Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nesutinka su CPVA Sprendimo argumentais, kad pareiškėja Sprendime nurodytais veiksmais iš esmės pakeitė Pirkimo sąlygas tik Laimėtojui, t. y. jeigu jos būtų paskelbtos kartu su Pirkimu, galimai būtų dalyvavę daugiau rinkos dalyvių. Pareiškėjos teigimu, klausimai, susiję su Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimu ir jo suma, priskirtini prie Pirkimo sutarties vykdymo etapo. Nors Pirkimo sutarties vykdymui taikomos VPĮ normos, tačiau jos yra įtvirtintos būtent VPĮ 89 straipsnyje. Pačiose Pirkimo sąlygose nėra nurodytų reikalavimų Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, jos pateiktos išimtinai tik Pirkimo sutartyje, kas suponuoja, jog užtikrinimo pateikimo ir sumos klausimai priskirtini etapui, vykstančiam po Pirkimo procedūrų. Be to, VPĮ 35 straipsnis, kuris skirtas Pirkimo dokumentų turiniui, taip pat nėra sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimų, jie įtvirtinti VPĮ 86 straipsnyje, kuris skirtas viešojo pirkimo sutarties turiniui. Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas yra pateikiamas jau pasirašius Pirkimo sutartį (tai yra Pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlyga, o ne sudarymo). Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika bei nurodo, kad tuo atveju, kai užtikrinimas pateikiamas po faktinio sutarti es sudarymo (pasirašymo), tai nebetaikomos viešojo pirkimo procedūrų pasekmės, t. y. nebegalima laikyti sutarties nesudaryta ir kreiptis į kitą pirkimo pasiūlymų eilėje esantį tiekėją, o sprendžiama dėl sutarties pažeidimo: „atsižvelgiant į tai, jog pirkimo sutartis de facto buvo sudaryta iki sueinant terminui pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta pasekmė jau negalėjo būti taikoma. Sudarius pirkimo sutartį pirkimas pasibaigė remiantis VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktu.“ „Teisėjų kolegijos vertinimu, pavėluotas laidavimo rašto pateikimas šiuo atveju vertintinas kaip Sutarties vykdymo pažeidimas, o ne jos pakeitimas ir sutika su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas pažeidimas nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu.“ Atsižvelgiant į tai, CPVA pažeidimo tyrimo metu turėjo taikyti ne teismų praktiką, susijusią su Pirkimo sąlygų keitimu, o teisės normas ir teismų praktiką, susijusią su Pirkimo sutarties keitimu, pažeidimais. Pirkimo sutarties keitimą reguliuoja VPĮ 89 straipsnis bei Pirkimo sutarties nuostatos, pavyzdžiui, Pirkimo sutarties 26 punktas. Pirkimo sutarties esminį pažeidimą reguliuoja VPĮ 90 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnis, Pirkimo sutarties nuostatos, įskaitant 38 punktą. Taigi, pareiškėjos ir Laimėtojo veiksmais nepakeitė Pirkimo sutarties taip, jog pažeistų VPĮ 89 straipsnio, neatliko esminio Pirkimo sutarties pažeidimo.

Dėl Pirkimo sutarties 48 punkto nuostatos pažeidimo nurodo, kad Pirkimo sutarties 48 punkte įtvirtintas užtikrinimo pateikimo terminas galėjo būti pratęstas pareiškėjos ir tokie pareiškėjos veiksmai nei iš esmės nepakeitė Pirkimo sutarties, nei buvo esminis Pirkimo sutarties pažeidimas. Pareiškėja nurodo, jog jos veiksmai Pirkimo sutarties vykdymo metu turi būti vertinami, atsižvelgiant į sisteminį Pirkimo sutarties sąlygų aiškinimą ir taikymą. Nurodo, kad tariamo pažeidimo atveju yra svarbios šios Pirkimo sutarties nuostatos: Pirkimo sutarties 48 punktas „Tiekėjas per 10 (dešimt) darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos privalo perkančiajai organizacijai pateikti ne mažesnės kaip 5 proc. Eur be PVM nuo maksimalios Sutarties vertės sumos dydžio banko arba draudimo bendrovės išduotą Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą pagal Sutarties 4 priede pateiktą formą.“ Pirkimo sutarties 26 punktas „Jeigu Sutarties vykdymo metu Tiekėjas susiduria su aplinkybėmis, trukdančiomis laiku ir (ar) nustatyta tvarka įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, jis nedelsdamas raštu praneša Perkančiajai organizacijai apie minėtas aplinkybes bei numatomą vėlavimo trukmę. Gavusi nurodytą pranešimą, Perkančioji organizacija gali nustatyti protingą papildomą terminą sutartiniams įsipareigojimas įvykdyti, bet ne ilgesnį nei 3 mėnesiai, ir apie tai raštu pranešti Tiekėjui. Nustačiusi protingą papildomą terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, Perkančioji organizacija gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius.“ Aiškinant ir taikant pirmiau nurodytas Pirkimo sutarties nuostatas kartu, daro išvadą, jog pareiškėja, esant Laimėtojo pranešimui apie vėlavimą pateikti užtikrinimą, galėjo suteikti papildomą terminą, tokiems įsipareigojimams įvykdyti. Tai taip pat visiškai atitinka VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame įtvirtinta, jog pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal VPĮ, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis. Pagal VPT, nors VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos keičiama, pakeitimas, tačiau pagal savo esmę VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymas tuo atveju, jeigu šalys susitaria, kaip konkrečiai bus keičiama pirkimo sutartis, apskritai neturėtų būti laikomas sutarties keitimu, kaip tokiu, bet turėtų būti suprantamas kaip sutarties vykdymas joje nurodytomis (pasikeitusiomis) sąlygomis. Taigi, pareiškėja, atsižvelgdama į Pirkimo sutarties 48 punktą, 26 punktą, VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turėjo teisę Laimėtojui suteikti papildomą terminą užtikrinimui pateikti.

Pažymi, kad pareiškėjos galimų nuostolių atlyginimas per Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį buvo užtikrintas. Nuo Pirkimo sutarties pasirašymo (2022-03-25) iki pirmojo užtikrinimo pateikimo (2022-06-02) Laimėtojas ir pareiškėja nevykdė jokių sutartinių įsipareigojimų, todėl nebuvo objekto, kuris turėtų būti užtikrinamas. Laikotarpis nuo 2022-03-25 iki 2022-06-02 buvo Pirkimo sutarties pasirašymo, bet ne įsigaliojimo ir vykdymo laikotarpis. Pirmasis užtikrinimas buvo pateiktas 2022-06-02 (užtikrinimo galiojimo laikotarpis 2022-06-03/2025-06-02) ir tik tuomet įsigaliojo Pirkimo sutartis, pradėti vykdyti įsipareigojimai tarp Pirkimo sutarties šalių. Netgi pati CPVA Sprendime neginčija, jog Laimėtojas tinkamai ir laiku vykdė visus savo įsipareigojimus, todėl viso pirmojo užtikrinimo galiojimo metu nebuvo pareiškėjos nuostolių ir poreikio pasinaudoti užtikrinimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog pareiškėjos interesus užtikrino pirmojo užtikrinimo pateikimas 2022-06-02.

Pareiškėjos vertinimu, CPVA Sprendime pernelyg griežtai vertina pareiškėjos nustatytą 10 d. d. terminą užtikrinimui pateikti. Nors CPVA Sprendime remiamasi VPT išaiškinimu, tačiau pačiame VPT išaiškinime yra nurodoma, jog terminas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Protingumo, proporcingumo principų atitikimas negali būti griežtas, susiaurintas iki formalių, standartinių terminų nustatymo ir taikymo. CPVA tariamo pažeidimo atveju, 10 d. d. terminas nebuvo protingas, proporcingas dėl to, jog Laimėtojas buvo nustatytas ir Pirkimo sutarties sudaryta tokiu metu, kai užtikrinimo davėjai (draudimo bendrovės) pagal savo vidaus procedūras reikalavo finansinių metų I ketvirčio ataskaitų, dėl kurių parengimo ir pateikimo užtruko visas užtikrinimo išdavimo procesas. Pareiškėjas nesutinka su CPVA, jog ginčo, atveju kaip precedentas nėra taikomas LVAT nutartis, nurodyta pareiškėjos Paaiškinimuose (LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2000-14). Vienintelė priežastis, kodėl CPVA siekia eliminuoti nurodytą precedentą – LVAT byloje užtikrinimą tiekėjas pateikė 3 d. d. vėliau, o tariamo pažeidimo atveju buvo ilgesnis laikotarpis nei 3 d. d. Nurodo, kad LVAT bylos ir CPVA tariamo pažeidimo tyrimo aplinkybės nors nėra identiškos, tačiau itin panašios. Tiek LVAT bylos apimtyje, tiek CPVA tariamo pažeidimo tyrimo metu svarbu ne tai, koks realiai vėlesnis užtikrinimo pateikimo terminas, bet tai, kas nulėmė vėlesnį pateikimą ir kokias pasekmes sukėlė toks vėlesnis pateikimas. Pareiškėjai nekilo jokių nei finansinių, nei Projekto vykdymo pasekmių, todėl šioje situacijoje rezultatas yra lygiai toks pat kaip ir LVAT byloje, t. y. nesant pasekmių, nėra esminio pažeidimo ir negali būti taikomos finansinės korekcijos.

Nurodo, kad taip pat nesutinka, jog užtikrinimo pateikimo termino praleidimas buvo sąlygotas netinkamų Laimėtojo veiksmų, kadangi jis per vėlai kreipėsi į draudimo bendroves dėl užtikrinimo išdavimo. CPVA Sprendime buvo konstatuotos šios aplinkybės, kurių papildomai nereikia įrodinėti: Pirkimo sutartis buvo sudaryta 2022-03-25; Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas pagal Pirkimo sutarties 48 punktą turėjo būti pateiktas iki 2022-04-08. Tai reiškia, jog Laimėtojas dėl užtikrinimo gavimo galėjo kreiptis į draudimo bendroves laikotarpiu nuo 2022-03-25 iki 2022-04-08. Pažymi, jog 2022-03-25 buvo penktadienis, todėl objektyviai Laimėtojas kreiptis į užtikrinimo davėjus anksčiau galėjo tik 2022-03-28. 2022-03-28 buvo likusios tik 4 dienos iki balandžio mėn. pradžios. Laimėtojas galėjo pasikreipti ir balandžio 1 d., ir balandžio 4-5 dienomis, ir tai būtų atitikę protingumo terminus. Vien tai, jog Laimėtojas kreipėsi ne pirmąją Pirkimo sutarties pasirašymo dieną, savaime nereiškia jo netinkamo įsipareigojimų vykdymo, neatidumo, dėl to negali būti konstatuota Laimėtojo kaltė dėl vėlesnio užtikrinimo išdavimo. Be to, CPVA nenurodė, jog Laimėtojui pasikreipus 2022-03-28 draudimo bendrovės nebūtų pateikusios lygiai tokio pat prašymo – pateikti I ketvirčio finansines ataskaitas. Atitinkamai CPVA teiginiai dėl būtinybės kreiptis anksčiau yra visiškai nepagrįsti, nepatvirtina Laimėtojo neteisėtų veiksmų ir atitinkamai poreikio pratęsti užtikrinimo pateikimo terminą. Pažymi, jog netgi tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad Pirkimo sutarties 48 punktas buvo pakeistas, t. y. nurodytas kitas užtikrinimo pateikimo terminas negu buvo išviešinta Pirkimo dokumentuose, tai toks pakeitimas vis tiek nebūtų laikomas esminiu (atitinkamai nesuponuoja pažeidimo ir finansinės korekcijos taikymo).

Pažymi, kad pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal VPĮ kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje. Ginčo atveju nebuvo atliktas esminis pakeitimas, kadangi pakeitimu nebuvo nustatyta nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškas, dalyvių pasiūlymus ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų. Pareiškėjo įsitikinimu, visi tiekėjai, tikėtina, būtų atsidūrę lygiai tokioje pat padėtyje kaip ir Laimėtojas, t. y.: Pirkimo sutartis sudaryta finansinių metų I ketvirčio pabaigoje, todėl Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą būtų tekę gauti kalendorinių metų II ketvirčio pradžioje; o laidavimo draudimo ar garantijos davėjai būtų iš visų rinkos dalyvių pareikalavę pateikti finansines ataskaitas už finansinių metų I ketvirtį. Kitaip sakant, bet kuris rinkos dalyvis po Pirkimo sutarties pasirašymo (po 2023-03-25) nebūtų galėjęs gauti užtikrinimo iki I ketvirčio finansinių duomenų pateikimo. Laimėtojas paaiškino, jog tik 2022 m. gegužės mėn. objektyviai turėjo galimybę pateikti užtikrinimo davėjams I ketvirčio finansinius duomenis. Pareiškėjas objektyviai įvertino šiuos Laimėtojo paaiškinimus bei nustatė, jog jie atitinka tikrovę ir yra visuotinai taikomi, t. y. pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą 2022 m. sausio – kovo mėn. prekių atsiskaitymas galimas per 30 d., t. y. iki 2022 m. balandžio pabaigos, todėl anksčiau nei 2022 m. gegužės mėn. pateikti ir apskaičiuoti duomenų nėra objektyvios galimybės. Atsižvelgiant į visus pateiktus argumentus, pareiškėja vertina, jog vėliau pateikto pirmojo užtikrinimo priėmimas neturėjo jokios įtakos kitų rinkos dalyvių apsisprendimui dalyvauti Pirkime. Pakeitimu nebuvo pakeista Pirkimo sutarties šalių ekonominė padėtis Laimėtojo naudai, kadangi ilgesnis terminas pateikti užtikrinimą nesumažino Laimėtojo kaštų, sąnaudų, t. y. draudimo įmokos dydis nepriklauso nuo užtikrinimo pateikimo momento.

CPVA Sprendime nurodo, jog Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas (Laimėtojo tiek pirmasis užtikrinimas, tiek antrasis užtikrinimas) turėtų apimti laikotarpius iki jų išdavimo (nuo 2022-03-25). Pareiškėjo teigimu, toks vertinimas neatitinka nei Pirkimo sutarties 48 punkto, nei paties sutarčių įvykdymo užtikrinimo paskirties bei tikslo. Pirkimo sutarties 48 punkte nurodyta tik tai, jog užtikrinimas turi būti pateiktas per 10 d. d. ir jis turi galioti 36 mėn. Niekur Pirkimo sutarties sąlygose nėra nurodyta užtikrinimo galiojimo pradžia, tuo labiau ji nėra susieta su Pirkimo sutarties pasirašymo diena. Laimėtojas visiškai užtikrino, jog Pirkimo sutarties vykdymo metu ir Pirkimo sutarties 48 punkte nurodytą 36 mėn. laikotarpį galiotų užtikrinimai: pirmasis bei antrasis užtikrinimas juos vertinant kartu galioja nuo 2022-06-03 iki 2025-06-02. Pareiškėja pažymi, jog Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas ir reikšmė: užtikrinti sutartinių įsipareigojimų vykdymą; identifikuoti Pirkimo sutarties įsigaliojimo momentą. Kitaip sakant, Laimėtojo pateikti užtikrinimai ir turėjo galioti nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo, kai pradedami ir vykdomi sutartiniai Laimėtojo įsipareigojimai. Be to, užtikrinimo galiojimo terminas apibrėžia ne įsipareigojimų nevykdymo periodą, o laikotarpį, per kurį galima pateikti reikalavimą išmokėti užtikrinimo sumą. Laimėtojo abiejuose užtikrinimuose buvo nurodyta ta pati apsaugos apimtis, t. y. dėl visų Pirkimo sutarties nevykdymo, netinkamo vykdymo atvejų, neapsiribojant tik užtikrinimo metu atsiradusiais pažeidimais. Pažymi, jog Pirkimo sutarties 48 punktas leidžiama pateikti kelis užtikrinimus, kurie bendrai (t. y. aiškinant kartu) užtikrina visą Pirkimo sutarties laikotarpį bei visą sumą. Laimėtojas pirmuoju ir antruoju užtikrinimais, kurie apima visą 36 mėn. Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį, nepažeidė jokių teisės normų. Atitinkamai CPVA Sprendime nepagrįstai konstatuotas pažeidimas bei pritaikytos finansinės korekcijos.

Pažymi, kad CPVA neteisingai nustatė esminį pažeidimą dėl užtikrinimo sumos netikslumo. CPVA Sprendime konstatuoja pažeidimą dėl to, jog Laimėtojas pirmuoju užtikrinimu neapsaugojo pareiškėjos visa suma pagal Pirkimo sutarties 48 punktą. Pareiškėja nurodo, jog šis Laimėtojo pirmojo užtikrinimo netikslumas negali būti laikomas esminiu pažeidimu, dėl kurio taikomos finansinės korekcijos, kadangi: vertinant situaciją turiningai, pareiškėjos teisės ir interesai buvo visiškai užtikrinti, pirmojo užtikrinimo suma atitiko Pirkimo sutarties užsakymo 5 proc. vertę; pareiškėja, gavusi CPVA indikacijas dėl galimo neatitikimo, iš karto kreipėsi į Laimėtoją ir ištaisė situaciją – Laimėtojas pateik antrąjį užtikrinimą; pirmojo užtikrinimo pateikimas ir priėmimas, jį vertinant kartu su antruoju užtikrinimu, nelaikytinas esminiu Pirkimo sutarties pakeitimu pagal VPĮ 89 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjos teigimu, CPVA tariamo pažeidimo tyrimo metu turėjo taikyti turinio viršenybės prieš formą taisyklę, spręsdama dėl Laimėtojo pateikto pirmojo užtikrinimo. Tiek Pareiškėjas, tiek CPVA Pirkimo sutarties nuostatas turi vertinti sistemiškai ir turiningai Pirkimo sutarties 50 punkte nurodyta, jog užtikrinimo dalykas: bet koks Tiekėjo prievolių pagal pirkimo sutartį ir jos priedus pažeidimas, dalinis ar visiškas jų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas. Pirkimo sutarties 4 priede nurodyta, jog „ atlyginami Užsakovo patirti nuostoliai dėl bet kokių Tiekėjo prievolių pagal Sutartį ir jos priedus pažeidimo, dalinio ar visiško jų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Draudimo bendrovė neatsako už netesybų, palūkanų sumokėjimą bei Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (Force Majeure).“ Akivaizdu, jog svarbiausias Laimėtojo teikiamo užtikrinimo aspektas – pareiškėjos galimų patirti nuostolių užtikrinimas. Pirkimo sutarties vykdymo atveju susiklostė šios aplinkybės: Pareiškėja detaliai apskaičiavo, jog užsakymo vertė nesieks maksimalios Pirkimo sutarties vertės, t. y. Laimėtojas turės įsipareigojimus, kurių vertė 259 664 Eur be PVM. Būtent realių Laimėtojo įsipareigojimų vykdymui buvo reikalingas užtikrinimas. Didesnės sumos užtikrinimas neatitinka realios situacijos, faktiškai yra didesnis negu pareiškėjos poreikis ir kylančių rizikų dydis. Laimėtojas pirmuoju užtikrinimu pateikė užtikrinimą, kurio vertė yra 5 proc. nuo realios įsipareigojimų vertės – 12 984,00 Eur yra 5 proc. nuo 259 664 Eur. Taigi, pareiškėjos poreikiai buvo realiai patenkinti, nebuvo jokios neigiamų pasekmių rizikos dėl mažesnės pirmojo užtikrinimo sumos. Pareiškėja papildomai pažymi, jog visą laikotarpį iki šiol jam nekilo poreikis pasinaudoti nei pirmojo, nei antrojo užtikrinimo sumomis, kadangi Laimėtojas tinkamai ir laiku pristatė prekes, atliko mokymus. Realiai Pirkimo sutarties vykdymo apimtyje liko tik 1 000 Eur vertės montavimo darbai. Kitaip sakant, šiuo metu Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas 18 kartų viršija potencialiai galimus kilti įsipareigojimų vykdymo trūkumus. Pareiškėja iš karto nustačiusi formalų neatitikimą, jį ištaisė. Nors realiai Laimėtojo pirmojo užtikrinimo suma 12 984,00 Eur - buvo pakankama ir proporcinga Laimėtojo prisiimtiems įsipareigojimams, tačiau formaliai neatitiko Pirkimo sutarties 48 punkto, kuris reikalavo 5 proc. ne nuo realios įsipareigojimų sumos, o nuo maksimalios Pirkimo sutarties vertės (18 200 Eur). Pareiškėja be jokių atidėliojimų kreipėsi į Laimėtoją, o pastarasis pateikė visos sumos (18 200 Eur) antrąjį užtikrinimą, nepaisant to, jog jau didžioji dauguma sutartinių įsipareigojimų buvo įvykdyti, priimti kaip tinkami. Po šio antrojo užtikrinimo pateikimo pareiškėja laikytina ne tik realiai ir proporcingai užtikrinusi Laimėtojo įsipareigojimų įvykdymą, bet ir užtikrinusi, jog įsipareigojimai formaliai atitinka visas sąlygas ir reikalavimus. Pažymi, jog netgi tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad Pirkimo sutarties 48 punktas buvo pakeistas, t. y. nuo 2022-06-03 iki 2023-04-17 buvo taikoma mažesnė užtikrinimo suma, negu buvo išviešinta Pirkimo dokumentuose, tai toks pakeitimas vis tiek nebūtų laikomas esminiu (atitinkamai nesuponuoja pažeidimo ir finansinės korekcijos taikymo). Pirkimo sutarties keitimui taikomos VPĮ 89 straipsnio nuostatos, įskaitant VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą dėl neesminių pakeitimų. Ginčo atveju nebuvo atliktas esminis pakeitimas, kadangi pakeitimu nebuvo nustatyta nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškas, dalyvių pasiūlymus ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų.

CPVA Sprendime nurodyta, jog trūkumo pareiškėja negali ištaisyti, todėl iškarto taikoma finansinė korekcija. Pažymi, kad PAFT 298 punkte įtvirtinta, jog jei yra tenkinamos visos Taisyklių 297 punkte nustatytos sąlygos, įgyvendinančioji institucija informacijos apie įtarimą dėl pažeidimo SFMIS2014 neregistruoja ir įtariamas pažeidimas gali būti ištaisytas. Šiuo atveju CPVA nustatytas tariamas pažeidimas nebuvo susijęs su Pirkimo procedūromis ir jų tvarkos pažeidimu, o su Pirkimo sutarties vykdymu. Atitinkamai CPVA turėjo realiai įvertinti situaciją ir visų pirma spręsti dėl galimybės ištaisyti galimus pažeidimus, o ne iš karto taikyti griežčiausias pasekmes – taikyti finansinę korekciją. Pareiškėjos vertinimu, CPVA nustatytas tariamas trūkumas dėl Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo galėjo būti realiai ištaisytas pateikiant naują užtikrinimą, kuris visiškai atitiktų Pirkimo sutarties sąlygas. Pareiškėja tai ir padarė, t. y., kai tik CPVA nustatė, jog pirmasis užtikrinimas turi trūkumų, kreipėsi į Laimėtoją dėl antrojo užtikrinimo pateikimo. Antrasis užtikrinimas jau atitinka visus Pirkimo sutarties reikalavimus, todėl realiai nebelieka pažeidimo ir CPVA neturėjo taikyti finansinės korekcijos.

Dėl korekcijos dydžio nurodo, kad pareiškėjai taikoma finansinė korekcija neatitinka jai keliamų reikalavimų dėl protingumo, proporcingumo, sąsajumo su pažeidimo pobūdžiu, sunkumo, realiais fondo nuostoliais/ pasekmėmis. CPVA Sprendime formaliai ir griežtai nurodo, jog tiesiog taikomas vienintelis ir maksimalus finansinės pataisos dydis – 25 proc. nuo Pirkimo sutarties užsakymo vertės. Nėra pateikiamų jokių argumentų, ar iš viso buvo vertintas proporcingumo principas. CPVA Sprendime nurodė, jog tariamas pažeidimas nėra nurodytas Gairėse, todėl taikoma pagal analogiją Gairių 2.1 lentelės 17 punktas. Pareiškėjos įsitikinimu, toks Sprendimas neteisėtas, kadangi netinkamai nustatytas Gairių 2.1 lentelės 17 punktas. Kaip nurodo CPVA, užtikrinimo pateikimo termino ir vertės netikslumas iš karto laikytinas esminiu Konkurso sąlygų pateikimu ir atitinkamai VPĮ 17 straipsnių įtvirtintų lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimu, todėl taikė 16 Gairių 2.1 lentelės 17 punktą. Pareiškėjos vertinimu, jeigu ir būtų konstatuotas pažeidimas, tai visgi turėtų būti taikoma ne CPVA nurodyta Gairių dalis, o Gairių 2.3 lentelės 23 punktas „Direktyvų neatitinkantys skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sutarties elementų pakeitimai“, kadangi, tariamas pažeidimas susijęs su Pirkimo sutarties vykdymu, o ne su Pirkimo procedūromis. Šiuo atveju nebuvo jokio esminio Pirkimo sutarties pakeitimo, ypač tokio, kuris atitiktų Gairėse nurodomas sąlygas, net jeigu CPVA vertinto, jog buvo iš viso atliktas Pirkimo sutarties pakeitimas, tai jis nepatenka į esminių pakeitimų apimtis, kuris įtvirtintos VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje. CPVA Sprendime nebuvo taikytos procedūros nustatyti proporcingą ir tinkamą finansinės korekcijos dydį. CPVA turėjo vertinti ir taikyti Gairių konkrečiuose punktuose nenurodyto, mažesnio procentinio dydžio finansinę korekciją.

Dėl argumentų, kad pareiškėja nepakeitė Pirkimo sąlygų, taip pat, kad klausimai, susiję su Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimu, yra priskirtini prie Pirkimo sutarties vykdymo etapo, pažymi, kad VPĮ 89 straipsnyje yra nustatyti viešojo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimo jų galiojimo laikotarpiu pagrindai ir tvarka. Šis straipsnis būtų taikomas tada, jeigu Projekto vykdytojas pakeistų jau sudarytą ir galiojančią sutartį, nesant VPĮ 89 straipsnyje nustatymam teisiniam pagrindui. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, Pirkimo sutartis nors ir buvo pasirašyta, tačiau ji neįsigaliojo, nes nebuvo išpildyta Pirkimo dokumentuose, t. y. Sutarties projekte nustatyta sutarties įsigaliojimo sąlyga (Sutarties projekto 48 punktas ir 54 punktas). Sprendime nustatytas VPĮ pažeidimas yra susijęs ne su Pirkimo sutarties vykdymu, o su pačios Pirkimo sutarties sudarymu, nustatytų sąlygų keitimu, t. y. VPĮ 86 straipsnio 2-3 dalių nuostatų pažeidimu. Todėl nesutiko su skundo argumentais, kad nagrinėjamo pažeidimo atvejis priskirtinas prie Pirkimo sutarties vykdymo etapo.

Nurodo, kad būtent VPĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teisinis reguliavimas ir buvo pritaikytas vertinant Projekto vykdytojo pateiktus dokumentus. VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 d., laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. Pastebi, kad analogiška nuostata buvo nurodyta ir Pirkimo sąlygų 11.7 punkte: „Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo (jei reikalaujama pirkimo sąlygų priede), arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti sutarties, arba atsisako sudaryti sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal perkančiosios organizacijos patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį“. Atkreipia dėmesį, kad Sutarties projekto 48 punkte buvo nurodyta, kad tiekėjas privalo pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą pagal Sutarties 4 priede pateiktą formą (4 priede pateiktos dvi formos: „Pirkimo sutarties įvykdymo garantijos forma“ ir „Pirkimo sutarties įvykdymo laidavimo rašto forma“). Taigi, nagrinėjamu atveju buvo aiškiai ir nedviprasmiškai reikalaujama, kad tiekėjas, kuriam pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, privalo pateikti Pirkimo dokumentuose nustatytą sutarties įvykdymo užtikrinantį dokumentą pagal Sutarties 4 priede pateiktą formą. Tuo pačiu Pirkimo sąlygų 11.7 punkte buvo numatytos ir neigiamos pasekmės, jei reikalaujamas sutarties įvykdymą užtikrinantis dokumentas nebūtų pateiktas, t. y. laikoma, kad toks tiekėjas atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo tarpu VPĮ 86 straipsnio 3 dalis numato, kad sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos <...> ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Įstatymų leidėjas įtvirtino draudimą, sudarant pirkimo sutartį, ne tik keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą, sąnaudas ar kitas sąlygas, bet ir negali būti keičiamos kitos pirkimo dokumentuose nustatytos sąlygos. Laimėtojui nepateikus Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų atitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento, Perkančioji organizacija privalėjo laikyti, kad Pirkimą laimėjęs Laimėtojas atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį ir Pirkimo sutartis neįsigaliojo, bei tokį dalyvio pasiūlymą atmesti. Taigi, CPVA vertinimu, tokie Perkančiosios organizacijos veiksmai yra laikomi esminiu Pirkimo sąlygų keitimu, o ne Pirkimo sutarties vykdymo pažeidimu. Pareiškėja, pakeisdama (palengvindama) reikalavimus Sutarties įvykdymo užtikrinimui Laimėtojo naudai, neabejotinai pažeidė kitų potencialių tiekėjų ir Pirkimo dalyvių teisėtą lūkestį į skaidrų ir nediskriminacinį Pirkimo procesą, t. y. visus šiuos veiksmus atliko dar iki Pirkimo sutarties vykdymo etapo, kitaip tariant Pirkimo sutarties sudarymo metu. Taigi, akivaizdu, kad Įtarime nurodytas pažeidimas turėjo būti vertinamas ir nagrinėjamas per esminių Pirkimo sąlygų keitimo prizmę, o ne per Pirkimo sutarties keitimą, kaip skunde teigia pareiškėja. Sprendime, be kita ko, buvo konstatuota, kad nors Pirkimo sutartis ir buvo pasirašyta, tačiau de jure ji neįsigaliojo. VPT, komentuodama VPĮ 86 straipsnio 2 dalies turinį, yra nurodžiusi, kad situacija, kai tiekėjas „<...> nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento reiškia, kad net ir tuo atveju, jei tiekėjas, kuriam pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, ją pasirašo, tačiau iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį. Ši sąlyga taikoma tik tuo atveju, jei pirkimo sąlygose yra nustatytas reikalavimas pateikti pirkimo sutarties galiojimo užtikrinimą <...>. Visais atvejais, kai pirkimo dokumentuose yra nustatytas reikalavimas pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, pirkimo sąlygose rekomenduotina papildomai detalizuoti (perrašyti įstatymo nuostatą) minėtas tokio užtikrinimo nepateikimo pasekmes, tam, kad pirkimo dalyviai iš anksto žinotų, jog tokio dokumento nepateikimas bus laikomas piktnaudžiavimu ir atsisakymu sudaryti sutartį VPĮ 86 straipsnio 2 dalies prasme <...>“. Pažymi, kad VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyti atskiri atvejai, kai pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros laikomos pasibaigusiomis: (i) kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama; (ii) sudaroma preliminarioji sutartis; (iii) sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Taigi, įstatymų leidėjas, kaip vieną iš pirkimo procedūros pabaigos atvejų įtvirtino dvi kumuliatyvias (taikomas kartu) sąlygas, numatančias, kad (1) turi būti sudaroma pirkimo sutartis ir (2) pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama. Neįgyvendinus vienos iš minėtų sąlygų, pirkimo procedūros negali būti laikomos pasibaigusiomis. Šią atsakovės poziciją patvirtina ir VPT viešinamame VPĮ komentare pateiktas paaiškinimas: „Dėl pirkimo sutarties sudarymo pažymėtina ir tai, kad viešojo pirkimo procedūroms pasibaigti neužtenka tik sudaryti pirkimo sutarties, bet papildomai turi būti pateikiamas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas (išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus, kai nereikalaujama pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo)“. Taigi, tuo atveju, jei pirkimo sąlygose yra nustatytas reikalavimas pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, tai pirkimo sutartis įsigalioja tik nuo to momento, kai tiekėjas pateikia pirkimo sąlygose nustatytą pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Daro išvadą, kad Pirkimo sąlygos (įskaitant Sutarties projekto) buvo pakeistos iš esmės, t. y., kad jeigu pakeistos Pirkimo sąlygos būtų nustatytos vykdant Pirkimą, pasiūlymus galimai būtų pateikę daugiau teikėjų, nes de facto Pirkimo sutartis galėjo būti vykdoma be Sutarties įvykdymo užtikrinimą pagrindžiančio dokumento, o Pareiškėjas už tai būtų netaikęs jokių sankcijų už minėto dokumento nepateikimą. Pareiškėja Skundo 13 – 17 punktuose išdėstytų argumentų pagrindu neįrodė, kad Įtarime ir Sprendime nurodytas pažeidimas turėjo būti vertinamas, kaip Pirkimo sutarties keitimas (VPĮ 89 straipsnis).

Nurodo, kad VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Tai yra imperatyvus įpareigojimas, taigi perkančioji organizacija neturėjo diskrecijos teisės laisvai spręsti, ar reikalauti iš Pirkimą laimėjusio Laimėtojo sutarties įvykdymo užtikrinimo, ar ne. Pažymi, kad pareiškėja, Pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustačiusi visiems tiekėjams reikalavimus būsimos pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, vėliau privalėjo jais ir vadovautis, nes kitaip būtų paneigtas vienodo požiūrio principas. Be to, nustačiusi reikalavimą tiekėjams būsimos sutarties vykdymą užtikrinti pirkimo sąlygose nurodytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, vėliau privalo išlaikyti atitinkamą jų turinį ir efektyvųjį teisių gynimo laipsnį. Pareiškėjos VPĮ nuostatoms prieštaraujantys veiksmai pasireiškė tuo, kai Laimėtojo pasiūlymas buvo pripažintas laimėtoju, nors neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų. Pažymi, kad pati pareiškėja Pirkimo dokumentuose nurodė, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas turi būti išduotas banko arba draudimo bendrovės. Pabrėžia, kad VPĮ nedraudžia perkančiajai organizacijai reikalauti, kad sutartis būtų užtikrinta jai priimtina prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone (pagal sutartį arba įstatymus).

Nurodo, kad pagal Sutarties projekto 48 punktą, Sutarties įvykdymo užtikrinimą pagrindžiantis dokumentas turėjo būti pateiktas pareiškėjai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Pirkimo sutarties pasirašymo dienos. Pirkimo sutartis pasirašyta 2022-03-25, todėl Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas turėjo būti pateiktas ne vėliau, kaip 2022-04-08 imtinai, tačiau Laidavimo raštas buvo pateiktas tik 2022-06-02, t. y. praėjus 49 darbo dienoms nuo Pirkimo sutarties pasirašymo. Laidavimo raštas pradėjo galioti tik 2022-06-03. Iš to seka, kad Laimėtojas be galiojančio Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento Pirkimo sutartį vykdė beveik 2 mėn., o Projekto vykdytojas, nesilaikydamas savo paties patvirtintų ir paskelbtų Pirkimo sąlygų, sutiko, kad Laimėtojas pradėtų vykdyti Pirkimo sutartį be minimo dokumento, todėl pareiškėjo Skundo argumentai, jog „CPVA Sprendime pernelyg griežtai vertina pareiškėjos nustatytą 10 d. d. terminą užtikrinimui pateikti“ yra visiškai nepagrįsti, nes Laimėtojas be galiojančio Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento Pirkimo sutartį vykdė beveik 2 mėn. Pareiškėja Skunde nenurodo, kodėl Laimėtojas vėlavo pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą pagrindžiantį dokumentą ir kodėl net ir vėliau jį pateikus, jis vis tiek neatitiko Pirkimo sąlygų. Pažymi, kad visi Pirkimu suinteresuoti tiekėjai, įskaitant ir Laimėtoją, buvo iš anksto supažindinti su visomis būsimos Pirkimo sutarties sudarymo sąlygomis, taip pat su būsimos Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui keliamais reikalavimais (užtikrinimo vertei, terminui), kurios buvo paskelbtos. Pareiškėjas priėmęs Pirkimo sąlygų neatitinkantį Laidavimo raštą ir leidęs Laimėtojui vykdyti Pirkimo sutartį, pažeidė lygiateisiškumo (vienodo požiūrio) principą, t. y. ignoruodama savo paties reikalavimus, sudarė išskirtines sąlygas vienam Pirkimo dalyviui - Laimėtojui Pirkimo sutartį sudaryti kitomis sąlygomis, nei buvo išviešinta. Pažymi, kad pareiškėja, pakeisdama (palengvindama) reikalavimus Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui Laimėtojo naudai, neabejotinai pažeidė kitų potencialių tiekėjų (prie Pirkimo buvo prisijungę 8 tiekėjai) teisėtą lūkestį į skaidrų ir nediskriminacinį Pirkimo procesą, o tai ir yra laikoma esminiu Pirkimo sąlygų pakeitimu, priešingai, nei teigia pareiškėja.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja visiškai klaidingai Skundo 81 punkte nurodo, kad pareiškėja detaliai apskaičiavo, jog užsakymo vertė nesieks maksimalios Pirkimo sutarties vertės, t. y. Laimėtojas turės įsipareigojimus, kurių vertė 259 664,00 Eur be PVM. Būtent realių Laimėtojo įsipareigojimų vykdymui buvo reikalingas užtikrinimas. Pažymi, kad tarp pareiškėjos ir Laimėtojo pasirašytoje Pirkimo sutarties 6 punkte buvo nurodyta, kad Pirkimo sutarties vertė yra 364 000,00 Eur be PVM, o ne 259 664,00 Eur be PVM. Taip pat, Pirkimo sutartyje apskritai nėra užsiminta, kad vertė bus mažesnė nei 364 000,00 Eur be PVM, todėl Pirkimo sutarties 48 punktas imperatyviai įpareigojo, kad pareiškėjai turėjo būti pateiktas Sutarties įvykdymą patvirtinantis dokumentas 18 200,00 Eur be PVM sumai, tačiau Laimėtojo pateiktame Laidavimo rašto nurodyta suma buvo 12 984,00 Eur. Taigi, akivaizdu, kad Laidavimo rašto Sutarties įvykdymo užtikrinimo suma nesiekė 5 proc. Eur be PVM nuo maksimalios Pirkimo sutarties vertės sumos, kaip to reikalavo Projekto sutarties 48 punktas. Tai Skundo 86 punkte pripažino ir pati pareiškėja.

Dėl pažeidimo mažareikšmiškumo nurodo, kad Sprendimu nustatytas pažeidimas yra susijęs su tuo, kad perkančioji organizacija, sudarant Pirkimo sutartį, leido Laimėtojui pateikti Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą (Laidavimo raštą ir Laidavimo raštą Nr. 2), kas prilyginama deryboms su vienu iš Pirkimo dalyvių, kurių metu buvo pakeistos Pirkimo sąlygos ir sudaryta Pirkimo sutartis pagal pakeistas Pirkimo sąlygas, todėl, vadovaujantis Gairių reguliavimu, finansinė korekcija turėjo būti nustatoma ir taikoma pagal pažeidimo pobūdį, kuris yra arčiausias nustatytam CPVA pažeidimui, t. y. Gairių 2.2 lentelės 17 p. CPVA nuomone, tai nėra mažareikšmis pažeidimas, kaip teigia pareiškėja. Papildomai pažymi, kad Gairių 2.2 lentelės 17 punkte kuriame numatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai vykdomos „Derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu“, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis. Kitų, panašaus pobūdžio pažeidimų Gairėse nėra numatyta. Pažeidimas buvo padarytas netinkamu pareiškėjos veikimu, t. y. pareiškėja, priimdama Pirkimo sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, priėmė valinį sprendimą, taip sudarydama išskirtines sąlygas Pirkimą laimėjusiam dalyviui ir tokiu būdu pažeisdama imperatyvias VPĮ nuostatas – viešųjų pirkimų principus. Pareiškėjos padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ES lėšų panaudojimui. CPVA, spręsdama dėl 25 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas su Pirkimu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis. CPVA įsitikinimu, priešingai nei bando įteigti pareiškėja, pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui.

Byloje ginčas keliamas dėl CPVA 2023 m. birželio 28 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT03 pareiškėjai paskirtos 25 proc. finansinės pataisos panaikinimo. Pareiškėja alternatyviai prašė sumažinti Sprendime dėl pažeidimo Nr. IT03 nustatytą pareiškėjai taikytą finansinės pataisos dydį 25 proc. iki minimalaus taikytino finansinės pataisos dydžio – 5 proc.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą, atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą „Apšvietimo įrangos pirkimas“. Skelbimas apie pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2022-01-28, pirkimo Nr. 583815 (Pirkimas). Pirkimo objektas – Perkančioji organizacija pirko apšvietimo sistemos visumą, kurią sudarė: Apšvietimo valdymo sistemos komplektas; Meninio apšvietimo sistemos komplektas; Scenos darbinio - repeticinio apšvietimo komplektas.; Apšvietimo sistemos įrengimas.

Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 8 tiekėjai. Pasiūlymą Pirkime pateikė 1 dalyvis UAB „Sonus exsertus“, kuris buvo pripažintas Pirkimo laimėtoju (Laimėtojas) ir su kuriuo Perkančioji organizacija 2022-03-25 pasirašė Apšvietimo įrangos pirkimo sutartį Nr. 3 (Pirkimo sutartis). Pirkimo sutarties vertė – 364 000 Eur be PVM, Pirkimo sutarties vertė, finansuojama Projekto lėšomis – 314 193,44 Eur su PVM.

Perkančioji organizacija 2022-06-06 per CVP IS CPVA pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. Atlikusi Pirkimo vertinimą, CPVA 2022-08-29 priėmė sprendimą, kad Pirkimas atliktas tinkamai. 2023-04-26 CPVA, vadovaudamasi PAFT), 295 punktu, atliko pakartotinį Pirkimo vertinimą. CPVA, atlikusi pakartotinį Pirkimo vertinimą 2023-05-05 užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT03 (Įtarimas).

Įtarimu CPVA inicijavo pažeidimo tyrimą dėl to, kad:

a) Sutarties įvykdymo užtikrinimą pagrindžiantis dokumentas turėjo būti pateiktas Perkančiajai organizacijai ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo Pirkimo sutarties pasirašymo dienos;

b) Perkančiajai organizacijai turėjo būti pateiktas ne mažesnės kaip 5 proc. Eur be PVM nuo maksimalios Pirkimo sutarties vertės, t. y. 18 200 Eur, banko arba draudimo bendrovės išduotas sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas.

Pirkimo sutarties vykdymo priežiūros metu, Projekto vykdytojas 2022-03-14 el. paštu (toliau – Paaiškinimas Nr. 1) pateikė šiuos dokumentus: a) Draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (toliau – Draudikas) 2022-06-02 Sutartinių įsipareigojimų draudimo Nr. LT22-SILD-00001019-3 atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo (toliau – Laidavimo raštas) rašto kopiją; b) Sutartinių įsipareigojimų draudimo liudijimo/poliso Nr. LT22-SILD-00001019-3 kopiją; c) draudimo įmokos mokėjimo patvirtinimą.

Pareiškėja 2023-04-14 el. paštu (toliau – Paaiškinimas Nr. 2) pateikė Draudiko laidavimo raštą Nr. LT23-SILD-00004258-8 (toliau – Laidavimo raštas Nr. 2). kuriame nurodytas draudiminis laikotarpis nuo 2023-04-17 iki 2025-06-02.

CPVA 2023-04-12 el. paštu kreipėsi (toliau – CPVA kreipimasis) į Perkančiąją organizaciją dėl paaiškinimo pateikimo. Perkančioji organizacija 2023-04-17 el. paštu pateikė paaiškinimą (toliau – Paaiškinimas Nr. 3).

CPVA, įvertinusi Perkančiosios organizacijos pateiktus Paaiškinimas Nr. 1 – 3, Įtarime vertino, kad: a) Laidavimo raštas neatitiko Pirkimo dokumentuose numatytų sąlygų, nes buvo netinkamai nurodytas Sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis bei Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentas pateiktas vėliau (Pirkimo sutartis pasirašyta 2022-03-25, o Laidavimo raštas pateiktas tik 2022-06-02 ir pradėjo galioti tik 2022-06-03), nei nurodyta Pirkimo sutarties sąlygose; b) Laidavimo raštas Nr. 2 neapėmė viso Pirkimo sutartyje nurodyto laikotarpio.

CPVA, įvertinusi visas aplinkybes, Pirkimo dokumentus, Projekto vykdytojo Paaiškinimus Nr. 1 – 3, Projekto vykdytojo 2023-05-19 raštą Nr. 70-(1.5.) „Dėl atsakymo į pranešimą apie įtarimą pažeidimą projekte“ (toliau – Paaiškinimas Nr. 4), teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimus, priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad Projekto vykdytojas, kaip Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, kadangi: Perkančioji organizacija, priėmusi neatitinkantį Pirkimo sąlygoms Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą (Laidavimo raštą ir Laidavimo raštą Nr. 2), nesilaikė savo pačios Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų Sutarties įvykdymo užtikrinimui; Leisdama Laimėtojui vykdyti Pirkimo sutartį, pakeitė pačios Perkančiosios organizacijos patvirtintas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas; Perkančioji organizacija pažeidė Sutarties projekto (atitinkamai ir Pirkimo sutarties) nuostatas, nes pateikti Laidavimo raštas ir Laidavimo raštas Nr. 2 neatitiko Sutarties projekto 48 punkto ir 54 punkto nuostatų.

CPVA Sprendimą priėmė vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų ES fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės), PAFT nuostatomis ir Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – Gairės) nuostatomis. Konkrečiai, vadovaujantis Gairių 1.1 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas nėra nurodytas 2 skirsnyje, tai kiti pažeidimai turėtų būti nagrinėjami, jei įmanoma, pagal analogiją su šiose Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis. Pagal analogiją atsižvelgiant į Gairių 2.2 lentelės 17 punktą, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai „vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis“.

CPVA įvertinusi individualias, su pažeidimu susijusias aplinkybes, pareiškėjai pritaikė 25 proc. pataisos normą, t. y. 25 proc. finansinę korekciją (78 548,36 Eur) nuo Pirkimo sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos, tenkančios Projektui (nuo 314 193,44 Eur).

Pareiškėja nesutikdama su sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse bei PAFT. Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai: <...> (9.3 papunktis); atlieka pirkimų, kurių išlaidos finansuojamos arba planuojamos finansuoti projekto lėšomis, priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (9.3.5 papunktis.); atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (9.3.7 papunktis).

PAFT 464 punkte nurodoma, kad, kai projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal VPĮ reikalavimus, jis atsako už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo konstatuoti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų bei VPĮ 86 straipsnio 2-3 dalių reikalavimų pažeidimai, kurie šiuo atveju pasireiškė tuo, kad Laidavimo raštas neatitiko Pirkimo dokumentuose numatytų sąlygų, nes buvo netinkamai nurodytas Sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis bei Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentas pateiktas vėliau (Pirkimo sutartis pasirašyta 2022-03-25, o Laidavimo raštas pateiktas tik 2022-06-02 ir pradėjo galioti tik 2022-06-03), nei nurodyta Pirkimo sutarties sąlygose, o Laidavimo raštas Nr. 2 neapėmė viso Pirkimo sutartyje nurodyto laikotarpio. Tokiu būdu Perkančioji organizacija nesilaikė savo pačios Pirkimo dokumentuose nustatytų taisyklių ir Laimėtojui sudarė palankesnes sąlygas, nei buvo nustatyta Pirkimo dokumentuose.

VPĮ 2 straipsnio 39 dalyje nustatyta, kad viešojo pirkimo dokumentai, tai perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, išankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, viešojo pirkimo – pardavimo sutarties projektas, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai). VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą. Šie principai yra itin svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, kadangi: (1) yra Direktyvos 2014/24/ES bei ją įgyvendinančio VPĮ normų pagrindas, (2) įgyvendina teisinio reguliavimo spragų, vakuumo užpildymo funkciją bei yra orientyras, kuriuo remiantis perkančiosios organizacijos priima sprendimus VPĮ tiesiogiai nereguliuojamose situacijose, (3) yra reikšmingi ir taikytini tiems viešiesiems pirkimams, kurių vertė nesiekia Direktyvos 2014/24/ES taikymo vertės ribų. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant asmenų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, teises.

Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios, kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytas viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga.

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – ir LAT) ne kartą yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Kaip nurodyta pirmiau, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, ir tai, ar konkrečiam (ar konkretiems) tiekėjui buvo suteikta daugiau teisių, negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus) (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaro 193-197 psl.). LAT praktikoje taip pat konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (žr. pvz. 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2016-03-30 nutartis Nr. 3K-3-177-916/2016). Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai būtų objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, t. y. veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-436/2013).

Pagal ESTT jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). ESTT taip pat yra išaiškinęs, kad derybos ir sutarties sudarymas su tiekėju pagal konkurso sąlygų neatitinkančias sąlygas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą (ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Komisija prieš Daniją, C-243/89).

Pagal VPĮ 86 straipsnio 2 dalį, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. VPĮ 86 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos.

Kadangi nagrinėjamu atveju Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas nebuvo pateiktas per Pirkimo sutartyje nurodytą terminą, darytina išvada, kad, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 48 ir 51, 54 punktais, Perkančioji organizacija (pareiškėja) tokį Tiekėjo veiksmą turėjo vertinti kaip atsisakymą sudaryti Pirkimo sutartį. Tačiau byloje neginčytinai nustatyta, kad Pirkimo sutartis apie 2 mėn. (49 d. d.) buvo vykdoma, nesant pateikto Pirkimo dokumentuose nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo, ir tokia faktinė situacija vertintina taip, jog buvo atliktas esminis Pirkimo sąlygų keitimas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Perkančiajai organizacijai (pareiškėjai) leidus Tiekėjui tam tikrą laikotarpį vykdyti Sutartį nepateikus Pirkimo sutarties vykdymo užtikrinimo, Tiekėjui buvo sudarytos lengvesnės sąlygos dėl sutarties sudarymo, nei buvo numatyta pradinėse Pirkimo sąlygose.

VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyti atskiri atvejai, kai pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros laikomos pasibaigusiomis. Vienas iš tokių atvejų, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama. To paties įstatymo straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai visi tiekėjai atšaukia pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį. Nagrinėjamu atveju Laimėtojui nepateikus tinkamo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Pirkimo sutarties 48 ir 51, 54 punktais, Pirkimas turėjo būti laikomas pasibaigusiu ir Perkančioji organizacija turėjo organizuoti naują pirkimą, kuriame galėjo dalyvauti kiti tiekėjai. Tačiau, kaip minėta, Pirkimo sutartis buvo sudaryta ir vykdoma nepateikus jos užtikrinimo.

Taigi, įvertinus Pirkimo dokumentus, Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, faktines aplinkybes, VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėja, būdama atsakinga už viešojo pirkimo dokumentų rengimą, nesilaikydama savo pačios nustatytų Pirkimo sąlygų 48, 51, 54 punktų nuostatų ir imperatyvių įstatymo normų, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir VPĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.

Pareiškėjas skundo argumentais pripažino, kad Laimėtojo pirmojo užtikrinimo suma - 12 984 Eur formaliai neatitiko Pirkimo sutarties 48 punkto, pagal kurį 5 proc. apskaičiuojami būtent nuo maksimalios sutarties vertės dydžio sumos, o ne nuo realios įsipareigojimų sumos, kaip buvo apskaičiavusi pareiškėja. Priešingos pareiškėjos išvados atsakovės pagrįstai pripažintos prieštaraujančiomis Pirkimo sutarties 48 punkto nuostatai.

Pareiškėja nurodo, kad teismui CPVA išvadas pripažinus teisėtomis, prašo sumažinti jai paskirtą 25 proc. finansinę korekciją iki 5 proc. Pareiškėjos manymu, paskirta tokio dydžio finansinė korekcija yra neproporcinga, neatitinka finansinės korekcijos taikymo tikslų bei pritaikyta neįvertinus su pareiškėją susijusių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą finansinę korekciją mažinti.

PAFT 407-408 punktuose nurodyta, kad, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. PAFT 311 punkte nustatyta, kad, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 7 priedo 6-14 punktuose nustatyta tvarka.

Gairių 1 skirsnio „Įvadas“ 1.1. dalies „Gairių tikslas“ nustatyta, kad viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik, jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Gairėse nurodyta, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ esantis pažeidimų sąrašas yra neišsamus ir kiti pažeidimai turi būti nagrinėjami pagal analogiją su Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2 skirsnio „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2 lentelės ,,Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 17 punktą, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis. Gairių lentelės 2 skirsnio 2.2. lentelės 17 punkte rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobūdžio pažeidimus – 25 procentai nuo pradinės pirkimo sutarties vertės. Gairių 1.4 punkte nurodyta, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5, 10, 25 ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.

CPVA 25 procentų finansinę korekciją paskyrė atsižvelgusi į tai, kad Konkursą laimėjo Tiekėjas, nors jis neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų.

Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodoma, kad pažeidimas, tai bet koks įgyvendinant ES investicijų fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui.