Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2.1.10.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

2013 m. vasario 18 d.

sekretoriaujant Rasai Burbienei, Ingai Leikauskienei, dalyvaujant

prokurorui Arvydui Bernotavičiui, kaltinamajam A. K., advokatui Stasiui Sandai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Š., jo atstovui advokatui Justui Jankauskui, specialistui Henrikui Vaitiekūnui, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams Albinui Počiulpui, advokatui Sigitui Štaraičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A.K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. (dėl 2011-08-23 eismo įvykio metu sunkaus sveikatos sutrikdymo A. Š.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2011-08-23, apie 14 val. 10 min., Akademijos gyvenvietėje, Kėdainių rajone, ties Parko gatvės 10 namu, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį sunkvežimį „SCANIA P93HL", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 114 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), sukdamas į kairę ne sankryžoje privalėdamas duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms (KET 114), sukdamas į kairėje esantį įvažiavimą į gyvenamųjų namų kiemus ir parduotuvės aikštelę, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai važiavusiam motociklui „HONDA", vairuojamam A. Š. ir su juo susidūrė; dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. Š. sunkiai sutrikdyta sveikata.

Ikiteisminio tyrimo metu (1t., 110, 113 b. l.) A. K. kaltę pripažino iš dalies (sukdamas kairėn nepraleido priešpriešine eismo juosta tiesiai važiavusio motociklo), o teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 7 metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Iki eismo įvykio dirbo vairuotoju-hidromanipuliatoriaus operatoriumi. Eismo įvykio dieną buvo pasikrovęs apie 5 tonas ir liko dar vienas konteineris prie parduotuvės „Agurkėlis“, Akademijoje. Prieš sukant kairėn sustojo, nes iš priekio važiavo mašina, apžvalgos rate motociklo nebuvo ir pradėjo sukti, prieš sukant paskui jo mašiną buvo dar dvi ar trys transporto priemonės, jas matė per veidrodį. Užsisukti reikia apie 3-5 sekundes, nes mašina krauta sveria apie 18 t (5 t stiklo, mašinos svoris 13 t). Kai sukosi, tai jau į šonus nežiūrėjo, o žiūrėjo į priekį, kad mašina gerai važiuotų. Prikabinėtojas V. A., kuris sėdėjo šalia dešinėje pusėje, sako „žiūrėk motociklas“. Tuomet motociklą pamatė 15 m atstumu. Nuo tos vietos buvo jo stabdymo kelias. Motociklas trenkėsi į jo mašiną. Išlipęs iš mašinos, paskambino į greitąją. Geltonos spalvos motociklu be šviesų lyg savo juostoje važiavo vienas juodai apsirengęs nukentėjusysis. Eismo įvykis įvyko dieną, apie 14.10 val., oras buvo geras, matomumas apie 400-500 m. Motociklas važiavo nežmonišku greičiu, pareigūnai pasakė, kad mašina patraukta po smūgio 10 cm. Motociklo tachometro rodyklė buvo užstrigusi ties 10 000 atžyma. Smūgis buvo į mašinos ratą, mašina buvo pasukta, vienas ratas ištiesintas, o kitas užsuktas. Mašina važiuoti nebegalėjo, ją reikėjo nutraukinėti. Vairo mechanizmas po įvykio neveikė, buvo sugadinta traukė. Pripažįsta, kad jo kaip vairuotojo pareiga stebėti eismą, o ne kartu važiavusio prikabinėtojo.

Motyvuojamoji dalis

Specialisto išvadoje Nr. 11-216 (12) nurodyta, kad motociklas „Honda“ prieš stabdymą važiavo ne mažesniu kaip 69 km/h greičiu. Motociklo vairuotojas, važiuodamas maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu ir reaguodamas stabdymui toje pačioje vietoje, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Sunkvežimio vairuotojo A. K. veiksmai, sukdamas į kairę, užtvėrė kelią priešpriešiais tiesiai motociklu „Honda (duomenys neskelbtini)" važiavusiam A. Š., dėl to motociklas atsitrenkė į sunkvežimį, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Motociklo „Honda (duomenys neskelbtini)" vairuotojo A. Š. veiksmai, važiuodamas Parko gatve ne mažesniu kaip 69 km/h greičiu, viršijo maksimalų leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl to neteko galimybės išvengti susidūrimo su jam priešpriešiais kairio posūkio manevrą atliekančiu sunkvežimiu „SCANIA", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (1t., 102-105 b. l.). Specialistas, Lietuvos teismo ekspertizės centro techninės ekspertizės skyriaus vyresnysis ekspertas, H. V. pateiktą išvadą patvirtino ir paaiškino, kad teisiamojo posėdžio metu gauta informacija jokios įtakos išvadai neturi. Užstrigusi tachometro rodyklė motociklo važiavimo greičio nenurodo, negalima teigti, kad jis važiavo greičiu, atitinkančiu variklio apsukas. Iš pateiktos medžiagos nustatyti, kokiu maksimaliu greičiu važiavo motociklininkas, nėra galimybės. Iki stabdymo motociklininko greitis buvo ne mažesnis 69 km/h, stabdymo kelias užfiksuotas 13,6 m. Skaičiavimai atlikti pagal patvirtintą standartinę procedūrą. Į nuotrauką pasižiūrėjus, matyti, kad išlaužtas ratas. Natūraliai apžiūrėjus sugadintą traukę, skaičiavimas nesikeistų. Motociklo svoris jokios įtakos neturi, įtakos turi motociklo lėtėjimas. Byloje esantys objektyvūs duomenys pagrindo kito greičio nustatymui neturi. Motociklininkas prie 69 km/h neturi galimybės motociklo sustabdyti, o prie 50 km/h – tokią galimybę turi. Eismo įvykį sąlygojo sunkvežimio vairuotojo veiksmai, o motociklininko greičio viršijimas turėjo priežastinį ryšį.

A. K., vairuodamas didelių gabaritų ir svorio sunkvežimį, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), šių reikalavimų nesilaikė. Iš karto po eismo įvykio duotame paaiškinime (1t., 106 b. l.) A. K. nurodo, jog, darant posūkio manevrą kairėn, išgirdo V. A. sušunkant „motociklas“, o jis (A. K.) net nespėjo atsisukti pažiūrėti, pajuto stiprų smūgį į dešinės pusės priekinį ratą. Vėliau, parodymų patikrinimo vietoje metu, teisiamajame posėdyje A. K. ėmė teigti, kad motociklą pamatė apie 14 m atstumu, t. y. pagal tai, koks buvo matomas motociklo stabdymo kelias. Pažymėtina, kad ne vairuotojas, būdamas atsakingas už saugų važiavimą, o keleivis pastebėjo kitą transporto priemonę, spręstina, jog A. K. elgėsi itin nedėmesingai. Tuo labiau, kad transporto priemonė aukšta, apžvalga iš sunkvežimio kabinos žymiai geresnė nei vairuojant lengvuosius automobilius, oras buvo geras, matomumas apie 400-500 m (A. K. parodymai), tardymo eksperimento metu (dalyvavo ir A. K.) nustatyta, kad kelias tiesus, eismo įvykio vietoje 500 metrų matomumas (1t., 121-123 b. l.). Jei A. K. būtų buvęs pakankamai atidus ir sekęs situaciją kelyje, negalėjo nematyti priešpriešiais, kad ir dideliu greičiu važiuojančio motociklo. Teisiamojo posėdžio metu teigė, jog „kai sukosi, tai jau į šonus nežiūrėjo, o žiūrėjo į priekį, kad mašina gerai važiuotų“.

Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nustatyta, kad eismo įvykio metu KET pažeidė abu eismo dalyviai. Sunkvežimio vairuotojas A. K., sukdamas į kairėje esantį įvažiavimą į gyvenamųjų namų kiemus ir parduotuvės aikštelę, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai važiavusiam motociklui, kurį, viršydamas leistiną 50 km/h greitį, vairavo A. Š.. Pagrindine eismo įvykio priežastimi laikytinas A. K. padarytas KET 114 punkto pažeidimas. Pagal Kelių eismo taisyklių 114 punktą vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Kelių eismo taisyklėse yra išaiškinta sąvoka duoti kelią „Duoti kelią (nekliudyti) – eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.“ Šio KET reikalavimo A. K. nesilaikė. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-216 (12) konstatuota, kad sunkvežimio vairuotojo A. K. veiksmai, sukdamas į kairę, užtvėrė kelią priešpriešiais tiesiai motociklu „Honda (duomenys neskelbtini)" važiavusiam A. Š., dėl to motociklas atsitrenkė į sunkvežimį, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. A. K., atlikdamas manevrą ir sukdamas į priešingą eismo juostą, privalėjo praleisti bet kokiu greičiu važiuojančias transporto priemones, būti atidus ir sekti situaciją kelyje. A. Š. greičio viršijimas negalėjo sukelti eismo įvykio, nes ne tai sąlygojo jo kilimą (tačiau neabejotinai turėjo įtakos avarijos pasekmėms). Jei analogiškoje situacijoje A. K. būtų laikęsis KET reikalavimų, o A. Š. vis vien būtų pažeidęs byloje nustatytus KET reikalavimus, eismo įvykis būtų neįvykęs. Tarp A. K. KET 114 punkto pažeidimo bei kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kaltininko veiksmai, dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo prieštaraujantys nurodytoms taisyklėms, buvo pagrindinė ir būtina sąlyga kilti eismo įvykiui, padaryta veika pagal BK 281 str. 3 d. kvalifikuota tinkamai. Konstatuotina, kad A. K. 2011-08-23, apie 14 val. 10 min., Akademijos gyvenvietėje, Kėdainių rajone, ties Parko gatvės 10 namu, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį sunkvežimį „SCANIA P93HL", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 114 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), sukdamas į kairę ne sankryžoje privalėdamas duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms (KET 114), sukdamas į kairėje esantį įvažiavimą į gyvenamųjų namų kiemus ir parduotuvės aikštelę, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai važiavusiam motociklui „HONDA", vairuojamam A. Š. ir su juo susidūrė; dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. Š. sunkiai sutrikdyta sveikata. Analogiškose bylose tokias išvadas yra padaręs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2011 m. lapkričio 22 d. nutartys Nr. 2K-470/2011, Nr. 2K-473/2011).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jis neteistas, padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, yra galiojančių nuobaudų (1t., 129-134 b. l.), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotoju. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11str.), į didelį nukentėjusiojo neatsargumą, neabejotinai turėjusį įtakos avarijos pasekmėms. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimo taisykles, vadovaujantis BK 41 str., 54 str., manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą baudą (areštas ir laisvės atėmimas laikytinos per griežtomis bausmės rūšimis), jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 742,78 Lt turtinės ir 100 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo subsidiariai iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" (2t., 55- 81 b. l.). Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai prašo ieškinį atmesti. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas" prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, jei kaltinamasis būtų pripažintas kaltu, sutinka nukentėjusiajam A. Š. išmokėti 8632,00 Lt (2500 Eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 284,12 Lt kelionės išlaidų bei 557,43 Lt gydymo išlaidų (2t., 113-116 b. l.). BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. BPK 111 str. 1 d. yra paaiškinta, kas gali būti civiliniu atsakovu, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Materialiai atsakingais asmenimis pripažintinas darbdavys, kuris atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines pareigas ir valdančio didesnio pavojaus šaltinį, kaltės, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)", taip pat draudimo įmonė, kuri atlygina žalą esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, t. y. AB „Lietuvos draudimas“, nes joje UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantis sunkvežimis „SCANIA P93HL", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1t., 39 b. l.).

Prašymas priteisti 1 742,78 Lt turtinės atlyginimą, atsižvelgus į nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą, pasekmes, atliktas operacijas, pateiktus išlaidas patvirtinančius duomenis, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai.

LR CK 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga atsiranda nurodytiems civiliniams atsakovams. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d., atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę (nusikaltimas neatsargus) į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos apibendrinimą neturtinės žalos atlyginimo priteisimo srityje, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, dėl patirtų sužalojimų sutrikdytas įprastinis gyvenimas, prarado galimybę tęsti studijas, ir pastaruoju metu nėra pasveikęs, vieneriems metams nustatyta, kad netekęs 65 proc. darbingumo (2t., 61 b. l.). A. Š., ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, greičio viršijimus, yra galiojančių nuobaudų (2t., 24-30 b. l.), gyvenvietėje, intensyvaus eismo metu, vairavo neregistruotą, Norvegijoje pavogtą motociklą (dėl to kaltas asmuo nenustatytas), ant kurio buvo pritvirtintas ne tai transporto priemonei priklausantis valstybinio numerio ženklas 546 JB, motociklui neatlikta privaloma valstybinė techninė apžiūra, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (1t., 8, 29-33 b. l., 2t., 32 b. l.), neturėdamas motociklininko teisių (jam už KET pažeidimus atimta teisė vairuoti ir kitas transporto priemones), viršijo leistiną greitį. Jo paaiškinimas, jog taip elgėsi, nes „patikdavo adrenalinas“ nelaikytinas pateisinamu, nes ir specialisto išvadoje nukentėjusiojo veiksmai įvertinti kaip techniniu požiūriu nepriimtini bei turėję priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Specialistas, be to, paaiškino, jog važiuodamas leistinu iki 50 km/h greičiu, A. Š. būtų galėjęs išvengti susidūrimo. Taigi nukentėjusiojo veiksmai, šiurkščiai pažeidus KET reikalavimus, vertintini kaip didelis jo neatsargumas. Į šią aplinkybę privalu atsižvelgti nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.282 str. 1 d.). Nustatytinas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, ieškinio reikalavimo dalis dėl 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestina.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ A. Š. priteistinas 8 632,00 Lt (2 500 Eurų) neturtinės žalos atlyginimas ir 841,55 Lt patirtų kelionės ir gydymo išlaidų (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., 15 str. 4 d., CK 6.254, 6.987 str.). A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį sunkvežimį vairavo vykdydamas darbines pareigas, todėl už kilusią žalą atitinkama dalimi atsakingas ir darbdavys (CK 6.264 str. 1 d.). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)" A. Š. priteistinas 11 368,00 Lt neturtinės ir 881,23 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Š. pareiškė prašymą dėl 3855,64 Lt advokato atstovavimo išlaidų priteisimo (2t., 143-154 b. l.). BPK 106 str. 2 d. numato advokato darbo apmokėjimą, todėl teismas gali priteisti iš nuteistojo jo turėtas advokato atstovavimo teisme išlaidas, o išlaidų dydžio klausimą sprendžia atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, posėdžių skaičių, suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą bei kitas aplinkybes. Teisiniu aspektu nagrinėjama byla ir joje pareikštas civilinis ieškinys nėra sudėtingi, nereikalauja specialių žinių, nedidelės apimties. Vadovaujantis taip pat teisingumo bei protingumo principais iš kaltinamojo priteistina 2 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų, prašymas priteisti 1355,64 Lt atmestinas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra. Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t.,124-125 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Pašto išlaidos - 42,11 Lt, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., ir skirti 35 MGL (4550 Lt) dydžio baudą. Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėti ne vėliau kaip per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6801. Laiku baudos nesumokėjus, ji bus išieškota priverstinai.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Š.: iš AB „Lietuvos draudimas“ 8 632,00 (aštuonių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt dviejų) Lt (2 500 Eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 841,55 Lt (aštuonių šimtų keturiasdešimt vieno lito 55 ct) nukentėjusiojo kelionės ir gydymo išlaidų; iš UAB „(duomenys neskelbtini)" 11 368,00 Lt (vienuolikos tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių litų) neturtinės ir 881,23 Lt (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno lito 23 ct) turtinės žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimo dalį dėl 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Š. iš A. K. 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Lt advokato atstovavimo išlaidų, prašymo dalį dėl 1355,64 Lt išlaidų priteisimo atmesti.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išieškoti iš A. K. 42,11 Lt (keturiasdešimt du litus 11 ct) Lt pašto išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą jį priėmusiam teismui.