Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam I. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. spalio 24 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-9750 nutarta taikyti nuteistajam I. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 7 mėnesių 24 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. spalio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti - nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, per lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų laikotarpį lankė AN savipagalbos grupės susirinkimus, individualius užsiėmimus, dalyvauja resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai tiek būnant laisvėje tiek ir įkalinimo įstaigoje, su aplinkiniais elgiasi mandagiai kas suponuoja prielaidą jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir tai gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, o jo elgesys atitinka formaliuosius pažangą nustatančius kriterijus. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

I. G. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus. Galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2012 m. birželio 18 d., bausmės pabaiga 2027 m. birželio 18 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. G. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per visą bausmės atlikimo laiką šešiolika kartų skatintas (paskutinį kartą 2024 m. lapkričio 11 d.), įkalinimo įstaigoje dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, psichologo konsultacijose, vykdė komisijos rekomendacijas, galiojančių nuobaudų neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Teismo nuomone, I. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, nes 37 kartus padarė drausmės ir režimo reikalavimų pažeidimus, buvo 30 kartų baustas drausmine tvarka (už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, alkoholinių gėrimų vartojimą, psichotropinių medžiagų vartojimą) ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje. Pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas), kurių korekcija nėra galima, ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi nestabilią darbo patirtį; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai). Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Pažymėtina, kad vertinimo metu nebuvo nustatytas nė vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieną labai sunkų nusikaltimą (nužudė savo mamą), kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį). Šis teistumas I. G. trečias, prieš tai buvo teistas už vagystę ir plėšimą. Nuteistasis nevisiškai suvokia savo nusikalstamos veikos pasekmių aukai ir visuomenei, pasekmes vertina daugiau sau nei kitiems. Ankstesnės nusikalstamos veikos atliktos kartu su bendrininkais, vertinimo metu išryškėja tai, kad nuteistasis gali būti lengvai paveikiamas už save psichologiškai stipresnių asmenų, pasiduoti jų neigiamai įtakai, tačiau labai tikėtina, kad ir pats gali būti nusikalstamų veikų aktyvatorius. Vertinimo metu savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neneigia, tačiau stengiasi ją minimalizuoti ir ieško tą pateisinančių priežasčių. Pastaroji nusikalstama veika yra sunkesnė už buvusias, taip pat tai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Modelį sudaro smurtas naudotas tiek plėšimo metu tiek ir žmogžudystės metu. Teismas atkreipia dėmesį, kad nusikaltimą nuteistasis atliko apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis neturi gyvenamosios vietos, yra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamos vietos neturinčių asmenų apskaitą nuo 2024 m. liepos 10 d. Šiuo metu dirba, tačiau neturi patvirtinęs įsidarbinimo galimybių galimo lygtinio paleidimo atveju, tačiau nurodo, kad galėtų dirbti statybų sektoriuje. Per visą bausmės atlikimo laiką dirbo, įgijo keletą specialybių. Nuteistasis ne visada tinkamai planuoja savo išlaidas, jam trūksta lėšų paskirstymo kompetencijų (pinigus išleidžia laisvalaikio praleidimui, alkoholiui, o ne dengia turimus įsiskolinimus). Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Negebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančio sociumo ir polinkis pasiduoti kitų asmenų įtakai, galėtų apsunkti jo integraciją į visuomenę ir būti vertintinas kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio prognostinis rodiklis. I. G. buvo būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios galėjo būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Pastebima, kad vertindamas save, kaip asmenybę, nuteistasis stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų (teisės pažeidėjo požiūris į save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis normomis). I. G. nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai. Pokalbio metu nurodo, kad reikėtų susitvarkyti gyvenimą („sportuoti ir nevartoti alkoholio“), tačiau negeba įvardinti konkrečių veiksmų, kuriais tai darytų. Įvertinimo metu stebima tolygi emocinė būsena, nerimo nei dėl bausmės atlikimo neišsako, tačiau nurodo jaučiantis įtampą „kai pagalvoju, jog galiu būti paleistas, bijau eiti į laisvę“. I. G. nurodo, kad bausmės atlikimo metu stengiasi kontroliuoti savo emocijas, nekonfliktuoti, tačiau turimos nuobaudos už elgesį suponuoja kitą išvadą. Kalbėdamas apie savo problemų priežastis ir kilmę nuteistasis nurodo, kad tam didžiulę įtaką turėjo mamos nerūpestingumas, vartojamas alkoholis, vedamas asocialus gyvenimo būdas – „nusikalsdavau dėl nepakankamai šeimoje išugdytų vertybinių nuostatų, moralinių principų nepaisymo, neigiamos draugų įtakos, priklausomybės alkoholiui“. Šiuo metu I. G. geba suvokti ir įvardinti savo elgesio pasekmes ne tik sau pačiam, bet ir savo artimai aplinkai, tačiau tarp to kaip jis suvokia priežasties ir pasekmės ryšį yra prieštaravimų. Bausmės atlikimo metu stebint nuteistojo elgesį galima daryti prielaidą, kad jis net ir struktūrizuotoje aplinkoje ne visada geba išvengti probleminių situacijų bei nepriima tinkamų jų sprendimų strategijų - ne kartą baustas už įvairius pažeidimus pataisos įstaigose. Kalbėdamas apie įvykdytas nusikalstamas veikas nuteistasis nurodo, kad jis neįvertino neigiamų pasekmių, manė, kad jo niekas nenubaus ir įtakojimas šio mąstymo nusikalsdavo. I. G. teigia, kad šiuo metu jis apsvarsto savo elgesį ir vėliau atsirasiančias pasekmes, tačiau, jo neigiamas elgesys pataisos namuose byloje apie patenkinamus pasekmių supratimo gebėjimus. Vertinimo metu nuteistasis nurodo, kad būdamas laisvėje jis turėjo tikslą – „dirbti, turėti pinigų“. Šiuo metu nurodo artimiausią tikslą - tęsti darbinę veiklą, tačiau tolimų tikslų teigia neturintis – „žiūrėsiu kai išeisiu“. Vertinimo metu stebima, kad nuteistasis supranta kitų asmenų požiūrį į tam tikras situacijas, tačiau pačio supratimas susiklosčiusių situacijų metu dažnai remiasi klaidingu jų interpretavimu.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, I. G. neatliktos bausmės dalis (2 metai 7 mėnesiai 24 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. G. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis I. G. ir toliau nuosekliai dalyvauja resocializacijos procese, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas. Remiantis aukščiau išdėstytu atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. RV-22-9750.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. RV-22-9750 taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.