyti (CPK 3 str.).

Net ir tuo atveju, jei laikyti, kad ginčo sklypas privatizavimo metu pateko į rezervinę jūrų uosto teritoriją (pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad tarp šalių ginčo dėl to nėra), pažymėtina, kad ginčijamų administracinių aktų ir beveik visų sandorių sudarymo metu nebuvo išsamaus rezervinių uosto teritorijų statusą, naudojimą, priežiūrą, disponavimą jomis nustatančio reglamentavimo. 1996 m. gegužės 16 d. priimtu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu rezervinių uostų teritorijų teisinis statusas taip pat nesureguliuotas, išskyrus nuostatą, kad rezervinių teritorijų ribas Susisiekimo ministerijos teikimu nustato Vyriausybė (3 str. 3 d.). Tik 2002 m. gruodžio 5 d. įstatymu Nr. IX-1226 pakeitus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, pateikta uosto rezervinės teritorijos sąvoka, Uosto direkcijos funkcijos ryšium su rezervine uosto teritorija, draudimas rezervinėse teritorijose esantį nekilnojamąjį valstybės turtą perduoti privačion nuosavybėn. Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1070 „Dėl ūkinės veiklos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėse teritorijose apribojimų“ nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėse teritorijose bei panaikintas Vyriausybės 1994 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 376 2.2 p. Vyriausybės 2005 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 605 patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinių teritorijų priežiūros ir tvarkymo taisyklės. Taigi, žemės sklypo perleidimo privačion nuosavybėn metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklą reglamentuojantys įstatymai tokio perleidimo nedraudė. Draudimo perleisti valstybinę žemę rezervinėje uosto teritorijoje privačion nuosavybėn nebuvo ir kituose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013).

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo žemės sklypo pardavimo A. Š. metu nebuvo draudimo jai parduoti žemės sklypą. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo, galiojusio ginčo žemės sklypo pardavimo metu, 13 str. 1 d. 1 p. numatė draudimą parduoti privatinėn nuosavybėn piliečiams žemę, reikalingą keliams, aerodromams, uostams ir jų įrenginiams, kariniams daliniams, valstybinės sienos ir krašto apsaugai. Prokuroras neįrodė, kad buvo pažeista ši įstatymo nuostata. Civilinėje teisėje galiojant principui, kad leidžiama viskas, kas nedraudžiama ir byloje nesant įrodymų, kad buvo draudžiama atlikti veiksmus, lėmusius ieškinyje nurodomų aktų ir sandorių priėmimą, teismui nebuvo pagrindo tenkinti pareikštą ieškinį.

Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo tvarką ginčo žemės sklypo pardavimo atsakovei A. Š. metu reglamentavo Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka. Būtent šio teisės akto pažeidimą nurodė prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Prokuroro manymu, ginčo žemės sklypas neteisėtai parduotas, kadangi asmeniui neturinčiam statinio, tokio sklypo ne aukciono tvarka nebuvo galima parduoti (Tvarkos 7 p.).

Byloje nustatyta, kad A. Š. 1995 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 24748 iš V. G. įsigijo 0,0705 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 124 b.l.). Šio sandorio sudarymo metu V. G. priklausė pastatas – gyvenamasis namas – kūrybinės dirbtuvės. Šis statinys registruotas nuo 1992 m. lapkričio 24 d. iki 2004 m. spalio 8 d., jo baigtumas buvo 19 proc., nusidėvėjimas – 89 proc. (1 t., 122-123 b.l.). Minėtas statinys išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro 2004 m. spalio 8 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui 2004 m. spalio 8 d. aktu/pažyma apie statinio nugriovimą (1 t., 149 b.l.), konstatavus, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statinių nėra.

Pažymėtina, kad ginčijami Klaipėdos miesto mero potvarkis priimtas 1996 m. spalio 8 d. bei Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis tarp A. Š. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento buvo sudaryta 1997 m. lapkričio 18 d., t.y. tuo metu, kai žemės sklype statinys buvo registruotas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju labiau tikėtina, jog minėtas statinys dėl Nekilnojamojo turto registre nurodomo mažo aptariamo pastato baigtumo bei labai didelio nusidėvėjimo, sudarant 1995 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nebuvo aptartas, tačiau buvo perleistas kartu su žemės sklypu. Apeliantas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, todėl esant šioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkis priimtas pažeidžiant Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 nuostatas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad aplinkybę, jog atsakovai jokių statinių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise niekada neturėjo ir neketino jų įsigyti patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai, tai – A. Š. įgalioto asmens V. Š. 2000 m. rugpjūčio 24 d. ir S. Š. 2001 m. gruodžio 17 d. prašymai (1 t., 139, 141 b.l.), kuriuose fiksuota, kad (duomenys neskelbtini) statinių nėra, taip pat 2004 m. sausio 14 d. V. Š. prašymas (1 t., 151 b.l.), kuriame fiksuota aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) pastatai jam nepriklauso. Pažymėtina, kad A. Š. įgaliotam asmeniui V. Š. ir S. Š. pateikiant 2000 m. rugpjūčio 24 d. ir 2001 m. gruodžio 17 d. prašymus ir juose nurodant, kad (duomenys neskelbtini) statinių nėra, statinys galimai buvo sunykęs, nes kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (1 t., 122 b.l.) jau 1995 m. buvo fiksuotas mažas pastato baigtumas (19 proc.) bei labai didelis pastato nusidėvėjimas. Todėl byloje nesant priešingų įrodymų labiau tikėtina, kad pastatas 2000-2001 m. jau buvo sunykęs. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2004 m. spalio 8 d. aktu/pažyma apie statinio nugriovimą (1 t., 149 b.l.), konstatavo, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statinių nėra, teigti, kad jis dar egzistavo V. Š. pateikiant 2004 m. sausio 14 d. prašymą taip pat nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog V. G. kada nors būtų reiškęs pretenzijas į parduotame sklype esantį pastatą. Apelianto ginčijamuose vėlesniuose sandoriuose dėl žemės sklypo perleidimo taip pat nebuvo fiksuojamas pastato jame buvimas. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad A. Š. įsigyjant žemės sklypą iš V. G. kartu buvo perleisti ir jame buvusio pastato likučiai, kurie laikui bėgant sunyko.

Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad šiuo atveju nenustatyta, jog parduodant valstybinę žemę būtų parduota neprivatizuotina žemė, neteisėtai būtų leista įgyvendinti asmeniui nepriklausančią teisę arba ją leista realizuoti didesne apimtimi, negu priklauso pagal įstatymus. Pripažinus, kad pirminis valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas teisėtai, atskirai nesvarstytina dėl vėlesnių žemės sklypo perleidimo sandorių teisėtumo, nes savarankiškų jų negaliojimo pagrindų apeliantas nenurodė. Vien deklaratyvaus pobūdžio argumentai, neva prokuroras siekia apginti viešąjį interesą ir saugoti valstybės turtą, nenurodant konkrečiai, kuo tas interesas pasireiškia ir neanalizuojant, ar toks būdas, kai nuosavybė turi būti atimama iš galimai sąžiningų asmenų, o jiems atitinkamai turi būti atlyginama, tikrai užtikrins viešojo intereso apsaugą, negali būti pagrindu tokio ieškinio tenkinimui.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio šioje byloje viešąjį interesą, ieškinio reikalavimus, apeliacinio skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.