Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovams D. M., A. D., tretieji asmenys Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, valstybės įmonė Turto bankas dėl nuosavybės teisių pripažinimo, pažeistų teisių gynimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Atsakovui A. D. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo teismui atsakovas nepateikė, prašymų negauta, todėl byla išnagrinėta, nedalyvaujant atsakovui A. D..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl reikalavimo pripažinti garažą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų V. B., D. P., J. S., O. E. liudijimų, nustatyta, kad Kazlų Rūdos individualių garažų statybos kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - kooperatyvas) Kapsuko rajono architektas - inspektorius išdavė du statybos leidimus - vienas 1976 m. kovo 19 d., kitas - 1986 m. rugsėjo 25 d., į bylą pateikti kooperatyvo garažų masyvo statinio projektas, techninės sąlygos (e. b. t. 1, b. l. 13-26, 30-47, 97-108). Dalis garažų buvo baigti statyti 1977 m., kita dalis 1987 m. Garažų statyba užbaigta 1988 m., jie pripažinti tinkamais naudoti ir priduoti eksploatuoti, 1988 m. Autogaražo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktu (e. b. t. 1, b. l. 109-113). Vienas iš kooperatyvo narių buvo P. P., kurio narystę patvirtina Kapsuko rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1974 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 524 (e. b. t. 1, b. l. 13-26, 48-49). P. P. iki garažų statybos pradžios sumokėjęs pajų, įgijo teisę naudotis jam suteiktu garažo boksu. 1982 m. pardavė pajų A. S. už 3500 rublių. Kapsuko rajono vykdomojo komiteto 1982 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 73 P. P. atleistas iš kooperatyvo narių, o A. S. - įtrauktas į kooperatyvo narius (e. b. t. 1, b. l. 117-119). A. S. sandorį sudarė, būdamas santuokoje su A. S., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 127). (duomenys neskelbtini) A. S. mirė; palikimą priėmė A. S., į bylą pateikti 2017 m. sausio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimai; kitų įpėdinių, priėmusių palikimą, nėra, registruotas paveldėjimo teisės perleidimas (e. b. t. 1, b. l. 128, t. 3, b. l. 51-52, t. 8, b. l. 72-73, 143-144). Geodezininkui - matininkui atlikus garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vietos apžiūrą, buvo nustatytos garažo koordinatės, koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini); duomenų apie garažo registravimą Nekilnojamojo turto registre, pagal trečiojo asmens valstybės įmonės Registrų centras atsiliepime išdėstytus faktus, nėra (e. b. t. 1, b. l. 120-123).

9. Pagal Kooperatyvo įstatų, patvirtintų Kapsuko rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1974 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 524 (e. b. t. 1, b. l. 69-90) 15 punktą kooperatyvo lėšas sudarė: 1) kooperatyvo narių stojamasis mokestis; 2) pajinės įmokos; 3) įmokos garažų priežiūrai ir eksploatavimui; 4) kitos įplaukos. Pagal įstatų 17 punktą kiekvienam kooperatyvo nariui suteikiamas nuolatiniam naudojimui boksas jam priklausančiam automobiliui ar motociklui, atitinkantis jo įmokėto pajaus dydį; pagal 18 punktą kooperatyvo nariai privalo nustatytu laiku įmokėti visą pajaus sumą iki statybos pradžios pagal miesto vykdomojo komiteto patvirtinto mokestinio pranešimo formą. Kooperatyvo nario pajaus dydis turi atitikti bokso vienam automobiliui ar motociklui kainą. Kooperatyvo nariai sumokėdavo piniginį įnašą – pajų, kuris suteikdavo teisę jiems naudotis jam suteiktu boksu (įstatų 20 punktas), tačiau kooperatyvo nariai neįgydavo jų asmeninės nuosavybės teise. Netgi ir tuo atveju, jeigu kooperatyvo narys išmokėdavo visą pajaus sumą, jis netapdavo garažo savininku (įstatų 12 punktas), o tik įgydavo teisę į sumokėtą pajų. Kooperatyvo įstatai atitiko tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, o būtent Garažų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų, patvirtintų Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1986 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 249, kurių 14 punktas numatė, kad Kooperatyvo pastatyti garažai priklauso jam kooperatinės nuosavybės teise ir negali būti paimti, perduoti arba perleisti nei ištisai, nei dalimis (boksais, stovėjimo vietomis) organizacijoms arba atskiriems asmenims, išskyrus, perdavimą, likviduojant arba pertvarkant kooperatyvą). Taigi iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo garažų nuosavybės teisės subjektas būdavo kooperatyvas, kuris per savo valdymo organus, išreikšdamas bendrą kooperatyvo narių valią ir interesus, garažus valdė, naudojo ir jais disponavo.

10. Tačiau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo pakeistas teisinis reglamentavimas ir nuosavybės teisės subjektu, baigto statyti ir priimto eksploatuoti garažo atžvilgiu, tapo nebe kooperatyvas, bet kooperatyvo narys. 1990 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. I - 715 „Dėl Kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ 1 straipsniu buvo nustatyta, kad baigto statyti ir priimto eksploatuoti garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą (negalioja nuo 2004 m. sausio 7 d.). Pagal 1991 m. kovo 1 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“, patvirtintų Garažų statybos kooperatyvo laikinų pavyzdinių įstatų 39 punktą, baigto statyti ir priimto naudoti garažo boksai (stovėjimo vietos) visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo sprendimu paskirstomi kooperatyvo nariams. Kiekvienas kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą (stovėjimo vietą). Bendrai naudojamos garažo patalpos ir įrenginiai laikomi bendrąja daline boksų (stovėjimo vietų) savininkų nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 122-130 straipsniai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ patvirtinti Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdiniai įstatai. Tuo pačiu nutarimu pavesta miestų (rajonų) valdyboms iki 1995 m. sausio 1 d. perregistruoti esamų garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų, reorganizuotų į bendrijas, įstatus. 2003 m. lapkričio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ nuo 2004 m. sausio 1 dienos įsteigė Juridinių asmenų registrą bei patvirtino Juridinių asmenų registro nuostatus. Dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 1433, kuriuo pripažino netekusiu galios savo 1994 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 650. Nustatytu terminu kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo reorganizuotas į bendriją, todėl neperregistruoti ir įstatai. Nei kooperatyvo, nei bendrijos juridinių asmenų registre nėra registruota.

11. Taigi sprendžiant dėl reikalavimo pagrįstumo, byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog garažas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. garažas buvo įgytas vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – statybos būdu, pastatytas teisėtai, tai patvirtina 1988 m. Autogaražo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas; garažą savo lėšomis pastatė būdamas kooperatyvo narys P. P., sumokėjęs pajinę įmoką iki statybos pradžios (įstatų 18 punktas); P. P. 1982 m. pardavė pajų A. S. už 3500 rublių, dėl to buvo atleistas iš kooperatyvo narių, o A. S. tapo kooperatyvo nariu, ką kaip minėta patvirtina Kapsuko rajono vykdomojo komiteto 1982 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. 73, taigi įgijo teisę naudotis garažo boksu. Nors kooperatyvas Juridinių asmenų registre neregistruotas, tačiau faktiškai veikia, turi pirmininką, kuris iš narių surenka mokesčius, dabartiniu pirmininku išrinktas 2017 m. rugsėjo mėn., T. C. (e. b. t. 3, b. l. 9-11). Į bylą pateikta 2018 m. gruodžio 18 d. pirmininko T. C. pažyma, kurioje nurodyta, kad A. S. įtrauktas 1982 m. į narių sąrašus, jam išskirtas valdymui ir naudojimui garažas Nr. (duomenys neskelbtini). ( e. b. t. 8, b. l. 74).

12. Mirus A. S. (duomenys neskelbtini), A. S. priėmė palikimą, pagal 2018 m. gruodžio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą A. S. paveldėjo ½ dalį teisės į Kazlų Rūdos individualių garažų statybos kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ pajų bei teisę valdyti ir naudoti garažą Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad nustatytu laiku (iki 1995 m. sausio 1 d.) Kooperatyvas nebuvo reorganizuotas į kooperatyvo nuostatų nustatyta tvarka į bendriją, neperregistruoti ir įstatai, A. S. ir A. S. nuosavybės teisės į garažą Nr. (duomenys neskelbtini) nepaneigia. Kadangi kooperatyvas privalėjo būti reorganizuotas į bendriją dar iki 1995 m. sausio 1 d., ir kooperatinė nuosavybės teisė į ginčo garažą turėjo pasibaigti dar 1990 m., 1990 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. I - 715 „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ 1 straipsnio pagrindu, pagal kurį baigto statyti ir priimto eksploatuoti garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą (negalioja nuo 2004 m. sausio 7 d.), tai yra tampa garažo bokso savininku, esant 1988 m. Autogaražo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktui, atsižvelgiant ir į formuojamą aktualiu ginčo klausimu teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015), ieškovei paveldėjus mirusio vyro pajaus dalį (CK 5.50 str., 5.60 str.), tenkintinas reikalavimas pripažinti, kad garažas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės, koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso nuosavybės teise aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu.

13. Ieškovė yra pareiškusi kelis alternatyvius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-159/2009), todėl dėl kitų alternatyvių teisės gynimo būdų, teismas nepasisako.

Dėl garažo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

14. Ieškovė ginčija tarp atsakovų ginčo garažo 2017 m. birželio 26 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį (e. b. t. 1, b. l. 167), vadovaudamasi CK 1.74 straipsnio 1 dalimi, 1.93 straipsnio 3 dalimi. Pagal CK 6.393 straipsnio 1-2 dalis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, kurios nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Pagal CPK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kadangi ginčo garažo 2017 m. liepos 26 d. garažo pirkimo pardavimo sutartis nebuvo notarinės formos, ši sutartis kaip faktinė pirkimo-pardavimo sutartis pagal CK 1.93 straipsnio 1 ir 3 dalis yra niekinė ir negaliojanti nuo sudarymo momento. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1-3 dalyse numatytus atvejus.

15. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad 2015 m. A. S. leido garažu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai, neatlygintinai, pasinaudoti A. D., apie garažo pardavimą ji nieko nežinojo, sutuoktiniui šis garažas buvo brangus, jis neketino jo parduoti, žadėjo palikti naudotis anūkui, dėl garažo pardavimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, tačiau nutrauktas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai V. B., D. P., J. S., O. E., nurodę, kad A. S. nuomojo ginčo garažą A. D.; taip pat ikiteisminio tyrimo pradėto pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo, kuriame įtarimai pareikšti atsakovui A. D. dėl BK 182 straipsnio 1 dalies (sukčiavimas), dėl to, kad A. D. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent 2017 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini), melagingai įtikinęs D. M., kad jam priklauso garažas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė nenotarinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jis už 1500 Eur D. M. pardavė nuosavybės teise A. S. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 3, b. l. 4-6, 7-8 ), apklausti liudytojai (e. b. t. 3, b. l. 18); 2018 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė šiame ikiteisminiame tyrime pripažinta nuketėjusiąja (e. b. t. 3, b. l. 46), tačiau ikiteisminis tyrimas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu nutrauktas, nesant BK 182 straipsnio 1 dalies sudėties (e. b. t. 3, b. l. 56-59). Į bylą pateikta ginčo garažo pirkimo pardavimo sutartis, kuria A. D. 2017 m. birželio 26 d. pardavė už 1500 Eur pardavė garažą Nr. (duomenys neskelbtini) D. M., kuris teisme nurodė, kad garažu naudojasi, tačiau mokesčių nemoka. S. pripažino mokanti mokesčius pirmininkui. Ieškovei aplinkybė, kad garažu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi nebe A. D., bet D. M., ir kad pastarasis pirko garažą Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. D., tapo žinoma po vyro mirties, kai į ieškovės reikalavimą atlaisvinti garažą Nr. (duomenys neskelbtini), paliktą raštelio forma ant garažo Nr. (duomenys neskelbtini) durų, po to, kai A. D. nustojo kelti ieškovei telefono ragelį, atsiliepė D. M.. D. M. teisme nurodė, kad garažą jis pirko iš kooperatyvo pirmininko A. D., skelbimas dėl parduodamo garažo buvo patalpintas facebooke. Radęs skelbimą, pasiskambino D., kaina buvo apie 1800 Eur ar 1850 Eur. Už garažą sumokėjo 1500 Eur. Nurodė, kad jam D. kėlė pasitikėjimą, todėl jis nereikalavo A. D. nuosavybės į ginčo garažą dokumentų. Iš 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą fiksuotų A. D. parodymų matyti, kad jis nurodęs, jog 2017 m. birželio 26 d. pardavė garažą Nr. (duomenys neskelbtini) D. M., kurį 2016 m. birželio pradžioje įsigijo iš A. S., sudarydamas pirkimo pardavimo sutartį, nurodęs, kad ginčo garažo nenuomojo, tačiau šie faktai prieštarauja visų byloje apklaustų liudytojų paaiškinimams, kurie yra nuoseklūs ir sutampa detalėse, netikėti jais nėra pagrindo; be to liudytoja O. E. nurodė, kad A. S. - jos brolis, brolis susirgo 2014 m., ji nurodė, kad brolis sakė, kad D. nuomos nemoka, jis ieškojo D., kad atlaisvintų garažą, ji brolį vežė prie garažo, bet D. nerasdavo, niekada jai brolis neminėjęs, kad nori garažą parduoti. Be to A. D. paaiškinimus dėl ginčo garažo pirkimo 2016 m. iš S. paneigia į bylą pateiktas kooperatyvo narių sąrašas 2016 m. gruodžio mėn., kuomet bendrijos pirmininkas V. B. perdavė kooperatyvo narių sąrašą 2016 m. gruodžio 29 d. A. D., kaip naujai išrinktam pirmininkui ir ties garažu Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta A. S. pavardė (e. b. t. 1, b. l. 132-133), apklaustas liudytoju B. patvirtino, kad A. D. nesikreipė pas jį, kad būtų pakeistas narių sąrašas, tai patvirtina ir 2017 m. sąrašas, kuriame nurodyta S. pavardė; be to liudytojas nurodė, kad buvo neteisingai nurodęs D. kaip pirmininko pavardę, D. tai pastebėjo ir liudytojas ištaisė, todėl mano, kad D. būtų pastebėjęs ir tai, kad sąraše nurodyta ir S. pavardė (e. b. t. 1, b. l. 134-136; ; t. 3, b. l. 69-70), ką teismas taip pat vertina, kaip labiau tikėtiną faktą, kad ginčo sandorio metu, A. D. nebuvo ginčo garažo savininkas.

16. Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku.

17. Įstatymuose taip pat nustatyta, kad, pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis). Pastaruoju atveju pardavėjas, net būdamas sąžiningas, negali gintis CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, nes jam yra taikoma ne civilinė atsakomybė, bet įpareigojimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė.

18. Pagal CK 6.307 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Kaip buvo pažymėta aukščiau ieškovė yra pripažintina garažo savininke, todėl turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančia sutartį, kuria buvo neteisėtai perleistas jai priklausantis daiktas.

19. Nors atsakovas teismui pateikė 2017 m. birželio 26 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą su A. D., tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų ir dokumentų, kad ginčo garažas pirkimo-pardavimo sandorio metu priklausė A. D. (CPK 178 str.); byloje nėra duomenų apie S. išbraukimą iš kooperatyvo narių sąrašo ir A. D. įtraukimo į šį sąrašą; ikiteisminio tyrimo metu A. D. nurodyta sutartis su Smailiu, ikiteisminio tyrimo metu nepateikta, atsakovui buvo paskelbta paieška; šioje byloje atsakovas jokios savo pozicijos teismui nepateikė. Atsižvelgus į visas aplinkybes ir į šalių pateiktus įrodymus, teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei įrodymų vertinimo taisyklėmis konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog 2017 m. birželio 26 d. (ginčijamo sandorio sudarymo dieną) ginčo garažo savininku buvo A. S., o ne atsakovas A. D., kuris pardavė šį garažą atsakovui D. M., nebūdamas tikruoju šio garažo savininku. Pripažintina, kad atsakovas A. D. neturėjo teisės perleisti jam nuosavybės teise nepriklausančio garažo, todėl pirkimo-pardavimo sutartis, pripažintina negaliojančia ir pagal CK 6.307 straipsnio nuostatas.

20. Pagal CK 6.307 straipsnio 3 dalį, jeigu tokia sutartis pripažįstama negaliojančia, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, numatytus CK 4.96 straipsnyje. CK 4.96 straipsnio 2 dalis nustato, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nors šiuo atveju A. D. nėra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo, tačiau akivaizdu, kad sandorio sudarymo metu, A. D. pasinaudodamas tuo, kad yra bendrijos pirmininkas, žinodamas faktą apie S. mirtį, suklaidino atsakovą D. M. ir neatskleidė tikrojo ginčo garažo nuosavybės teisės turėtojo, dėl ko jo veiksmai vertintini kaip priešingi teisei, net ir pripažinus pagrįstais ieškovės atstovės motyvus dėl atsakovo D. M. nesąžiningumo ginčo sandorio metu, pastarajam nepareikalavus nuosavybės dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų sudaryta 2017 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama niekinė ir negaliojanti CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindais nuo jos sudarymo momento, ginčo garažas Nr. (duomenys neskelbtini), CK 6.307 str. 3 d. pagrindu, grąžintinas ieškovei, o iš atsakovo A. D. priteistina atsakovui D. M. 1500 Eur už sumokėtą garažą; įpareigotinas atsakovas D. M. ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atlaisvinti garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir grąžinti jį ieškovei.

21. Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2018 m. birželio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Ieškinį tenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų. Atsakovas D. M. teismo prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš A. D., kuris jį suklaidino dėl ginčo garažo pirkimo, ieškovė tokiam prašymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir atsakovo A. D. procesinį elgesį, tai yra kad šis asmuo atsiliepimo nepateikė, byloje nedalyvavo, susidarę bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo A. D.. Ieškovė sumokėjo 105,50 Eur žyminio mokesčio, 130 Eur už atliktus matavimus, 2,90 Eur už pažymą, 850 Eur už advokato paslaugas, viso 1088,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo A. D. ieškovei priteistina 1088,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

23. Byloje susidarė 21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo A. D. valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės, koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini).

Pripažinti 2017 m. birželio 26 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuria A. D. pardavė D. M. garažą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, negaliojančia.

Įpareigoti atsakovą D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atlaisvinti garažą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir grąžinti jį ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1088,40 Eur (tūstantį aštuoniasdešimt aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) skolos.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2018 m. birželio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.