Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. U. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 15 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. bausmę atlieka pagal 2013-12-06 Visagino miesto apylinkės teismo nutartį, kuria, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2013-06-06, bausmės pabaiga – 2016-12-02.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-09-02 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Nuteistasis A. U. skunde tvirtina, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, neįsigilino į pateiktus dokumentus. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pataisos namuose mokosi, dalyvauja visuose užsiėmimuose, dalyvauja labdaros ir paramos fondo “(duomenys neskelbtini)“ projekte, įgijo staliaus profesiją. Be to, paleistas lygtinai, vyks tęsti reabilitaciją labdaros ir paramos fondo “(duomenys neskelbtini)“ reabilitacijos-adaptacijos į visuomenę centre. Reabilitacijos centras įsipareigoja padėti susirasti darbą arba mokytis dar vienos profesijos. Teismui buvo pateikti visi dokumentai, pagrindžiantys Komisijos padarytą išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau į tai nebuvo kreipiama dėmesio. A. U. taip pat pažymi, kad, net ir paleidus lygtinai, yra taikomi tam tikri apribojimai ir draudimai, kurių asmuo turi laikytis, dėl to lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. U. skundas atmetamas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Kaip matyti iš naujai įsigaliojusios minėto straipsnio redakcijos, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinama ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; ar yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos; ar jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo A. U. skundas apygardos teisme nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas. Pastebėtina, kad pasikeitusios BVK ir BPK nuostatos įsigaliojo nuo 2015-09-01, todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2015-09-02 nutartį, turėjo vadovautis nauja minėtų įstatymų redakcija. Tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados yra teisingos.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. U. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015-06-16 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. U. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 69 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Kaip minėta, A. U. vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas, skatintas du kartus – 2014-03-31 ir 2015-03-30, dalyvauja labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ vykdomame projekte. Iš esmės nuteistasis laisvės atėmimo bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau kitų aplinkybių visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, nemokėjimas tvarkyti finansinių lėšų. Taip pat nurodyta, kad nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad dalyvavimas minėtose programose turėjo įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Priešingai, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis A. U. laisvėje kelis kartus buvo detoksikuojamas, gydėsi reabilitacijoje dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo, tačiau alkoholio vartojimo problema nelaiko, nors, kaip minėta, vienas iš nustatytų kriminogeninių veiksnių yra susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiu ir narkotikai. Taip pat nustatytas kriminogeninis veiksnys, susijęs su probleminiu finansinių lėšų tvarkymu, tačiau nuteistasis, nors ir turėdamas priteistą civilinį ieškinį, pataisos namuose nedirba, nededa pastangų tam, kad civilinį ieškinį atlyginti arba bent sumažinti. Duomenų, jog nuteistasis išėjęs iš pataisos namų turės darbą, byloje nėra, kaip pats nurodė, iki suėmimo gaudavo pašalpą iš darbo biržos, gyveno išlaikomas tėvų, todėl tikėtina, kad ir išėjęs į laisvę nuteistasis civilinio ieškinio taip pat nedengs. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Įvertinus paminėta konstatuojama, kad Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą. Naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo A. U. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.