- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- T-779-1122/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26272-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Nuteistasis
- J. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl paskirtos baudos išdėstymo ir mokėjimo dalimis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1237-957/2020 J. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, J. T. paskirta subendrinta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda ir laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu J. T. pripažintas kaltu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, perkvalifikavus iš BK 138 straipsnio 1 dalies, dalyje dėl K. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl nukentėjusiosios tarnybinių pareigų vykdymo ir skirtas laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 64 straipsnio 3 dalimi, skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 9 mėnesiams bausmė su 50 MGL (2 500 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 13 d. Paskirtos baudos sumokėjimo terminas – 2021 m. liepos 13 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. birželio 17 d. gautas nuteistojo J. T. prašymas dėl nuosprendžiu paskirtos baudos išskaidymo ir mokėjimo dalimis.
2021 m. liepos 8 d. gautas J. T. prašymo papildymas, kuriame nurodoma, kad jis prašo leisti paskirtą baudą mokėti dalimis, nes neturi reikiamos sumos, dirba ir nevengia mokėti baudos. Pateikia darbo sutartį, iš kurios matyti, kad dirba nuo 2017 m. Dėl karantino negalėjo pasididinti atlyginimo. Taip pat pateikia banko sąskaitos išrašą, kuris, jo nuomone, patvirtina, kad šiai dienai pilnai sumokėti baudą neturi galimybės. Taip pat turi išlaidų mokesčiams ir moka už būsto nuomą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 29 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 1 dalis numato, jog baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. BVK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties kodekso 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistajam nesumokėjus teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 str. 7, 8 d.; BVK 25 str. 1, 2 d.).
Sisteminė BPK 352 straipsnio ir BVK 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str., BPK 346 str. 1 d.). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles.
Motyvuojamoji dalis
Pagal naujai formuojamą teismų praktiką teismas bausmės vykdymo procese, vadovaudamasis BPK 362 straipsnio 4 dalimi, gali spręsti klausimą dėl termino baudai sumokėti pratęsimo (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-78-935/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-40-518/2019). Tais atvejais, kai nuteistasis pateikia teismui prašymą, susijusį su paskirtos baudos mokėjimo terminais, turi būti įvertintos nuteistojo objektyviai turėtos bei turimos galimybės sumokėti paskirtą baudą per įstatyme numatytą ar teismo nustatytą terminą, taip pat atsižvelgta į nuteistajam paskirtos baudos dydį, nuteistojo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, jo pastangas pagerinti savo materialinę padėtį, sudarančias sąlygas įvykdyti bausmę, ar byloje yra duomenų, jog nuteistasis vengia sumokėti baudą, ar prašymas atidėti paskirtos baudos sumokėjimą (pratęsti jos terminą) pateiktas teismui iki termino pradėti priverstinį baudos išieškojimą pradžios.
Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo (baudos išdėstymo) gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018).
Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis J. T. šiuo atveju 2021 m. birželio 17 d. pateikęs prašymą pratęsti jam paskirtos baudos sumokėjimo terminą (išdėstyti ją dalimis) nenurodė ir prie prašymo nepridėjo dokumentų, liudijančių jo turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti apie jo galimybės sumokėti paskirtą baudą per teismo nustatytą terminą sumažėjimą. Tačiau prieš pat teismo posėdį nuteistasis pateikė paaiškinimą ir kai kuriuos dokumentus – darbo sutartį, banko sąskaitos išrašą.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO gauto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) išrašo matyti, jog J. T. nuo 2017 m. gegužės 8 d. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos iš pastarosios bendrovės per mėnesį siekia 642 Eur (neatskaičius mokesčių, o pagal jo pateiktą sutartį – 555 Eur). Taip pat matyti, kad nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. J. T. dirba ir MB „(duomenys neskelbtini)“ (yra įmonės savininkas), tačiau nėra duomenų apie iš šios bendrovės jo gaunamas pajamas. Bylos duomenimis, J. T. savanoriškai baudos įsiteisėjus nuosprendžiui nemokėjo ir šiai dienai likusi baudos suma nepakito – 2 500 Eur. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis J. T. atžvilgiu yra pradėtos trys vykdomosios bylos Nr. 0015/20/00858, išieškotina suma 70 Eur; Nr. 0015/20/00757, išieškotina suma 1 279,74 Eur; Nr. 0015/20/00571, išieškotina suma 566,93 Eur.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nuteistojo J. T. galimybė sumokėti paskirtą baudą (2 500 Eur) per teismo nustatytą terminą (šiuo atveju per du mėnesius nuo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo - iki 2021 m. liepos 13 d.) yra menka (sumažėjusi), matyti, kad jis į teismą su prašymu pratęsti paskirtos baudos sumokėjimo terminą kreipėsi dar nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso, tačiau dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, t. y. menko darbo užmokesčio, antstolių išieškomų piniginių lėšų, karantino laikotarpio, kuris sumažino nuteistojo gaunamas pajamas, darytina išvada, kad nuteistajam per likusias kelias dienas (t. y. iki 2021 m. liepos 13 d.) sumokėti 2 500 Eur dydžio baudą, manytina, bus sudėtinga, todėl jo prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo tenkintinas.
Kadangi baudos mokėjimo išdėstymo baudžiamasis įstatymas nenumato, nuteistajam nustatytinas ilgesnis, t. y. vienerių metų baudos sumokėjimo terminas, kuris skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2021 m. gegužės 13 d., nenustatant konkrečių mėnesio įmokų dydžio, jas leidžiant pasirinkti pačiam nuteistajam. Laiku, t. y. iki 2022 m. gegužės 13 d. nesumokėjus visos paskirtos baudos, teismas gali svarstyti klausimą dėl BK 47 straipsnio 7 ar 8 dalyse numatytų priemonių taikymo būtinumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362, 364 straipsniais
nutaria:
nuteistojo J. T. prašymą tenkinti.
Nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu) J. T. paskirtos 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos sumokėjimo terminą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2021 m. gegužės 13 d.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.