Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę, teistas: 1) 2005-07-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1, 2 ir 4 d., 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2006-02-11 pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 3) 2006-03-16 pagal BK 180 str. 1 d., 63 str. – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams; 4) 2006-06-20 pagal BK 180 str. 1 d., 63 str. – laisvės atėmimu 3 metams; 5) 2006-07-31 pagal BK 180 str. 2 d., 63 str. – laisvės atėmimu 3 metams; 6) 2009-08-20 pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams; 7) 2010-01-21 pagal BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 9 p., 63 str. – laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams; 8) 2010-02-17 pagal BK 180 str. 1 ir 2 d., 178 str. 1 d., 63 str. – laisvės atėmimu 5 metams; 9) 2010-07-20 pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. – laisvės atėmimu 12 metų; 10) 2010-09-20 pagal BK 261 str., 264 str. 2 d., 63 str. – laisvės atėmimu 10 metų; 11) 2010-11-05 pagal BK 180 str. 1 d. (3 veikos), 63 str. – laisvės atėmimu 13 metų; 12) 2011-05-23 pagal BK 145 str. 1 d., 63 str. – laisvės atėmimu 13 metų 3 mėnesiams; 13) 2012-03-30 pagal BK 145 str. 1 d., 64 str. – laisvės atėmimu 13 metų 6 mėnesiams; 14) 2013-10-18 pagal BK 145 str. 1 d., 63 str. – laisvės atėmimu 14 metų; 15) 2014-06-10 pagal BK 284 str. 1 d., 63 str. – laisvės atėmimu 15 metų; 16) 2014-10-02 pagal BK 150 str. 2 d., 63 str. – laisvės atėmimu 18 metų; 17) 2016-04-19 pagal BK 182 str. 1 d.(trys veikos), 63 str. – laisvės atėmimu 20 metų; 18) 2016-05-03 pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 63 ir 64 str. – laisvės atėmimu 21 metams; 19) 2016-07-22 pagal BK 181 str. 3 d., 63 str. – laisvės atėmimu 23 metams, atliekantis bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir 232 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2015 m. rugpjūčio 31 d., būdamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, esančioje Tulpių g. 60, Panevėžyje, savo vardu parašė ir išsiuntė paštu grasinantį laišką, adresuotą Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjai R. R., laiške išreikšdamas grasinimus panaudoti fizinį smurtą – nužudyti, suluošinti ir taip atimti gyvybę teisėjai ar jos šeimos nariams, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo bei kitų asmenų naudai vertė R. R. perduoti turtą – pervesti po 4000 eurų, iš viso 16 000 eurų, į jo (L. D.) asmeninę sąskaitą ir jo draugų E. S., G. I. ir A. P. laisvės atėmimo vietose turimas sąskaitas. Tokiu būdu atvirai iš nukentėjusios R. R. prievartavo didelės vertės turtą.

Be to L. D. buvo kaltinamas tuo, kad raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją, t.y.: 2015 m. rugpjūčio 31 d., iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, esančios Tulpių g. 60, Panevėžyje, išsiuntė grasinančio, žeminančio, įžeidžiančio pobūdžio, užgaulų laišką, adresuotą Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjai R. R. ir tuo padarė nusikalstamą vaiką, numatytą BK 232 str.

Kaltinamasis L. D. dėl grasinančio laiško parašymo ir išsiuntimo kaltu prisipažino visiškai. Apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes duoti parodymus atsisakė ir tik paaiškino, kad laišką jis parašė ne turėdamas kokį nors realų tikslą įvykdyti jame nurodytus grasinimus, o tiktai norėdamas pasivažinėti etapais. Teigia, jog nenori atlikinėti bausmės Alytaus pataisos namuose, kadangi ten labai daug asmenų, vartojančių narkotikus. Todėl tokius laiškus rašo tam, jog būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai ir jį pervežtų į areštines. L. D. taip pat nurodė, kad asmeniškai su teisėja R. R. susidūręs nebuvo, jokio asmeniškumo jos atžvilgiu neturėjo. Apie tai, kad tokia teisėja dirba Pakruojo apylinkės teisme išgirdo iš kitų sulaikytų asmenų. Jam pačiam nebuvo skirtumo kam rašyti tą laišką.

Nukentėjusioji R. R. teismo posėdyje nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių ir prašė remtis jos ikiteisminio tyrimo duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja (T. 1, b.l. 8 – 9), R. R. nurodė, kad 2015-09-02 Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo gautas jai adresuotas laiškas. Laiško turinys buvo grasinančio pobūdžio. Jame buvo reikalaujama pervesti pinigus į G. I., E. S., A. P. bei L. D. sąskaitas. Laišką buvo pasirašęs L. D.. Nei vieno iš tų asmenų nepažįsta. Pinigų jiems pervesti neketino. Laiško turinys jai asmeniškai psichologinio spaudimo nepadarė nors ir buvo grasinančio pobūdžio. Tačiau negali atmesti galimybės, kad laiške išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti. Be to laiško turinys buvo ir įžeidžiančio turinio. Nei turtinė, nei neturtinė žala padaryta nebuvo.

Dėl turto prievartavimo

Iš byloje esančio laiško ir voko (T. 1, b.l. 2) matyti, kad laiškas išsiųstas iš Panevėžio VPK Areštinės ir konvojaus skyriaus 2015-08-31, o Pakruojo apylinkės teisme gautas 2015-09-02. Laiškas parašytas ranka ir jame reikalaujama pervesti L. D., A. P., G. I. ir E. S. po 4 000 eurų iki 8 dienos. Neįvykdžius reikalavimo grasinama fiziniu susidorojimu. Kitoje laiško pusėje kaip siuntėjas nurodytas L. D..

Iš 2015-10-26 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės informacijos matyti, kad L. D. buvo laikomas Panevėžio apskrities VPK areštinėje nuo 2015-08-12 iki 2015-08-20 ir nuo 2015-08-26 iki 2015-09-03. Nuo 2015-08-19 iki 2015-08-20 vienoje kameroje kartu su A. P., o laikotarpiu nuo 2015-08-28 iki 2015-09-02 vienoje kameroje su G. I. ir A. P. (1 t., b. l. 16).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės asmenų, laikomų areštinėje, pasiūlymų, prašymų, pareiškimų, skundų ir laiškų apskaitos žurnalo matyti, kad 2015-08-31 L. D. perdavė korespondenciją, registruotą Nr. 1124, adresuotą Pakruojo rajono apylinkės teismui, kuri išsiųsta 2015-08-31 (1 t., b.l. 13 – 14).

Iš 2016-02-19 kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad rankraštinius įrašus esančius ant voko, gauto 2015-09-02 Pakruojo rajono apylinkės teisme (adresuoto teisėjai R. R., siuntėjas L. D.) ir laiško parašyto ant 210X148 mm dydžio balto popieriaus lapo, prasidedančio žodžiais – „Labas Padla! ...“ ir pasibaigiančio žodžiais – „... SUKIS KUO GREIČIAU! Rimute“, parašė L. D. (T. 1, b.l. 81 – 83).

Pagal BK 181 str. 3 d. atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, ir yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 str., neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės bylos Nr.: 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011 ir kt.). Vertimas kitą asmenį perduoti turtą, nesant tam teisėto pagrindo, yra turto prievartavimo objektyvusis požymis. Vertimo suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui neteisėtumas reiškia kaltininko keliamų turtinių pretenzijų teisinį nepagrįstumą. Būtinas veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, galintis pasireikšti įvairiais grasinimais – grasinimu panaudoti fizinį smurtą; sunaikinti ar sugadinti turtą; paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas; kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Turto prievartavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokią psichinę prievartą. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis verčia kitą asmenį įvykdyti neteisėtą turtinę pretenziją panaudodamas psichinę prievartą, ir nori taip veikti.

Kaip matyti iš Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjai R. R. adresuoto laiško, šiuo laišku L. D. kreipiasi į R. R., grasinant tiesiogiai ar per kitus asmenis ją ir jos šeimos narius nužudyti, panaudoti fizinį smurtą, bei nurodoma, kad visų šių pasekmių galima bus išvengti, jei iki 8 d. laiško autoriui (L. D.) E. S., G. I. ir A. P. bus pervesta po 4000 eurų. Taigi iš pateiktų duomenų matyti, jog reikalaujama viso pervesti 16 000 eurų, kas pagal BK 190 str. 1 d. yra laikoma didelės vertės turtu. Taigi akivaizdžiai matyti, jog nukentėjusiajai išreikšta nepagrįsta, neturinti jokio teisinio pagrindo 16 000 eurų dydžio turtinė pretenzija, grasinant jai ir jos šeimos atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir nužudyti.

Ištyrus baudžiamosios bylos medžiagą, pabrėžtina ir tai, jog L. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme atsisakė duoti parodymus. Nežiūrint to, teisme jis pareiškė, kad kaltu visiškai prisipažįsta, tačiau nurodė, jog laišką parašė ne dėl to, kad turėtų realų ketinimą įvykdyti grasinimus, o tik dėl to, kad norėjo „pasivažinėti etapais“.

Teisėjai R. R. siųstame ir 2015-09-02 gautame laiške yra išsakyti akivaizdūs grasinimai nužudyti tiek pačią teisėją, tiek jos šeimos narius, panaudoti fizinį smurtą, nepagrįstai, neturint jokio teisinio pagrindo, reikalaujama didelės vertės turto. L. D. prisipažino parašęs šį laišką. Specialisto išvadoje patvirtinama, jog šį laišką parašė L. D.. O Panevėžio apskrities VPK areštinės pateikta informacija papildomai patvirtina, jog L. D. 2015-08-31 perdavė korespondenciją, registruotą Nr. 1124, adresuotą Pakruojo rajono apylinkės teismui, kuri išsiųsta 2015-08-31. Tokiu būdu, be kaltinamojo visiško prisipažinimo, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai įrodo L. D. kaltę, padarius BK 181 str. 3 d. numatytą nusikaltimą.

Dėl nepagarbos teismui

L. D. pareikštas kaltinimas pagal BK 232 str., t.y. teisingumą vykdančios teisėjos pažeminimu. Atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti būtinos bent kelios sąlygos. Šio straipsnio dispozicija reikalauja, kad pažeminimas būtų viešas, t.y. pažeminimą turi matyti ar suvokti tretieji asmenys. Kita būtina sąlyga, kad nepagarba teisėjui buvo pareikšta būtent dėl jo veikos vykdant teisingumą. Tokių aplinkybių šioje byloje nustatyta nebuvo. Pačiame kaltinime nėra įrašytas viešumo požymis, kuris yra būtinas kvalifikuojant veiką pagal BK 232 str. Iš laiško turinio matyti, kad laiške pavartoti įžeidžiantys žodžiai nėra tiesiogiai susiję su teisėjos pareigų atlikimu. Pats kaltinamasis nurodė, kad teisėjos R. R. nepažino, su ja susidūręs nebuvo. Šiuo atveju, įžeidžiantys žodžiai gali būti traktuojami kaip bet kurio asmens orumą žeminantys žodžiai. Todėl nesant dviejų svarbių nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių L. D. veikoje nėra nusikaltimo numatyto BK 232 str. sudėties, todėl jis iš šio kaltinimo išteisintinas.

Dėl bausmės skyrimo

L. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis teisme pareiškė kaltu prisipažįstantis visiškai. Tačiau pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką yra laikomas esminių bylos aplinkybių pripažinimas. Nors teisme L. D. ir pareiškė visiškai prisipažįstantis ir pripažįstantis savo kalę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai besigailintis, tačiau tokie kaltinamojo paaiškinimai negali būti vertinami, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Netgi atsakydamas į savo gynėjo klausimą ar gali pažadėti ateityje nebedaryti tokių veikų (neberašinėti grasinančių laiškų), jis atsakė su išlyga, t.y. jis neberašytų tokių laiškų jei nebebūtų laikomas Alytaus pataisos namuose. Todėl jo prisipažinimas ir gailestis yra deklaratyvūs ir negali būti laikomi nuoširdžiais bei vertinami kaip esminių bylos aplinkybių pripažinimas, t. y. kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.

L. D. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 5 d.). Šią veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už daugelio tyčinių nusikaltimų padarymą, šiuo metu, būdamas pakankamai jauno amžiaus, yra teisiamas jau dvidešimtą kartą. Nusikalstamą veiką, už kurią yra teisiamas, padarė būdamas laisvės atėmimo vietoje, anksčiau taikytos poveikio priemones nebuvo veiksmingos ir neužkirto kelio daryti naujus nusikaltimus. Nors L. D. yra vedęs, tačiau išlaikytinų asmenų neturi. Jis sistemingai daro nusikaltimus ir nagrinėjamu atveju nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Įvertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, atliktų veiksmų apimtį, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., L. D. skirtina BK 181 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis, nei sankcijoje numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais skirtų bausmių. Todėl paskirta bausmė su anksčiau paskirtomis bausmėmis bendrinama BK 64 str. tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes bei į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas gana jauno amžiaus, jam taikytinas palankesnis – dalinis bausmių sudėjimo būdas prie anksčiau paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Paskutiniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu L. D. paskirtas laisvės atėmimas 23 metams. Iš byloje esančios pažymos apie teistumus bei nuosprendžių nuorašų matyti, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlikinėja nuo 2009-05-21. Tai reiškia, kad šio nuosprendžio paskelbimo dieną neatlikta bausmės dalis yra 15 metų, 8 mėnesiai, 12 dienų.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas, remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 301 – 303 str., 307 str. 1 d., -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. D. iš kaltinimo pagal BK 232 str., išteisinti vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių.

L. D. pripažinti kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2016-07-22 nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridedant prie Panevėžio apygardos teismo 2016-07-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (15 metų 8 mėnesių 12 dienų) ir paskirti L. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 17 (septyniolikai) metų 3 (trims) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2016 m. rugsėjo 8 d.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.