Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-18 · Civilinė byla Nr. e2A-1204-254/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-18
Bylos Nr.
e2A-1204-254/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13693-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė (pran.)
Atsakovas
G. J., L. J.
Ieškovas
L. R.
Trečiasis asmuo
R. R., AB „Swedbank“
Civilinė byla Nr. e2A-1204-254/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13693-2014-9;

Procesinio dokumento kategorijos: 30.1; 50.11.1; 50.11.4; 121.21.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), Žibutės Budžienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. J. ir L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-199-638/2015 pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovams G. J., L. J. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo R. R., AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovus sumažinti jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 47, (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje augančios kanadietiškų cūgų gyvatvorės aukštį iki 1,3 metro. Ieškovė nurodė, kad atsakovų žemės sklypas iš pietų pusės ribojasi su ieškovės ir trečiojo asmens R. R. žemės sklypu (duomenys neskelbtini) g. 2, (duomenys neskelbtini). Atsakovai prie sklypų ribos yra užsodinę kanadietiškų cūgų gyvatvorę, kuri kelis kartus viršija žmogaus ūgį, užstoja saulę, dėl ko skursta ieškovės augalai, tujos, ant sklypo dalies krenta šešėlis. Pasak ieškovės, pagal STR 2.02.09:2005 9 priedo 6 p. reikalavimus, gyvatvorė iš pietinės pusės negali būti aukštesnė kaip 1,3 metro.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovus sumažinti jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 47, (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje augančios kanadietiškų cūgų gyvatvorės aukštį iki 1,3 metro. Teismas nustatė, kad ant bylos šalių sklypų ribos, kuri ieškovams yra iš pietinės pusės, iš atsakovų pusės auga kanadietiškų cūgų gyvatvorė, o iš ieškovės pusės auga tujų gyvatvorė. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 6 p. nustatyta, kad formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m, todėl atsakovų auginamos kanadietiškų cūgų gyvatvorės šiaurinėje sklypo pusėje aukštis negali būti didesnis kaip 1,3 metro. Teismo vertinimu, aplinkybės, kas ir kada pasodino augalus, neturi teisinės reikšmės, nes augalai auga nuolat, ir dabartiniai sklypo savininkai yra atsakingi už tinkamą augalų genėjimą. Nors atsakovai nurodė, kad aukšti augalai yra reikalingi užstoti netinkamus, atsakovų teigimu, vaizdus ieškovės sklype, tačiau, pasak teismo, akivaizdu, kad ginčo augalai šios funkcijos neatlieka, nes atsakovai patys teigia, kad mato ir baseine besimaudančius asmenis, ir balkone naudojamas dekoracijas, todėl nėra prasmės palikti augalus tokio paties aukščio. Pažymima, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad dėl netinkamo kaimynų elgesio būtų kreipęsi į policiją ar ėmęsi kitų priemonių, o vien nuotraukų pateikimas neįrodo, kad tie vaizdai, užfiksuoti nuotraukose buvo matomi iš atsakovų sklypo ar pro atsakovų vaikų kambario langą nepraskleidus augalų ar nepriėjus arti prie tvoros.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai (toliau – apeliantai) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantų teigimu, byloje svarbu įvertinti, kokiu būdu gyvatvorė buvo pasodinta jų sklype. Nurodo, kad ieškovė ir jos sutuoktinis R. R. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. 47, kuriame šiuo metu auga kanadietiškų cūgų gyvatvorė, 2006-10-05 pardavė apeliantams ir parduodant žemės sklypą ginčijamos kanadietiškos cūgos jau augo žemės sklype. Pasak apelianto, ieškovė parduodama žemės sklypą žinojo, jog cūgos augs prie žemės sklypo ribos, t.y. tarp apeliantų ir ieškovės sklypų, žinojo, kad šios rūšies medžiai užauga gana aukšti ir ieškovė pati pasirinko pasodinti šiuos augalus sklype, o vėliau sklypą pardavus, jokių pretenzijų apeliantams neturėjo.

2. Apeliantų įsitikinimu, byloje pateiktos nuotraukos paneigia ieškovės argumentus, kad ginčo gyvatvorė užstoja pietinę saulę ieškovės tujoms. Nurodo, kad byloje yra pateikta nuotrauka, kurioje iš vienos pusės matosi ieškovės tujos, esančios prie pat tvoros, ir apeliantų cūgos. Apeliantų cūgų vidinė pusė, esanti prie tvoros yra ne tokia vešli kaip išorinė. Taip pat iš nuotraukos matyti, kad ir ieškovės tujų vidinė pusė, prie pat tvoros, yra parudusi. Taip pat iš nuotraukos matosi, kad net ir toje vietoje, kur nėra apeliantų cūgos, ieškovės tujos taip pat ruduoja. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovės tujos auga prie pat tvoros, todėl, pasak apeliantų, tikėtina, kad tujoms kenkia kontaktas su metaline tvora, o ne cūgos. Be to, ir ieškovė nesilaiko įstatymo įtvirtinto Aplinkos apsaugos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. Dl-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 9 priedo 5.1. p., kuriame numatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 m. Jeigu pati ieškovė laikytųsi aukščiau minėtos nuostatos, ir tujos būtų pasodintos vienas metras nuo apeliantų sklypo, apeliantų manymu, tujos negautų jokio kontakto su tvora.

3. Akcentuojama, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad tarp šalių santykiai yra konfliktiški. Be to, ieškovė nenurodė kaip kanadietiškos cūgos pažeidžia jos teises ir interesus, o ieškiniu nesąžiningai siekia pasinaudojant teismo procesu, dar labiau komplikuoti santykius su apeliantais. Pažymima, kad šalys turi bendrą tikslą – atsitverti savo sklypus, o ieškovės reikalavimo tenkinimas reiškia, kad ieškovės sklypas bus labiau matomas iš apeliantų pusės, kas gali lemti santykių komplikavimąsi. Juo labiau, kad aukšta gyvatvore apeliantai siekia apsaugoti savo vaikus nuo netinkamo kaimynų elgesio. Apeliantų žemės sklype augančios cūgos atlieka dar ir apsauginę funkciją, nes apsaugo apeliantų nepilnamečius vaikus nuo jiems žalingų reginių ir kitų jiems galinčių pakenkti faktorių. Apeliantų teigimu, ginčo gyvatvorė padeda apsaugoti jų vaikus nuo ieškovės šuns, kuris pagal išvaizdą atitinka Stafordšyro bulterjero veislei priskiriamų šunų požymius. Šios veislės šunys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. BĮ-5 įrašyti į pavojingų veislių sąrašą. Taip pat gyvatvorė apsaugo apeliantų vaikus nuo vaikus traumuojančių reginių - ieškovės sutuoktinis R. R. nuolat kieme vaikšto visiškai nuogas, maudosi nuogas baseine, o apeliantų dukters V. J. kambario langai išeina į ieškovės kiemą su baseinu, kuriame, kaip rodo byloje pateikta fotonuotrauka, R. R. nuogas maudosi baseine. R. R. puikiai žino, kad apeliantų name gyvena nepilnamečiai vaikai, kad jis, būdamas nuogas, gali būti matomas nepilnamečiams vaikams. Taigi, pasak apeliantų, toks jo elgesys pažeidžia moralės normas ir nėra suderinamas su vaikų interesais. Be to, vaikus gąsdina ir ieškovės balkone laikoma žmogaus skeleto imitaciją, kuri matosi būtent pro nepilnamečių vaikų kambario langus. Daroma išvada, kad sumažinus ginčo gyvatvorės aukštį iki 1,3 m., apeliantų vaikai per savo kambario langus matys vaikus traumuojančius reginius. Akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės interesus iškėlė aukščiau vaiko interesų, kuriuos gina Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Ieškovė pažymi, kad atsakovai savo neteisėtą neveikimą (gyvatvorės negenėjimą) nepagrįstai bando pateisinti savo nepilnamečių vaikų teisių apsauga. Ieškovė pritaria teismo išvadai, kad ginčo augalai neatlieka apsauginės funkcijos. Pasak ieškovės, atsakovai dėl neva tai netinkamo ieškovės elgesio ar iš ieškovės pusės neva tai buvusio gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo į policiją ar kitas kompetentingas įstaigas niekada nesikreipė, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė būtų padariusi kokius nors pažeidimus, galinčius pakenkti ar pakenkusius atsakovų ar jų nepilnamečių vaikų interesams. Taip pat pritariama teismo išvadai, kad pagal Aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir daugiabučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 6 punkto reikalavimus atsakovai privalo šiaurinėje pusėje augančią cūgų gyvatvorę nugenėti iki 1,3 metro aukščio. Atsakovai turėtų teisę ginčo vietoje auginti aukštesnę, nei 1,3 metro aukščio, gyvatvorę tik gavę ieškovės rašytinį sutikimą, tačiau ieškovė tokio sutikimo atsakovams nėra išdavusi, be to, atsakovai dėl to nepateikė priešieškinio ir neprašė teismo leisti jiems auginti aukštesnę gyvatvorę be ieškovės sutikimo. Pasak ieškovės, atsakovai byloje elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai - atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, jog dabartinį savo žemės sklypą iš ieškovės nupirko su jau pasodintais ginčo augalais, o ieškovei pateikus nuotraukas, bylą nagrinėjant teisme jau nurodė, kad po žemės sklypo iš ieškovės įsigijimo ieškovė pati jiems ginčo augalus pasodino. Tačiau nei vienai, nei kitai aplinkybei pagrįsti atsakovai nepateikė jokių įrodymų. Nurodo, kad apeliantų argumentai, kad ieškovė taip pat nesilaiko reikalavimo dėl augalų sodinimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina apeliaciniame skunde nustatytose ribose.

Byloje nustatyta, kad ieškovei L. R. ir trečiajam asmeniui R. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 2, (duomenys neskelbtini), kuris pietinėje pusėje ribojasi su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) g.47, (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Būtent tokį ieškinį ir pareiškė ieškovė, kuri gina savo teises CK 1.138 straipsnio 2 punkte nustatytu būdu – prašydama teismo įpareigoti atsakovus jų sklypo šiaurinėje pusėje augančių kanadietiškų cūgų gyvatvorę sutrumpinti iki 1,3 m. aukščio.

Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo 2006-10-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš ieškovės. Apeliantai, siekdami pagrįsti savo elgesio teisėtumą nurodo, kad žemės sklypo pardavimo metu ginčo kanadietiškų cūgų gyvatvorė jau buvo pasodinta ant žemės sklypo ribos, neišlaikius ne mažiau kaip 1 m. atstumo nuo kaimyninio (ieškovės) sklypo ribos. Ieškovė atsiliepime šias aplinkybes kategoriškai neigia (t.t. 2014-11-03 teismo posėdžio garso įrašas). Tačiau šalių ginčas nėra susijęs su Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5.1 punkto reikalavimų nesilaikymu, nes ieškovė savo pažeistas teises grindžia kita šio reglamento nuostata (6 punktu), kuomet atsakovų gyvatvorės aukštis sklypo šiaurės pusėje yra didesnis kaip 1,3 m. ir prašo įpareigoti juos pašalinti šį jos teisių pažeidimą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad aplinkybės, kas ir kada pasodino augalus, neturi teisinės reikšmės, nes augalai auga nuolat, ir dabartiniai sklypo savininkai yra atsakingi už tinkamą augalų genėjimą. Apeliantai neneigia, kad STR reikalavimo neatitinka jų sklypo šiaurinėje pusėje augančios kanadietiškos cūgos, nes jų aukštis pagal atsakovo paaiškinimą teisme (2014-11-03 teismo posėdžio 21:45 garso įrašas) gali būti apie 4 m. Taigi, nustatytos byloje aplinkybės, t.t. ir atsakovų paaiškinimu, duoda pagrindą išvadai, kad jų elgesys negenėjant gyvatvorės iki normatyvinių reikalavimų suponuoja jų neteisėtą elgesį, kuris pažeidžia gretimo sklypo savininko teises. Ieškovų sklypo pietinėje pusėje, kuri ribojasi su atsakovų žemės sklypu, yra įrengta ieškovės poilsio zona (baseinas, pavėsinė ir t.t.), todėl apie 4 m. aukščio gyvatvorė neabejotinai meta šešėlį ant ieškovės žemės sklypo, sudaro pavėsį ties riba augantiems augalams, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė savo teisių pažeidimą byloje įrodė.

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo konstatavo, kad jis yra specifinis, jo taikymo galimybė, be kita ko, priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovo subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra aplinkybių konstatuoti, jog pažeidimo negalima pašalinti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas 2014-11-03 teismo posėdyje paaiškino, jog kanadietiškas cūgas net galima perkelti į kitą vietą, tačiau jis sprendė, kad tai padarytų tik jo naudai išnagrinėjus kitą civilinę bylą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (31:33 – 31:45, 50:05 – 50:30). Apeliantai nurodo, kad gyvatvorė reikalinga siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus: užstoti netinkamus, atsakovų teigimu, vaizdus ieškovų sklype (kaimynas baseine maudėsi nuogas, balkone pasodinta žmogaus skeleto imitacija) ir atlieka apsauginę funkciją, kuomet ieškovės kieme yra palaidas šuo, be to jos buvimas padeda išvengti šalių tarpusavio konfliktų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų pareiga užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus yra neatsiejamai susijusi su laikymusi teisės aktų reikalavimų ir vaikų interesai gali būti ginami tik teisėtais būdais. Šiuo aspektu dar pažymėta, kad bylos nagrinėjimo metu net apeliantai nepatvirtino balkone esant jų nurodomai dekoracijai, o byloje nėra duomenų apie šuns laikymo taisyklių pažeidimus ar jo keliamas realias grėsmes. Apeliantų argumentai, kad gyvatvorė leidžia sumažinti šalių konfliktus yra nepagrįsti, kuomet kaip tik dėl jos aukščio šalys ir konfliktuoja, gera valia dėl to nesitaria.

Nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Apeliantams negenėjant savo žemės sklype augančios gyvatvorės iki leistino aukščio, teismas pagrįstai konstatavo jų neteisėtą elgesį, todėl ieškovės reikalavimą laikyti neatitinkančiu CK 1.5 straipsnio reikalavimų ar neproporcingą padarytam teisės pažeidimui negalima (CK 4.98 straipsnis).

Iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos, gautas apeliantų prašymas sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12435-800/2015 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį ieškovei dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Apeliantai mano, kad neišsprendus ieškovei priklausančių pastatų ir kitų statinių pastatymo teisėtumo negalima nagrinėti šios civilinės bylos, nes pašalinus savavališką statybą ieškovė prarastų interesą dėl gyvatvorės sutrumpinimo. Ieškovė atsiliepdama į apeliantų prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo nurodė, kad su juo nesutinka, nes sprendimas paminėtoje civilinėje byloje neturės jokios prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, nes jame nėra sprendžiami klausimai, susiję su šalių nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribomis. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-942/2000; 2001 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2001; išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2015 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškove, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12435-800/2015 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nustatytos aplinkybės neturės teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes joje nėra sprendžiama dėl šalių žemės sklypų ribų.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą (b.l. 119-121). Atmetus atsakovų apeliacinį skundą šios bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatų (Redakcija 1 - 2015-03-19 (nuo 2015-03-20), priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Iš atsakovų valstybei taip pat lygiomis dalimis priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios apeliacinės instancijos teisme sudaro 4,90 Eur (CPK 92, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų G. J. ir L. J. ieškovei L. R. po 250 Eur iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei po 2,45 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke “Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

TeisėjosDalė BurdulienėIzolda NėnienėŽibutė Budžienė