Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė, kartu su nepilnamete dukra ir ieškovės motina gyvena dviejų kambarių bute. Būstas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovė dirba grožio salone „(duomenys neskelbtini)“, kosmetologe. Nurodė, kad jos gaunamos pajamos sudaro apie 350-400 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, nebendrauja su ja. Nepilnametė K. R. lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“. Papildomai lanko šokių būrelį. Pasak motinos, dukra yra sveika. Nepilnametė K. R. buvo kalbi, bendravo drąsiai. Mergaitė pasakojo, kad ji gyvena su mama ir L. (senelė), rodė savo žaislus, džiaugėsi, kad turi jų pakankamai. Nepilnametis vaikas sakė, kad nori visada gyventi su mama ir L.. Apsilankymo metu mažametė buvo tvarkingai, gražiai aprengta, atrodė prižiūrėta. Atsižvelgiant į tai, kad motina tinkamai rūpinasi dukra, ją išlaiko, užtikrina jos teises ir interesus augti saugioje, vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje, Skyrius palaiko ieškinio reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, o iš skyrium gyvenančio tėvo priteistinas išlaikymas dukros naudai, proporcingai tėvų turtinei padėčiai (I tomas, b. l. 75-76).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovo namuose rasti nepavyko. Atsakovo motina, susisiekusi su skyriaus atstovais, nurodė, kad jos sūnus gyvena su kita moterimi, nurodyti jo gyvenamąją vietą atsisakė. Skyrius pritarė ieškovės reikalavimui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja ir išlaikymo iš tėvo priteisimo (II tomas, b. l. 19-20).

Teismo posėdžio metu ieškovė J. R. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad nuo santuokos sudarymo šalys gyveno ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovas dažnai negrįždavo į namus, laiką leisdavo su draugais. Atsakovas nuolatos būdavo neblaivus, nesirūpino šeima, jis visą laiką leisdavo ne namuose. Nuo 2015 m. gruodžio 31 d. šalys gyvena skyrium, nes atsakovas paliko šeimos namus Naujųjų metų išvakarėse, todėl ieškovė sudėjusi jo asmeninius daiktus, nuvežė jam į darbą. Nuo 2016 m. sausio mėnesio atsakovas dukros neišlaiko, nebendrauja su ja, nesidomi jos ugdymu, pasiekimais. Dukrai šiuo metu yra ketveri metai, lanko darželį, už kurį moka po 60 Eur. Papildomai dukra lanko: šokių užsiėmimus, kurių kaina per mėnesį sudaro 80 Eur, anglų kalbą – 20 Eur, muziką – 20 Eur. Ieškovė stengiasi, kad mergaitė lankytų papildomus užsiėmimus. Ieškovė verčiasi individualia veikla, jos pajamos sudaro apie 500 Eur per mėnesį. Prašo dukrai priteisti 210 Eur dydžio išlaikymą. Kita moteris, kurios vardas Jekaterina, pas atsakovą atsirado tuomet, kai jie jau gyveno skyriumi, t.y. po 2 mėnesių. Atsakovas per vienerius metus dukrą matė du kartus. Jis pats nesiekia su vaiku bendrauti. Teismui nustačius laikinąsias apsaugos priemones, tėvas bendravimo tvarkos nesilaikė. Su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka sutinka iš dalies, prašo teismo nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki 7 metų (be nakvynių). Norėtų, kad atsakovas su dukra bendrautų motinos akivaizdoje kas antrą savaitgalį. O dukrai sulaukus 7 metų, tinka atsakovo siūloma bendravimo tvarka. Kadangi ieškovė yra stačiatikė, ji neprieštarauja, kad atsakovas su dukra švęstų metines šventes. Ieškovė sutiko, kad transporto priemonė būtų priteista atsakovui, tačiau nurodo, kad nuo pat automobilio įsigijimo ji naudojasi transporto priemone, vežioja dukrą į darželį. Mano, jog būtų geriau, jei automobilis liktų ieškovei.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja O. R., kuri yra atsakovo sesuo, nurodė, kai šalys susituokė jų santykiai buvo geri, sugyveno gražiai. Vėliau santykiai pašlijo, nes šeimai nuolat stigo lėšų. Atsakovas daug dirbo, remontavo automobilius, todėl mažai būdavo namuose. Ieškovė dažnai jį vydavo iš namų. 2015 m. gruodžio 31 d. liudytoja atvažiavo paimti brolio iš šeimos namų su jo daiktais. Tuo metu jis kitos moters neturėjo, ji atsirado tik po dviejų mėnesių, kai šalys gyveno atskirai. Atsakovas negali su dukra bendrauti, kadangi ieškovė nuolatos sudaro kliūtis. Šiuo metu atsakovas verčiasi automobilių verslu, t.y. perka juos Lenkijoje ir Vokietijoje. Apie tai, kad atsakovas negali su dukra bendrauti, liudytoja sužinojo iš jo paties. Mergaitė tėvą mylį, džiaugiasi buvimu su juo. Liudytoja su šalių dukra matėsi prieš dvejus metus. Liudytojos manymu visi nesutarimai tarp šalių kilo dėl pinigų stygiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės J. R. ir atsakovo D. R. santuoka sudaryta 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 528 (I tomas b.l.11). Santuokos metu šalims 2012 m. rugsėjo 21 d. gimė dukra K. R. (I tomas b.l. 13).

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovo nuomone, santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės.

CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovė neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė ir nurodė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, jokių jos argumentus patvirtinančių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė. Taip pat nesutiktina ir su atsakovo nuomone, kad ieškovė išvarė jį iš šeimos namų, kadangi šią aplinkybę įtakojo ne tik ieškovės veiksmai, tačiau ir atsakovo elgesys, jo apsisprendimas ir veiksmai. Abi šalys viena kitą kaltino konfliktiškais ir nesugyvenamais charakteriais. Po to, kai šalys apsigyveno skyrium, nė vienas iš jų visiškai nebandė susitaikyti, išspręsti tarpusavio konfliktus, bandyti vėl gyventi kartu kaip šeima. Priešingai nei ieškinyje teigė ieškovė, atsakovas kitą moterį susirado gyvendamas skyrium nuo ieškovės, todėl ji negalėjo būti išsiskyrimo priežastimi. Kita vertus atsakovo pareiga rūpintis dukra ir ją išlaikyti nepasibaigė išsikrausčius iš namų. Jis privalėjo dukrai teikti išlaikymą, rūpintis jos auklėjimu, domėtis jos vystymusi.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei, jai pageidaujant, paliekama iki santuokos turėta pavardė Kamarova (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Abi šalys patvirtino, kad skyrium gyvena nuo 2016 m. sausio 1 d., todėl teismas sprendžia, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2016 sausio 1 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko K. R., gim. 2012 m. rugsėjo 21 d., gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnametė dukra gyvena su motina, atsakovas nepateikė prieštaravimų ieškovės reikalavimui. Nesant ginčo tarp šalių, ieškinys yra tenkintinas šioje dalyje ir nepilnametės dukros K. R., gim. 2012 m. rugsėjo 21 d., gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. R. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašė nepilnametės dukros naudai priteisti po 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Atsakovas su ieškiniu šioje dalyje nesutiko, nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui sutiktų mokėti po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Remiantis į bylą pateiktais bei teismo surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės J. R. vardu yra įregistruota viena transporto priemonė – keleivinis automobilis SAA 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 18). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu yra įregistruoti du butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 20-22). Ieškovė nurodė, kad grožio salone „Ulga“, kosmetologe, šiuo metu jos pajamos sudaro apie 400 Eur per mėnesį (I tomas, b. l. 75).

VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo D. R. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (I tomas, b. l. 16). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (I tomas, b. l. 17).

Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas neturi jo vardu registruotų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto objektų. Ieškovės vardu yra įregistruoti du nekilnojamojo turto objektai, įgyti paveldėjimo teise bei santuokoje įgyta transporto priemonė – keleivinis automobilis.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nepilnametė šalių dukra K. R. turėtų specialiųjų poreikių. Į bylą yra pateikta Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, remiantis kuria nustatyta, kad nepilnametė K. R. lanko papildomo ugdymo veiklas (anglų kalbos ir muzikos būrelius), kuriuos apmoka tėvai (I tomas, b. l. 152). Pažymoje nėra detalizuota, kuris iš tėvų apmoka nepilnamečio vaiko būrelius. Į bylą taip pat yra pateikta (duomenys neskelbtini)pažyma apie tai, kad nepilnametė K. R. nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. lanko šokių studiją (duomenys neskelbtini), kurio mėnesio kaina yra 80 Eur (II tomas, b. l. 26). Sutiktina su atsakovu, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ieškovė išleidžia 420 Eur per mėnesį. Nors į bylą yra pateikti duomenys apie tai, kad nepilnametis šalių vaikas lanko įvairius būrelius, tačiau į bylą nėra pateikti mokėjimo pavedimai, patvirtinantys ieškovės apmokėtas išlaidas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 390 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, iš tėvo nepilnametės dukros K. R., gim. 2012 m. rugsėjo 21 d., išlaikymui priteistina po 190 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2016 m. gegužės 25 d., iki nepilnametės dukros pilnametystės (CK 3.201 straipsnis), išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo. Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina motina J. R. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 1 910,32 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnametės K. R., gim. 2012 m. rugsėjo 21 d., naudai už 9 mėnesių laikotarpį. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nuo gyvenimo skyrium jis nepilnametei dukrai teikė išlaikymą.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, o šalys patvirtino, kad skyrium gyvena nuo 2016 m. sausio 1 d., ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. R., gim. 2012 m. rugsėjo 21 d., naudai priteistinas 950 Eur (190 Eur x 5 mėnesiai) išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už penkių mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos, t.y. iki 2016 m. gegužės 25 d. (CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Abi šalys prašė teismo nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnametės dukros K. R., gim. 2012 m. rugsėjo 21 d., bendravimo tvarką.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 str. numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos manymu tėvas su dukra turėtų bendrauti kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį. Kadangi dukra aštuonis mėnesius nematė tėvo, reikalingas dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis, kai tėvas su dukra bendrautų po keturias valandas, dalyvaujant motinai. Atsakovas su dukra galės bendrauti tiek, kiek tai netrukdys jos mokslams, nepažeis šeimoje egzistuojančių tradicijų, dukros interesų, ar jos kasdienės dienotvarkės.

Atsakovo manymu turėtų būtų nustatyta tokia jo ir dukros bendravimo tvarka:

kas antrą mėnesio savaitgalį penktadienį 17 val. dukra paimama iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinama motinai to paties savaitgalio sekmadienį 18 val., į jos gyvenamąją vietą. Atsakovui tiktų antrasis ir ketvirtasis mėnesio savaitgaliai. Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį), dukra K. paimama iš motinos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinamą 19 val. vakaro. Vasaros atostogas tėvas turi teisę praleisti su dukra dvi savaites, paėmęs dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ir savo nuožiūra organizuoja poilsį. Tėvai turi suderinti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, kokį konkretų vasaros mėnesį tėvas praleis su dukra, tai yra abiejų tėvų pareiga, įvertinant, kad tėvas, gyvendamas skyrium nuo vaiko, turi teisę kartu poilsiauti. Vaiko gimimo diena (rugsėjo 21 d.) poriniais metais švenčiama su tėvu, neporiniais metais – su motina. Kalėdų, Velykų katalikiškas šventes dukra švenčia su tėvu. Vaiko motina įsipareigoja dukrą perduoti tėvui Kūčių dieną iki 18 val. ir tėvas grąžina dukrą antrąją Kalėdų dieną 18 val., Velykų švenčių metu vaiko tėvas paima dukterį Velykų pirmą dieną 11 val. ryte ir grąžina antrą Velykų dieną 19 val. Naujųjų metų šventes dukra švenčia su motina. Toks katalikų Kalėdų ir Velykų šventimas su tėvu, nepakenks dukros interesams. Vaiko motina J. R. turi netrukdyti dukrai bendrauti su artimaisiais tėvo giminaičiais, vaiko senele telefonu, o vaikui būnant pas tėvą, senelė turi teisę bendrauti su anūke gyvai, apsilankyti pramogose.

Teismo posėdžio metu ieškovė visiškai sutiko su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka, tačiau nurodė, kad jo siūloma bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta tuomet, kai baigsis pereinamasis laikotarpis. Ieškovės manymu, pereinamasis laikotarpis turėtų būti nustatytas iki dukrai sukaks septyneri metai. Pereinamuoju laikotarpiu tėvas su dukra turėtų bendrauti be nakvynių, kas antrą savaitgalį, dalyvaujant motinai. Ieškovė pažymėjo, kad ji yra stačiatikė ir katalikiškų švenčių nešvenčia, todėl sutinka, kad mergaitė metines šventes praleistu su tėvu.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas, gyvendamas kartu su ieškove, nupirko sekciją, kurios kaina 100 Eur, ir kuri liko ieškovės bute. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė šią sekcija priteisti jai, atsakovui išmokant 50 Eur dydžio kompensaciją. Kadangi atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka, ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Atsakovas D. R. turi prievoles tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškus reikalavimus – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Atsakovas neginčijo, kad ieškinyje nurodytos prievolė yra asmeninės jo prievolės, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė prievolę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pripažinti solidaria sutuoktinių prievole, kadangi ji atsirado iš individualios veiklos.

Ieškovė ir atsakovas buvo atstovaujami profesionalių teisininkų, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl šios išlaidos šalims nekompensuojamos.