Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-430-327-2013

Teisėjas Algimantas Brigadierius Teisminio proceso Nr. 1-66-3-00835-2011-4

2013 m. gegužės 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Reginos Cemnolonskienės ir Algimanto Smolsko, sekre­to­riau­jant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Š., civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Sigitui Šta­rai­čiui, nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Stasiui Sandai, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Kėdainių ra­jo­no apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pri­pa­žin­tas kaltu pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. ir jam skir­ta 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda. Nustatyta, kad paskirta bauda turi būti su­mo­kė­ta ne vėliau kaip per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

iš AB (duomenys neskelbtini) – 8632 (aštuonių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt dviejų) Lt (2500 Eurų) neturtinės žalos atlyginimas ir 841,55 Lt (aštuonių šimtų keturiasdešimt vieno lito 55 ct) nukentėjusiojo kelionės ir gydymo išlaidų;

iš UAB (duomenys neskelbtini) – 11368 (vienuolikos tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių) litų netur­ti­nės ir 881,23 Lt (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno lito 23 ct) turtinės žalos atlyginimas. Ieškinio rei­ka­la­vi­mo dalis dėl 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesta;

iš A. K. – 2500 (du tūkstančiai penki šimtai) Lt advokato atstovavimo išlaidų, prašymo dalis dėl 1355,64 Lt išlaidų priteisimo atmesta.

Iš A. K. išieškota 42,11 Lt (keturiasdešimt du litai 11 ct) pašto išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2011-08-23, apie 14 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) pri­klausantį sunkvežimį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 114 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir pri­va­lė­da­mas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), sukdamas į kairę ne sankryžoje, privalėdamas duoti kelią priešinga kryptimi važiuo­jan­čioms trans­por­to priemonėms (KET 114 p.), sukdamas į kairėje esantį įvažiavimą į gyvenamųjų namų kiemus ir parduotuvės aikštelę, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai važiavusiam motociklui „Hon­da", vai­ruo­jamam A. Š. ir su juo susidūrė; dėl eismo įvykio metu patirtų su­ža­lo­ji­mų A. Š. sunkiai sutrikdyta sveikata.

Nuken­tėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ape­liaciniai skundai atmetami.

Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam civiliniam atsakovui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teis­mas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tei­sin­gai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir paskyrė A. K. bausmę laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.

Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teis­mas nepagrįstai atsisakė skirti papildomą ekspertizę ir tiksliai nustatyti, kokiu greičiu prieš susi­dū­rimą su A. K. vairuojamu sunkvežimiu motociklu važiavo nukentėjusysis A. Š., nes tikslus motociklo greičio nustatymas panaikintų bendrovės darbuotojo galimos kaltės bu­vi­mą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl šios aplinkybės pirmosios instan­ci­jos išsamiai pasisakė nuos­prendyje, kuriame detaliai aptarė visus įrodymus: kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų V. A., V. M., A. R., J. Ž. pa­ro­dy­mus, įvykio vietos apžiūros duomenis, trans­porto priemonių apžiūros rezultatus, jų apgadinimus ir specialisto iš­va­dą ir paaiškinimus, įver­tino jų reikšmę sprendžiant kaltės klausimą, ir šių įrodymų pagrindu pa­da­rė pagrįstą išvadą, kad A. K., vairuodamas automobilį ir darydamas posūkio manevrą kai­rėn, elgėsi nedėmesingai, būdamas aukš­tos transporto priemonės kabinoje, iš kurios apžvalga yra gera, esant geram orui ir matomumui 500 metrų, jeigu būtų pakankamai atidus ir sekęs situaciją ke­ly­je, negalėjo nepamatyti priešpriešiais, kad ir dideliu greičiu važiuojančio motociklo. Ištirtų įrodymų pagrindu apylinkės teismas pripažino, kad sunkvežimio vairuotojo A. K. veiksmai – sukimas į kairę už­tve­riant kelią prieš­prie­šiais tiesiai motociklu važiavusiam A. Š., dėl ko motociklas atsitrenkė į sunkvežimį, tech­ni­niu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. A. K., sukdamas į prie­šingą eismo juostą, privalėjo praleisti bet kokiu greičiu važiuojančias trans­por­to priemones. Dėl tikslaus nu­kentėjusiojo vairuojamo motociklo greičio nus­ta­tymo buvo pasisakyta teismo posėdyje ap­klau­siant Lietuvos teismo ekspertizės centro tech­ninės ekspertizės skyriaus vy­res­nįjį ekspertą, kuris aiš­kiai nurodė, kad nustatyti, kokiu maksimaliu greičiu važiavo moto­ci­kli­nin­kas, nėra gali­my­bės, o na­tū­raliai įvertinus ir apžiūrėjus prašomą ištirti traukę tyrimo metu atlikti pagal patvirtintą standartinę pro­cedūrą skaičiavimai nesikeistų. Todėl šis apelianto skundo argu­men­tas atmetamas.

Spręsdamas bausmės rūšies pa­rin­ki­mo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog A. K. padarė neatsargų nusikaltimą. Už tokios nusikalstamos veikos padarymą yra numatyta keletas bausmių rūšių: bauda, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. A. K. nuteistas pirmą kartą ir ne dėl tyčinio nusikaltimo padarymo. Konstatuotina, kad pir­mo­sios instancijos teismas, skir­da­mas baus­mę nuteistajam, pakan­ka­mai atsižvelgė į jo asmenybę, tai, kad jis baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, taip pat į pa­da­rytos nusikalstamos veikos pobūdį, pa­vojingumą, jo padarymo aplinkybes, į didelį nuken­tė­ju­sio­jo neatsargumą, turėjusį įtakos avarijos pasekmėms, bei kitas bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatęs, kad A. K. atžvilgiu nėra pagrindo skirti terminuoto laisvės atėmimo ar arešto baus­mes, paskyrė sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunki­nan­čioms ap­linkybėms, teismas įver­ti­na jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nu­matytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, kons­tatuotina, kad pir­mo­sios instancijos teismas A. K. pagrįstai paskyrė BK spe­cia­lio­sios dalies straipsnio sankcijoje numa­ty­tos baus­mės (baudos) vidurkiui artimo dydžio bausmę, kuri laikytina adekvačia padarytam nusikaltimui. Nukentėjusiojo ir civilinio ieš­ko­vo apeliaciniame skun­de nepagrįstai nurodoma, kad, skirdamas bausmę A. K. teismas neat­sižvelgė į nusikal­ti­mo padarymu nukentėjusiajam sukeltas pasekmes ir tai, kad jis baustas ad­mi­nis­tracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir nuteistajam pa­sky­rė per švelnią baus­mę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. K. paskirtoji bausmė yra tei­singa ir neprieš­ta­rau­ja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl jos griežtinti atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Š. prašo nuteistajam taip pat paskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą maksimaliam laikui. BK 68 str. numa­ty­tą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise teismas taiko, jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tačiau tiek BK 68 str., tiek 67 str. nu­mato, kad teisiamam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriama bau­džiamojo poveikio priemonė, tai yra skirti baudžiamojo poveikio priemonę arba ne yra teismo teisė, o ne pareiga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, jog baudžiamojo poveikio prie­mo­nė – uždraudimas naudotis spe­cia­lia teise, skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pa­žei­di­nėja KET, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių trans­porto eismo saugumo ar trans­por­to priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alko­ho­lio, nar­ko­tinių psi­cho­tro­pinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-593/2011). Nors pirmos instancijos teis­mas nuos­pren­dyje ir nemotyvavo savo sprendimo netaikyti A. K. šios baudžiamojo po­vei­kio prie­mo­nės, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau paminėtas nuteistojo asmenybę charak­te­ri­zuojančias aplinkybes, į tai, kad ir skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog nu­kentėjusysis, vai­ruo­damas motociklą ir pats padarė eilę KET pažeidimų, nebu­vo pakan­ka­mai atsargus, į tai, kad nu­teistojo pa­da­rytas KET pažeidimas nėra šiurkštus, tik sukelti sunkūs padariniai, į tai, kad A. K. nu­sikalto būdamas blaivus, yra profesionalus vairuotojas ir įvykio metu transporto prie­monę vaira­vo dar­bi­nės veik­los srityje, nors ir turi keletą galiojančių administracinių nuobaudų, byloje nėra duo­menų, kad jis per ilgametę savo vairuotojo kar­jerą būtų sukėlęs eismo įvykį ar vairavęs neblai­vus, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nenukrypo teismų praktikos taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kad bausmės tikslai gali būti pa­siekti ir be teisės vairuoti atėmimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teigimu, teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio, netin­kamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 str. l d. ir neat­si­žvel­gė į byloje nustatytas apeliaciniame skunde išvardintas aplinkybes, dėl ko jam turėjo būti pri­teis­ta 100000 Lt neturtinė žala. Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką tokios kategorijos by­lo­se nukentėjusiojo naudai paprastai priteisiami civiliniai ieškiniai nuo 150000 Lt ir daugiau.

CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgy­ve­ni­mai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gy­vy­bės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į kon­kre­čioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įsta­ty­mų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį netur­ti­nės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nus­ta­ty­tas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo sau­goma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir nuosprendžio turinio, nustatydamas neturtinės žalos, pa­da­rytos nukentėjusiajam A. Š., dydį, teismas vadovavosi minėtomis CK nuostatomis ir ver­tino visas aplinkybes (ir nurodytas apeliaciniuose skunduose), reikšmingas šio klausimo išspren­di­mui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klau­si­mą, teisingai konstatavo, kad A. Š. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, de­pre­siją, nepatogumus, dėl patirtų sužalojimų sutrikdytas įprastinis gyvenimas, prarado galimybę tęs­ti studijas, ir pastaruoju metu nėra pasveikęs, vieneriems metams nustatyta, kad yra netekęs 65 proc. dar­bingumo. Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. Š. ne kartą baustas admi­nis­tracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, greičio viršijimus, turi galiojančių nuobaudų, gy­ven­vietėje, intensyvaus eismo metu, vairavo neregistruotą, Norvegijoje pavogtą motociklą (dėl to kaltas asmuo nenustatytas), ant kurio buvo pritvirtintas ne tai transporto priemonei priklausantis vals­tybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), motociklui neatlikta privaloma valstybinė techninė apžiūra, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas motociklininko teisių (jam už KET pažeidimus atimta teisė vairuoti ir kitas transporto priemones), viršijo leistiną greitį, be to, spe­cialisto išvadoje nukentėjusiojo veiksmai įvertinti kaip techniniu požiūriu nepriimtini bei turėję priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas pa­aiškino, jog važiuodamas leistinu iki 50 km/h greičiu, A. Š. būtų galėjęs išvengti susi­dū­ri­mo. Todėl nukentėjusiojo veiksmai, šiurkščiai pažeidus KET reikalavimus, buvo pagrįstai vertinti kaip didelis jo neatsargumas.

Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, at­si­žvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas pa­dė­jo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Esant tokiai situacijai, kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nuken­tė­ju­sia­jam (CK 6.264 str. 1 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) nuteistojo A. K. vairuotą sunkvežimį buvo apdraudęs privalomuoju transporto priemonių valdytojų (vai­ruotojų) civilinės atsakomybės draudimu pas draudiką AB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 39). Apy­linkės teismas, vadovaudamasis CK 6.254 str., 6.987 str., Transporto priemonių valdytojų ci­vi­li­nės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., 15 str. 4 d., pagal įstatymą priklau­sančią maksimalią neturtinės žalos dalį ir draudiko paskaičiuotą turtinės žalos dalį nuken­tėjusiajam priteisė iš draudiko.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) yra nuteistojo A. K. darbdavys. Byloje nėra ginčo, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė vykdy­da­mas darbines pareigas. Pagal CK 6.264 str. 2 d. sam­dantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, at­si­ra­dusią dėl jo darbuotojų, einančių savo dar­bines (tarnybines) pareigas, kaltės, todėl likusią netur­ti­nės ir turtinės žalos dalį apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš UAB (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs minėtas pasekmes ir at­si­žvelgęs į nukentėjusiojo veiksmus įvykio metu bei visas kitas bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė maksimalų įstatymo numatytą (2500 eurų) nu­kentėjusiajam A. Š. priteistinos neturtinės žalos atlyginimą iš AB (duomenys neskelbtini), ir 11368 litų netur­ti­nės žalos atlyginimą iš UAB (duomenys neskelbtini) (viso 20000 Lt neturtinės žalos), o ieškinio rei­ka­la­vi­mo dalį dėl 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas dėl neturtinės žalos dydžio nuosprendyje pasisakė pakankamai išsamiai ir motyvuotai. Be to, kiek­vie­no­je byloje priklausomai nuo konkrečių aplinkybių žalos dydis nusta­to­mas individualiai. Todėl ape­lianto skundo argumentai, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teis­mas atsižvelgė tik į tai, kad pats nukentėjusysis yra baustas administracine tvarka ir dėl to, kad eismo įvykio metu jis vairavo neregistruotą Norvegijoje pavogtą motociklą, yra visiškai nepagrįsti. Taip pat ir A. Š. skunde pateikiama teismų praktikos statistika nėra pagrindas nagrinėjamu atveju padidinti ne­tur­ti­nės žalos dydį. Be to, negalima teigti, kad šioje byloje teismas nukrypo nuo teismų praktikos (nu­ken­tėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 20000 Lt iki 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-351/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011 ir kt.), o ne nuo 150000 Lt, kaip nurodo ape­liantas. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilintų į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikytų CK 6.250 str. nuostatas, ar nesivadovautų teismų praktika. Apy­lin­kės teismas tinkamai motyvavo, kodėl nenustato didesnio žalos dydžio. Nukentėjusiajam A. Š. priteistas neturtinės žalos dydis atitinka sukeltus padarinius ir visas kitas aplinkybes. Pa­žy­mė­tina ir tai, kad įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama kuo tei­sin­giau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasek­mes, tačiau tai negali tap­ti nukentėjusiojo bandymu pasipelnyti iš nusikaltimo padarymu sukeltos si­tu­acijos. Taigi keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir daryti kitokias išvadas nustatant neturtinės žalos dydį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Š. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas be pagrindo priteisė ne visas jo turėtas išlaidas advokato pagalbai ap­mokėti. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iš­lai­dų dydis neįpareigoja teismo priteisti reikalaujamą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsi­žvel­giama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atsto­va­vimo iš­lai­dų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (ka­sa­cinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012 ir kt.). Teismas išlaidų dy­džio klau­si­mą sprendžia atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, posėdžių skaičių, suteiktos teisinės pa­galbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą bei kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į nedi­de­lę nagrinėjamos bylos ir suteiktos paslaugos pirmosios instancijos teisme apimtį ir su­dė­tin­gumą pra­šoma suma advokato atstovavimo išlaidoms teismo buvo pagrįstai sumažinta iki 2500 Lt, o pra­šymo dalis dėl 1355,64 Lt išlaidų priteisimo atmesta.

Civilinio atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė panaikinti UAB (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinąsias apsaugos priemones, ko nepadarė nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto atstovo argumentu, nes priim­da­mas nuosprendį teismas net nesprendė klausimo dėl 2012-10-30 teismo nutartimi nuteistajam pas­kir­to laikino nuosavybės teisių apribojimo civilinio ieškinio užtikrinimui. Tačiau laikinas nuo­sa­vy­bės teisių apribojimas UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu buvo taikytas civilinio ieškinio užtikrinimui, todėl jis turi būti taikomas iki civilinio ieškinio atlyginimo, o ne panaikinamas, kaip teismo po­sė­dy­je prašė UAB (duomenys neskelbtini) atstovas (BPK 151 str.). Atsižvelgiant į tai nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręs­tų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dy­džio ir civilinio ieškinio priteisimo pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo. Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso da­ly­vių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š., ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniai skundai atme­tami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo A. Š. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skun­dus atmesti.

Pakeisti Kėdainių ra­jo­no apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendį nurodant tai­ky­ti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-10-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-310-736/2012 (Nr. 1-18-736/2013) paskirtą nuosavybės teisių laikiną apribojimą nukentėjusiojo ir ci­vi­li­nio ieškovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio užtikrinimui – apriboti atsa­ko­vo UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nuo­savybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nepa­kankant, į bet kokias pajamas, lėšas bankuose neviršijant pareikšto reikalavimo sumos - 101742,78 Lt, uždraudžiant atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis pi­niginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu pagal pareikštą ieškinį, darbo užmokesčio mo­kėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio drau­di­mo fondui, iki bus įvykdytas priimtas nuosprendis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.