Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui S. G., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovę atstovaujantis advokatas R. L. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Taip pat teismo posėdžio metu, atsižvelgdamas į dėl pandemijos susiklosčiusią situaciją, ieškovės atstovas sumažino ieškinio reikalavimą iki 280 Eur. Nurodė, kad vaiko poreikiai yra padidėję. Pažymėjo, kad sportuojančiam vaikui 10 Eur per dieną suma maistui yra protinga. Mergaitė užsiima aktyviu sportu. Mano, kad atsakovo sveikatos problemos yra trumpalaikio pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės dukters A. C., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2007 m. birželio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) teismo sprendimu nutraukta tarp šalių J. C. ir S. G. (buvęs A. C.) (duomenys neskelbtini) įregistruota Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoka. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktas). Atsakovas dukters išlaikymui įsipareigojo teikti 130,00 Lt (37,65 Eur) išlaikymą, bet ne mažiau kaip 1 MGL, kas mėnesį iki dukters pilnametystės (Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktas). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo apie atsakovo S. G. darbovietę ir mokamas išmokas nenustatyta (duomenų nėra). Ieškovė su dukra gyvena ieškovės mamos bute. Atsakovas prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo po 37,65 Eur kas mėnesį. Kad atsakovas prisideda prie nepilnametės dukters išlaikymo kitais būdais ar formomis teisme nenustatyta.

Dėl vaiko poreikių pasikeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš beveik keturiolika metų. Per šį laikotarpį šalių dukra paaugo, šiuo metu yra paauglė, lanko papildomus užsiėmimus (domini žirgais, vasaros sezonu lankosi žirgyne), aktyviai sportuoja, o tai atitinkamai lemia vaiko poreikių padidėjimą. Todėl konstatuotinas esminis vaiko poreikių padidėjimas ir laikytina, jog šiuo metu teikiamas išlaikymo dydis (po 37,65 Eur per mėnesį) yra neproporcingas ir negali patenkinti ne tik padidėjusių, bet ir būtiniausių vaiko poreikių.

Dėl išlaikymo dydžio

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z.M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo vaikui po 280 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga pinigų suma yra apie 770,33 Eur, tačiau, dėl šalyje susiklosčiusios situacijos (dėl COVID-19 pandemijos), vaiko poreikiai sumažėjo. Išlaikymo dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė teismui A. C. poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad ieškovė vaiko išlaikymui per mėnesį skiria šias sumas: 17 Eur – pratyboms, žodynams, uždavinynams, sąsiuviniams, pieštukams, kuprinei ir kitoms kanceliarinėms prekėms; 3 Eur – uniformai; 5 Eur – išlaidos pietums mokykloje; 110 Eur – pietūs mokykloje; 200 Eur – maistui; 20 Eur – badmintono būrelis; 7,50 Eur – išlaidos, susijusios su badmintono būreliu; 7 Eur – ryšio paslaugoms; 6 Eur – išlaidos sveikatai; 50 Eur – išlaidos rūbams; 15 Eur – kirpyklai; 20 Eur – higienos priemonėms; 45 Eur – tenkanti komunalinių mokesčių dalis; 50 Eur – laisvalaikio išlaidos; 120 Eur – jodinėjimas; 58,33 Eur – vasaros stovyklos; 5,50 Eur – kelionės išlaidos. Iš šios lentelės matyti, kad dukters poreikiams kas mėnesį patenkinti reikalinga 739,33 Eur suma. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė jodinėjimui nurodo skirianti 120 Eur per mėnesį, tačiau iš lentelės matyti, kad ši suma paskaičiuota trijų mėnesių laikotarpiui, todėl šią sumą paskirsčius dvylikos mėnesių laikotarpiui ši suma per mėnesį atitinka 30 Eur, todėl vaiko poreikiams kas mėnesį patenkinti reikalinga 649,33 Eur suma. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog išmokos (vadinamieji „vaiko pinigai“) yra skirti vaiko poreikių tenkinimui ir atitinkamai šia suma mažintinas iš tėvų priteistinas išlaikymo dydis, todėl 649,33 Eur suma mažintina 70 Eur, viso 579,33 Eur.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 280 Eur dydžio išlaikymas, kurį prašoma priteisti iš atsakovo, vaikui yra per didelis, atsakovas sutinka su 150 Eur dydžio išlaikymu. Atsakovas nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra nepagrįstos, nurodytos per didelės. Nurodė, kad mergaitės pomėgiams, laisvalaikiui skiriamos išlaidos nėra būtinos ir jos neturėtų būti įtraukiamos į išlaidas, skirtas vaiko išlaikymui. Dalies išlaidų, nurodytų vaiko poreikių lentelėje neginčijo, tačiau nesutiko, dėl nepilnamečiui vaikui tenkančių komunalinių išlaidų dydžio, maistui skiriamų išlaidų dydžio, mano, kad šios išlaidos per didelės. Žino, kad mergaitė lanko badmintono būrelį, bet pasak atsakovo, badmintono būrelis yra nemokamas.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nuo 2007 m. birželio 11 d. teismo sprendimo, kuriuo šalys susitarė dėl vaikui mokamo išlaikymo dydžio, kas mėnesį po 130,00 Lt (37,65 Eur) nepilnamečiui vaikui išlaikyti iki jo pilnametystės, jau praėjo beveik keturiolika metų. Per tiek laiko pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Teismas konstatuoja, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaiko išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio. Teismas, įvertinęs vaiko poreikių lentelėje nurodytas sumas, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, įprastinių vaiko poreikių ar joms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo dukrai dydis po 130,00 Lt (37,65 Eur) kas mėnesį nebeatitinka vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės. Atsakovas nesutikdamas su prašomu priteisti išlaikymu, įrodymų, nuginčijančių prašomą priteisti mergaitei išlaikymo sumą, nepateikė. Pateikė tik samprotavimus, kad išlaikymo suma yra per didelė.

Pažymėtina, kad, nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko vaiko poreikių dydį nustatytu ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Iš Nekilnojamojo turto registro centro duomenų nustatyta, jog atsakovas nekilnojamojo turto neturi, tačiau atsakovas pateikė duomenis, kad 2020 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutartimi, atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir pastatą – sodo namą, padovanojo savo mamai I. S.. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad taip jis atsidėkojo mamai. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovui priklauso automobilis. Byloje pateikti duomenys apie atsakovo sveikatą, tačiau teismas nenustatė, kad atsakovas turi rimtų ar ilgalaikių sveikatos problemų. Iš informacijos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. kovo 26 d. yra nedarbingas. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad visą gyvenimą dirbo tai Lietuvoje, tai užsienyje, jis darbo nebijo. Tačiau šiuo metu pajamų negauna, jam padeda mama, draugė, broliai. Daugiau išlaikytinių atsakovas neturi.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė dirba, jos gaunamas darbo užmokestis į rankas yra apie 950 Eur. Iš Nekilnojamojo turto registro centro duomenų nustatyta, jog ieškovė turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė kilnojamojo turto neturi. Ieškovės atstovo paaiškinimais ieškovė su dukra gyvena su mama, ieškovės mamai priklausančiame bute. Daugiau išlaikytinių ieškovė neturi.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tėvui ar motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovė imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi dukros švietimu, auklėjimu ir pan.

Teismas pažymi, kad, apsisprendimas turėti vaikų, be kita ko, lemia įsipareigojimo juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Visų šių argumentų pagrindu pripažintina, kad atsakovo nepilnamečio vaiko poreikiams padidėjus, atsakovas turi teikti didesnį išlaikymą, todėl didesnis - 280 Eur dydžio išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistinas, nes tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas protingiems ir būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti 2007 m. birželio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) sprendimu nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo dydį ir nustatyti nepilnamečiui vaikui A. C., gim. 2004 m. liepos 3 d., mokamo išlaikymo dydį po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai, galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento

Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, todėl vadovaujamasi suformuota kasacinio teismo praktika dėl didesnio išlaikymo prievolės pradžios momento, kurioje išaiškinta, kad didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Todėl pažymėtina, kad 280,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, tai yra nuo 2020 m. birželio 2 d. iki jo pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. birželio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo – priteisė iš atsakovo S. G. laikiną išlaikymą dukrai A. C., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2020 m. birželio 4 d. iki bus priimtas teismo sprendimas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos priėmus sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje patenkinti 100 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas visiškai. Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą ((280 Eur - 37,65 Eur) x 12 mėn. =2 908,20 Eur) mokėtinas 65,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis advokato prašymu ir pinigų paėmimo kvitu nustatyta, kad ieškovė patyrė 400 Eur išlaidų dėl teisinės pagalbos ieškovei suteikimo bei 129,06 Eur išlaidas antstoliui, už nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, viso 529,06 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Šioje byloje už procesinių dokumentų įteikimą valstybė patyrė 13,44 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo ir turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2007 m. birželio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5769-323/2007 iš S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto nepilnamečiui vaikui A. C., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo S. G. nepilnamečiui vaikui A. C., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. birželio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. C. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę J. C., a. k. (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo S. G. priteisti ieškovei J. C. 529,06 Eur (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus 06 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. G. 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ir 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) už procesinių dokumentų įteikimą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-263-824/2021, įmokos kodą 5660.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimą priėmus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo S. G. nepilnamečiui vaikui priteistą laikiną išlaikymą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.