Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam I. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 15 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-3676 nutarta taikyti nuteistajam I. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 2 mėnesių 7 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dienos tai yra 2024 m. balandžio 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti – nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, per Komisijos rekomendacijų laikotarpį lankė (duomenys neskelbtini) susirinkimus, individualius užsiėmimus (duomenys neskelbtini), dalyvauja resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, bei Komisijos rekomendacijas, geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai tiek būnant laisvėje, tiek ir įkalinimo įstaigoje, su aplinkiniais elgiasi mandagiai kas suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

I. G., nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė – 15 metų.

Bausmės pradžia – 2012 m. birželio 18 d., bausmės pabaiga – 2027 m. birželio 18 d.

Anksčiau teistas.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Arūnė Alimaitė-Kakoškina teismui pateiktu atsiliepimu prašo netvirtinti Komisijos priimto nutarimo ir netaikyti nuteistajam I. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, tuo tarpu materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir tik nustačius šių dviejų pagrindų egzistavimą, teismas galėtų spręsti ar jau galima nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Sutiktina su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis I. G. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokią išvadą teismas grindžia sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta kaip vidutinė ir ši rizika nėra pakitusi nuo pirminio jos vertinimo, kuris buvo atliktas 2022 m. sausio 18 d. Be kita ko, nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi nestabilią darbo patirtį; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai buvo atlikti viso net šešis kartus, tai yra 2022 m. sausio 18 d., 2022 m. birželio 14 d., 2022 m. lapkričio 22 d., 2023 m. balandžio 26 d., 2023 m. rugsėjo 23 d. ir 2024 m. kovo 22 d., kurių rezultatai nekinta ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, atkreipiant dėmesį ir į tai, jog atlikto paskutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nebuvo nustatyta nei vieno apsauginio, tai yra riziką pakartotinai nusikalsti mažinančio veiksnio, kas leistų spręsti dėl sėkmingos reintegracijos į visuomenę. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra nustatytas kaip vidutinis ir pataisos proceso metu nekintantis, BVK 82 straipsnio prasme spręstina, kad materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, iš esmės neegzistuoja, o kartu, įvertinus, kad rizika nekintanti nėra nustatytos ir akivaizdžios nuteistojo pastangos šią riziką mažinti, taip parodant savo siekį sėkmingai reintegracijai į visuomenę. Tokiu būdu teismas negali spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu, jau yra tiek pakoregavęs savo nusikalstamą elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tai, kad Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, per Komisijos rekomendacijų laikotarpį lankė (duomenys neskelbtini) susirinkimus, individualius užsiėmimus (duomenys neskelbtini), dalyvauja resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, bei Komisijos rekomendacijas, geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai tiek būnant laisvėje, tiek ir įkalinimo įstaigoje, su aplinkiniais elgiasi mandagiai kas suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacija, nors ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atliekantis įkalinimo bausmę, šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra laikomos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Kartu pasisakytina, jog analizuojant nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo elgesys tiek pasikeitė teigiamos dinamikos link, jog galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad pataisos procesas gali būti tęsiamas nuteistajam esant nestruktūrizuotoje aplinkoje. Priešingai, bylos duomenys atskleidžia nuteistojo elgesį visos laisvės atėmimo bausmės metu, kuris ypatingai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, o būtent tai, kad iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. kovo 19 d. pažymos Nr. RV-22-2825 matyti, kad nuteistasis net 37 kartus buvo pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, o paskutinis pažeidimas buvo dėl psichotropinių medžiagų vartojimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kuris padarytas 2023 m. liepos 14 d., ir tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į įstatymo įtvirtintas taisykles bei nuteistajam taikomus apribojimus. Pažymėtina, kad nuteistasis už padarytus pažeidimus buvo baustas, kai laisvės atėmimo vietų įstaigos nustatytos elgesio taisyklės jam jau buvo itin gerai žinomos, ir nors drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jis net ir struktūruotoje aplinkoje nėra linkęs nuosekliai laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, o tai atskleidžia asmens nepakankamą ryžtą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme. Ir nors per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis skatintas 15 kartų, tačiau pažymėtina tai, kad nuteistojo teigiamą elgesį jau įvertino įstaigos administracija, kuomet tęsti laisvės atėmimo bausmės buvo perkeltas ė atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Šių duomenų visumoje, ir nenustačius neabejotinos nuteistojo pažangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link, teismas negali daryti išvados, jog nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti tęsiamas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, I. G. neatliktos bausmės dalis (3 metai 2 mėnesiai 2 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo I. G. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. RV-22-3676.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. RV-22-3676 taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.