- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- e2-476-225/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01679-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Burbienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- A. P., M. Z. V.
- Trečiasis asmuo
- notarei Ginai Drackienei, Plungės rajono 2-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Vladimiras Tiurinas, Saulena Gasiūnienė
- Kategorijos
atsakovei A. P. , jos ir atsakovės M. Z. V. atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovėms M. Z. V. , A. P. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė Gina Drackienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinyje nurodo, jog jos mama S. V. 1992-05-01 surašė testamentą, kuriuo savo valdytą turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą savo turtą paliko jai – dukrai V. L. . 1999 m. liepos 15 d. S. V. surašė antrą testamentą, kuriuo nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį Plungėje, paliko jai – dukrai V. L. . S. V. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties notarės G.Drackienės biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Kadangi ji turėjo tik antrąjį testamentą, surašytą 1999-07-15, jį pateikė notarei, pagal šį testamentą 2000-12-23 jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriuo ji paveldėjo 0,0813 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmasis testamentas, kuris buvo surašytas 1992-05-01, buvo pasimetęs, ji ilgą laiką jo nerado ir todėl neturėjo galimybių jį pateikti notarei. 2016 m. kovo mėnesį buvo sutvarkyti mamos valdyto turto, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentai, namų valda įregistruota mamos vardu, 2016-08-03 jai ir atsakovėms buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo S. V. valdytą turtą (duomenys neskelbtini), paveldėjo ji ir atsakovės lygiomis dalimis - po 1/3 dalį. Praėjus kuriam laikui po paveldėjimo liudijimų išdavimo, tvarkydama dokumentus, rado S. V. testamentą, surašytą 1992-05-01, kurį pateikė notarei, notarui kreipusis į archyvą, 2017-03-22 buvo gautas patvirtinimas, kad šis testamentas nėra panaikintas. Notarė negalėjo panaikinti 2016-08-03 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, kadangi atsakovės nesutiko. Notarės 2016-08-03 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas naikintinas, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), atsakovės būtų galėjusios paveldėti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tik tuo atveju, jeigu jis nebūtų 1992-05-01 testamentu paliktas jai. Prašo pripažinti negaliojančiu M. Z. V. , A. P. , V. L. 2016-08-03 Plungės rajono 2-jo notarų biuro notarės Ginos Drackienės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 5620.
Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė prašo ieškinį tenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė nesutiko su atsakovių reikalavimu taikyti ieškinio senatį, nurodė, jog šiuo atveju galioja ne sutrumpintas, o bendrasis ieškinio senaties terminas ir jis nėra praleistas.
Atsiliepimas
Atsakovės M. Z. V. ir A. P. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodo, jog reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą, nes asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kadangi ieškinio senaties terminas yra siejamas ne su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, o su palikimo atsiradimo momentu, o S. V. mirė (duomenys neskelbtini), būtent ši data yra laikytina ieškinio senaties termino eigos pradžia. Nuo palikėjos mirties yra praėję daugiau kaip septyniolika metų, praleistas net bendrasis dešimties metų senaties terminas. Visos trys paveldėtojos kreipėsi į notarų biurą nepraleisdamos numatyto termino ir laikomos palikimą priėmusiomis įpėdinėmis pagal įstatymą. Apie atsakovių teisę paveldėti pagal įstatymą ieškovė žinojo, tačiau per 6 mėnesius nuo palikėjos mirties ieškovė notarei nepateikė 1992 metų testamento, todėl laikytina praleidusi terminą kreiptis dėl paveldėjimo pagal šį dokumentą, o prašymo šį terminą atnaujinti nereiškia. Tvirtina, jog ginčijamas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas yra išduotas teisėtai, nėra jokių motyvų, kodėl jis prieštarauja galiojantiems teisės aktams, notarė paveldimą turtą padalino pagal pačių įpėdinių pateiktus dokumentus. Turtas, neaptartas 1999-07-15 testamentu, buvo padalintas visoms įpėdinėms lygiomis dalimis, sudarydama šį testamentą, S. V. pasinaudojo savo teise tik dalį turto palikti vienai iš dukterų. Akivaizdu, kad 1992 metų ir 1999 metų testamentai tarpusavyje konkuruoja, kadangi vienas (1992 m) apima visą turtą – o kitas – tik tam tikrą jo dalį, matyti, jog 1999 metų testamentu testatorė sumažino ieškovei paliekamo turto dalį, nes papildomai įvardinti žemės sklypą prie jau ir taip palikto viso turto nėra jokio loginio tikslo, visas turtas apimtų ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), daro išvadą, jog testatorė savo valią pakeitė ir ją išreiškė 1999-07-15 testamentu, ieškinys, grindžiamas negaliojančiu dokumentu, negali būti tenkinamas.
Teismo posėdyje atsakovių atstovas, atsakovė A. P. palaikė atsiliepime išdėstytas nuostatas. Prašo atsižvelgti į teisėtus atsakovių lūkesčius bei sąžiningumo principą, ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo notarė Gina Drackienė ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui. Nurodė, jog po (duomenys neskelbtini) mirusios S. V. mirties paveldėti per tuo metu nustatytą 6 mėnesių terminą kreipėsi jos dukterys V. L. , M. Z. V. ir A. P. , pateikė giminystę su mirusiąja patvirtinančius dokumentus ir 1999-07-15 S. V. testamentą, notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Kad galėtų būti ir kitas testamentas, paveldėtojos nenurodė. Įpėdinei pagal testamentą V. L. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimą į jai testamentu paliktą turtą ir išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas visoms trims paveldėtojoms į kitą turtą. 2017 metų kovo mėnesį į jos kontorą kreipėsi V. L. ir pateikė 1992 metų S. V. testamentą, kuriuo pastaroji visą savo turtą paliko dukrai V. L. . Kadangi paskutinis testamentas nenaikina ankstesnio, nes pirmuoju testamentu testatorė visą savo turtą paliko V. L. , 2017-03-30 ieškovei buvo išduotas paveldėjimo pagal 1992-05-01 testamentą liudijimas į piniginę kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Byloje nagrinėjami paveldėjimo teisiniai santykiai atsirado 2000-04-01, todėl ginčo sprendimui taikytinos ir 1964 metų civilinio kodekso normos su išimtimis, numatytomis 2000 m. civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme.
Palikimas atsiranda palikėjui mirus, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 m. civilinio kodekso 568 str., 587 str. 1 d.).
Iš paveldėjimo bylos medžiagos matyti, jog po S. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos dukros A. P. , M. Z. V. ir S. V. per 6 mėnesių terminą paduodamos pareiškimus notarui, kaip numatė 1964 m. civilinio kodekso 587 str. 2 d., 3 d.). 2002-12-23 ieškovei V. L. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal 1999-07-15 testamentą, 2016-08-03 ieškovei ir atsakovėms buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr.5620, pagal kurį S. V. valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), jos paveldėjo lygiomis dalimis - po 1/3 dalį, paveldėta nuosavybė yra įregistruota nekilnojamojo turto registre.
Atsakovės pareikštam ieškinio reikalavimui pripažinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą negaliojančiu prašo taikyti ieškinio senatį.
Kasacinis teismas suformavo praktiką, kad ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo tarpu CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta 2009-11-02 civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).
Iš ieškovės paaiškinimo teismui, rašyto paaiškinimo notarei paveldėjimo byloje matyti, jog apie 1992-05-01 testamentą, kuriuo grindžia ieškinio reikalavimą, ieškovė sužinojo 2017 metų kovo mėnesį, kai šį testamentą surado tarp kitų mamos dokumentų.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra tarp įpėdinių, įgijusių nuosavybės teises į palikimą, todėl ieškovės ir atsakovių ginčas kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl teisių į turtą, kuriam taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, testatorė mirė (duomenys neskelbtini), ginčijamas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas yra priimtas 2016-08-03, ieškovė teismą su ieškiniu kreipėsi 2017-09-20, bendrasis ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10, 38 str., 1964 m. civilinio kodekso 84 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog nei 1964 metų, nei 2001 metų civilinio kodekso normos nenumato termino testamentui pateikti, kaip ir imperatyvaus termino, iki kada įpėdiniai turi gauti paveldėjimo teisės liudijimus.
1992-05-01 testamentu, notarinio reg.Nr.1-1799, S. V. padarė tokį patvarkymą: man asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), palieku dukrai L. V. , ir visą kitą turtą.
1999-07-15 testamentu, notarinio registro Nr.1-4230, S. V. jai privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą – (duomenys neskelbtini), paliko dukrai V. L. .
1964 m. civilinio proceso kodekso 575 str. 1 d. numatė, jog kiekvienas asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, o šio kodekso 584 str. numatė testatoriaus teisę savo sudarytą testamentą pakeisti ar panaikinti sudarant naują testamentą, vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Tokios nuostatos yra išdėstytos ir 2001 m. civilinio kodekso 5.19, 5.35 straipsniuose. Sudarydamas naują testamentą, testatorius gali tiesiogiai nurodyti, kad keičia ar panaikina ankstesnį testamentą ar jo dalį, tačiau gali šito ir nenurodyti.
2017-12-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-454-969/2017, kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal CK 5.35 straipsnio 2 dalį vėlesnis testamentas panaikina ankstesnį tik ta apimtimi, kuria juo panaikinamas ar pakeičiamas ankstesniajame testamente esantis patvarkymas.
Įvertinus abiejų testatorės S. V. testamentų turinį, darytina išvada, kad vėlesnis testamentas nepakeitė ir nepanaikino ankstesnio testamento. Šią išvadą patvirtina tai, kad abu testamentai yra sudaryti ieškovės V. L. naudai, vėlesniame testamente yra išreikšta testatorės valia dėl ankstesniame testamente konkrečiai neįvardyto turto – žemės sklypo Plungės mieste. Vėlesnis testamentas tik papildė ankstesnį, ankstesnio testamento sąlygos neprieštarauja vėlesnio testamento sąlygoms ir yra suderinamos su jomis. Testatorei sudarius vėlesnį testamentą, jos valia ankstesnis testamentas nebuvo panaikintas ar pakeistas ir jis liko galioti, ką patvirtina ir archyvo atžyma testamente. Iš Telšių apskrities valdytojo administracijos 1995-06-16 sprendimo Nr.133 matyti, jog testatorei nuosavybės teisės į žemės sklypą Plungės mieste buvo atstatytos tik 1995 metais, t.y., po 1992 metų testamento surašymo. Atsakovės L. P. , liudytojo P. V. , S. Ž. nurodytos aplinkybė, jog atsakovė M.Z. V. su šeima ilgą laiką naudojosi testatorės žeme ir pastatais (duomenys neskelbtini), kur ūkininkavo, dar nereiškia, jog testatorė, leisdama naudotis jos turtu, turėjo tikslą šį turtą palikti ne tik ieškovei. Be to, S. V. 1999-04-29, būdama ligoninėje, turėjo galimybę surašyti testamentą ir jį patvirtinti, kaip numatė tuo metu galiojusio CK 582 str. 1 d. 1 p., tačiau atsakovei M.Z. V. išdavė tik įgaliojimą atstovauti dėl žemės tvarkymo. Todėl nėra pagrindo abejoti abiejuose testamentuose išreikšta testatorės valia turtą palikti ieškovei.
1992-05-01 testamentas įstatymo nustatyta tvarka šalių nėra ginčijamas.
Kadangi tiek 1964 m. civilinio kodekso 567 str. 2 d., tiek 2001 m. civilinio kodekso 5.2 str. 2 d. numato, jog pagal įstatymą paveldima tiek, kiek nepaveldima pagal testamentą, konstatavus, jog 1992-05-01 ir 1999-07-15 testamentai yra galiojantys, kaip vienas kitam neprieštaraujantys, 2016-08-03 išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 str.).
Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovių priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 149 žyminis mokestis ir 700 Eur advokato atstovavimo išlaidos (CPK 93 str. l d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu M. Z. V. , A. P. ir V. L. 2016-08-03 Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės Ginos Drackienės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 5620.
Priteisti iš atsakovių M. Z. V. ir A. P. lygiomis dalimis 849 Eur ( po 424,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. L.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.