Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

VšĮ Pakruojo futbolo klubui neteisėtai nutraukus sudarytą darbo sutartį, ieškovas patyrė ne tik finansinius nuostolius, tačiau jam buvo padaryta ir neturtinė žala – nukentėjo jo garbė ir orumas, pakenkta jo ateities įsidarbinimo galimybėms, buvo pažeisti teisėti lūkesčiai. Vadovaujantis LR DK 300 straipsnio 1 bei 4 dalimis, prašo teismo pripažinti 2015-07-07 darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti jam iš atsakovo šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką – 37,50 eurų bei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki 2015-11-30, kuomet turėjo pasibaigti terminuota darbo sutartis, kas iš viso sudaro 98,75 eurų, negrąžinant jo į ankstesnes pareigas, kadangi objektyvių galimybių toliau dirbti VšĮ Pakruojo futbolo klube nėra. Atsakovas turėtų atsakyti už ieškovo patirtus neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, patirtą stresą dėl iškilusios didelės rizikos jo karjerai, nes nutraukus vieną kontraktą ir priėmus atsakovo pasiūlymą jis ne tik patyrė finansinius nuostolius, tačiau nebesusirado kito klubo, kad galėtų žaisti profesionaliai, gauti užmokestį, todėl prašo teismo priteisti iš VšĮ Pakruojo futbolo klubas neturtinę žalą - 10 000 eurų.

2015-06-29 tarp ieškovo D. N. ir VšĮ Pakruojo futbolo klubo buvo sudaryta sporto veiklos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsipareigojo rengtis sporto varžyboms ir dalyvauti jose, paklusdamas klubo taisyklėms, o klubas įsipareigojo mokėti atlyginimą bei užtikrinti sąlygas pasirengti ir dalyvauti varžybose. Vadovaujantis sutarties 5.3. punktu, išmokama pinigų suma Lietuvos futbolo federacijos nustatyto sezono metu bei klubo organizuojamų treniruočių laikotarpiu turėjo būti ne mažesnė, nei 580 eurų per mėnesį. Taip pat, vadovaujantis sutarties 4.2.1. bei 4.2.2. punktais, klubas įsipareigojo ieškovui, kaip sportininkui, užtikrinti kvalifikuotą personalą tinkamai varžybų ir treniruočių veiklai, suteikti tinkamas žaidimo ir treniruočių vietas bei kitokią infrastruktūrą. Klubas nuo 2015-08-10 iš dalies nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, t.y. nesumoka sutartyje sulygto atlygio pilna apimtimi, o nuo 2015-08-25 iš viso nutraukė savo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą, dėl ko klubas privalo sumokėti kompensaciją bei įsiskolinimą už nesumokėtą atlyginimą. Kaip matyti iš sporto veikos sutarties (duomenys neskelbtini) sąlygų, jos yra palankios išimtinai VšĮ Pakruojo futbolo klubui ir tik atsakovui sudaryta teisė šią sutartį nutraukti esant bent menkiausiam ieškovo prisiimtų įsipareigojimų pažeidimui, ko pasekoje VšĮ Pakruojo futbolo klubas turi teisę reikalauti nedelsiant sumokėti 5000 eurų baudą ir kompensaciją, lygią ieškovo išlaikymo sumai už visą sutarties galiojimo laikotarpį. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų kompensaciją, jeigu būtų pripažinta, jog sutarties nutraukimas sąlygotas VšĮ Pakruojo futbolo klubo kaltės – 2432 eurų. Taip pat atsakovas yra ieškovui skolingas už 2015 m. liepos mėnesį 90 eurų, o už 2015 m. rugpjūčio mėnesį – 580 eurų, visa nesumokėta atlyginimo dalis 670 eurų, kurią prašo priteisti iš VšĮ Pakruojo futbolo klubo.

Liudytojas M. T. parodė, kad sportinės veiklos sutartis su D. N. buvo sudaryta 2015 m. birželio 29 d. Sutartis buvo sudaryta tuo metu patogiomis sąlygomis, kadangi tuo metu vyko intensyvus pasiruošimas UEFA Europos lygos varžyboms Šiauliuose. Su D. N. susitiko lauke, prie D. nurodytos vietos, D. perskaitė ir pasirašė sportinės veiklos sutartį. Sporto veiklos sutarties pagrindinis šablonas buvo paruoštas dar prieš sezono pradžią direktoriaus, o toliau su kiekvienu žaidėju sąlygos būdavo derinamos individualiai. D. N. sutartį skaitė. Parengtos sutarties keitimų jie neatliko. Jis paklausė D., ar jam reikalinga darbo sutartis, jis teigė, kad reikalinga, todėl darbo sutartis buvo sudaryta 2015 m. liepos 7 d., jeigu nebūtų buvusi sudaryta darbo sutartis, tuomet žaidėjo vardu nėra mokamas privalomasis sveikatos draudimas, arba yra mokamas, bet pats žaidėjas tampa draustu po dviejų mėnesių. Pagal darbo sutartį atsiranda darbo santykiai, bet iš esmės ši sutartis yra tik papildanti, kad žaidėjas iš karto taptų draustas sveikatos atžvilgiu. Apie 2015 m. rugpjūčio 25 d. susirinkimą pranešė jis. Susirinkime direktorius pasakė visiems, kad klubo komanda traukiasi iš A lygos pirmenybių dėl tam tikrų aplinkybių. Jam buvo duoti nurodymai su visais pageidaujančiais paruošti dokumentus, atspausdinti, tarpininkauti pasirašant. Iš esmės visiems žaidėjams buvo siūloma bendru sutarimu nutraukti sportinės veiklos sutartis. Buvo sutarta, kad bus išmokama tokios sumos, kokios priklausė iki nutraukimo dienos. Susirinkime ieškovas nedalyvavo, jis paaiškino aplinkybes, kad fiziškai atvykti negali. Direktorius jam pretenzijų dėl to, kad nedalyvauja susirinkime, nereiškė. Su D. N. matėsi kitą dieną po susirinkimo. D. pasakė, kad sutarties nenutrauks. Paaiškino dėl darbo sutarties, kad darbo santykiai toliau galios ir saistys, ir išsiskyrė. Bendrabutyje buvo galimybė likti gyventi. Bendrabutyje tuo metu dar gyveno užsienio šalių piliečiai. Jie ten gyveno, kol atsirado tinkama proga išvykti. Po 2015 m. rugpjūčio 25 d. susirinkimo klubas tęsė savo veiklą. Klubo jaunimo komandos toliau žaidė čempionatuose. Sutartis dėl infrastruktūros – stadiono, persirengimo kambarių, sporto salių – yra tebegaliojanti. Sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų taip pat tebėra nenutraukta. 2016 m. rugpjūčio 26 d. D. N. pateikė pasirašyti susitarimą dėl sporto veiklos sutarties nutraukimo ir prašymą atleisti iš darbo. Pateikė užpildytą formą, kokią pateikė visiems žaidėjams. Dėl sutarties nutraukimo sąlygų su D. N. iš anksto nesitarė. Dieną prieš tai visiems buvo pasiūlyta sutartį nutraukti bendru susitarimu. Negali atsakyti, kiek žaidėjų atvyko į treniruotę 2015 m. rugpjūčio 26 d. Tą dieną treniruotė nevyko. 2015 m. rugpjūčio 27 d. treniruotė turėjo vykti, ar vyko, atsakyti negali.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. birželio 29 d. tarp bylos šalių buvo sudaryta sportinės veiklos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas įsipareigojo rengtis sporto varžyboms ir dalyvauti jose paklusdamas atsakovo nustatytoms taisyklėms, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui atlyginimą bei užtikrinti sąlygas pasirengti ir dalyvauti varžybose, sutarties galiojimas iki 2015-12-15. 2015 m. liepos 7 d. dieną tarp šalių buvo sudaryta ir terminuota darbo sutartis, kuria ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovą sportininku iki 2015-11-30, pagal kurią buvo nustatyta 5 dienų darbo savitė, 1 valandos darbo diena, darbdavys įsipareigojo mokėti 37,50 Eur mėnesinį atlyginimą. 2015 m. liepos 28 d. ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su atsakovo 2015 m. vidaus tvarkos taisyklėmis. 2015 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo valdomo futbolo klubo FK “Kruoja” personalo susirinkime atsakovo vadovas informavo personalą apie priimtą sprendimą pasitraukti iš 2015 m. smscredit. A lygos čempionato ir I lygos čempionato. Ieškovas D. N. nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. į darbą pagal darbo sutartį ir sportinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nebeatvyko. Atsakovas 2015 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 2150906 vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą sportinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 2150890 nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. atleido ieškovą iš sportininko pareigų už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

2015 m. rugsėjo 10 d. ieškovas su pareiškimu dėl sportinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir nuostolių atlyginimo kreipėsi į LFF Apeliacinį komitetą. Lietuvos futbolo federacijos Apeliacinis komitetas 2016-11-16 atsisakė nagrinėti D. N. pareiškimą, nurodydamas, kad šalys tapačius teisinius santykius yra nusprendusios reglamentuoti ne tik sportinės veiklos sutartimi, bet ir vėliau sudaryta darbo sutartimi, todėl tarp šalių yra susiklostę darbo teisiniai santykiai.

Sporto veiklos sutartis (kontraktas) yra profesionaliojo sportininko ar trenerio ir sporto organizacijos susitarimas, kuriuo sportininkas įsipareigoja ruoštis sporto varžyboms ir dalyvauti jose paklusdamas nustatytai sporto organizacijos vidaus tvarkai, o sporto organizacija įsipareigoja mokėti sportininkui darbo užmokestį, užtikrina sąlygas pasiruošti ir dalyvauti varžybose, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Sporto veiklos sutartyje būtinai nurodomos šios sąlygos: 1) sporto organizacija, kurioje sportininkas atlieka savo veiklą; 2) sportininko funkcijos; 3) sportininko įsipareigojimai laikytis sporto klubo, taip pat asociacijos, draugijos, tos sporto šakos federacijos, kurioms priklauso klubas, nustatytų taisyklių ir kitų nuostatų; 4) sportininko atlyginimas; 5) sportininko sveikatos draudimo sąlygos; 6) pasiruošimo varžyboms ir varžybų metu sportininko sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarka; 7) sutarties galiojimo laikas; 8) šalių atsakomybė už sutartyje nurodytų savo įsipareigojimų nevykdymą; 9) nepilnamečio sportininko mokymosi sąlygos.

Byloje tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad atlyginimas sportinės veiklos sutartyje buvo sulygtas atlyginimas, toks, koks ieškovui mokamas į rankas (žr. sportinės veiklos sutarties 5.9 punktą). Buvo sutarta taip: už treniravimąsi per mėnesį ieškovui mokama 290 Eurų ir į šią sumą yra įskaičiuotos ieškovo kelionių, pragyvenimo, maitinimosi išlaidos. Buvo sutarta, kad ši suma proporcingai mažinama, jei ieškovas nedalyvauja treniruotėse ir/ ar varžybose (žr. sportinės veiklos sutarties 5.1 punktą). Prie šios sumos dar papildomai mokama kintama atlyginimo dalis, kuri priklauso nuo to, kaip atsakovo komanda, kurios dalis yra ir ieškovas, sužaidžia konkrečias rungtynes: jei rungtynės baigiasi pergale, primokama iki 350 Eurų, jei lygiosiomis – iki 170 Eurų. Ši dalis apskaičiuojama priklausomai nuo ieškovo sužaisto laiko konkrečiose rungtynėse (žr. sportinės veiklos sutarties 5.2 punktą). Visais atvejais ieškovui buvo garantuojamas ne mažesnis nei 580 Eurų dydžio atlyginimas į rankas per mėnesį (žr. sportinės veiklos sutarties 5.3 punktą). Darbo sutartyje taip pat buvo nurodytas darbo užmokestis 37,5 Eurai per mėnesį, tačiau šalys buvo sutarusios, kad ši suma nėra kažkoks atskiras priedas prie atlyginimo, sulygto sportinės veiklos sutartimi. Tai buvo dalis aukščiau aptarto sportinės veiklos sutartimi sulygto mėnesinio atlyginimo, t.y. dalis iš garantuojamos 580 Eurų sumos. Darbo sutartis buvo sudaryta ne kokioms nors papildomoms ieškovo pareigoms, todėl ir atlyginimas neturėjo būti mokamas papildomai. Tai, kad buvo būtent toks susitarimas, įrodo aplinkybė, kad ieškovas jokių papildomų pareigų klube be sportininko veiklos pagal sportinės veiklos sutartį nevykdė. Ieškovui 2015 m. rugpjūčio 10 d. buvo išmokėtas atlyginimas už liepos mėnesį, kuris buvo apskaičiuotas būtent pagal sportinės veiklos sutartį ir ieškovas jokių pretenzijų atsakovui dėl to nereiškė. Tai įrodo, kad ir pats ieškovas pripažino buvus tokį susitarimą tarp jo ir atsakovo, kad jam priklausantis atlyginimas yra reglamentuojamas sportinės veiklos sutartimi ir jis yra visaapimantis. Kilus ginčui tarp ieškovo ir atsakovo, ieškovas 2015 m. rugpjūčio 31 d. siuntė atsakovui pretenziją tik dėl sportinės veiklos sutarties nutraukimo ir reikalavo sumokėti atlyginimą tik pagal sportinės veiklos sutartį, apie darbo sutarties nutraukimą ir kokių nors kitų sumų pagal darbo sutartį išmokėjimo ieškovas pretenzijų atsakovui nereiškė. Taigi, visų šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlyginimas ieškovui buvo nustatytas būtent sportinės veiklos sutartimi, o ne darbo sutartimi. Kartu tai įrodo, kad iš esmės tarp šalių buvo susiklostę ne darbo teisiniai santykiai, o civiliniai paslaugų teisiniai santykiai, reglamentuojami sportinės veiklos sutartimi. Atitinkamai, byloje aktualūs ne darbo teisinius santykius, o sportinės veiklos santykius reglamentuojančios teisės normos ir ši byla, įvertinus ginčo aplinkybes ir pobūdį, nėra darbo byla. Tai patvirtina ir aktuali paties ieškovo LFF Apeliaciniam komitetui siųstuose 2015 m. spalio 5 d. paaiškinimuose nurodoma teismų praktika (LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-62/2011, kurioje kasacinis teismas aiškiai priskiria profesionalaus sporto santykius civiliams paslaugų, o ne darbo santykiams, taip pat Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-500-436/2014. Iš pradžių ieškovas būtent ir kreipėsi į LFF Apeliacinį komitetą LFF drausmės kodekso nustatyta tvarka, atitinkamai buvo užvesta byla Nr. 8/2015 ir tik, kai atsakovas savo atsiliepime į ieškovo pradinį pareiškimą, nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta dar ir darbo sutartis, dėl ko atsakovas suabejojo, ar LFF drausminiai organai tokiu atveju, kad ir esant formaliai darbo sutarčiai, gali nagrinėti ieškovo pareiškimą, Lietuvos futbolo federacijos Apeliacinis komitetas 2016-11-16 atsisakė nagrinėti D. N. pareiškimą, nurodydamas, kad šalys tapačius teisinius santykius yra nusprendusios reglamentuoti ne tik sportinės veiklos sutartimi, bet ir vėliau sudaryta darbo sutartimi, todėl tarp šalių yra susiklostę darbo teisiniai santykiai bei nurodė ieškovui kreiptis su ieškiniu į teismą. Ta aplinkybė, kad LFF drausminiai organai atsisakė nagrinėti ieškovo pareiškimą dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, neeliminuoja teismo pareigos išsiaiškinti, kokie gi vis dėlto teisiniai santykiai pagal savo turinį, o ne jų įforminimą tarp šalių susiklostė . Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad šalių sudaryta sportinės veiklos sutartis ir vėliau papildomai sudaryta darbo sutartis, pagal jose išdėstytas sąlygas ir jų vykdymą suteikia pagrindo išvadai, kad tarp šalių yra susiklostę ne darbo, o sportinės veiklos teisiniai santykiai, todėl ieškovo reikalavimas nagrinėtinas ne kaip reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo, o kaip reikalavimas dėl skolos pagal Sportinės veiklos sutartį priteisimo.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas treniravosi ir žaidė atsakovo komandoje nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d., t .y. nepilnai 2 mėnesius. Nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas nebesitreniravo pas atsakovą ir jokių savo pareigų pagal sportinės veiklos sutartį nebevykdė.

2015 m. rugpjūčio 24 d., atsakovas pranešė LFF, kad jo komandos pasitraukia iš 2015 m. LFF A lygos ir I lygos čempionatų. Tokio priešlaikinio klubo komandų pasitraukimo iš čempionatų priežastis, kaip nurodė atsakovas, pasikartojantys įtarimai, kad klubo komandos žaidėjai galimai žaidžia nesąžiningai, galimai yra susitarę dėl rungtynių baigties. 2015 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo vadovas E. J. sušaukė žaidėjų susirinkimą, kuriame informavo žaidėjus apie priimtą sprendimą ir pateiktą pranešimą LFF. E. J. žaidėjams pasiūlė nutraukti jų sportinės veiklos sutartis šalių susitarimu. Ieškovas šiame susirinkime nedalyvavo, nors buvo kviestas į jį. Apie susirinkimą ir atsakovo vadovo pasiūlymą ieškovas sužinojo iš atsakovo atstovo M. T. 2015 m. rugpjūčio 26 d. M. T. šią informaciją pasakė ieškovui, kai atvykęs į sportininkų bendrabutį ten rado ieškovą, jau besikraunantį savo daiktus ir išsikraustantį. Tą teismo posėdyje patvirtino liudytojas M. T.. 2015 m. rugpjūčio 27 d. ieškovui turėjo įvykti treniruotė, tačiau ieškovas į ją neatvyko ir nuo to laiko pagal atsakovo nustatytą tvarką nebesitreniravo, apie tai, kad būtų sutikęs su atsakovo pasiūlytomis sportinės veiklos sutarties nutraukimo sąlygomis atsakovo neinformavo. 2015 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas atsiuntė atsakovui pretenziją dėl tariamo sportinės veiklos sutarties nutraukimo, nors atsakovas sportinės veiklos sutarties su ieškovu nebuvo nutraukęs. Atsakydamas į tai, 2015 m. rugsėjo 1 d. atsakovas išsiuntė ieškovui du pranešimus: vieną pagal sportinės veiklos sutartį, kuriuo atsakovas pareikalavo, kad ieškovas nedelsiant nustotų pažeidinėti sutartį ir atvyktų treniruotis, kartu įspėdamas, kad jei ieškovas ir toliau pažeidinės sutartį iki 2016 m. rugsėjo 5 d., atsakovas nutrauks sutartį dėl ieškovo kaltės. Kitas raštas – pareikalavimas pasiaiškinti dėl pravaikštų pagal darbo sutartį. Kadangi ieškovas į atsakovo raštus neatsakė, į treniruotes neatvyko, 2015 m. rugsėjo 6 d. atsakovas vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą sportinės veiklos sutartį dėl ieškovo kaltės, o 2015 m. rugsėjo 10 d. priėmė įsakymą, kurio atleido ieškovą iš darbo nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. už pravaikštas. 2015 m. rugsėjo 15 d. atsakovas išsiuntė ieškovui atitinkamą pranešimą, o taip pat išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriuo pareikalavo, kad ieškovas sumokėtų atsakovui sportinės veiklos sutartyje nurodyto dydžio baudą ir atlygintų nuostolius už vienašališką sportinės veiklos sutarties nutraukimą. 2015 m. rugsėjo 10 d. ieškovas kreipėsi į LFF Apeliacinį komitetą su pareiškimu dėl sportinės veiklos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Klubas gavo atitinkamą pranešimą iš LFF su reikalavimu pateikti atsiliepimą, o tuo pačiu ir sužinojo apie ieškovo pareiškimą LFFui tik 2015 m. rugsėjo 22 d. Ginčo tarp šalių dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

Kaip matyti iš ieškovo procesinių dokumentų ir jo paaiškinimų, ieškovo pozicija yra tokia, kad atsakovo pasitraukimas iš čempionatų ir ieškovo informavimas apie tai bei pasiūlymas ieškovui nutraukti su juo sudarytą sportinės veiklos sutartį šalių susitarimu, yra ne kas kita kaip pranešimas apie vienašališką sportinės veiklos sutarties nutraukimą iš atsakovo pusės, nesant ieškovo kaltės, dėl ko Klubas privalo sumokėti jam kompensaciją bei įsiskolinimą už nesumokėtą atlyginimą.

Atsakovo pozicija yra tokia, kad atsakovas tik pasiūlė ieškovui nutraukti sportinės veiklos sutartį šalių susitarimu, tačiau pastarajam neatsakius į pasiūlymą, sportinės veiklos sutartis ir toliau galiojo, todėl šalys privalėjo vykdyti savo įsipareigojimus pagal ją: ieškovas privalėjo dalyvauti atsakovo organizuojamose treniruotėse, o atsakovas privalėjo užtikrinti sąlygas treniravimuisi bei mokėti ieškovui atlyginimą. Atsakovas neneigia, kad buvo skolingas ieškovui darbo užmokesčio, tačiau skola tuo metu buvo sąlyginai nedidelė (ieškovui 2015 m. rugpjūčio 10 d. buvo išmokėtas beveik visas darbo užmokestis už liepos mėnesį, t.y. 520 Eurų, ir dėl lėšų trūkumo skolos už liepos mėnesį liko tik 90 Eurų, už rugpjūtį dar nebuvo suėjęs terminas atsiskaityti, reikėjo mokėti iki rugsėjo 10 d., žr. sportinės veiklos sutarties 5.4 punktą). Taigi, tuo metu, t. y. 2015 m. rugpjūčio pabaigoje, atsakovas nebuvo iš esmės pažeidęs sutarties. Kas liečia sąlygas treniruotėms, atsakovas buvo sudaręs visas sąlygas ieškovui treniruotis: laikotarpiui nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 13 d. buvo sudarytas treniruočių grafikas, jis nebuvo atšauktas, 2015 m. rugpjūčio 25 d., atleidus vyr. trenerį N. T. iš pareigų, buvo sudaryta atskira sutartis su vietiniu treneriu A. D., kad jis toliau treniruotų klubo žaidėjus, vyr. treneris B. T., prieš išvykdamas iš Lietuvos, specialiai sudarė treniruočių programą, ieškovui buvo sudarytos sąlygos treniruočių dienomis gyventi bendrabutyje Pakruojyje. Taigi, buvo visos sąlygos ieškovui dalyvauti treniruotėse ir tokiu būdu vykdyti savo įsipareigojimus atsakovui pagal sportinės veiklos sutartį. Tačiau ieškovas savo įsipareigojimų nevykdė, apkaltino atsakovą vienašališku sportinės veiklos sutarties nutraukimu, atitinkamai pareikalavo kompensacijų iš atsakovo. Kadangi ieškovas nesitreniravo nepagrįstai, atsakovas su ieškovo reikalavimais kategoriškai nesutinka.

Dėl sporto veiklos ir darbo sutarties sutarties nutraukimo.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas nutraukė su juo sportinės veiklos sutartį dar 2015 m. rugpjūčio pabaigoje, kai 2015 m. rugpjūčio 25 d. sportininkų susirinkime pareiškė apie pasitraukimą iš čempionatų. Tačiau byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų manyti, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. atsakovas nutraukė su ieškovu sudarytą sporto veiklos sutartį.

Iš byloje esančių įrodymų matyti ,kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. vykusiame susirinkime ieškovas nedalyvavo, todėl jis remiasi tik gandais ir nuogirdomis ir jų pagrindu preziumuoja, kad atsakovas nutraukė su juo sportinės veiklos sutartį. Tačiau, iš byloje esančių atsakovo ieškovui siųstų reikalavimų 2015 m. rugsėjo 1 d. matyti, kad ieškovui buvo nurodyta, kad atsakovas nėra nutraukęs sutarties su ieškovu, kad toliau laukia, kad ieškovas savo įsipareigojimus vykdytų. Iš atsakovo pusės buvo įvykdytos visos sąlygos: atsakovas užtikrino vietą treniruotėms, samdė trenerį, buvo sudarytas treniruočių grafikas ir programa. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Taigi, šiomis aplinkybėmis ieškovas negalėjo teigti, kad su juo sudaryta sporto veiklos sutartis yra vienašališkai iš atsakovo pusės nutraukta.

Ieškovas taip pat nurodė, kad jis laiko, jog atsakovas, pasitraukdamas iš čempionatų, vienašališkai nutraukė sporto veiklos sutartį, yra tai, kad pasitraukdamas iš čempionatų atsakovas neįvykdė sporto veiklos sutarties. Šis ieškovo motyvas taip pat neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Sporto veiklos sutartimi atsakovas nebuvo įsipareigojęs ieškovo atžvilgiu, kad atsakovo komandos žais būtent 2015 m. Lietuvos A lygos ir I lygos čempionatų rungtynėse, taip pat nebuvo įsipareigojęs prieš ieškovą, kad būtinai užtikrins ieškovui galimybę žaisti komandoje. Kokiose konkrečiai rungtynėse dalyvauti atsakovo komandoms buvo atsakovo vadovybės reikalas. Tik nuo atsakovo trenerių sprendimo priklausė, ar ieškovas žais, ar sėdės ant atsarginių suolelio. Taigi, teigti, kad sportinės veiklos sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs garantuoti ieškovui žaidimą būtent tuose čempionatuose, iš kurių atsakovas pasitraukė, yra akivaizdžiai neteisinga. Be to, ieškovas nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad atsakovas turėjo teisę perleisti ieškovą kitai komandai ir tokiu būdu sudaryti jam sąlygas dalyvauti netgi tų pačių čempionatų rungtynėse (žr. sportinės veiklos sutarties 10.7 punktą), ir tik dėl to, kad ieškovas savavališkai ir nepateisinamai nustojo vykdyti savo įsipareigojimus atsakovo atžvilgiu, ko pasekoje sporto veiklos sutartis buvo nutraukta, ši galimybė nebuvo realizuota. Šiuo atveju, vertinant, ar ieškovas turėjo teisę stabdyti savo įsipareigojimų pagal sporto veiklos sutartį vykdymą, aktuali LR CK 6.46 straipsnio, reglamentuojančio prievolių vykdymo sustabdymą, 3 dalis, kuri numato, kad skolininkas neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymo, kai kreditorius savo pareigos negali įvykdyti dėl paties skolininko kaltės. Nagrinėjamu atveju, tik dėl paties ieškovo kaltės, jam nutraukus treniruotes, atsakovas negalėjo perleisti jo kitam klubui ir tokiu būdu sudaryti sąlygų ieškovui rungtyniauti. Šiuo atveju, įvertinus šią aplinkybę, ieškovas neturėjo teisės stabdyti savo prievolių atsakovui vykdymo. Prievolių vykdymo stabdymas tokiomis aplinkybėmis, sutinkamai su LR CK 6.46 straipsnio 3 dalimi, yra neleidžiamas.

Taigi, kadangi atsakovas nebuvo įsipareigojęs prie ieškovą, kad atsakovo komandos būtinai žais 2015 m. Lietuvos A ir I lygos čempionatų rungtynėse, pasitraukdamas iš šių čempionatų atsakovas jokių savo įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu nepažeidė. Ieškovas, tuo tarpu, sustabdymas savo prievolių atsakovui vykdymą, pasielgė neteisėtai. LR CK 6.58 straipsnis, reglamentuojantis teisę sustabdyti prievolės įvykdymą, numato, atvejus, kada prievolės šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą. Tai yra atvejai, kuomet prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, kad nustatytu terminu jos neįvykdys. Kartu to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atvejai, kuomet prievolės šalis neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymo: tai tuomet, kai kita šalis pateikė adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, arba kai kita šalis negali prievolės įvykdyti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių arba negali pareigos įvykdyti dėl priešingos kaltės. Nagrinėjamu atveju, jei ieškovui iškilo abejonių, kad atsakovas nebegalės užtikrinti jam galimybių treniruotis ir dalyvauti rungtynėse, aplinkybė, kad atsakovas 2015 m. rugsėjo 1 d. siuntė jam reikalavimą atvykti į treniruotes ir informavo apie tai, kad yra sudarytas treniruočių grafikas bei pasamdytas treneris, buvo adekvatus šios atsakovo prievolės įvykdymo užtikrinimas, kas savo ruožtu eliminavo bet kokią ieškovo teisę stabdyti savo prievolių atsakovui vykdymą. Vengimas atvykti į treniruotes šiomis aplinkybėmis buvo akivaizdžiai nepagrįstas.

Be abejo, tolesnis sutarties vykdymas tiek ieškovui, tiek ir atsakovui po to, kai atsakovo komandos pasitraukė iš čempionatų, prarado prasmę, tačiau aplinkybių pasikeitimas pagal LR CK 6.204 straipsnio 3 dalį, savaime nesuteikia teisės nukentėjusiajai dėl aplinkybių pasikeitimo šaliai sustabdyti sutarties vykdymą. Tokiu atveju bet kuri šalis turėjo kreiptis į teismą su prašymu pakeisti arba nutraukti sutartį. Ieškovas, to nepadarė: pažeisdamas LR CK 6.204 straipsnio 3 dalies reikalavimus, sustabdė savo įsipareigojimų vykdymą ir tokiu būdu pažeidė sutartį, nors atsakovas ją ir toliau vykdė, iki kol 2015 m. rugsėjo 6 d. ji buvo iš atsakovo pusės vienašališkai nutraukta dėl ieškovo kaltės.

Atsakovo teisė nutraukti sporto veiklos sutartį su ieškovu nustatyta sutarties 10.2 straipsnyje. Šio straipsnio 10.2.4 punkte kaip savarankiškas sporto veiklos sutarties nutraukimo pagrindas įtvirtinta aplinkybė, kai žaidėjas sistemiškai, t. y. ne mažiau kaip 3 kartus per metus, nedalyvauja treniruotėse be pateisinamos priežasties. Nagrinėjamu atveju, pradedant 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 6 d., kai atsakovas nutraukė sporto veiklos sutartį, ieškovas be pateisinamos priežasties buvo praleidęs treniruotes, kurios turėjo vykti 2015 m. rugpjūčio 27, 28, 31 d. rugsėjo 1, 2, 3 ir 4 dienomis, viso 7 treniruotes. Kadangi ieškovas nebuvo nurodęs atsakovui tokį jo nedalyvavimą treniruotėse pateisinančių aplinkybių, atsakovas turėjo teisę vienašališkai dėl ieškovo kaltės nutraukti jo sporto veiklos sutartį. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 31 d. pateikė atsakovui pretenziją, tačiau ir joje ieškovas nebuvo nurodęs aplinkybių, dėl kurių nevyksta į treniruotes. Kadangi ieškovas šioje pretenzijoje buvo apkaltinęs atsakovą pareigų nevykdymu, siekdamas išsklaidyti ieškovo abejones dėl sutarties galiojimo, atsakovas 2015 m. rugsėjo 1 d. ieškovui nurodė, kad ieškovo sporto veiklos sutartis yra galiojanti ir kad ieškovas dar gali ir net privalo atnaujinti savo kaip sportininko pareigų vykdymą. Tačiau ieškovas su atsakovu daugiau nebendravo ir treniravimosi nebeatnaujino. Todėl atsakovas nutraukė su ieškovu sudarytą sporto veiklos sutartį. Galimybė nutraukti sutartį sezono metu dėl žaidėjo kaltės yra įtvirtinta ir LFF „Žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą reglamento“ 15 straipsnyje, kuriame numatyta, kad sezono metu kontraktas negali būti nutrauktas vienašališkai, išskyrus, kai yra pagrįsta priežastis kontraktą nutraukti. Šiuo atveju pagrįsta priežastis nutraukti sporto veiklos sutartį buvo – tai sisteminis ieškovo pareigos dalyvauti atsakovo rengiamose treniruotėse nevykdymas be pateisinamos priežasties. Toks sutarties nutraukimo pagrindas buvo numatytas sutartyje, sutartis buvo registruota LFF, vadinasi LFF įvertinta kaip teisėta. Atsakovas turėjo teisę ja vadovautis. Taigi, teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, atsakovas visiškai teisėtai, t. y. pagal sutartį, ir pagrįstai nutraukė su ieškovu sudarytą sporto veiklos sutartį.

Kaip išvestinis iš sporto veiklos sutarties nutraukimo dalykas buvo darbo sutarties su ieškovu nutraukimas. Sporto veiklos sutarties nutraukimo dėl žaidėjo kaltės atitikmuo darbo teisėje yra darbo sutarties nutraukimas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ginčo atveju spręstinas klausimas ar buvo teisinis pagrindas atleisti ieškovą iš darbo ir ar nebuvo pažeistos įstatymo nuostatos atsakovui nutraukiant darbo sutartį su ieškovu. Kadangi ieškovo kaip darbuotojo pareigos atsakovui buvo analogiškos jo kaip sportininko pareigoms pagal sporto veiklos sutartį, treniruočių nelankymas buvo tolygus pravaikštai.

Lietuvos Respublikos DK normos dėl drausmės pažeidimų ir drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos numato, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.), o darbuotojui, padariusiam darbo drausmės pažeidimą, gali būti skiriamos įstatyme numatytos drausminės nuobaudos (DK 236-237 str.). Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str.). Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, tačiau jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo (DK 240 str. 1 d.). Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, yra ne kartą akcentavęs, jog formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (LAT 2003-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003, 2002-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002 ir kt.).

2015 m. rugpjūčio 24 d., atsakovas pranešė Lietuvos futbolo federacijai, kad jo komandos pasitraukia iš 2015 m. LFF A lygos ir I lygos čempionatų. 2015 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo vadovas sušaukė žaidėjų susirinkimą, kuriame informavo žaidėjus apie priimtą sprendimą. Ieškovas susirinkime nedalyvavo, o į 2015 m. rugpjūčio 27 d. turėjusią vykti treniruotę neatvyko. 2015 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas atsiuntė atsakovui pretenziją dėl sportinės veiklos sutarties nutraukimo, nors sportinės veiklos sutartis dar nebuvo nutraukta. Atsakydamas į tai 2015 m. rugsėjo 1 d. atsakovas išsiuntė ieškovui pranešimus: pagal sporto veiklos sutartį - kuriuo pareikalavo, kad ieškovas nedelsiant nustotų pažeidinėti sutartį ir atvyktų treniruotis, kartu įspėdamas, kad jei ieškovas ir toliau pažeidinės sutartį iki 2016 m. rugsėjo 5 d., atsakovas nutrauks sutartį dėl ieškovo kaltės, kitas pranešimas – pareikalavimas pasiaiškinti dėl pravaikštų pagal darbo sutartį. Ieškovas nepriėmė jo gyvenamosios vietos ir elektroniniu pašto adresu siunčiamų pranešimų, kas parodo ieškovo nesąžiningumą, apribojusį darbdavio galimybes faktiškai informuoti ieškovą apie jo pareigas ir priemones, kurių jo atžvilgiu imasi darbdavys. Darbuotojui nepriimant korespondencijos, kuri yra siunčiama jo paties deklaruojamu gyvenamosios vietos ar elektroninio pašto adresu, su tokiu jo elgesiu susijusios neigiamos pasekmės tenka būtent ieškovui ir negali būti vertinamos darbdavio nenaudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo tikslas – ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Kadangi ieškovas abu atsakovo raštus ignoravo, 2015 m. rugsėjo 6 d. atsakovas vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą sporto veiklos sutartį dėl ieškovo kaltės, o 2015 m. rugsėjo 10 d. priėmė įsakymą, kuriuo atleido ieškovą iš darbo nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. už pravaikštas. Atsakovo direktoriui E .J. 2015-08-25 vykusio susirinkimo metu žaidėjams pranešus, kad „laikas skirstytis“, ieškovas neginčija fakto, kad po 2015-08-25 jis neatvyko į darbą ir savo, kaip sportininko, pareigų VšĮ Pakruojo futbolo klube nevykdė ir, nors jam nebuvo oficialiai pranešta, kad su juo sudaryta Darbo sutartis nutraukiama, ieškovas šias aplinkybes vienašališkai traktavo, kad į darbą atvykti jis nebeprivalo, kadangi paties „darbo“ neliko, nes apie tai buvo pranešta ir žiniasklaidoje. Tačiau atsakovo komandoms pasitraukus iš čempionatų ir šios aplinkybės atsiradimas, ieškovui nesuteikė teisės vienašališkai sustabdyti ar nutraukti sutarčių vykdymą, kadangi jam nesutikus, kad sporto veiklos ir darbo sutartys būtų nutrauktos šalių susitarimu (nors patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad tikėjosi jog darbo sutartį bus galima nutraukti abipusiu darbuotojo ir darbdavio sutarimu), atsakovas ieškovą informavo, kad jis privalo atvykti į specialia tvarka jam rengiamas treniruotes, buvo išsiųstas treniruočių grafikas ir atsakovas raštu pareikalavo, kad ieškovas atvyktų į darbą ir pasiaiškintų dėl pravaikštų. Ieškovas su atsakovu nekomunikavo, nesikreipė su prašymu į atsakovą pakeisti arba nutraukti sutartis, sustabdė savo įsipareigojimų vykdymą ir tokiu būdu pažeidė sutartis, nors atsakovas jas ir toliau, nors formaliai, bet vykdė, iki kol 2015 m. rugsėjo 6 d. sporto veiklos sutartis buvo iš atsakovo pusės vienašališkai nutraukta dėl ieškovo kaltės, o 2015 m. rugsėjo 10 d. atsakovas priėmė įsakymą, kuriuo atleido ieškovą iš darbo nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. pagal Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą - neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną , nes ieškovas neatvyko į savo darbą – treniruotes net 7 kartus (DK 235 str. 2 d. 9 p.).Visuma aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų sudaro teismui teisinį pagrindą pripažinti, kad atsakovas ,įgyvendinęs drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas, ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą atleido pagrįstai.

Atsakovas priešieškiniu prašo, vadovaujantis sportinės veiklos sutarties 10.4. punktu priteisti iš ieškovo atsakovui 5 000 Eurų dydžio baudą ir faktiškas išlaikymo išlaidas - 1 000 Eurų. Įstatymas numato, kad vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (LAT 2014-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014).

Sporto veiklos sutartimi buvo įtvirtinta ieškovo pareiga sumokėti atsakovui 5000 Eurų dydžio baudą ir kompensaciją, lygią ieškovo išlaikymo už visą sutarties galiojimo laikotarpį sumai. Atsakovas šiuo atveju, realizuodamas savo reikalavimo teisę, reikalauja, kad ieškovas už tai, kad sportinės veiklos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, sumokėtų atsakovui tik 5000 Eurų dydžio baudą ir procesines palūkanas. Tai yra baudos suma, kuri yra įtvirtinta sporto veiklos sutartyje. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo pareiškimo Lietuvos Futbolo Federacijai dėl pasitraukimo iš čempionatų, šis sprendimas buvo priimtas dėl pasikartojančių kaltinimų sutartų rungtynių organizavimu FK „Kruoja“ žaidėjams (ieškovo tarp jų nebuvo), nes būtent pasikartojantys įtarimai ir sąlygojo atsakovo sprendimą trauktis iš čempionatų. Atsakovo siūlymu dėl pasitraukimo iš čempionatų su visais atsakovo komandos žaidėjais sporto veiklos ir darbo sutartys buvo nutrauktos šalių susitarimu, tačiau vienintelis ieškovas su atsakovo pasiūlytomis sutarčių nutraukimo sąlygomis nesutiko. Iš 2015-12-21 pažymos apie klubo darbuotojus ir žaidėjus matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-08-26 iki 2015-09-01 su 16 iš 17 (išskyrus D. N.) profesionalių žaidėjų darbo ir sporto veiklos sutartys buvo nutrauktos abipusiu susitarimu, taip pat sutartis nutraukta ir su klubo vyriausiuoju treneriu. Vieninteliam ieškovui atsisakius nutraukti sporto veiklos ir darbo sutartis šalių susitarimu, atsakovas iš savo pusės toliau formaliai vykdė sutarčių sąlygas: užtikrino vietą treniruotėms, samdė trenerį, buvo sudarytas treniruočių grafikas ir programa, išsiųstas ieškovui pranešimas, kad jis privalo atvykti į specialia tvarka jam rengiamas treniruotes ir išsiųstas treniruočių grafikas. Tačiau teismo vertinimu tai buvo daroma tik formaliai, kaip atsakas į ieškovo nesutikimą nutraukti sutartis šalių susitarimu. Pats atsakovas pripažįsta, kad tolesnis sutarties vykdymas tiek ieškovui, tiek ir atsakovui po to, kai atsakovo komandos pasitraukė iš čempionatų, prarado prasmę. Didelė dalis klubo žaidėjų buvo apkaltinti LFF atitinkamų organų nesąžiningu žaidimu ir jiems buvo skirtos diskvalifikavimo sankcijos, dėl žaidėjų trūkumo komandos tapo neįgalios pilnavertiškai rungtyniauti. Akivaizdu, kad su komandos žaidėjais nutraukus su jais sudarytas sutartis, VšĮ Pakruojo futbolo klubas objektyviai negalėjo tęsti savo veiklos, pilnavertiškos treniruotės negalėjo vykti. Nesant komandos, pats vienas ieškovas negalėjo žaisti dar likusių 13 varžybų. Vien dėl tos priežasties, kad D. N., priešingai, negu visi kiti VšĮ Pakruojo futbolo klubo sportininkai, atsisakė nutraukti su klubu sudarytą darbo bei sporto veiklos sutartis bendru ieškovo ir atsakovo susitarimu bei nusprendė ginti savo teises, D. N. negali kilti pareiga sumokėti atsakovui sutarties 10.4. punkte numatytą 5000 eurų dydžio baudą . Pasikartojantys kaltinimai sutartų rungtynių organizavimu buvo kitiems klubo žaidėjams, ne ieškovui ir ne pačiam VšĮ Pakruojo futbolo klubui, tačiau sporto klubo, kaip sporto veiklos paslaugų užsakovo administracijos kaltės yra tame, kad klubo žaidėjai buvo kaltinami nesąžiningu žaidimu. Klubo administracija turi prisiimti atsakomybę už tai, kad kai kurie klubo žaidėjai buvo suspenduoti, įtarus juos sutartų rungtynių žaidimu. Akivaizdu, kad vien organizuoti treniruotes ir dalyvauti varžybose, su klubo žaidėjais neužteko, su jais turėjo vykti ir profilaktinis - auklėjamasis darbas, tačiau klubo administracija tokios veiklos nevykdė, ar ją nepakankamai vykdė Atsakovo vadovas priėmė sprendimą pasitraukti iš čempionatų, nes didelė dalis klubo žaidėjų buvo apkaltinti LFF atitinkamų organų nesąžiningu žaidimu ir jiems buvo skirtos diskvalifikavimo sankcijos (ieškovo tarp jų nebuvo). Taigi, dėl žaidėjų trūkumo komandos tapo neįgalios pilnavertiškai rungtyniauti. Atsakovas dėl to nekaltina ieškovo, tačiau ir atsakovo kaip sporto veiklos paslaugų užsakovo kaltės ar atsakomybės tame nėra, jei kas iš žaidėjų elgiasi nesąžiningai. Klubo vadovas vienašališkai nusprendė pasitraukti iš čempionatų ir nebežaisti likusių rungtynių, todėl klubas dėl to turi prisiimti ir tam tikras neigiamas ir klubui nenaudingas pasekmes. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis sąžiningumo , protingumo ir teisingumo principais, nėra pagrindo iš ieškovo atsakovui priteisti netesybas ( baudą).