Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. skundo atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl administracinio akto panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Č. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuria A. R. ir Č. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis Kauno mieste, esančiame (duomenys neskelbtini) įtrauktas į Sąrašą.

6. Remiantis byloje šalių pateiktais įrodymais ir rašytiniais paaiškinimais, nustatytos šios kilusio ginčo kontekste aktualios esminės faktinės aplinkybės.

6.1. A. R. ir Č. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas).

6.2. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) filialas Žaliakalnio seniūnija 2023 m. vasario 14 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 23-7-34 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. 1) konstatavo, kad Pastatas turi avarinės būklės požymių, kelia pavojų aplinkai, žmonių sveikatai ir saugumui. Patikrinimo akte Nr. 1 suformuluoti šie reikalavimai Pastato savininkams: (i) imtis priemonių ir užtikrinti, kad Pastatas nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių saugumui; vykdyti Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas statinių naudotojo prievoles: statinį suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti; apie vykdomus darbus raštu informuoti Seniūniją iki birželio 1 d.; (ii) statinio techninę priežiūrą vykdyti (nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir neeilines apžiūras atlikti, statinio techninės priežiūros žurnalą pildyti ir kt.) teisės aktų nustatyta tvarka.

6.3. Seniūnija 2024 m. vasario 29 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 23-7-52 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 2) konstatavo, kad Pastatas turi avarinės būklės požymių, kelia pavojų aplinkai, žmonių sveikatai ir saugumui. Patikrinimo akte Nr. 2 suformuluoti šie reikalavimai: (i) imtis priemonių ir užtikrinti, kad Pastatas nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių saugumui; vykdyti Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas statinių naudotojo prievoles: statinį suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti; apie vykdomus darbus raštu informuoti Seniūniją iki birželio 1 d.; (ii) statinio techninę priežiūrą vykdyti (nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir neeilines apžiūras atlikti, statinio techninės priežiūros žurnalą pildyti ir kt.) teisės aktų nustatyta tvarka.

6.4. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-742 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2024 metų sąrašo patvirtinimo“ Pastatas įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2024 metų sąrašą, o tai lėmė Pastato savininkų pareigą nekilnojamojo turto mokestį mokėti padidintu 3 procentų tarifu.

6.5. Seniūnija 2025 m. vasario 7 d. raštu Nr. 23-2-78 „Dėl pastato esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, techninės priežiūros planinio patikrinimo“ informavo A. R. (analogiškas raštas Nr. 23-2-77 pateiktas ir Č. R.) apie 2025 m. vasario 25 d. 10 val. 30 min. numatytą Pastato techninės priežiūros planinį patikrinimą.

6.6. Seniūnija 2025 m. kovo 3 d. raštu Nr. 23-2-159 „Dėl pastato esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune“ informavo A. R. (analogiškas raštą tą pačią dieną pateiktas ir Č. R.), kad, dalyvaujant bendrasavininkui Č. R., 2025 m. vasario 25 d. buvo atliktas Pastato techninės priežiūros patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyti Pastato defektai, surašytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 23-7-29 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. 3). Nustatyta, kad Pastato būklė po 2024 m. vasario 29 d. atlikto statinio techninės priežiūros patikrinimo nepagerėjusi, 2024 m. vasario 29 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 23-7-52 nustatyti defektai nebuvo pašalinti; Pastatas turi galimos avarinės būklės požymių, kelia pavojų aplinkai ir arti esantiems žmonėms. Pažymėta Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta statinių naudotojų prievolė suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Kartu su raštu pateiktas Patikrinimo aktas Nr. 3, taip pat pažymėta, kad neįvykdžius jame nustatytų reikalavimų, vadovaujantis Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 (toliau – Aprašas), 4 punktu, Pastatas gali būti įrašyti į 2025 metų apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą padidintam nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymui. Kartu su minėtu raštu pateiktame Patikrinimo akte Nr. 3, be kita ko, konstatuoti stogo (dalis stogo nuardyta (pietinė dalis), pietinės statinio dalies medinės stogo konstrukcijos paveiktos puvinio, danga galimai nesandari, netvarkinga, nesandari lietaus nutekėjimo sistema, dalis sistemos sunykę), sienų (dalis statinio sienų (pietinė dalis) nuardytos / nugriuvusios, išlikusi pietrytinė siena turi avarinės būklės požymių, smarkiai paveikta erozijos, plytos apirę, ištrupėjusi plytų rišamoji medžiaga, gausu plytų nuolaužų, siena aptraukta apsauginiu tinklu, tarp sienų maždaug 3 metrų aukštyje palikta korozijos paveikta metalinė sąrama, tinkuotos statinio dalies (transformatorinės patalpų) tinkas nubyrėjęs, atsivėrusios erozijos pažeistos plytos, suirusi dalis karnizo, remonto dirbtuvių plytos paveiktos erozijos), pamatų (veikiami drėgmės, prasidėjęs betono irimas) defektai ir padaryta išvada, kad po 2024 m. vasario 29 d. atlikto patikrinimo Pastato būklė nepagerėjusi, pastatas turi galimos avarinės būklės požymių, kelia pavojų aplinkai, žmonių sveikatai ir saugumui. Patikrinimo akte Nr. 3 suformuluoti šie reikalavimai: (i) užtikrinti, kad statinys nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių saugumui; (ii) vykdyti Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas statinio naudotojo prievoles: statinį suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonėms, sveikatai, aplinkai; (iii) statinio techninę priežiūrą vykdyti (nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir neeilines apžiūras atlikti, statinio techninės priežiūros žurnalą pildyti ir kt.) nurodytuose teisės aktuose nustatyta tvarka; (iv) organizuoti ir atlikti teritorijos tvarkymo darbus, užtikrinti, kad nuolat būtų laikomasi Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų; (v) apie organizuojamus ir vykdomus veiksmus informuoti nurodytu elektroninio pašto adresu Seniūniją iki gegužės 30 d. Taip pat nurodyta, kad, pasibaigus Patikrinimo akto Nr. 3 reikalavimų įgyvendinimo terminui, be atskiro pranešimo gali būti atliekama jo reikalavimų įgyvendinimo kontrolė.

6.7. Seniūnija 2025 m. rugpjūčio 6 d. Statinio faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. 23-7-248 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. 4) konstatavo, kad Pastatas turi galimos avarinės būklės požymių (stogas – dalis stogo nuardyta (pietinė dalis), likusios dalies medinės stogo konstrukcijos paveiktos puvinio, danga galimai nesandari, netvarkinga, nesandari lietaus nutekėjimo sistema, dalis sistemos sunykę; sienos – dalis statinio sienų (pietinė dalis) nuardytos / nugriuvusios, išlikusi pietrytinė siena turi avarinės būklės požymių, smarkiai paveikta erozijos, plytos apirę, ištrupėjusi plytų rišamoji medžiaga, gausu plytų nuolaužų, siena aptraukta, apsauginiu tinklu, tarp sienų maždaug 3 metrų aukštyje palikta korozijos paveikta metalinė sąrama, tinkuotos statinio dalies (transformatorinės patalpų) tinkas nubyrėjęs, atsivėrusios erozijos pažeistos plytos, suirusi dalis karnizo, remonto dirbtuvių plytos paveiktos erozijos); pamatai – veikiami drėgmės, prasidėjęs betono irimas), kelia pavojų aplinkai ir arti esantiems žmonėms. Patikrinimo akte Nr. 4 pažymėta, kad Patikrinimo akte Nr. 3 nurodyti reikalavimai neįvykdyti.

6.8. Kauno miesto savivaldybės taryba 2025 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. T-810 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2025 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Sąrašą, į kurį (eilės Nr. 196) įtrauktas ir Pastatas.

6.9. Administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyrius 2025 m. spalio 16 d. raštu Nr. 29-2-1843 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio“ informavo A. R. (analogiškas raštas Nr. 29-2-1844 pateiktas ir Č. R.) apie tai, kad Pastatas įtrauktas į Sprendimu patvirtintą Sąrašą ir 2025 metais turės būti mokamas nekilnojamojo turto mokestis padidintu 3 procentų tarifu.

6.10. Byloje taip pat pateikti šie pareiškėjos skundo kontekste aktualūs papildomi įrodymai.

6.10.1. UAB „Skena“ 2023 m. balandžio 12 d. Statinio techninės būklės tyrimo aktas Nr. 23-04/07 (tyrimas atliktas A. R. užsakymu), kuriame konstatuota, kad: (i) Pastato dalies išorinė siena yra avarinės būklės, gresia sienos griūtis; (ii) avarinę sienos būklę reikia nustatyta tvarka likviduoti, parengus jos saugaus griovimo aprašą, nes šios sienos tęsinyje yra transformatorinės galinė išorinė siena; (iii) transformatorinės patalpos sienų mūras dideliuose lokaliuose plotuose yra giliai (iki pusės plytos storio) suiręs bei neleistinai supleišėjęs, turi galimos avarinės būklės požymių, jos naudojimas nesaugus, todėl transformatorinė turi būti remontuojama arba, nustačius, kad ji nereikalinga, griaunama įstatymų nustatyta tvarka; (iv) pašalinus dalies pastato konstrukcijų avarijos grėsmę tam, kad būtų užtikrinta normatyvinė statinio kokybė, turi būti nustatyta tvarka rengiamas pastato kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos projektas.

6.10.2. AB „Energetikos skirstymo operatorius“ 2024 metais elektroniniu paštu A. R. atstovei pateikta papildoma informacija dėl transformatorinės iškėlimo, kurioje nurodyta, kad, 2024 m. sausio 11 d. MB Helm LT atliktame Pastato statybinės dalies vertinime Nr. SKE-240111/MR/SK2 pripažinta, kad Pastato laikančiosios konstrukcijos neturi avarinės būklės požymių, o pats Pastatas remontuotinas. Pažymėta, kad operatorius sutinka lygiomis dalimis prisidėti prie Pastato dalies, kurioje įrengta transformatorinė, remonto kaštų. Nurodyta ir tai, kad transformatorinės iškėlimas teisės aktų nustatyta tvarka galimas tik asmens pageidavimu.

6.10.3. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad Pastato savininkai taip pat, be kita ko, atliko šiuos veiksmus, siekdami gauti leidimą rekonstruoti Pastatą: (i) 2024 m. gegužės 31 d. parengta projektinių pasiūlymų rengimo užduotis; (ii) projektinių pasiūlymų rengimo užduotis suderinta su Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriumi (2024 m. birželio 25 d.); (iii) visuomenė nustatyta tvarka informuota apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus (2024 m. rugpjūčio 8 d.), apsvarstytos gautos pastabos; (iv) pasiūlymams pritarta (2024 m. rugsėjo 9 d.); (v) Administracijai pateiktas prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus (2024 m. rugsėjo 16 d.); (vi) išduoti specialieji architektūros reikalavimai (2024 m. rugsėjo 24 d.); (vii) išduotos prisijungimo sąlygos: AB „Energijos skirstymo operatorius“ (2024 m. spalio 21 d.), UAB „Kauno vandenys“ (2024 m. gruodžio 12 d.); (viii) pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą (2025 m. rugpjūčio 28 d.), kuris netenkintas, pateikiant pastabas (2025 m. rugpjūčio 29 d.): rekonstruojamas statinys patenka į elektros ir šilumos tinklų apsaugos zonas, todėl privalomi išankstiniai AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Kauno energija“ pritarimai; projektuojami inžineriniai tinklai patenka į valstybinę žemę, todėl privaloma gauti valstybinės žemės valdytojo sutikimą dėl naujai klojamų inžinerinių tinklų; (ix) gautas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pritarimas Pastato rekonstravimui (2025 m. rugsėjo 4 d.); (x) pateiktas prašymas dėl valstybinės žemės valdytojo sutikimo Administracijai (2025 m. rugsėjo 15 d.), kuris nepatenkintas (2025 m. rugsėjo 25 d.), dėl to, kad pateiktas netinkamai.

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos Sprendimo dalies, kuria Pastatas įtrauktas į Sąrašą. Pareiškėja nesutinka su tokia Sprendimo dalimi, iš esmės teigdama, kad ji ėmėsi visų būtinų veiksmų tam, kad gautų statybos leidimą atitinkamam Pastato pertvarkymui, todėl jis negalėjo būti įtrauktas į Sąrašą; be to, atsakovė jai nenustatė konkretaus termino, iki kurio turi būti pašalinti trūkumai, nepaaiškino, kokie konkretūs veiksmai turi būti atlikti. Savivaldybė (remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2023 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-795-556/2023, taip pat 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-693-1188/2024, ji laikytina tinkama atsakove tokiose bylose) nurodo, kad Pastato būklė nepakito nuo Patikrinimo akto Nr. 2 surašymo, pareiškėja nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad Pastatas nekeltų grėsmės aplinkai ir žmonių saugumui, todėl Sprendimo dalis, kuria jis įtrauktas į Sąrašą yra pagrįsta ir teisėta; be to, pareiškėjai buvo nustatytas konkretus terminas atitinkamiems veiksmams atlikti, konkrečiai nurodyta, kokie reikalavimai keliami.

8. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – į savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas nekilnojamasis turtas, kuris per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas ir kurio naudotojas nevykdo Statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra. Remiantis Įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi, savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.

9. Remiantis Aprašo 4 punktu, į savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą sąrašą gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti, pažeista, nesandari pastato stogo danga, pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas, pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos, pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai; atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą, langų ar kitų statinio angų sandarinimui panaudotos kitokios nei statinio projekte numatytos medžiagos, ar pastatas neatitinka Statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų). Pagal Aprašo 5 punktą, į sąrašą įrašomas nekilnojamasis turtas yra apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu.

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog tam, kad nekilnojamasis turtas būtų pripažintas apleistu ar neprižiūrimu, toks turtas turi atitikti šias sąlygas: 1) jo būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai; 2) jis per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas; 3) savivaldybės tarybos sprendimu yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš jų, atitinkamas nekilnojamasis turtas negali būt pripažintas apleistu ar neprižiūrimu Įstatymo prasme. Kita vertus, Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos ir esminės nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu procedūros nuostatos. Pirma, turi būti nustatyta, kad nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Po to, viešojo administravimo subjektas, vykdantis statinių naudojimo priežiūrą, privalo nustatyti terminą, per kurį nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas turėtų suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris pagal viešojo administravimo subjekto surinktus duomenis kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai. Tik atlikus minėtus veiksmus, savivaldybės taryba gali spręsti dėl nekilnojamojo turto įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1889-442/2021; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-425-662/2024).

11. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pačios Pastato būklės (t. y. dėl nustatytų jo defektų ir galimos jų įtakos aplinkai ir žmonių saugumui), tačiau ginčas yra kilęs dėl to, ar Pastatas galėjo būti būtų pripažintas apleistu ar neprižiūrimu – ar šiuo atveju buvo išpildytos visos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atskleistos šiame kontekste aktualios kumuliatyvios sąlygos. Taigi, byloje nesant ginčo dėl to, kad Pastato būklė yra tokia, kuri kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, toliau turi būti nustatyta, ar egzistuoja kitos aktualios sąlygos.

12. Vertinant, ar šiuo atveju viešojo administravimo subjektas, vykdantis statinių naudojimo priežiūrą, buvo nustatęs terminą, per kurį nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas turėjo suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris pagal viešojo administravimo subjekto surinktus duomenis kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, ir ar nustatyti trūkumai buvo aiškūs, svarbu paminėti tai, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog, atlikus Pastato techninės priežiūros patikrinimą, jo galima avarinė būklė nustatyta dar 2023 metais ir nuo to laiko nepagerėjo – tiek 2023 metais surašytame Patikrinimo akte Nr. 1, tiek 2024 metais surašytame Patikrinimo akte Nr. 2, tiek 2025 metais surašytuose Patikrinimo akte Nr. 3 ir Patikrinimo akte Nr. 4 buvo konstatuota galima avarinė Pastato būklė, nurodant jo stogo, sienų ir pamatų defektus. Be to, visuose nurodytuose aktuose nurodyta konkreti data, iki kurios, ėmęsi reikiamų veiksmų siekiant pašalinti Pastato keliamą atitinkamą pavojų asmenims ar aplinkai, savininkai turėjo informuoti Seniūnija apie tokius veiksmus – pagal Patikrinimo aktą Nr. 3, pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo apie tokius veiksmus Seniūniją turėjo informuoti iki 2025 m. gegužės 30 d. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja neinformavo Seniūnijos apie veiksmus, kurių ji ėmėsi, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad ji (neskaitant veiksmų statybos leidimui gauti) nedelsiant ėmėsi konkrečių veiksmų Pastato būklei gerinti. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-300-789/2025), tais atvejais, kai patikrinimo aktuose nurodomi konkretūs trūkumai bei nustatomas terminas, iki kurių turi būti imamasi veiksmų, siekiant statinio būklei pagerinti, bei iki kurių turi būti pranešama apie juos atitinkamai seniūnijai, vertinama, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme nustatyti konkretūs trūkumai ir terminas jiems pašalinti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šiuo atveju Patikrinimo akte Nr. 3 buvo aiškiai nurodyti Pastato trūkumai (kurie nustatyti iš esmės dar 2023 metais), taip pat nustatytas terminas, iki kurio Pastato savininkai turėjo imtis veiksmų statinio būklei gerinti ir apie nustatytų reikalavimų įgyvendinimo eigą informuoti Seniūniją, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad Pastatas negalėjo būti įtrauktas į Sąrašą, nes Seniūnija, be kita ko, jai, kaip savininkei, nenurodė konkrečių veiksmų, kurie turi būti atlikti Pastato būklei pagerinti, taip pat nenustatė termino tokiems veiksmams atlikti. Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog tokiais atvejais statinio savininko argumentai, kad nebuvo nurodyti konkretūs darbai, kuriuos jis turi atlikti, nesudaro pagrindo teigti, kad statiniai įtraukti į sąrašą nepagrįstai, nes tuo atveju, jei pareiškėjui buvo neaiški darbų apimtis ar kiti patikrinimo aktuose įtvirtintų reikalavimų aspektai, jis turėjo teisę kreiptis seniūniją su prašymu pateikti paaiškinimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-300-789/2025).

13. Pareiškėja teigdama, kad Pastatas negalėjo būti pripažintas apleistu ar neprižiūrimu, pabrėžia, jog ji kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu ėmėsi veiksmų statybos leidimui įgyti, siekdama atitinkamai pertvarkyti Pastatą, tačiau dėl nuo pačios Administracijos, o ne nuo jos valios priklausančių priežasčių toks leidimas dar nėra išduotas. Šiame kontekste teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog Pastato savininkai ėmėsi veiksmų statybos leidimui įgyti, negali būti vertinama kaip pagrindas neįtraukti Pastato į Sąrašą, ypač atsižvelgiant į tai, kad Pastato defektai nustatyti jau nuo 2023 metų, jie yra tokio pobūdžio, kad gali kelti grėsmę aplinkinių saugumui ir aplinkai, o, bylos duomenimis, Pastato savininkai nedelsiant nesiėmė jokių konkrečių priemonių užkirsti kelią tokiai grėsmei atsirasti (jokie konkretūs veiksmai Pastato keliamai grėsmės sumažinti nebuvo įgyvendinti). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip matyti iš aktualių teisės aktų nuostatų ir jas atskleidžiančios administracinių teismų praktikos, Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos priemonės – nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu tikslas yra sudaryti prielaidas užtikrinti, kad statiniai būtų prižiūrimi, o jų būklė būtų tokia, kuri nekeltų pavojaus aplinkinių žmonių saugumui ir apsaugai. Todėl šiame kontekste pabrėžtina, kad veiksmų statybos leidimui įgyti atlikimas gali būti itin svarbus, siekiant sudaryti prielaidas pašalinti konkretaus statinio trūkumus, visgi tokių veiksmų atlikimas savaime nepašalina dėl konkretaus statinio būklės kilusios grėsmės – tokiai grėsmei pašalinti turi būti imamasi konkrečių statybos, statinio apsaugos ar kitų veiksmų (priklausomai nuo konkrečios situacijos). Todėl šiuo atveju Pastato savininkams nesiėmus konkrečių veiksmų, siekiant sumažinti (ar net pašalinti) Pastato keliamą grėsmę aplinkinių žmonių saugumui ir aplinkai, nėra pagrindo sutikti, kad pareiškėjai atliko veiksmus, dėl kurių Pastatas negalėjo būti pripažintas apleistu ar neprižiūrimu. Paminėtina ir tai, kad šiuo atveju Pastato savininkai taip pat nesikreipė į Seniūniją, siekdami išsiaiškinti, kokie veiksmai turi būti atlikti, siekiant sumažinti Pastato keliamą grėsmę ir /ar suderinti jų eigą su Seniūnija.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, atsižvelgdama į aktualią administracinių teismų praktiką, daro išvadą, kad Taryba šiuo atveju pagrįstai sprendė, kad Pastatas laikytinas apleistu ar neprižiūrimu, todėl ginčijama Sprendimo dalimi pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis Pastatas pagrįstai įtrauktas į Sąrašą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad galimi administracinio akto motyvavimo trūkumai nagrinėjamu atveju nesudaro prielaidų jį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas netenkintinas.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja taip pat prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau netenkinus pareiškėjos skundo nėra pagrindo tenkinti minėto pareiškėjos prašymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismą.