Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. J., R. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis D. J. 2016 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. S043978 netenkino pareiškėjo skundo, skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis buvo priteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2009 m. liepos 4 d. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Aprašo 7 punktu, periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas pirmą kartą pagrįstai ir teisingai turi būti indeksuotas praėjus 6 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2010 m. sausio 4 d. Nustatė, kad pareiškėjas iš viso sumokėjo 31 652,37 Eur, turėjo sumokėti – 35 006,49 Eur. Antstolis apskaičiavo, kad išlaikymo skola 2016 m. kovo 1 d. yra 3 354,12 Eur. Išlaikymas vienam vaikui pagal teismo sprendimą 2016 metais yra 158,05 Eur. 2016 m. kovo 3 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0117/16/00385/1, raginimas skolininkui įteiktas 2016 m. kovo 5 d. 2016 m. kovo 21 d. iš pareiškėjo gauta 289,54 Eur, kurie yra nepaskirstyti antstolio sąskaitoje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Nutartyje iš esmės nėra pasisakyta dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų dėl Aprašo nuostatų taikymo, teismų praktikos.

Nepasisakyta dėl antstolio įgaliojimų aiškinti teisės aktus ar procesinio sprendimo vykdymo tvarką, dėl prievolės kreiptis į teismą išaiškinimo. Antstoliui pateiktame vykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-84-424/2009 nėra nurodyta konkreti mokėtina (išieškotina) suma vykdomojo rašto išdavimo momentu, todėl laikytina, kad vykdomojo rašto vykdymo tvarka nėra akivaizdi. Aprašo nuostatos praktikoje neretai būdavo nevienodai interpretuojamos ir aiškinamos, pasitaikydavo skirtingo šių nuostatų interpretavimo, antstoliams indeksuojant išmokas. Antstolis nesikreipė į 2009 m. birželio 3 d. sprendimą, kuriuo nustatyta išlaikymo prievolė, ir 2016 m. sausio 25 d. vykdomąjį raštą priėmusį Trakų rajono apylinkės teismą išaiškinimo, priešingai, nesivadovavo šio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurią Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi pripažino teisėta ir pagrįsta. Antstolis savo nuožiūra taikė Aprašo nuostatas. Antstolis be motyvų patvirtino išieškotojos pateiktus skaičiavimus, tik 2016 m. gegužės 6 d. patvarkyme pateikė detalius skaičiavimus. Tai, kad antstolis galbūt pažeidė prievolę kreiptis išaiškinimo į Trakų rajono apylinkės teismą, reiškia, kad jis galbūt neteisingai taikė Aprašą vykdymo procese. Pirmosios instancijos teismas ex officio neaiškino Aprašo taikymo ypatumų.

Neatsižvelgta į prieštaravimą tarp antstolio išaiškinimų ir skaičiavimų. Iš antstolio skaičiavimų matyti, kad antstolis indeksavimą su nauju papildomu indeksavimo koeficientu išlaikymo sumoms taiko du paeiliui einančius mėnesius: nuo 2010 m. sausio 4 d. įveda koeficientą 1,085, o nuo 2010 m. vasario 1 d. – koeficientą 1,013. Tai yra akivaizdus neatitikimas tarp antstolio pateikiamų argumentų apie Aprašo taikymą (neindeksuoti nepraėjus 6 mėnesiams) ir atliktų skaičiavimų. Šie kas mėnesį paeiliui įvesti koeficientai (1,085 ir 1,013) taikomi visu paskesniu laikotarpiu, todėl visos mokėtinos išlaikymo sumos tampa nepagrįstai padidintos. Pareiškėjo skunde buvo atkreiptas dėmesys į šią skaičiavimo klaidą, tačiau nutartyje dėl to nepasisakyta.

Nepasisakyta dėl pareiškėjo argumentų, kad periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, todėl 2009 m. birželio 3 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2009 m. liepos 4 d., nustatytoms išlaikymo sumoms indeksavimas pirmą kartą turėjo būti pradėtas taikyti 2010 metų vasario mėnesį.

Ginčo atveju išlaikymo indeksavimo apskaičiavimui taikant 2011 m. rugsėjo 21 d. Aprašo redakciją, galiojusią išieškotojos kreipimosi į antstolį 2016 m. kovo 3 d. metu (o ne pirminę 2008 m. liepos 9 d. Aprašo redakciją), teisėti išieškotojos lūkesčiai nebus pažeisti, kartu bus išlaikytas proporcingumas tarp išieškotojos, nepilnamečių vaikų, kurių naudai teikiamas išlaikymas, ir išlaikymą teikiančio skolininko interesų ir teisių apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015 pažymėjo, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra teismo sprendimo vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimu buvo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys nenumatė prievolės indeksuoti išlaikymo sumų, taigi 2009 metais nebuvo lūkesčio dėl išlaikymo sumų indeksavimo. Išieškotoja ir pareiškėjas 2013 m. vasario 3 d. yra sudarę susitarimą, kurio 1 punkte pasisakė dėl išlaikymo sumų ir mokėjimo tvarkos. Iš susitarimo turinio darytina išvada, kad išieškotoja 2013 metų vasario mėnesį neturėjo pretenzijų dėl išlaikymo mokėjimo, taigi ir lūkesčių dėl indeksavimo.

Įvertintinas reguliavimas, įtvirtintas CK 3.200 straipsnyje, nustatančiame bendrąjį principą, kad išlaikymo galima reikalauti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo, tačiau negalima įsiskolinimo priteisti daugiau nei už paskutinius trejus metus skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas. Išieškotoja R. B., būdama įstatyminė ir vienintelė nepilnamečių vaikų atstovė, turėjo pareigą užtikrinti, kad vaikams būtų teikiamas tinkamas išlaikymas, tačiau anksčiau dėl to nesikreipė.

Antstolio veiksmai, apskaičiuojant iš pareiškėjo išieškotiną sumą, prieštaravo CPK 606 straipsnio 4 daliai, kurioje nustatyta, kad, išieškant periodines išmokas, šio straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Išieškotojai kreipusis su vykdomuoju dokumentu į antstolį 2016 m. kovo 3 d., galėtų būti išieškotos indeksavimo nepriemokos, susidariusios tik po 2011 m. kovo 3 d. Dėl to antstoliui nebuvo teisinio pagrindo priimti patvarkymus ir atitinkamus raginimus, kuriais pareiškėjas raginamas sumokėti išlaikymo išmokų indeksavimo nepriemokas nuo 2010 metų pradžios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, dalies, susijusios su Aprašo taikymu ir mokėtinų indeksuotų sumų apskaičiavimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šiuo klausimu, ne kartą yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymą reglamentuojančios teisės normos reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires) ir bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas ar nutartis (ar bet koks kitas vykdomasis dokumentas) būtų kuo greičiau ir racionaliau įvykdytas, aktyviai padėti ginčo šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, suinteresuotai šaliai, manančiai, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti teismui antstolio procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio veiksmais, atliktais priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, pasinaudojo nurodyta teise ir apskundė antstolio veiksmus. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nustatęs, kad antstolis vykdymo veiksmus atliko nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, susijusia su Aprašo taikymu ir mokėtinų indeksuotų sumų apskaičiavimu, teigdamas, kad nutartyje iš esmės nėra pasisakyta dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų dėl Aprašo nuostatų taikymo, teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta šių argumentų pagrįstais.

CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas). Taigi siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis; kai priteistas išlaikymas išieškomas darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo. Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas; jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (9 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio D. J. kontoroje vykdomas Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-84-424/2009 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams R. V., E. V., M. K. V. išieškojimo iš pareiškėjo periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikai sulauks pilnametystės (vykdomoji byla Nr. 0117/16/00385/1). Pareiškėjas reguliariai mokėjo išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimą, tačiau išlaikymo sumų neindeksavo, dėl to susidarė įsiskolinimas. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad vykdomajame rašte nėra nurodyta konkreti mokėtina (išieškotina) suma vykdomojo rašto išdavimo momentu, taigi vykdomojo rašto vykdymo tvarka nėra akivaizdi. Dėl to antstolis turėjo kreiptis į vykdomąjį raštą išdavusį Trakų rajono apylinkės teismą, o to nepadaręs, jis galbūt neteisingai taikė Aprašą vykdymo procese. Pareiškėjas taip pat teigia, kad antstolis indeksavimą su nauju papildomu indeksavimo koeficientu išlaikymo sumoms taikė du paeiliui einančius mėnesius: nuo 2010 m. sausio 4 d. – koeficientą 1,085, nuo 2010 m. vasario 1 d. – koeficientą 1,013, nors periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Dėl to 2009 m. birželio 3 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2009 m. liepos 4 d., nustatytoms išlaikymo sumoms indeksavimas pirmą kartą turėjo būti pradėtas taikyti 2010 metų vasario mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad antstoliui buvo neaiškus Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimas ar Aprašo, kuriuo remiantis yra vykdomas nurodyto sprendimo pagrindu 2016 m. sausio 25 d. išduotas vykdomasis raštas, normos, todėl, nesikreipęs į vykdomąjį raštą išdavusį Trakų rajono apylinkės teismą, jis Aprašo normas pritaikė netinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neteigia, jog dėl nesikreipimo išaiškinti (pareiškėjas nekonkretizuoja, ką antstolis turėjo prašyti išaiškinti) į Trakų rajono apylinkės teismą antstolis neteisingai taikė Aprašą, tik nurodo, kad yra neteisingo Aprašo taikymo vykdymo procese galimybė.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs antstolio 2016 m. gegužės 6 d. patvarkyme dėl pareiškėjo skundo pateiktą pareiškėjo mokėtinų sumų skaičiuotę, neturi pagrindo su ja nesutikti ir spręsti, kad antstolis periodines išmokas indeksavo neteisingai, pažeisdamas Aprašo nuostatas. Pareiškėjas atskirajame skunde kelia Aprašo redakcijos, taikytinos ginčo situacijai, klausimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų teigė, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra nurodžiusi, kad Aprašo 4 punktas taikomas vienodai iki 2011 m. rugsėjo 21 d. (2011 m. rugsėjo 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1113 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“) ir po 2011 m. rugsėjo 21 d., t. y. visu Aprašo galiojimo laikotarpiu pagrindas perskaičiuoti (indeksuoti) periodinių išmokų dydį atsiranda einamųjų metų vasario mėnesį. Darytina išvada, kad, nepaisant Aprašo redakcijos, kuria vadovavosi antstolis, indeksuodamas iš pareiškėjo priteistas išlaikymo sumas, šis jo veiksmas turėjo būti atliktas vienodai, todėl su ginčo situacijai taikytina Aprašo redakcija susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip neturintys įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjas netinkamą Aprašo 4 punkto taikymą grindžia tuo, kad antstolis indeksavimą taikė du paeiliui einančius mėnesius: nuo 2010 m. sausio 4 d. – koeficientą 1,085, nuo 2010 m. vasario 1 d. – koeficientą 1,013. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėju, kad antstolis tai darė nepagrįstai. Nėra ginčo dėl to, kad pagal Aprašo 7 punktą antstolis negalėjo indeksuoti periodinių išmokų, paskirtų ar padidintų per paskutinius 6 mėnesius. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimas įsiteisėjo 2009 m. liepos 4 d., todėl nuo 2010 m. sausio 4 d. periodinės išmokos jau turėjo būti indeksuojamos. Pareiškėjas, teigdamas, kad teismo sprendimu nustatytoms išlaikymo sumoms indeksavimas pirmą kartą turėjo būti pradėtas taikyti 2010 metų vasario mėnesį, nepagrindžia, kodėl tai turėjo būti daroma ne nuo 2010 m. sausio 4 d., kadangi, kaip minėta, 6 mėnesių periodinių išmokų neindeksavimo terminas buvo pasibaigęs. Aplinkybė, kad pagal Aprašo 4 punktą periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, nepagrindžia nurodyto pareiškėjo teiginio. Su skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė lentelę, kurioje nurodė indeksavimo laikotarpius ir koeficientus, pavyzdžiui, laikotarpiui nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. taikomas 1,081 koeficientas, laikotarpiui nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. – 1,085 koeficientas, laikotarpiui nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. – 1,013 koeficientas ir t. t. Ši pareiškėjo pateikta lentelė patvirtina, kad indeksavimo pradžios ir pabaigos datos nesutampa su kalendorinių metų pradžia (sausio 1 d.) ir pabaiga (gruodžio 31 d.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog antstolis indeksavęs išlaikymo sumas už laikotarpius nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2010 m. sausio 31 d. (patvarkyme klaidingai nurodyta termino pabaigos data, tačiau dienos apskaičiuotos teisingai) ir nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d., tai darė nepagrįstai, pažeisdamas Aprašo 4 punkto nuostatą.

CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis formuoja vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 33 straipsnio 2, 4 dalys). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja pareiškėjo nurodytomis kitų apygardų teismų nutartimis ir neatsižvelgia į jose pateiktus išaiškinimus dėl Aprašo taikymo.

Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas (pareiškėjas), ieškinyje (skunde) nurodydamas ieškinio (skundo) faktinį pagrindą ir dalyką. O apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo (pareiškėjo) apibrėžtas bylos ribas. Pareiškėjo argumentai dėl CK 3.200 straipsnio taikymo ginčo situacijai ir antstolio veiksmų, apskaičiuojant iš pareiškėjo išieškotiną sumą, prieštaravimo CPK 606 straipsnio 4 daliai, suformuluoti tik atskirajame skunde, jais pareiškėjo skundas dėl antstolio nebuvo grindžiamas pirmosios instancijos teisme, todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės kontrolės metu nevertintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.